Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus logistika“ patikslintą skundą atsakovei Vilniaus teritorinei muitinei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarosioms akcinėms bendrovėms „Unispektras“ ir „PW Group“ dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus logistika“ (toliau – ir pareiškėja arba Bendrovė) pateikė teismui patikslintą skundą (b. l. 44–46), prašydama: 1) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2022 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. 18KP-16-22 (toliau – ir Sprendimas1) 2 punkto dalį, kuria solidariaisiais skolininkais pripažinti tik UAB „Vilniaus logistika“ ir UAB „Unispektras“; 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas arba Departamentas) 2022 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 1A-57 (toliau – ir Sprendimas2); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2021 m. birželio 11 d. Vilniaus TM krovinių poste „Paneriai“ (LTVR5000) prekėms – įvairūs moteriški drabužiai (367 vietos, 16 911 kg) (toliau – ir Prekės) buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal lydintį dokumentą T1 Nr. 21LTVR500017CD3405 (toliau – ir Lydintis dokumentas1). Tranzito procedūros vykdytoja – UAB „Vilniaus logistika“.

Teigia, kad Prekės buvo nukreiptos į Prancūzijos muitinės postą „Sete bureu“ (FR004250) ir išleistos į paskirties muitinės įstaigą plombuotoje transporto priemonėje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (muitinės plombos Nr. (duomenys neskelbtini)). Krovinio vežėjas – UAB „Unispektras“, priėmęs krovinį pervežimui pagal CMR važtaraštį Nr. 20210510. UAB „Unispektras“ pateiktais duomenimis, priekaba Schmitz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (be vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2021 m. birželio 2 d. transporto priemonių nuomos sutarties Nr. 2021-TP1 (toliau – ir Nuomos sutartis) pagrindu buvo išnuomota UAB „PW Group“, kuri rūpinosi visais klausimais, t. y. prekių išvežimu iš sandėlio, tranzito procedūros įforminimu ir užbaigimu, tolesniu prekių gabenimu.

Paaiškina, kad Vilniaus TM atlikto tyrimo metu nustatyta, jog muitinio tranzito procedūra vykdyta pagal Lydintį dokumentą1, nebaigta ir Prekės paskirties muitinės įstaigai muitinės formalumams atlikti nebuvo pateiktos. Atitinkamai Vilniaus TM konstatavo, jog procedūros vykdytojo bei vežėjo pareigos, numatytos Sąjungos muitinės kodekso (toliau – ir SMK) 233 straipsnio 1 ir 3 dalyse, neįvykdytos bei nusprendė pripažinti, kad už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis - 7 137 Eur muito ir 14 013 Eur PVM. Skolos muitinei atsiradimo data laikytina 2021 m. birželio 20 d., skolos atsiradimo vieta – Vilniaus TM veiklos zona, solidarūs skolininkai – UAB „Vilniaus logistika“ ir UAB „Unispektras“.

Pareiškėja apskundė Vilniaus TM sprendimą Departamentui, kuris nusprendė patvirtinti Vilniaus TM sprendimo dalį dėl UAB „Vilniaus logistika“ pripažinimo solidariu skolininku ir mokestinės prievolės jos atžvilgiu atsiradimo. Pareiškėjos nuomone, Departamentas neišsamiai ištyrė muitinio tranzito procedūros faktines aplinkybes ir visiškai nepagrįstai atsiribojo nuo tikrųjų skolininkų nustatymo.

Teigia, kad tiek Vilniaus TM, tiek Departamentas laikosi formalios pozicijos, jog, vadovaujantis SMK 79 straipsnio 3 dalimi bei teismų praktika, muitinė turi teisę, o ne pareigą pripažinti solidariąją vežėjo atsakomybę. Taip pat Departamentas pripažino, jog Vilniaus TM pagrįstai mokestinės prievolės neįregistravo UAB „PW Group“ atžvilgiu, kuriai pagal Nuomos sutartį bei Transporto priemonės perdavimo–priėmimo aktą buvo perduotas Schmitz tentas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi UAB „PW Group“ jokių prievolių muitinei pagal muitų teisės aktus vykdyti neprisiėmė.

Tačiau, pareiškėjos nuomone, tokiu būdu Vilniaus TM ir Departamentas nepagrįstai SMK 79 straipsnio 3 dalį aiškina itin siaurai, kadangi šioje normoje pripažinimas skolininku nėra siejamas vien tik su tiesioginiu prievolių muitinei prisiėmimu ir jų nevykdymu, o b ir c punktų normos solidariosios prievolės pripažinimą grindžia ir subjektyviuoju momentu, t. y. asmens žinojimu apie tokią mokestinę prievolę. Todėl, Bendrovės nuomone, solidariuoju skolininku turi būti pripažįstamas ir asmuo, kuris žinojo arba, yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, jog muitų teisės aktais nustatyta pareiga nebuvo įvykdyta, ir kuris veikė asmens, privalėjusio įvykdyti tą pareigą, interesais arba kuris dalyvavo atliekant veiksmus, dėl kurių ta pareiga nebuvo įvykdyta, taip pat asmuo, kuris įsigijo arba laikė atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinojo arba, yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, jog muitų teisės aktais nustatyta pareiga nebuvo įvykdyta. Kadangi priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išnuomota UAB „PW Group“, kuri turėjo išvežti Prekes iš sandėlio ir pasirūpinti tranzito procedūros įforminimu bei užbaigimu, tolesniu Prekių gabenimu, akivaizdu, jog UAB „PW Group“ žinojo arba turėjo žinoti, jog muitų teisės aktų nustatyta pareiga nebuvo įvykdyta, todėl Vilniaus TM ir Departamentas nepagrįstai neįtraukė šios įmonės solidariuoju skolininku.

