Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-3117-442/2021

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-16
Bylos Nr.: eA-3117-442/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04195-2020-6
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas: UAB "Transekspedicija"
Atsakovas: Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus teritorinei muitinei, Vilniaus teritorinė muitinė, Muitinės departamentas prie LR Finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Board zone“, uždaroji akcinė bendrovė „Eurokusta“
Advokatai: Vaiva Grižaitė

Kategorijos

13.6.1.7Tranzitas
13.7.1Muitinės skolininkas

Administracinė byla Nr. eA-3117-442/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04195-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 13.6.1.7; 13.7.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transekspedicija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transekspedicija“ skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus teritorinei muitinei (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Board zone“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Eurokusta“) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Transekspedicija“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2020 m. liepos 24 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 0VM320060M (toliau – ir Ataskaita) ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas, ir Departamentas) 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 1A-216 (toliau – ir Sprendimas) dalis, pagal kurias pareiškėjui apskaičiuoti 98 181 Eur akcizo ir 23 516 Eur importo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) pagal elektroninę importo deklaraciją (toliau – ir EID) (procedūros kodas – 7100) 19LTVC0100IM2D6426 (2019 m. lapkričio 29 d.) (toliau – ir ginčo deklaracija); paskirta 36 509 Eur dydžio bauda; priskaičiuoti ir įtraukti į apskaitą 1 Priede nurodyti delspinigiai; įregistruota solidariai UAB „Transekspedicija“ ir UAB „Board zone“ mokestinė prievolė muitinei: 23 516 Eur importo PVM, 98 181 Eur akcizo bei skirta bauda – 36 509 Eur, iš viso 158 206 Eur.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Muitinės departamentas nevertino faktinės padėties ir netaikė atitinkamai santykius reglamentuojančių teisės normų bei teismų praktikos. CMR važtaraštis Nr. 1 ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. sąskaita-faktūra Nr. l yra šioje byloje svarbūs dokumentai, nes juose užfiksuota, kad ginčo prekės (degtinė „Chmelnoj rodničok chrustalyj“) iš Baltarusijos įvežtos į Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teritoriją ir turi būti pristatytos gavėjui – Anglijos įmonei „Gabriel Transport Services LTD“ (21 Dunlop Close, Dartford, Anglija). Muitinės departamentas negalėjo atsisakyti įvertinti šiuos dokumentus vien dėl to, kad jie neišversti į lietuvių kalbą, nes Muitinės departamento pareigūnai turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi ir nereikalauti šių dokumentų vertimų.

2.2. Ginčo prekėms buvo įforminta tranzito deklaracija Nr. 19LTVC0100IM2D6426, kurioje tranzito procedūros vykdytoju nurodyta UAB „Eurokusta“, todėl teritorinė muitinė padarė teisės taikymo klaidą, nes nepagrįstai laikė, kad UAB „Eurokusta“ pareigos baigėsi po prekių padėjimo į muitinės sandėlį laikinajam saugojimui. Prekių pervežimą per muito sieną tarp ES ir Baltarusijos organizavo UAB „Eurokusta“, o ne pareiškėjas.

2.3. Prekių iškrovimas (duomenys neskelbtini), negali būti laikomas baigiančiu tranzito procedūrą, kadangi Anglijos įmonė „Gabriel Transport Services LTD“ prekių nepriėmė, į Angliją prekės nenuvežtos, prekėmis disponavo UAB „Board zone“, tačiau, kad šiai įmonei buvo perleistos prekių savininko teisės, muitinė nenustatė, todėl iki prekių pateikimo savininkui turi būti laikoma, kad tranzito procedūra nėra baigta.

2.4. Teismų praktika numato, kad iki to momento, kol prekės bus išvežtos iš Europos Sąjungos arba išleistos į laisvą apyvartą atlikus prievoles muitinei, išorės tranzito procedūros vykdytojo atsakomybė neišnyksta.

2.5. UAB „Transekspedicija“ ir UAB „Board zone“ teisiniai santykiai apibrėžti 2019 m. kovo 12 d. prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartimi Nr. 793 ir 2019 m. gegužės 2 d. prekių saugojimo laikinojo saugojimo sutartimi Nr. 004. UAB „Board zone“ pagal 2019 m. kovo 12 d. sutarties 4.4 punktą yra įsipareigojusi laikytis muitinės sandėlio veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir jo darbo tvarkos. Pagal tos pačios sutarties 13 punktą, UAB „Board zone“ teisės aktų nustatyta tvarka atsako už nustatytos veiksmų, kuriuos jis atlieka padėdamas prekes į muitinės sandėlį, paimdamas iš jo ir disponuodamas jomis muitinės sandėlyje, tvarkos nesilaikymą. Nustačius kaltus UAB „Board zone“ veiksmus, atsakovai turėjo laikytis 2019 m. balandžio 29 d. sutarties tarp pareiškėjo ir Vilniaus TM 8 punkto nuostatų, šalinančių pareiškėjo mokestinę atsakomybę, jei prekių praradimas įvyko ne dėl muitinės sandėlio savininko kaltės.

2.6. 2019 m. gruodžio 4 d. 15 val. UAB „Board zone“ į UAB „Transekspedicija“ teritoriją įleido transporto priemonę, v/n (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė), ir šią transporto priemonę išleido 17 val. 58 min. 2019 m. gruodžio 4 d. 15 val. 42 min. UAB „Dialog.LT“ UAB „Board zone“ pakrovė 28 paletes degtinės į transporto priemonę, nurodant paslaugą – prekių saugojimas, perkrovimas. UAB „Board zone“ pagal sutartį su pareiškėju privalėjo informuoti muitinės sandėlio savininką apie tai, kad disponentas išsiveža prekes, prekes pateikti muitinės patikrinimui ir po to pateikti dokumentus prekių nurašymui iš muitinės sandėlio. UAB „Board zone“ muitinės sandėlio savininko neinformavo, prekių muitinės tikrinimui nepateikė, išleido transporto priemonę iš pareiškėjo teritorijos ir tokiu nusikalstamu būdu prekes paėmė iš muitinės kontrolės. Nagrinėjamu atveju skolos muitinei atsiradimą lėmė UAB „Board zone“ veiksmai, pasireiškę tuo, kad transporto priemonė su prekėmis buvo išleista iš UAB „Transekspedicija“ teritorijos nepateikus šiai bendrovei ir muitinei būtinų dokumentų, o taip pat išdavus transporto priemonės vairuotojui krovinį lydinčius dokumentus (nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą duomenys).

2.7. Teisingas 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas, ir SMK), 79 straipsnio 2 dalies a punkto taikymas šalina pareiškėjo mokestinę atsakomybę, nes mokestinės prievolės šios normos pagrindu turi kilti išimtinai tik UAB „Board zone“. Laikantis suformuotos teismų praktikos dėl procedūros vykdytojo atsakomybės, mokestinės prievolės turi kilti ir tranzito procedūros vykdytojui bei vežėjui.

2.8. Muitinės departamento nuoroda į Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 9 straipsnio 14 dalį ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 13 dalį reikalauja dar vienos konkrečios teisės normos, kuri numatytų UAB „Transekspedicija“ prievolę kartu su kitais asmenimis sumokėti akcizo mokestį ir PVM. Nesant konkrečių mokestinių teisės normų, numatančių solidarią UAB „Transekspedicija“ mokestinę atsakomybę, turi būti taikoma normos analogija, tai yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.6 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, kad solidarioji prievolė preziumuojama, jeigu ji susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Pareiškėjas kartu su UAB „Board zone“ bendrų veiksmų neatliko. Esminius veiksmus, kurie sąlygojo skolos muitinei atsiradimą, padarė UAB „Board zone“ ir mokestinė atsakomybė turi kilti šiai bendrovei.

2.9. Pagal UAB „Transekspedicija“ pareiškimą Muitinės kriminalinė tarnyba atlieka ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 02-4-00005-20. Nei vienas ūkio subjektas nėra apsaugotas nuo nusikalstamų veikų, kurias daro kiti asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys yra būtini sprendžiant šį ginčą. 2020 m. sausio 31 d. pareiškėjas Muitinės kriminalinei tarnybai teikė medžiagą, rodančią, kad UAB „Board zone“ išleido automobilį ir tokiu būdu paėmė prekes iš muitinės kontrolės. Bendrovė savo iniciatyva surado krovinį vežusį vežėją ir gavo CMR važtaraštį LV-0953, pagal kurį prekės buvo išvežtos. Šis dokumentas irgi buvo pateiktas Muitinės kriminalinei tarnybai. Nurodytas CMR važtaraštis rodo, kad prekes iš Bendrovės muitinės sandėlio išsiuntė su UAB „Transekspedicija“ jokio ryšio neturinti įmonė „Maksplast“. Koks šios tikros ar fiktyvios įmonės ryšys su UAB „Board zone“, atsakovų atliktame patikrinime nenustatyta. Siekiant objektyvaus išnagrinėjimo turi būti atsakyta į klausimą, ar krovinio vežėjas 2019 m. gruodžio 4 d. žinojo apie neteisėtą krovinio išvežimą. Jei taip, vežimą atlikusi įmonė yra solidariai atsakinga muitinei. Nei vietos mokesčių administratorius, nei Departamentas šio klausimo netyrė.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1. Nagrinėjamo ginčo atveju muitinės sandėliui, kurio savininkas yra pareiškėjas, UAB „Board zone“ pagal prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį Nr. 793 (2019 m. kovo 12 d.) perdavė saugoti ginčo prekes (degtinę „Khmelnoi Rodnik Khrustalnyi“, TARIC kodas 2208 60 11 00). Prekėms buvo įforminta EID Nr. 19LTVC0100IM2D6426 muitinio sandėliavimo procedūra (procedūros kodas 7100), prekės apskaitytos muitinės sandėlyje, tačiau pareiškėjo patikrinimo metu buvo nustatyta, kad prekių muitinės sandėlyje nėra, prekėms nebuvo įforminti išgabenimo iš muitinės sandėlio dokumentai, žymų apie išgabenimą taip pat nėra.

3.2. Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei vadovaujantis SMK nuostatomis, Vilniaus TM Ataskaitoje pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, kaip muitinės sandėlio savininkas ir muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojas, neužtikrino, kad sandėlyje saugomos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros; pareiškėjas pažeidė SMK 215 straipsnio 1 dalies ir 242 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl vadovaujantis SMK 79 straipsnio 3 dalies a ir b punktais jam įregistruota skola muitinei; solidaria skolininke pripažinta ir UAB „Board zone“.

3.3. Nagrinėjamu atveju 2019 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste (LTVK2000) pagal T1 MRN 19LTVK200016CD4083 ginčo prekės buvo deklaruotos Sąjungos tranzito procedūrai, paskirties muitinės įstaiga – Vilniaus teritorinės muitinės Žirmūnų krovinių postas, terminas procedūrai įvykdyti – 2019 m. rugsėjo 4 d.; tranzito procedūros vykdytojas – UAB „Eurokusta“. Nustatyta, jog prekės į paskirties įstaigą buvo atgabentos 2019 m. rugsėjo 2 d. ir tranzito procedūra užbaigta be neatitikimų. Taigi tranzito procedūra pagal T1 MRN 19LTVK200016CD4083 buvo užbaigta, tranzito procedūros vykdytojo pareiga įvykdyta, todėl plečiamai aiškinti tranzito procedūros vykdytojo atsakomybę ir pripažinti UAB „Eurokusta“ atsakinga už prekių paėmimą iš muitinės priežiūros, kai prekes vėliau muitinio sandėliavimo procedūrai (EID Nr. 19LTVC0100IM2D6426, 2019 m. lapkričio 29 d.) deklaravo kiti asmenys, teisinio pagrindo nėra. Nėra pagrindo laikyti tranzito procedūrą, vykdytą pagal T1 MRN 19LTVK20016CD4083, nebaigta savaip nepagrįstai interpretuojant tranzito procedūros pabaigos momentą. Nėra pagrindo teigti, jog padėjus prekes laikinajam saugojimui (deklaracijos Nr. 19LTVR4000LS00B115, 2019 m. lapkričio 7 d.) į UAB „Transekspedicija“ muitinės sandėlį tranzito procedūra nepasibaigė ir tranzito procedūros vykdytojo atsakomybė neišnyko. Pareiškėjo gynybinė pozicija šiame ginče yra paremta neteisingu muitinio tranzito procedūrą reglamentuojančių teisinių nuostatų aiškinimu.

3.4. UAB „Transekspedicija“ pateikiami argumentai dėl ikiteisminio tyrimo ir jo išvadų nepaneigia pareiškėjo atsakomybės pagal SMK nuostatas. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu galėtų būti nustatyti kiti asmenys, atsakingi už neteisėtą prekių paėmimą iš muitinės priežiūros, niekaip nepanaikins UAB „Transekspedicija“ atsakomybės, todėl nėra tikslinga ir ekonomišką stabdyti mokestinį ginčą dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo.

4. Atsakovas Vilniaus TM atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

4.1. Vilniaus TM neginčija prekių padėjimo momento, t. y. pripažįsta, kad prekės buvo padėtos į laikinojo saugojimo sandėlį ir vėliau į muitinės sandėlį, tačiau muitinė taip pat nustatė, jog prekės 2019 m. gruodžio 4 d. buvo pakrautos į transporto priemonę ir išgabentos iš muitinės sandėlio, neįforminus jokios kitos procedūros ar reeksporto. To neginčija pareiškėjas. Todėl pareiškėjas neužtikrino, kad sandėlyje laikomos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros, tuo pažeidė SMK 215 straipsnio 1 dalies ir 242 straipsnio 1 dalies nuostatas.