Pareiškėja pastebi, kad Sprendime2 cituojamo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT arba Teisingumo Teismas) 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo byloje C-154/16 ir šios nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos.

Nurodo, kad Sprendimu1 mokesčių mokėtojams paskaičiuota 6 345 Eur dydžio bauda, tačiau baudos skyrimas sustabdytas iki bus gautas ikiteisminio tyrimo įstaigos procesinis sprendimas. Pažymi, kad atsakovas šį savo sprendimą motyvavo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 132 straipsnio 4 dalimi ir nurodė, jog informacija apie mokesčių įstatymų pažeidimą bus perduota Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybai (toliau – ir Valdyba) įvertinti, ar muitinės kontrolės metu nustatytos aplinkybės turi nusikalstamos veikos požymių.

Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju esama ne tik mokesčių įstatymų pažeidimo, bet ir akivaizdžių dokumentų klastojimo požymių. Siekdama nustatyti, ar Prekės buvo pateiktos muitinės kontrolei paskirties muitinės įstaigoje Prancūzijoje, arba gavėjo šalyje – Belgijoje, Vilniaus TM kreipėsi į Prancūzijos ir Belgijos muitinės administracijas, tačiau gavo neigiamus atsakymus. Taip pat Belgijos muitinė atsakyme informavo, kad Belgijos įmonė „Pyramid Bouw BVBA“, kuri tranzito deklaracijoje nurodyta kaip Prekių gavėja, nurodė, jog įmonė užsiima tik statyba ir su tranzito deklaracijoje (Lydinčiame dokumente) nurodytomis prekėmis nėra niekaip susijusi, prekių iš Lietuvos Respublikos nėra importavusi, CMR važtaraštyje esantis spaudas nėra įmonės „Pyramid Bouw BVBA“ spaudas. Pareiškėjos įsitikinimu, siekdama išsamiai ištirti Prekių vežimo aplinkybes bei nustatyti solidariuosius skolininkus, Vilniaus TM privalėjo kreiptis į UAB „PW Group“, įtraukdama šį skolininką į administracinę procedūrą, taip pat sulaukti ikiteisminio tyrimo rezultatų.

Atsakovė Vilniaus TM atsiliepime (b. l. 110–116) su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2021 m. birželio 11 d. Vilniaus TM krovinių poste „Paneriai“ Prekėms buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal Lydintį dokumentą1, procedūros vykdytoja – Bendrovė, Prekių vežėja – UAB „Unispektras“, krovinys buvo nukreiptas į Prancūzijos muitinės postą (FR004250) ir išleistas į paskirties muitinės įstaigą plombuotoje transporto priemonėje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (muitinės plombos Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatytas terminas muitinio tranzito procedūros įvykdymui – 2021 m. birželio 19 d., taigi Prekės paskirties įstaigai turėjo būti pateiktos iki šios datos. Vilniaus TM, nustatytu terminu Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos priemonėmis negavusi patvirtinimo, kad Prekės pateiktos paskirties muitinės įstaigai, pradėjo tyrimą ir apie tai raštu informavo procedūros vykdytoją, prašydama pateikti dokumentus, nurodytus 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, kuriuo nustatomas SMK, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Paaiškina, kad tyrimo metu nustatyta, jog 2021 m. birželio 5 d. į Bendrovės muitinės sandėlį su Lydinčiu dokumentu T1 Nr. (duomenys neskelbtini) (2021 m. birželio 4 d.) (toliau – ir Lydintis dokumentas2) atvyko Prekės. Gabenimas pagal minėtą T1 deklaraciją buvo užbaigtas be neatitikimų, pateikiant pristatytas prekes saugoti, įforminus muitinio sandėliavimo procedūrą. Išvežant iš Bendrovės muitinės sandėlio aukščiau nurodytas prekes, krovinių poste „Paneriai“ buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal Lydintį dokumentą1 (2021 m. birželio 11 d.) tolesniam prekių gabenimui į Prancūzijos muitinės postą (FR004250). Prekių gavėja nurodyta Belgijos įmonė „Pyramid Bouw BVBA“.

Teigia, kad procedūros vykdytoja pateikė 2021 m. rugpjūčio 4 d. atsakymą, informuodama, jog 2021 m. birželio 11 d. pagal įmonės UAB „PW Group“ nurodymus Prekėms buvo įforminta tranzito procedūra pagal Lydintį dokumentą1, nukreipiant krovinį į Prancūziją. Prekės buvo pakrautos į transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „Unispektras“. Įmonė pranešė, kad dėl neužbaigtos tranzito procedūros pagal minėtą T1 deklaraciją kreipėsi į ekspeditorių UAB „PW Group“, kuris 2021 m. liepos 1 d. informavo, jog krovinys šiuo metu yra Prancūzijoje, FR004250 poste, o 2021 m. liepos 15 d. UAB „PW Group“ pateikė procedūros vykdytojui transporto važtaraščio CMR Nr. 20210510, pagal kurį įformintas Lydintis dokumentas1, su gavėjo Belgijoje spaudu kopiją, tačiau dokumento, patvirtinančio Prekių pateikimą bei deklaravimą Prancūzijos muitinėje (paskirties įstaigoje) arba Belgijos muitinėje (gavėjo šalyje), nepateikė.

Paaiškina, kad Vilniaus TM, siekdama nustatyti, ar prekės buvo pateiktos muitinės kontrolei paskirties muitinės įstaigoje Prancūzijoje, arba gavėjo šalyje – Belgijoje, kreipėsi į Prancūzijos ir Belgijos muitinės administracijas, tačiau gauti neigiami atsakymai. Taip pat Belgijos muitinė pranešė, kad Belgijos įmonė „Pyramid Bouw BVBA“, kuri tranzito deklaracijoje nurodyta prekių gavėja, nurodė, jog įmonė užsiima tik statyba ir su Lydinčiame dokumente1 nurodytomis prekėmis nėra niekaip susijusi, prekių iš Lietuvos Respublikos nėra importavusi, o CMR važtaraštyje esantis spaudas nėra įmonės „Pyramid Bouw BVBA“ spaudas. Krovinio vežimui atlikti buvo įformintas CMR važtaraštis Nr. 20210510 (2021 m. birželio 10 d.), kuris pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 9 straipsnį yra krovinio vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat yra įrodymas, kad krovinys yra perėjęs vežėjo dispozicijon iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Vežėjas – UAB „Unispektras“, priėmęs krovinį pervežimui pagal CMR, patvirtino tai įmonės antspaudu bei parašu CMR 23-ame langelyje ir turėjo vykdyti prekių pervežimą iš Bendrovės muitinės sandėlio į paskirties muitinės įstaigą, kurios kodas (FR004250) nurodytas CMR 13-ame langelyje.

Siekdama įvertinti UAB „Unispektras“, kaip vežėjo, atsakomybę už dingusį krovinį, kai prekėms buvo taikoma tranzito procedūra, ir išsiaiškinti krovinio gabenimo aplinkybes, Vilniaus TM kreipėsi į UAB „Unispektras“ su prašymu informuoti, kas pateikė užsakymą krovinio pervežimui; kur ir kada buvo pristatytas ir iškrautas minėtas krovinys, pateikiant tai patvirtinančius dokumentus; taip pat pateikti visą informaciją, susijusią su minėtu prekių gabenimu, bei dokumentus, patvirtinančius, kad prekės, deklaruotos Sąjungos tranzito procedūrai pagal Lydintį dokumentą1, buvo pristatytos į muitinės įstaigą. UAB „Unispektras“ informavo, kad įmonė jokio pervežimo jai priklausančioje transporto priemonėje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdė, taip pat, kad pagal Nuomos sutartį tik priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išnuomota UAB „PW Group“, kuri rūpinosi visais klausimais nuo prekių išvežimo iš sandėlio, tranzito procedūros įforminimo ir užbaigimo iki tolesnio prekių gabenimo. Įmonė pranešė, kad ji tik pateikė priekabą į pakrovimo vietą, tačiau daugiau jokios informacijos apie krovinį neturi. Kadangi UAB „Unispektras“ negalėjo paaiškinti, kodėl įmonės vairuotojas, kuris turėjo tik pristatyti priekabą į Bendrovės sandėlio teritoriją (Prekių pakrovimo vietą), uždėjo įmonės spaudą bei pasirašė CMR važtaraščio Nr. 20210510 23-iame langelyje, tuo patvirtinant, kad jis priėmė krovinį pervežimui pagal minėtą CMR, Vilniaus TM į vežėjo pateiktą paaiškinimą atsižvelgti negalėjo.

Teigia, kad tyrimo metu muitinei nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog prekės, deklaruotos Lydinčiame dokumente1 (2021 m. birželio 11 d.), buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai muitinės formalumams atlikti. Prancūzijos ir Belgijos muitinės pranešė, kad prekės pagal minėtą tranzito deklaraciją nebuvo pateiktos jų muitinės kontrolei, todėl Vilniaus TM konstatavo, jog muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal minėtą tranzito deklaraciją, nebaigta ir procedūros vykdytojo bei vežėjo pareigos neįvykdytos, t. y. prekės nepristatytos į paskirties muitinės įstaigą.

Atsakovės teigimu, UAB „Vilniaus logistika“ yra tranzito procedūros vykdytoja, todėl atsako už visos būtinos informacijos, įskaitant ir nepakeisto pavidalo prekių, pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą, taip pat už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi. Šiuo atveju prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, t. y. UAB „Vilniaus logistika“ neįvykdė pareigų, susijusių su tranzito procedūros taikymu. Prekių vežėja – UAB „Unispektras“, taip pat yra atsakinga už pareigų, susijusių su tranzito procedūros taikymu, vykdymą.

Nurodo, kad pagal teisės aktus skola muitinei atsiranda, jei neįvykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje. Atsakovė, išnagrinėjusi tyrimo metu surinktą informaciją, nustatė, kad prekės, kurios buvo gabenamos pagal Lydintį dokumentą1 (2021 m. birželio 11 d.), nebuvo pristatytos paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir šioms prekėms įforminta muitinės procedūra nebuvo užbaigta. Tokiu būdu muitinė neteko galimybės šiai prekei taikyti priežiūros priemonių, kurios taikomos tranzitu gabenamoms ne Sąjungos prekėms, todėl atsirado importo skola muitinei pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį.