4.2. Tranzito procedūra pagal T1 MRN 19LTVK200016CD4083 (2019 m. rugsėjo 2 d.) buvo užbaigta, tranzito procedūros vykdytojo pareiga įvykdyta, todėl plečiamai aiškinti tranzito procedūros vykdytojo atsakomybę ir pripažinti jį atsakingu už prekių paėmimą iš muitinės priežiūros, kai prekes vėliau muitinio sandėliavimo procedūrai deklaravo kiti asmenys, teisinio pagrindo nėra.

4.3. Pareiškėjo, kaip muitinės sandėlio savininko, pareiga ir yra saugoti prekes, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, numatant atsakomybę, jeigu prekės yra paimamos iš muitinės priežiūros. Pareiškėjas deklaravo prekes muitinio sandėliavimo procedūrai ir prisiėmė atitinkamas prievoles muitinei. Atlikto patikrinimo metu nustačius, kad prekių muitinės sandėlyje faktiškai nėra ir minėta procedūra nėra tinkamai užbaigta, muitinė neteko galimybės vykdyti šių prekių muitinės priežiūrą ir pripažino pareiškėją – muitinio sandėliavimo procedūros vykdytoją – atsakingą už atitinkamų mokestinių prievolių vykdymą, t. y. Vilniaus TM dėl ginčo deklaracijoje deklaruotos prekės paėmimo iš muitinės priežiūros pareiškėjui apskaičiavo importo skolą muitinei.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Board zone“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad:

5.1. Ataskaitoje konstatuota, kad skola muitinei atsirado tuo momentu, kai prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, t. y. tada kai buvo pakrautos į transporto priemonę ir išvežtos iš pareiškėjo teritorijos. Taigi pirmu skolos muitinei atsiradimą lemiančiu veiksniu buvo prekių išdavimas iš muitinės sandėlio ir jų pakrovimas į transporto priemonę, neįforminus joms kitos muitinės procedūros.

5.2. UAB „Board zone“ pačio „fizinio“ prekių pakrovimo į transporto priemonę neorganizavo, jų iš muitinės sandėlio neišdavė ir savavališkai neėmė, prekių į transporto priemonę nekrovė, prekių iš muitinės sandėlio išdavime ir jų pakrovime nedalyvavo, taip pat nedavė ir negalėjo duoti UAB „Transekspedicija“ muitinės sandėliui nurodymo krauti prekes į minėtą transporto priemonę be muitinio patikrinimo bei neįforminus muitinės ir kitų privalomų dokumentų. Vien tik atžymos įvedimas „Softra“ kontrolės sistemoje (automatinio transporto priemonių numerių nuskaitymo programoje) apie transporto priemonės išleidimą, negali būti prilyginta prekių išleidimui iš muitinės sandėlio bei prekių paėmimui iš muitinės priežiūros kaip jis suprantamas pagal SMK, nes leidimą transporto priemonei išvykti iš muitinės tikrinimo aikštelės gali duoti tik muitinės pareigūnas, atliekantis muitinį tikrinimą. Pareiškėjas nepateikė tvarkos ir instrukcijos, kaip naudotis „Softra“ kontrolės sistema, todėl UAB „Board zone“ atvykstančius automobilius žymėjo „Softra“ sistemoje jiems atvykus arba prieš darbo dienos pabaigą, kad išvengti nepagrįsto transporto priemonių užlaikymo. Jeigu muitinės sandėlis nebūtų pakrovęs prekių į transporto priemonę, neįforminęs joms muitinės ir kitų dokumentų, ir vežėjas SIA „B2W“ laikytųsi Bendrijos muitų teisės aktų, numatančių prekių vežėjo pareigas ir atsakomybę, reikalavimų, o pareiškėjas tinkamai kontroliuotų transporto priemonių išvykimą iš muitinės sandėlio teritorijos, minėta transporto priemonė nebūtų išvykusi iš UAB „Transekspedicija“ teritorijos ir lauktų, kol bus atlikti visi formalumai arba išvyktų nepakrauta.

5.3. Pareiškėjas nebuvo nustatęs ir pateikęs UAB „Board zone“ jokios „nusistovėjusios faktinės tvarkos“, susijusios su prekių saugojimu ir krova. UAB „Board zone“ ir UAB „Transekspedicija“ sieja sutartiniai santykiai, todėl UAB „Board zone“ vadovavosi ne „faktine tvarka“, su kuria ji nebuvo supažindinta, bet pasirašytomis sutartimis, tarp jų 2019 m. kovo 12 d. prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartimi Nr. 793. UAB „Transekspedicija“ minima „nusistovėjusi faktinė tvarka“ prieštarauja minėtos sutarties 9 punktui, pagal kurį muitinės sandėlis prekes iš muitinio sandėlio išduoda tik muitinei patikrinus ir teisės aktų nustatyta tvarka įforminus išduodamoms prekėms muitinės, transporto ir kitus jai privalomus pateikti dokumentus. Tokiu būdu pareiškėjas pripažįsta, kad jis nevykdo/nesilaiko savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų.

5.4. Pareiškėjas nepagrįstai perkelia UAB „Board zone“ SMK numatytas muitinės sandėlio savininko (leidimo turėtojo) ir procedūros vykdytojo pareigas bei atsakomybę už prekių išleidimą iš muitinės sandėlio neįforminus joms kitos muitinės procedūros ar reeksporto. Sutartinių santykių tarp UAB „Transekspedicija“ ir UAB „Board zone“ buvimas nepaneigia pareiškėjo, kaip muitinės sandėlio savininko, pareigų ir atsakomybės muitinei. UAB „Transekspedicija“, kaip laikinojo saugojimo ir muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojui, visų pirma, yra taikomos nuostatos, susijusios su SMK įtvirtintomis atitinkamomis prievolėmis muitinei.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Eurokusta“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad UAB „Eurokusta“ nėra ir negali būti laikoma atsakinga už pareiškėjui apskaičiuotas mokestines prievoles. UAB „Eurokusta“, kaip tranzito procedūros vykdytojos, pareigos buvo įvykdytos, kai buvo užbaigta tranzito procedūra T1 MRN 19LTVK200016CD4083. Jokių šios tranzito procedūros vykdymo neatitikimų nebuvo nustatyta.