Paaiškina, kad tyrimo metu nustatyta, jog procedūros Bendrovė, turinti vykdyti pareigas, susijusias su prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu, laikoma skolininke pagal SMK 79 straipsnio 3 dalies (a) punktą. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad prekių vežėja UAB „Unispektras“ priėmė prekes vežimui ir žinojo, kad prekės turi būti pristatytos į paskirties muitinės įstaigą Prancūzijoje (FR004250). Įvertinus vežėjo atsakomybę už veiksmus, kurie galėjo turėti įtakos prekių paėmimui iš muitinės priežiūros, galima teigti, kad nepateikus krovinio, deklaruoto Lydinčiame dokumente1, paskirties muitinės įstaigai, vežėja UAB „Unispektras“, taip pat laikoma skolininke pagal SMK 79 straipsnio 3 dalies (b) punktą. Pagal SMK 84 straipsnį, jeigu importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią vieną skolą muitinei, privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tos sumos sumokėjimą, todėl tranzito procedūros vykdytojas UAB „Vilniaus logistika“ ir prekių vežėjas UAB „Unispektras“ laikytini solidariais skolininkais muitinei.

Pažymi, kad skunduose Departamentui ir teismui pareiškėja neginčija Sprendime1 konstatuotų faktinių aplinkybių, t. y. jog ginčo atveju Sąjungos tranzito procedūra įforminta pagal tranzito deklaraciją nebuvo tinkamai užbaigta ir pareiškėja, kaip tranzito procedūros vykdytoja, neįvykdė įsipareigojimų, nustatytų SMK 233 straipsnio 1 dalyje, tačiau ji nesutinka su muitinės institucijų pozicija, teigdama, jog nepagrįstai solidariu skolininku nepripažinta UAB „PW Group“, kuriai prekių vežėja UAB „Unispektras“ išnuomojo puspriekabę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuri rūpinosi visais klausimais dėl prekių išvežimo iš sandėlio, tranzito procedūros įforminimo ir užbaigimo bei prekių gabenimo.

Atsakovė nesutinka su teiginiu, jog mokesčių administratorius nepagrįstai susiaurino asmenų, atsakingų už tranzito procedūros nevykdymą, ratą. Sprendžiant klausimą dėl solidarios UAB „PW Group“ atsakomybės, būtina atsižvelgti į ESTT 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą byloje Nr. C-154/16, kuriame ESTT pasisakė, kad valstybės narės muitinė turi pareigą pripažinti solidariai atsakingu vežėją, kuris lygiagrečiai su tranzito procedūros vykdytoju turi būti laikomas privalančiu sumokėti skolą muitinei. Teismas pažymėjo, kad Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnyje įtvirtintas solidarumo principas tos pačios skolos muitinei skolininkų daugeto atveju, tačiau nei šiame kodekse, nei jo įgyvendinimo nuostatuose nenumatyta konkretesnės taisyklės dėl šio solidarumo įgyvendinimo.

Taigi Vilniaus TM turi teisę savo nuožiūra pasirinkti, iš kurio skolininko pareikalauti sumokėti mokestinę prievolę, o, nustačiusi visą solidarių skolininkų ratą, muitinė turi diskrecijos teisę pasirinkti, kurio skolininko atžvilgiu nukreipti skolos išieškojimo veiksmus. Pažymi, kad UAB „PW Group“ jokių prievolių bei įsipareigojimų muitinei pagal muitų teisės aktus vykdyti neprisiėmė, todėl ir teisinio pagrindo bendrovę pripažinti solidariu skolininku muitinė nenustatė. Atsakovės nuomone, sutartinių įsipareigojimų nevykdymas tarp verslo partnerių yra laikytinas vienu iš verslo rizikos faktorių ir šis klausimas nepriskirtinas muitinės kompetencijai, o spręstinas civilinio proceso tvarka teisminiu keliu ar kitais teisėtais būdais.

Paaiškina, kad Vilniaus TM 2022 m. sausio 20 d. informaciją apie mokesčių įstatymų pažeidimą perdavė Valdybai įvertinti, ar muitinės procedūros kontrolės metu nustatytos aplinkybės turi nusikalstamos veikos požymių. Taip pat ginčijamu sprendimu baudos skyrimas buvo sustabdytas, iki bus gautas ikiteisminio tyrimo įstaigos procesinis sprendimas. Jeigu baudžiamojo proceso tvarka būtų nustatyti ir kiti asmenys, atsakingi už tinkamai neįvykdytą Sąjungos tranzito procedūrą, būtų sprendžiamas tokių asmenų solidarios atsakomybės klausimas. Šiuo atveju atsakovė konstatavo, kad pareiškėja, kaip tranzito procedūros vykdytoja, netinkamai vykdė pareigas, susijusias su prekėms įformintos tranzito procedūros taikymu, todėl teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai įregistravo importo mokestinę prievolę. Pažymi, kad nustačius kitus asmenis, susijusius su netinkamu tranzito procedūros atlikimu, pareiškėjos solidarios atsakomybės toks faktas nepanaikintų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime (b. l. 51–55) su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad 2021 m. birželio 11 d. Vilniaus TM krovinių poste „Paneriai“ Sąjungos tranzito procedūros vykdymui buvo įforminta tranzito deklaracija Nr. T1 MRN 21LTVR500017CD3405 (2021 m. birželio 11 d.), kurioje deklaruotos Prekės, procedūros vykdytoja – UAB „Vilniaus logistika“, prekių vežėja – UAB „Unispektras“, prekių gavėja – Belgijos įmonė „Pyramid Bouw BVBA“, paskirties muitinės įstaiga – Prancūzijos Respublikos muitinės postas FR004250, terminas muitinio tranzito procedūros įvykdymui – 2021 m. birželio 19 d. Vilniaus TM per nustatytą terminą Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos priemonėmis negavo patvirtinimo, kad prekės buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, todėl pradėjo tyrimą bei 2022 m. sausio 14 d. priėmė Sprendimą1.

Pažymi, kad ginčas kilo dėl to, kad Vilniaus TM solidariu skolininku nepripažino UAB „PW Group“, kuriai prekių vežėjas UAB „Unispektras“ pagal Nuomos sutartį išnuomojo puspriekabę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Unispektras“ paaiškinimu, visais klausimais (prekių išvežimu iš sandėlio, tranzito procedūros įforminimu ir užbaigimu, tolesniu prekių gabenimu) rūpinosi UAB „PW Group“. Pažymi, kad Bendrovė Sprendimo1 ir Sprendimo2 neteisėtumą argumentuoja tuo, jog netinkamai nustatyti solidarieji skolininkai bei neišsamiai ištirtos aplinkybės.

Departamentas solidariosios atsakomybės klausimu akcentuoja ESTT 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą byloje C-154/16.

Pabrėžia, kad Bendrovė klaidingai interpretuoja muitinės veiksmus kaip siekį išvengti detalaus aplinkybių tyrimo. Tvirtina, kad muitinė teisėtai ir pagrįstai apsiribojo dviejų solidarių skolininkų dėl neįvykdytos muitinio tranzito procedūros nustatymu ir tikslingai nesiėmė perteklinių tyrimo veiksmų, kadangi kreditorius turi teisę savo nuožiūra pasirinkti, iš kurio skolininko pareikalauti sumokėti mokestinę prievolę, o solidarių skolininkų teisinis reglamentavimas SMK yra nustatytas kaip papildoma priemonė muitinei užsitikrinant apskaičiuotų mokesčių išieškojimą. Taigi, net ir nustačiusi visą solidarių skolininkų ratą, muitinė turi diskrecijos teisę pasirinkti, kurio skolininko atžvilgiu nukreipti skolos išieškojimo veiksmus. Be to, UAB „PW Group“ jokių prievolių muitinei pagal muitų teisės aktus vykdyti neprisiėmė, todėl ir pagrindo šią įmonę pripažinti solidariu skolininku nėra.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Unispektras“ ir UAB „PW Group“ atsiliepimų į patikslintą skundą nustatyta tvarka ir terminu teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus TM 2022 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. 18KP-16-22 2 punkto dalies, kuria solidariaisiais skolininkais pripažinti tik UAB „Vilniaus logistika“ ir UAB „Unispektras“, ir dėl Departamento 2022 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. 1A-57, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl Vilniaus TM sprendimo pareiškėjos atžvilgiu panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog 2021 m. birželio 11 d. Vilniaus TM krovinių poste „Paneriai“ prekėms – įvairūs moteriški drabužiai (367 vietos, 16 911 kg) buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal Lydintį dokumentą T1 Nr. 21LTVR500017CD3405. Procedūros vykdytoja – UAB „Vilniaus logistika“, prekių vežėja – UAB „Unispektras“. Krovinys buvo nukreiptas į Prancūzijos muitinės postą (FR004250) ir išleistas į paskirties muitinės įstaigą plombuotoje transporto priemonėje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (muitinės plombos Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatytas terminas muitinio tranzito procedūros įvykdymui – 2021 m. birželio 19 d., t. y. iki šios datos Prekės turėjo būti pateiktos paskirties įstaigai.

Vilniaus TM Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos priemonėmis per nustatytą terminą negavusi patvirtinimo, kad Prekės pateiktos paskirties muitinės įstaigai, pradėjo tyrimą ir apie tai 2021 m. liepos 5 d. raštu Nr. (8.1/16)-2V-9075 (b. l. 104) informavo procedūros vykdytoją, prašydama pateikti dokumentus, nurodytus 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, kuriuo nustatomas SMK, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Nustatyta, kad 2021 m. birželio 5 d. į Bendrovės muitinės sandėlį su Lydinčiu dokumentu2 atvyko Prekės, gabenimas pagal šį dokumentą užbaigtas be neatitikimų, pateikiant pristatytas Prekes saugojimui, įforminus muitinio sandėliavimo procedūrą. Išvežant iš UAB „Vilniaus logistika“ muitinės sandėlio Prekes krovinių poste „Paneriai“ buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal Lydintį dokumentą1 tolesniam prekių gabenimui į Prancūzijos muitinės postą (FR004250). Prekių gavėju nurodyta Belgijos įmonė „Pyramid Bouw BVBA“.

Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 4 d. pateikė atsakymą (b. l. 97–98), kuriame nurodė, kad 2021 m. birželio 11 d. pagal UAB „PW Group“ nurodymus Prekėms buvo įforminta tranzito procedūra pagal T1 Nr. 21LTVR500017CD3405, nukreipiant krovinį į Prancūziją. Prekės buvo pakrautos į transporto priemonę (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „Unispektras“. Įmonė pranešė, kad dėl neužbaigtos tranzito procedūros pagal minėtą T1 deklaraciją kreipėsi į ekspeditorių UAB „PW Group“, kuris 2021 m. liepos 1 d. informavo, jog krovinys šiuo metu yra Prancūzijoje, FR004250 poste, o 2021 m. liepos 15 d. UAB „PW Group“ pateikė procedūros vykdytojui transporto važtaraščio CMR Nr. 20210510 (pagal kurį buvo įforminta tranzito deklaracija T1 Nr. 21LTVR500017CD3405) su gavėjo Belgijoje spaudu kopiją, tačiau dokumento, patvirtinančio prekių pateikimą bei deklaravimą Prancūzijos muitinėje (paskirties įstaigoje) arba Belgijos muitinėje (gavėjo šalyje), nepateikė dėl techninių kliūčių.

Vilniaus TM, siekdama nustatyti, ar prekės buvo pateiktos muitinės kontrolei paskirties muitinės įstaigoje Prancūzijoje, arba gavėjo šalyje – Belgijoje, 2021 m. rugpjūčio 9 d. raštais Nr. (8.2/16)-1KP-10742 ir Nr. (8.2/16)-1KP-14037 kreipėsi į Prancūzijos ir Belgijos muitinės administracijas. Tyrimo metu buvo gauti neigiami atsakymai iš Prancūzijos bei Belgijos muitinės administracijų. Be to, Belgijos muitinė atsakyme pranešė, kad Belgijos įmonė „Pyramid Bouw BVBA“, kuri tranzito deklaracijoje nurodyta prekių gavėja, nurodė, jog įmonė užsiima tik statyba ir su tranzito deklaracijoje T1 Nr. 21LTVR500017CD3405 nurodytomis prekėmis nėra niekaip susijusi, prekių iš Lietuvos Respublikos nėra importavusi, o CMR važtaraštyje esantis spaudas nėra įmonės „Pyramid Bouw BVBA“ spaudas (b. l. 89–94).

Bylos duomenimis nustatyta, kad krovinio vežimui atlikti buvo įformintas CMR važtaraštis Nr. 20210510 (2021 m. birželio 10 d.), vežėjas – UAB „Unispektras“, priėmęs krovinį pervežimui pagal CMR, patvirtino tai įmonės antspaudu bei parašu CMR 23-ame langelyje (b. l. 88) ir turėjo vykdyti prekių pervežimą iš UAB „Vilniaus logistika“ muitinės sandėlio į paskirties muitinės įstaigą, kurios kodas (FR004250) nurodytas CMR 13-ame langelyje. Siekdama įvertinti UAB „Unispektras“, kaip vežėjo, atsakomybę už dingusį krovinį, kai prekėms buvo taikoma tranzito procedūra, bei išsiaiškinti krovinio gabenimo aplinkybes, Vilniaus TM 2021 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. (8.1/16)-2V-16143 kreipėsi į UAB „Unispektras“ su prašymu informuoti, kas pateikė užsakymą krovinio pervežimui, kur ir kada buvo pristatytas bei iškrautas minėtas krovinys, pateikiant tai patvirtinančius dokumentus, bei pateikti visą turimą informaciją, susijusią su minėtų prekių gabenimu, ir dokumentus, patvirtinančius, kad prekės, deklaruotos Sąjungos tranzito procedūrai pagal deklaraciją T1 Nr. 21LTVR500017CD3405, buvo pristatytos į muitinės įstaigą.

UAB „Unispektras“ 2022 m. sausio 11 d. (b. l. 72) pateikė atsakymą, kuriame informavo, kad įmonė jokio pervežimo jai priklausančioje transporto priemonėje (duomenys neskelbtini) nevykdė. UAB „Unispektras“ pranešė, kad jai priklausanti priekaba NG048 tuo metu buvo išnuomota UAB „PW Group“, kuri, įmonės žiniomis, rūpinosi visais klausimais dėl šios tranzito procedūros pagal deklaraciją T1 Nr. 21LTVR500017CD3405 (atidarymu, uždarymu, pervežimu). Nurodė, kad UAB „Vilniaus logistika“ tarpininkai buvo apie tai informuoti. Pabrėžė, kad UAB „Unispektras“ tik pateikė automobilį į pakrovimą ir iš teritorijos jokio pervežimo šiam kroviniui nevykdė, apie tolesnį krovinio pervežimą įmonei nėra žinoma.

Vilniaus TM, įvertinusi visas aplinkybes, 2022 m. sausio 14 d. priėmė Sprendimą1 (b. l. 7–12), kuriuo Bendrovę ir prekių vežėją UAB „Unispektras“ pripažino solidariais skolininkais muitinei ir įregistravo 7 137 Eur muito, 14 013 Eur PVM bei 907 Eur delspinigių mokestinę prievolę.

Bendrovė dėl Sprendimo1 pateikė skundą Departamentui (b. l. 62–63).

Departamentas 2022 m. kovo 23 d. priėmė Sprendimą2 (b. l. 17–19), kuriuo patvirtino Vilniaus TM priimto Sprendimą1 dalį dėl Bendrovės pripažinimo solidaria skolininke ir mokestinės prievolės jos atžvilgiu atsiradimo.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu1 ir Sprendimu2, prašo teismo juos panaikinti kaip nepagrįstus.