II.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje mokestinis ginčas kilo dėl ginčijamų sprendimų, kuriais pripažinta, kad dėl prekių, deklaruotų muitinio sandėliavimo procedūrai pagal EID Nr. 19LTVC0100IM2D6426 (2019 m. lapkričio 29 d.), paėmimo iš muitinės priežiūros atsirado pareiškėjo, kaip muitinės sandėlio savininko ir sandėliavimo procedūros vykdytojo, mokestinė prievolė muitinei, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjo pagrindinė vykdoma veikla – muitinės tarpininko, ekspedijavimo, krovinių tvarkymo ir sandėliavimo paslaugų teikimas. Vilniaus TM išdavė leidimus Nr. LTACRLTVM0000-2019-DPT59881 (2019 m. spalio 7 d.) naudotis įgaliotojo siuntėjo statusu atliekant Sąjungos ir bendrąją tranzito procedūrą, Nr. LTSSELTVM0000-2019-USM60716 (2019 m. spalio 25 d.) naudoti specialias plombas, Nr. LTCELTVM0000-2019-YDR62189 (2019 m. gruodžio 4 d.) naudotis įgaliotojo gavėjo statusu užbaigiant Sąjungos ir bendrąją tranzito procedūrą ir Nr. LTACTLTVM0000-2019-WEM62296 (2019 m. gruodžio 3 d.) naudotis įgaliotojo gavėjo statusu užbaigiant TIR procedūrą. UAB „Board zone“ pagal prekių saugojimo muitinės sandėlyje 2019 m. kovo 12 d. sutartį Nr. 783 perdavė į pareiškėjo muitinės sandėlį saugoti akcizines prekes (degtinė „Khmelnoi rodnik Khrustalnyi“ 40 proc., 1,0 L, 13 398 vnt., TARIC kodas 2208601100, prekių bruto masė 21951 kg, neto masė 20673 kg), kurioms įforminta elektroninė importo deklaracija (EID) 19LTVC0100IM2D6426 (2019 m lapkričio 29 d.), procedūros kodas 7100, prekių gavėjas – pareiškėjas. Prekės 2019 m. lapkričio 29 d. apskaitytos muitinės sandėlio apskaitoje. Pagal įformintą ginčo deklaraciją nurodoma, kad deklarantas pareiškėjas (paskirties įstaiga), muitinės sandėlio Nr. R VR0408 LT. Vilniaus TM 2020 m. sausio 3 d. atliko patikrinimą vietoje, pareiškėjo muitinės sandėlyje pareigūnai turėjo apžiūrėti prekes (degtinė „Khmelnoi rodnik Khrustalnyi“ 40 proc., 1,0 L, 13 398 vnt., TARIC kodas 2208601100, prekių bruto masė 21951 kg, neto masė 20673 kg), kurioms įforminta elektroninė importo deklaracija 19LTVC0100IM2D6426 (2019 m lapkričio 29 d.)) ir paimti jų mėginius, tačiau to padaryti nepavyko, nes pareigūnai patikrinimo vietoje metu minėtų prekių pareiškėjo muitinės sandėlyje neberado. Vilniaus TM 2020 m. sausio 9 d. raštu Nr. (8.1/22)-2V-445 pareiškėjui nurodė pateikti įrodymus, kad anksčiau minėtoms prekėms, deklaruotoms ginčo deklaracijoje, muitinio sandėliavimo procedūra (7100) yra užbaigta, kaip tai nustatyta SMK 215 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas 2020 m. sausio 9 d. pateikė atsakymą raštu, kuriame nurodė, kad UAB „Board zone“ nesilaikė nustatytos tvarkos pateikti muitinės pareigūnams prekes ir dokumentus prieš išvežant jas iš muitinės sandėlio, savavališkai išsivežė prekes iš Bendrovės muitinės sandėlio ir teritorijos. Nurodė, kad UAB „Board zone“ išvažiavo iš pareiškėjo teritorijos 2019 m. gruodžio 4 d. 17:59, automobilį iš muitinės sandėlio išleido UAB „Board zone“, nes tokią teisę UAB „Board zone“ suteikė pareiškėjas. Taip pat nurodė, kad ginčo prekes į transporto priemonę pakrovė UAB „Dialog LT“. Kartu su paaiškinimu pateikė prekių krovimo darbo lapą, išrašytą UAB „Dialog LT“, pagal kurį ginčo prekės UAB „Board zone“ užsakymu 2019 m. gruodžio 4 d. 15:42 buvo pradėtos krauti į transporto priemonę, v/n (duomenys neskelbtini). UAB „Dialog LT“ 2020 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 05/26 informavo Vilniaus TM, kad ginčo prekes pakrovė į transporto priemonę UAB „Board zone“ užsakymu, už šias paslaugas išrašyta sąskaita Nr. DIAL015260 (2019 m. gruodžio 11 d.), kuri UAB „Board zone“ apmokėta atlikus vienarūšių tarpusavio piniginių reikalavimų užskaitą. Vilniaus TM 2020 m. kovo 31 d. išsiuntė pranešimą Nr. (11.10/12)-2V-5158 pareiškėjui, 2020 m. gegužės 28 d. išsiuntė UAB „Board zone“ pranešimą Nr. (11.10/12)-2V-7956, informuodama apie būsimą nepalankų sprendimą. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 30 d. raštu nurodė, kad procedūros vykdytojas pagal tranzito deklaraciją MRN 19LTVK200016CD4083 yra UAB „Eurokusta“, todėl Vilniaus TM turi nustatyti jos atsakomybę. Akcentavo, kad UAB „Board zone“ neinformavo muitinės sandėlio apie prekių išgabenimą, prekės muitinės tikrinimui nepateikė, išleido transporto priemonę iš teritorijos ir tokiu būdu paėmė prekes iš muitinės kontrolės. UAB „Board zone“ 2020 m. birželio 30 d. rašte Nr. BZ003 nurodė, kad 2019 m. gruodžio 4 d. gavusi iš krovinio disponento OOO „MARKSPLAST“ užsakymą krovinį pakrauti į transporto priemonę, prekių pakrovimo užsakymą išsiuntė UAB „Dialog LT“ ir po krovinio pakrovimo automobilis buvo išsiųstas į muitinės sandėlio teritoriją tolimesniam krovinio saugojimui, kol bus pateikti dokumentai muitinei. Paaiškėjus, kad prekės išgabentos iš muitinės sandėlio neįforminus kitos procedūros ar reeksporto, UAB „Board zone“ 2020 m. sausio 7 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį komisariatą dėl savavališko krovinio pasisavinimo, o 2020 m. vasario 18 d. gavo nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Rašte taip pat nurodė, kad UAB „Board zone“ neturi teisės išleisti automobilių iš pareiškėjo muitinės sandėlio. Be to, UAB „Board zone“ nepateikė vežėjui jokių dokumentų. Vilniaus TM 2020 m. liepos 24 d. priėmė Ataskaitą, kurioje nusprendė pripažinti, kad dėl ginčo prekių, deklaruotų muitinio sandėliavimo procedūrai pagal ginčo deklaraciją, paėmimo iš muitinės priežiūros atsirado mokestinė prievolė muitinei solidariems skolininkams UAB „Transekspedicija“ ir UAB „Board zone“. Nustatė, kad pareiškėjas pažeidė SMK 215 straipsnio 1 dalies ir 242 straipsnio 1 dalies nuostatas, UAB „Board zone“ pažeidė SMK 215 straipsnio 1 dalies nuostatas. Dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjui ir UAB „Board zone“ solidariai apskaičiuota 98 181 Eur akcizo mokesčio, 23 516 Eur importo PVM, įtraukti į apskaitą 8 507 Eur delspinigiai ir paskirta 36 509 Eur dydžio bauda. Departamentas Sprendimu nusprendė patvirtinti Ataskaitos 4.1.1 dalį dėl UAB „Transekspedicija“ pripažinimo solidaria skolininke muitinei ir mokestinės prievolės jai atsiradimo. Sprendime pažymėta, kad pareiškėjo pateikti CMR važtaraštis Nr. 1, sąskaitos-faktūros Nr. 1 kopijos su vertimais į lietuvių kalbą nevertinti, nes vertimas atliktas neidentifikuoto asmens. Teismas šioje byloje nagrinėjo tik UAB „Transekspedicija“, kaip muitinės sandėlio savininkui ir sandėliavimo procedūros vykdytojui, apskaičiuotų mokesčių muitinei pagrįstumo ir teisėtumo.

11. Teismas, vadovaudamasis SMK 215 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad specialioji procedūra pripažįstama įvykdyta, jei: 1) prekėms, kurioms buvo įforminta ta procedūra <..> įforminama kita muitinės procedūra, 2) tos prekės ar produktai išvežami iš Sąjungos muitų teritorijos arba 3) sunaikinami nepaliekant jokių atliekų, arba 4) perduodami valstybės nuosavybėn pagal 199 straipsnį. Specialiosios procedūros vykdytojas, siekdamas išvengti atsakomybės už netinkamą procedūros užbaigimą ar vykdymą, turi įrodyti specialiosios procedūros užbaigimą bent vienu iš nurodytų alternatyvių būdų. Teismas, įvertinęs SMK 242 straipsnio 1 dalies, 240 straipsnio 3 dalies nuostatas, pažymėjo, kad prekėms, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, gali būti laikinai išvežtos iš muitinės sandėlio; tokiam išvežimui, išskyrus force majeure atvejus, reikalingas išankstinis muitinės leidimas. Byloje tokių leidimų nebuvo duota. Teismas taip pat vadovavosi SMK 79 straipsnio 1 dalies a punktu, to paties straipsnio 3 dalies a, b, c punktais, 210 straipsniu. Teismas pažymėjo, kad pagal SMK 237 straipsnio 1 dalį įforminus saugojimo procedūrą, ne Sąjungos prekės gali būti saugomos Sąjungos muitų teritorijoje joms netaikant importo muitų, kitų privalomų mokėjimų, numatytų kituose teisės aktuose.

12. Teismas nustatė, kad muitinės sandėlio savininkas (pareiškėjas) 2019 m. balandžio 29 d. prekių muitinės priežiūros muitinės sandėlyje sutartimi Nr. 19VM-115 2.2 papunktyje, be kita ko, įsipareigojo prekes į muitinės sandėlį paimti, išduoti, joms įforminti muitinės procedūras, su jomis atlikti įprastines prekių tvarkymo operacijas ir kitus veiksmus vadovaudamasis SMK ir kitų atitinkamais atvejais taikytinų teisės aktų reikalavimais. Sutarties 2.4 papunktyje įsipareigojo dalyvauti pats arba paskirti darbuotojus, dalyvaujančius muitinei atliekant į muitinės sandėlį padedamų, iš jo išduodamų arba jame saugomų prekių muitinį patikrinimą. Prekes, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, ir Sąjungos prekių muitinį statusą turinčias prekes (jeigu tokių prekių laikymas pažymėtas muitinės sandėlio steigimo leidime) įtraukti į apskaitą tuoj pat, kai jos fiziškai padedamos į muitinės sandėlį. Duomenis apie prekių išgabenimą iš muitinės sandėlio įtraukti į apskaitą ne vėliau kaip jų išgabenimo metu (Sutarties 2.5 p.). Sutarties III skyriuje susitarta dėl sutarties šalių atsakomybės (6, 7, 8 p.). Reikalavimai prekių saugojimo vietos (teritorijos) tinkamumo muitinės sandėlio (laikinojo saugojimo sandėlio) veiklai patvirtinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1B-577 „Dėl Prekių saugojimo vietos (teritorijos) tinkamumo muitinės sandėlio (laikinojo saugojimo sandėlio) veiklai įvertinimo aprašo patvirtinimo“.

13. Teismas nurodė, kad ginčo prekės buvo padėtos į pareiškėjo muitinės sandėlį, įforminus EID 19LTVC0100IM2D6426 (2019 m. lapkričio 29 d.) muitinio sandėliavimo procedūrą (prieš tai laikino saugojimo procedūrą pagal LSD 19LTVR4000LS0084E9, 2019 m. rugsėjo 2 d.), todėl pareiškėjas, kaip muitinio sandėlio savininkas ir muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojas, privalėjo užtikrinti, jog muitinės sandėlyje laikomos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros, bei turėjo užtikrinti įsipareigojimų, susijusių su prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, saugojimu, vykdymą. Teismas nustatė, kad ginčo prekės 2019 m. gruodžio 4 d. buvo pakrautos į transporto priemonę ir išgabentos iš muitinio sandėlio, neįforminus kitos procedūros ar reeksporto. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kaip muitinės sandėlio savininkas ir muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojas, neužtikrino, kad muitinės sandėlyje laikytos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros neįforminus joms jokios kitos muitinės procedūros ar reeksporto, todėl atsakovai padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas pažeidė SMK 215 straipsnio 1 dalies ir 242 straipsnio 1 dalies nuostatas.

14. Teismas pabrėžė, kad už skolos atsiradimą muitinei dėl ginčo prekių išgabenimo, neįforminus jokios kitos muitinės procedūros ar reeksporto, atsakingos solidariai pripažintos UAB „Transekspedicija“ ir UAB „Board zone“. Teismas nepasisakė dėl atsakomybės UAB „Board zone“, nes dėl jos bus pasisakyta kitame mokestiniame ginče, tačiau pažymėjo, kad nepaisant to, ar atsakovų sprendimai UAB „Board zone“ atžvilgiu bus pripažinti teisėtais ir pagrįstais, ar ne, pareiškėjo, kaip muitinės sandėlio savininko ir mutinio sandėliavimo procedūros vykdytojo, atsakomybė neišnyks.

15. Dėl pareiškėjo nurodyto CMR važtaraščio ir kitų pateiktų dokumentų teismas pažymėjo, kad CMR važtaraštis gali patvirtinti aplinkybę, kad prekės buvo (iš)gabentos, tačiau atsakomybė pareiškėjui taikyta ne už leidimą ar neleidimą prekes išgabenti, bet už tai, kad šios prekės buvo išgabentos neįforminus joms jokios kitos muitinės procedūros ar reeksporto, dėl to, kad pareiškėjas neužbaigė muitinės sandėliavimo procedūros. Šiuo atveju pareiškėjas, kaip muitinės sandėlio savininkas ir kaip vienintelis muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojas, buvo atsakingas, kad prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros neįforminus joms kitos muitinės procedūros ar reeksporto. Byloje neginčijamai nustatyta, kad prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros neįforminus joms jokios kitos muitinės procedūros ar reeksporto. Už tinkamą deklaruotos aptariamos specialiosios procedūros užbaigimą buvo atsakingas išimtinai pareiškėjas. Be to, pareiškėjo nurodomi dokumentai buvo teismo įvertinti, tačiau CMR važtaraštis ar prekių įsigijimo/perleidimo dokumentai niekaip nepatvirtina tinkamo muitinės procedūros (sandėliavimo) užbaigimo.