Teismas pažymi, kad ginčui aktualus 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtintas Sąjungos muitinės kodeksas, nustatantis bendrąsias taisykles ir procedūras, taikomas į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms prekėms. Šio kodekso 134 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti jos tikrinamos, taip pat įtvirtinta taisyklė, kad ne Sąjungos prekės muitinės prižiūrimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas arba kol jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinamos.

Pagal SMK 233 straipsnio 1 dalį Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako: a) už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių; b) už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi; c) jeigu muitų teisės aktuose nenumatyta kitaip, už tai, kad būtų pateikta garantija, užtikrinanti galinčios atsirasti pareigos sumokėti importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, arba kitus privalomuosius mokėjimus, numatytus kitose atitinkamose galiojančių teisės aktų nuostatose, įvykdymą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Taip pat minėto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių.

Byloje nėra ginčo, kad UAB „Vilniaus logistika“ yra tranzito procedūros vykdytoja, todėl, vadovaujantis SMK 233 straipsnio 1 dalies (a) ir (b) punktais, ji atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių, taip pat už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi.

Pagal Komisijos 2015 m. lapkričio 24 d. įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 312 straipsnio, reglamentuojančio alternatyvius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymus, 1 dalį, Sąjungos tranzito procedūra laikoma tinkamai užbaigta, jei jos vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės: a) paskirties valstybės narės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta SMK 233 straipsnio 4 dalies (b) punkte; b) valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą arba muitinės dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos; c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra; d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą toje šalyje.

Taigi, minėto straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, Įgyvendinimo taisyklių taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą.

Neginčijamai nustatyta, kad 2021 m. birželio 11 d. Vilniaus TM krovinių poste „Paneriai“ (LTVR5000) Prekėms buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal Lydintį dokumentą T1 Nr. 21LTVR500017CD3405. Iš byloje pateiktos minėtos tranzito T1 deklaracijos (b. l. 105–109) matyti, kad siuntėjas yra UAB „Vilniaus logistika“, prekių gavėjas – Belgijos įmonė „Pyramid Bouw BVBA“, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja nei Vilniaus TM, nei Departamentui, nei teisminio nagrinėjimo metu nepateikė jokių dokumentų ar jų kopijų, nurodytų Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio 1 dalyje ir patvirtinančių tranzito procedūrų užbaigimą. Be to, tiek Belgijos, tiek Prancūzijos muitinės raštu patvirtino, jog Prekės nebuvo pateiktos muitinės kontrolei paskirties muitinės įstaigoje Prancūzijoje ar Belgijoje, o įmonė „Pyramid Bouw BVBA“ apskritai nurodė, jog užsiima tik statyba ir su tranzito deklaracijoje T1 Nr. 21LTVR500017CD3405 nurodytomis prekėmis nėra niekaip susijusi (b. l. 89–94).

Įvertinus tai, kad nei Belgijos, nei Prancūzijos muitinės administracijos nepatvirtino ginčo prekių pateikimo paskirties muitinės įstaigai ar gavėjui, kitų alternatyvių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymų, numatytų SMK Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse pareiškėja nepateikė, teismas sprendžia, jog Vilniaus TM ir Departamentas pagrįstai konstatavo, jog prekės, kurios buvo gabenamos pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 21LTVR500017CD3405, nebuvo pateiktos muitinės įstaigai ir per nustatytą terminą joms įforminta muitinės tranzito procedūra nebuvo užbaigta, todėl laikytina, kad ne Sąjungos prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros ir tuo pagrindu pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį atsirado importo skola muitinei, o pareiškėja, būdama tranzito procedūros vykdytoju, pagrįstai pripažinta skolininke muitinei (SMK 79 straipsnio 1 dalies (a) punktas).

Pareiškėja skunde iš esmės neginčija savo atsakomybės dėl neįvykdytos Sąjungos tranzito procedūros, tačiau teigia, kad Vilniaus TM, priimdama skundžiamą sprendimą, pažeidė objektyvumo principą, kadangi skolininke turėjo būti pripažinta ir UAB „PW Group“.

Kaip minėta aukščiau, SMK 233 straipsnio 1 dalis nustato, kad būtent Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai bei už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi, o to paties straipsnio 3 dalis įtvirtina prekių vežėjo arba gavėjo, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, atsakomybę už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. SMK 84 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią vieną skolą muitinei, privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tos sumos sumokėjimą.

Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2017 m. gegužės 18 d. sprendime byloje Nr. C-154/16 yra išaiškinęs, jog solidarumo mechanizmas yra nacionalinėms valdžios institucijoms suteikta papildoma teisinė priemonė siekiant padidinti jų veiksmų išieškant skolą muitinei ir apsaugant Sąjungos nuosavus išteklius efektyvumą (2011 m. vasario 17 d. Sprendimo Berel ir kt., C-78/10, EU:C:2011:93, 48 punktas); iš solidarumo mechanizmo pobūdžio išplaukia, kad muitinė turi teisę, bet ne pareigą pripažinti solidariąją vežėjo atsakomybę; tai, kad valstybės narės muitinė, remdamasi solidariąja atsakomybe, nereikalauja vežėjo sumokėti skolą muitinei, niekaip nepažeidžia tranzito procedūros vykdytojo teisės pateikti atgręžtinį reikalavimą vežėjui (89 ir 90 punktai). Pažymėtina, kad jokie byloje esantys duomenys nepagrindžia pareiškėjos teiginių, jog UAB „PW Group“ turėtų būti įtraukta kaip solidari skolininkė, kadangi dokumentuose ji nėra įrašyta nei kaip Prekių gavėja, nei kaip kitas atsakingas asmuo. Pagal Nuomos sutartį bei Transporto priemonės perdavimo–priėmimo aktą UAB „PW Group“ buvo tik perduotas Schmitz tentas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ji jokių prievolių muitinei pagal muitų teisės aktus vykdyti neprisiėmė. Todėl, remiantis muitų teisės aktais, muitinė neturi prievolės tirti krovinio vežėjo veiksmų ir spręsti mokestinės atsakomybės jo atžvilgiu klausimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-740-821/2023).