16. Teismas taip pat pažymėjo, kad šioje byloje nėra nagrinėjimo ginčo dalykas tranzito procedūra pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 19LTVK200016CD4083 (2019 m. rugsėjo 2 d.), o ginčo dalykas yra muitinio sandėliavimo procedūra pagal muitinio sandėliavimo deklaraciją EID 19LTVC0100IM2D6462 (2019 m. lapkričio 29 d.). Pareiškėjo keliamos abejonės dėl tranzito deklaracijos T1 MRN 19LTVK200016CD4083 (2019 m. rugsėjo 2 d.) tinkamo užbaigimo, nesudaro teisinio pagrindo šalinti pareiškėjo atsakomybės kaip muitinės sandėlio savininko ir muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojo pagal muitinio sandėliavimo deklaraciją EID 19LTVC0100IM2D6462 (2019 m. lapkričio 29 d.). Teismo teigimu, atsakovai teisingai akcentavo, kad tranzito procedūros vykdytojo atsakomybė pasibaigė, kai pareiškėjas įformino laikino saugojimo, o vėliau muitinės sandėliavimo procedūrą pagal ginčo deklaraciją. Muitinė pripažįsta tranzito procedūrą įvykdyta, kai, palyginusi išvykimo muitinės įstaigos turimus duomenis su paskirties muitinės įstaigos turimais duomenimis, gali nustatyti, kad procedūra užbaigta teisingai (SMK 215 str. 2 d.). Teismas nustatė, kad muitinė atliko nurodytų prekių duomenų sulyginimą (išvykimo muitinės įstaigos su paskirties muitinės įstaigos turimais duomenimis), būtent muitinio sandėliavimo procedūra nebuvo tinkamai užbaigta, nes muitinės sandėlyje laikytos ginčo prekės buvo išgabentos neįforminus jokios kitos muitinės procedūros ar reeksporto. Ir būtent prekėms būnant muitinės sandėliavimo režime (kas yra teisinis pagrindas neskaičiuoti importo ir kitų mokesčių) jos buvo neteisėtai išleistos iš muitinės priežiūros. Ataskaitoje yra, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjas, kaip muitinės sandėlio savininkas, neturi įdiegęs tinkamų vidaus priemonių, nes pats klientas savavališkai gali išleisti transporto priemonę iš teritorijos, tad priežiūros procesas nėra tinkamai kontroliuojamas (ši Ataskaitos dalis nėra skundžiama). Teismas konstatavo, kad tokios veikos iš esmės atitinka ir kaltės sampratą, o pareiškėjas, referuodamas į dvišalės sutarties su muitine 8 punktą ar kitų asmenų netinkamą įsipareigojimų vykdymą, savo kaltės šioje byloje nepaneigė.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodomi argumentai apie prekių disponavimą (kas gali vykti tiek prekėms būnant kelyje, tiek ir joms būnant sandėlyje) visiškai nereikšmingi šioje byloje sprendžiamam atsakomybės pagal SMK taikymo procedūros vykdytojui klausimui, kadangi šioje byloje nesprendžiamas prekių nuosavybės klausimas. Laikino saugojimo deklaracijoje 19LTVR4000LS0084E9 (2019 m. rugsėjo 2 d.) gavėju nurodomas pareiškėjas, kaip ir deklarantu. Ginčo deklaracijoje gavėju ir deklarantu nurodomas išimtinai pareiškėjas. Muitinės deklarantas prisiima atsakomybę už muitinei teikiamų duomenų teisingumą. Muitinės deklaracijos pateikimo muitinei paskirtis, teisinė reikšmė ir atitinkamai pareigos, asmenims jas pateikiantiems, aptariama SMK 15 straipsnyje. Tad ginčo atveju muitinė patikrinimo metu nustačiusi, kad aptariamų prekių muitinės sandėlyje nėra ir muitinės specialioji procedūra nėra tinkamai užbaigta, pagrįstai konstatavo, kad neteko galimybės vykdyti šių prekių muitinės priežiūros, ir pagrįstai pripažino pareiškėją, atsakingą už prekių tinkamą saugojimą, atsakingu už importo skolą muitinei.

18. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo pateikiami argumentai dėl ikiteisminio tyrimo ir jo išvadų galimo reikšmingumo niekaip nepaneigia specialiosios muitinės procedūros vykdytojo (pareiškėjo), tinkamai neįvykdžiusio savo pareigų, atsakomybės pagal SMK. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu galėtų būti nustatyti kiti asmenys, atsakingi už neteisėtą prekių paėmimą iš muitinės priežiūros ar kitas veikas, niekaip nepanaikins pareiškėjo atsakomybės, tačiau sudarys galimybę muitinės įstaigai svarstyti dėl kitų asmenų solidarios prievolės muitinei atsiradimo, o pareiškėjui galimybę ginti savo interesus baudžiamojo proceso ar/ir civilinio proceso nustatyta tvarka. Tad nepagrįsti skundo teiginiai, kad muitinė turėjo atlikti ikiteisminio tyrimo duomenų vertinimą ar stabdyti mokestinį ginčą dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, kadangi šie procesai yra savarankiški tiek savo tyrimo dalyku, tiek taikytina teise, tiek nustatytinomis reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis ir taikytinos teisinės atsakomybės rūšimi.

19. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 15 straipsniu, Akcizų įstatymo 9 straipsnio 3, 13 ir 14 dalimis, Pridėtinės vertės mokesčio 14 straipsnio 13 dalimi, atsiradus importo skolai muitinei, atsirado ir pareiga sumokėti aptariamus mokesčius asmeniui, kuris laikomas skolingu muitinei pagal SMK. Pareiškėjas, teigdamas, kad importuotoju laikytina išimtinai UAB „Board zone“, tokių savo teiginių nepagrindė teisės normų analize. Be to, prievolės muitinei solidarus pobūdis aptariamas SMK 84 straipsnyje. Skunde pateikiama nuoroda į CK atitinkamas nuostatas nesusijusi su nagrinėjamu mokestiniu ginču. Importuotoju laikomas asmuo, kuris turi sumokėti už prekes nustatytą importo skolą muitinei arba turėtų sumokėti skolą muitinei, jei prekėms būtų nustatyti importo muitai. Vien tai, kad ginčo prekėms taikytas 0 procentų muito tarifas, nereiškia, kad skola muitinei neatsirado ir nekyla pareiškėjui pareiga sumokėti muitinės apskaičiuotus ir įregistruotus mokesčius.

20. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog skundžiamuose sprendimuose nurodytas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2020 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Nr. C-655/2018 nėra savo faktinėmis situacijos aplinkybėmis tapatus nagrinėjamam mokestiniam ginčui, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti skundžiamus sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais, kadangi jie atitinka visus viešojo administravimo subjektų priimamiems sprendimams keliamus reikalavimus (teisėtumo ir pagrįstumo) bei priimti visapusiškai, objektyviai išnagrinėjus reikšmingas faktines aplinkybes mokestinam ginčui išspręsti. Šis ESTT sprendimas naudotas kaip papildomas teisės aiškinimo šaltinis išsamiau atskleisti „paėmimo iš muitinės priežiūros“ sąvoką ir leidimo steigti muitinės sandėlį turėtojo teisinės atsakomybės pobūdį.

21. Kadangi pareiškėjas ginčo prekes savo rizika deklaravo muitinio sandėliavimo procedūrai bei prisiėmė atitinkamas prievoles muitinei, tačiau šios procedūros tinkamai neužbaigė, dėl ko muitinė neteko galimybės vykdyti ne Sąjungos prekėms muitinės priežiūros, dėl to, teismo vertinimu, pagrįstai pareiškėjui apskaičiuoti ir delspinigiai bei 30 proc. dydžio (sankcijos vidurkis) bauda (MAĮ 139 str. 1 d.). Pareiškėjas skunde nepateikė argumentų dėl apskaičiuotos mokestinės prievolės dydžio, delspinigių, baudų paskaičiavimo, todėl teismas neišėjo už skundo ribų.

22. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų, kurie galėjo sąlygoti esminių mokestinio ginčo faktinių aplinkybių objektyvų ir visapusišką nustatymą bei ištyrimą. Teismas priėjo prie išvados, kad skundžiami sprendimai pagrįsti tiek teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymu ir įvertinimu, tiek ir taikytinos pareiškėjui teisinės atsakomybės teisės normų analize, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamų sprendimų.

23. Teismas, pasisakymas dėl kreipimosi į ESTT, nurodė, kad pareiškėjas teismo prašo kreiptis į ESTT prejudicinio sprendimo dėl SMK 79 straipsnio 2 dalies 1 punkto turinio išaiškinimo, pateikiant klausimus: 1) ar prekių padėjimas laikinojo saugojimo muitinės sandėlyje prilygsta tranzito procedūros pabaigai SMK aiškinimo prasme? 2) ar SMK 79 straipsnio 2 dalis gali būti aiškinama taip, kad ikiteisminio tyrimo metu nustačius neteisėtus tranzito procedūros vykdytojo veiksmus, teisinė atsakomybė bei mokestinės prievolės muitinės sandėliavimo savininkui nekyla, jeigu jo neteisėtų veiksmų nebuvo nustatyta? Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl to, ar muitinio sandėliavimo procedūra pagal ginčo deklaraciją yra užbaigta tinkamai. Tam, kad būtų išnagrinėtas ginčas dėl muitinės sandėliavimo procedūros užbaigimo, būtinybės kreiptis į ESTT nėra, nes šiuo atveju nekyla nurodytos SMK 79 straipsnio 2 dalies, kaip Europos Sąjungos teisės akto, normų aiškinimo ar galiojimo klausimas. Pareiškėjas pripažintas atsakingu už SMK 242 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų vykdymą vadovaujantis SMK 79 straipsnio 3 dalies a ir b punktų nuostatomis. Nurodytos nuostatos yra aiškios. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl kreipimosi į ESTT.

III.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti; spręsti dėl bylos sustabdymo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje, proceso Nr. 02-4-00005-20; kreiptis į ESTT dėl apeliaciniame skunde nurodytų teisės normų taikymo išaiškinimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

24.1. Pirmosios instancijos teismas sprendė ginčą dėl pareiškėjo kaip muitinės sandėlio savininko ir sandėliavimo procedūros vykdytojo mokestinių prievolių. Tokiu būdu teismas susiaurino bylos nagrinėjimo ribas ir iš viso netyrė trečiųjų asmenų nusikalstamų veiksmų paimant prekes iš muitinės sandėlio, atsisakė išreikalauti įrodymus iš ikiteisminio tyrimo bylos, nors aiškiai žinojo, kad šių įrodymų pareiškėjas pats negali gauti. Teismas neįvykdė pareigos visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti visas faktines bylos aplinkybes. Dėl bylos nagrinėjimo ribų susiaurinimo liko neišspręsta, ar trečiųjų asmenų padaryta nusikalstama veika šalina muitinės sandėlio savininko mokestinę atsakomybę ar ne.

24.2. Byloje aiškiai nustatyta, kad pareiškėjo pagrindinė veikla – muitinės tarpininko, ekspedijavimo, krovinių tvarkymo ir sandėliavimo paslaugų teikimas. Teismas konstatavo, kad UAB „Board zone“ pagal 2019 m. kovo 12 d. prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį Nr. 783 perdavė į UAB „Transekspedicija“ muitinės sandėlį saugojimui 13 398 1 l talpos butelius degtinės, kad prekių gavėjas pagal ginčo deklaraciją yra pareiškėjas, kuris tuo pačiu metu yra ir deklarantas. 2019 m. lapkričio 29 d. degtinė į muitinės sandėlį perduota nebuvo, nes ji iki to laiko jau buvo muitinės sandėlyje. Degtinė „Chmelnoj rodničok chrustalyj“ iš Baltarusijos buvo įvežta į ES pagal CMR važtaraštį Nr. 1 ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. 1. Šiuose dokumentuose fiksuota, kad prekių savininkas yra Anglijos įmonė „Gabriel Transport Services LTD“. Įvežimo deklaracijoje nurodyta, kad iškrovimo vieta Lietuvoje, tačiau jokių nuorodų į UAB „Transekspedicija“ arba UAB „Board zone“ nėra. Deklaracijoje 19LTVK2000CD4083 yra muitinės spaudas, kas reiškia, kad muitinė patikrino išorės tranzito procedūrą ir įsitikino, jog prekių savininkas, procedūros vykdytojas, savininko įgalioti asmenys yra tinkamai atskleisti, jų įgalinimai nekelia abejonių. 2019 m. rugsėjo 2 d. degtinė buvo iškrauta Bendrovės muitinės sandėlyje ir įforminta deklaracija laikinajam saugojimui 19LTVR4000LS0084E9. Ši deklaracija buvo pateikta muitinei, kuri negalėjo nežinoti, kad prekių gavėju yra UAB „Board zone“. Byloje nėra įrodymų, kad prekių savininkas prekes perdavė UAB „Board zone“ nuosavybėn ar davė įgaliojimą veikti savininko vardu. Išorės tranzito procedūra, už kurios tinkamą užbaigimą yra atsakinga UAB „Eurokusta“, turėjo būti baigta į muitinės sandėlį padedant įmonės „Gabriel Transport Services LTD“ prekes. Kadangi į muitinės sandėlį buvo padėtos nežinomo asmens prekės, negali būti laikoma, kad įvežimo tranzito procedūra atlikta tinkamai, yra baigta ir prasidėjo saugojimo muitinės sandėlyje procedūra.