Pareiškėja nurodė, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi minėtame ESTT 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu byloje Nr. C-154/16, kadangi šios administracinės bylos aplinkybės nėra tapačios ESTT nagrinėtos bylos faktinėms aplinkybėms.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnyje įtvirtinta, jog Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl: a) Sutarčių išaiškinimo; b) Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo. Tokiam klausimui iškilus valstybės narės teisme, tas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti reikia nutarimo šiuo klausimu, gali prašyti Teisingumo Teismą priimti dėl jo prejudicinį sprendimą. Teisingumo Teismo vaidmuo procese dėl prejudicinio sprendimo priėmimo yra aiškinti Europos Sąjungos teisę arba nuspręsti dėl jos galiojimo, o ne taikyti šią teisę faktinei situacijai, kuria grindžiama pagrindinė byla. Šis vaidmuo tenka nacionaliniam teismui, todėl Teisingumo Teismui nepriklauso nei nagrinėti vykstant pagrindinei bylai iškeltų fakto klausimų, nei priimti sprendimo dėl galėjusių atsirasti skirtingų nuomonių, kaip aiškinti ar taikyti nacionalinės teisės normas (Rekomendacijų nacionaliniams teismams dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą pateikimo 7 punktas). Taigi faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiama pagrindinė byla, tapatumas neturi esminės reikšmės, vadovaujantis ESTT prejudiciniuose sprendimuose suformuluota Europos Sąjungos teisės aiškinimo praktika (žr. LVAT 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3117-442/2021).

Pareiškėja skunde taip pat akcentuoja, kad Vilniaus TM privalėjo išsiaiškinti aplinkybes dėl dokumentų klastojimo, kadangi buvo nustatyta, jog CMR važtaraštyje esantis spaudas nėra įmonės „Pyramid Bouw BVBA“ spaudas. Mano, jog tokių aplinkybių išsiaiškinimas yra svarbus nustatant skolininkų atsakomybę.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kaip Sąjungos tranzito procedūros vykdytoja, yra atsakinga už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nuostatų nesilaikymo. Kitų asmenų nusikalstami veiksmai, kurie sukėlė arba galėjo sukelti mokestinių teisinių santykių subjektui mokestinių prievolių atsiradimą, mokesčių įstatymų taikymo prasme nėra reikšmingi, nes šie asmenys nėra atitinkamų mokestinių teisinių santykių subjektai ir jie savo nusikalstamais veiksmais padarė žalą ne valstybės biudžetui, o įmonei, kuriai tenka pareiga vykdyti dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusią mokestinę prievolę. Šie tokių asmenų veiksmai mokestinių teisinių santykių subjektui (mokesčio mokėtojui) galėtų sudaryti prielaidas reikalauti iš šių asmenų atlyginti žalą remiantis Civilinio kodekso normomis arba šie asmenys galėtų atsiradusias įmonei mokestines nepriemokas sumokėti valstybės biudžetui už šią įmonę Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Teisingumo Teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas byloje Nr. C-230/06, p. 44, 48-51; LVAT 2008 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-59/2008, 2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-521/2009, 2013 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-453/2013 ir kt.). Pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini ir netrukdo spręsti mokestinius klausimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos akcentuojamos aplinkybės dėl galimų neteisėtų vežėjo veiksmų vertinamos kaip pareiškėjos gynybinė pozicija (žr. LVAT 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1025-261/2020). Taigi, remiantis teismų praktika, pažymėtina, jog Bendrovė savo iniciatyva gali civilinio proceso tvarka teikti atgręžtini reikalavimą UAB „PW Group“, jeigu mano, kad jos teisėti interesai buvo pažeisti.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Įvertinęs ginčijamų sprendimų turinį, teismas daro išvadą, kad ginčijami aktai atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Vilniaus TM ir Departamentas šioje byloje skundžiamus sprendimus priėmė įvertinę visus pareiškėjos pateiktus dokumentus ir laikydamiesi SMK 215 straipsnio 3 dalies nuostatų, įpareigojančių muitinę imtis visų priemonių, būtinų su prekėmis susijusiai situacijai sureguliuoti, jeigu joms įforminta procedūra nepripažįstama įvykdyta nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju tiek Vilniaus TM, tiek vėliau Departamentas ėmėsi visų galimų priemonių susidariusiai padėčiai išspręsti, t. y. raštu kreipėsi į Belgijos bei Prancūzijos muitinės administraciją, o sprendimuose aiškiai, detaliai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokiais veiksmais ir kokias teisės aktų nuostatas pareiškėja pažeidė.

Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad muitinės įstaigos, priimdamos ginčijamus sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus, todėl naikinti Sprendimo1 ir Sprendimo2 pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Netenkinus pareiškėjos skundo, atmestinas ir jos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus logistika“ patikslintą skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.