24.3. SMK 5 straipsnio 35 punkte nustatyta, kas yra procedūros vykdytojas. Ši norma nenumato, kad forminant muitinės procedūras gali būti nežinomas realus prekių savininkas. Dabar muitinės taikoma tvarka pažeidžia Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas. Šio Įstatymo 2 straipsnio 14, 22 dalys ir 15 straipsnio 5 dalis, taikant jas sistemiškai, reikalauja, kad turto savininkas būtų žinomas. Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas (priešingai nei yra nagrinėjamoje byloje, kai realus savininkas iš viso nežinomas) gali būti taikomas tik tada, kai yra vykdoma kliento dalykinių santykių stebėsena ir yra galimybė nustatyti įtartinas operacijas ir sandorius. Nežinant prekių savininko, leidžiant muitinės procedūras atlikti asmenims, kurių įgalinimai tinkamai nepatvirtinti ir nepatikrinti, nėra galimybės laikytis Įstatymo nuostatų. Kada ir kokiu pagrindu disponavimo prekėmis teisė buvo perduota UAB „Board zone“, teismas nenustatė. Tai, kad 2019 m. lapkričio 29 d. buvo įforminta saugojimo muitinės sandėlyje ginčo deklaracija, faktinės padėties nekeičia. Įvežimo tranzito procedūra tinkamai nebaigta, prekių savininkas nežinomas, prekėmis disponuojančių asmenų įgalinimų muitinė nepatikrino.

24.4. ESTT 2013 m. birželio 27 d. sprendimo C-542/11 33 punkto pagrindu prekių išorinio Bendrijos tranzito procedūros atveju procedūros vykdytojas turi sumokėti skolą muitinei. Tranzito procedūros vykdytojui tinkamai nebaigus procedūros ir pačiam (arba per įgaliotą atstovą) nepadėjus prekių į muitinės sandėlį, tranzito procedūros vykdytojas turi atsakyti dėl mokestinių prievolių, kurios kyla vėlesnio proceso metu.

24.5. Nustačius kaltus UAB „Board zone“ veiksmus, atsakovai turėjo laikytis 2019 m. balandžio 29 d. sutarties tarp pareiškėjo ir teritorinės muitinės 8 punkto nuostatų, šalinančių pareiškėjo mokestinę atsakomybę, jei prekių praradimas įvyko ne dėl muitinės sandėlio savininko kaltės. Prekes muitinės sandėlyje pasidėjo disponentas – UAB „Board zone“. Disponentas tęsė tranzitinį prekių judėjimą ES. Kaip šiame procese dalyvavo tranzito procedūros vykdytojas – UAB „Eurokusta“, atsakovai iš viso netyrė. UAB „Board zone“ pagal sutartį su UAB „Transekspedicija“ privalėjo informuoti muitinės sandėlio savininką apie tai, kad disponentas išsiveža prekes, prekes pateikti muitinės patikrinimui ir po to pateikti dokumentus prekių nurašymui iš muitinės sandėlio. UAB „Board zone“ muitinės sandėlio savininko neinformavo, prekių muitinės tikrinimui nepateikė, išleido transporto priemonę iš UAB „Transekspedicija“ teritorijos ir tokiu nusikalstamu būdu paėmė prekes iš muitinės kontrolės. Pareiškėjas, gindamasis nuo jam priskirtų mokestinių prievolių, siekia įrodyti, kad ne jis, o kiti asmenys turi būti laikomi atsakingais dėl pareigų, nulėmusių skolos muitinei atsiradimą, neįvykdymo (SMK 79 str. 2 d. a punktas).

24.6. Nusikalstamos veikos turi šalinti pareiškėjo mokestinę atsakomybę. Nagrinėjamoje byloje yra būtini įrodymai iš ikiteisminio tyrimo bylos. Teismas atsisakė kreiptis į prokurorą ir gauti įrodymus, kas prekes, dėl kurių paėmimo iš muitinės priežiūros pareiškėjui priskirtos mokestinės prievolės, nusikalstamu būdu paėmė iš muitinės priežiūros. Nusikalstamos veikos yra esminė sąlyga, dėl kurios atsirado skola muitinei. Teismas netenkino prašymo dėl administracinės bylos sustabdymo iki bus priimtas baigtinis procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje. Kadangi su prokuroru teismas nebendravo, byloje nėra duomenų, ar iš UAB „Transekspedicija“ muitinės sandėlio nusikalstamu būdu išvežta degtinė yra surasta. Jei ji surasta, vadinasi, ji grąžinta į muitinės priežiūrą ir nėra faktinio pagrindo taikyti mokestines prievoles muitinės sandėlio savininkui, nes dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nusikalstamas veikas padariusių asmenų valios, žala nepadaryta. Prokuroro nutarime, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo atstovo prašymą dėl įrodymų iš ikiteisminio tyrimo bylos pateikimo, aiškiai pasakyta, kad teismui tokie įrodymai gali būti teikiami.

24.7. Teismas sprendime rėmėsi UAB „Board zone“ 2020 m. birželio 30 d. raštu Nr. BZ003, kuriame nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 4 d. UAB „Board zone“, gavusi iš krovinio disponento OOO „Maksplast“ užsakymą, organizavo prekių pakrovimą į transporto priemonę ir po pakrovimo automobilį išsiuntė į muitinės sandėlio teritoriją tolesniam krovinio saugojimui, kol bus pateikti dokumentai muitinei. Teismo procese nebuvo nustatyta, koks įmonės „Maksplast“ statusas. UAB „Board zone“ direktorius teismo posėdyje paaiškino, kad nurodyta įmonė yra prekių savininkas nuo prekių įvežimo į Lietuvą momento. Tada būtina įvertinti, kas klastojo oficialius įvežimo į ES dokumentus – UAB „Eurokusta“ ar UAB „Board zone“. Teismas net nesiaiškino, kas būtent turėjo įforminti muitinei teiktinus dokumentus, kai prekės buvo paimamos iš muitinės sandėlio.

24.8. Atsakovai UAB „Transekspedicija“ ir „Board zone“ laiko solidariais skolininkais. Dėl šios priežasties buvo teisinė būtinybė atsakovų sprendimus priimtus dėl UAB „Transekspedicija“ ir UAB „Board zone“ nagrinėti viename procese. Pareiškėjas turi teisę įrodinėti, kad UAB „Board zone“ veiksmai buvo esminė sąlyga dėl skolos muitinei atsiradimo ir tik šiai bendrovei turi būti priskirtos mokestinės prievolės. UAB „Board zone“ ir UAB „Transekspedicija“ skundų nagrinėjimas atskiruose procesuose apribojo pareiškėjo teisę į gynybą. Po teismo proceso liko neatsakyta, kokius būtent veiksmus, užtraukiančius solidarią mokestinę prievolę, atliko pareiškėjas ir UAB „Board zone“, kurio būtent asmens veiksmai buvo esminė sąlyga prievolių muitinei atsiradimui.

24.9. Teismas taikė SMK 79 straipsnio 1 dalies a punktą, 3 dalį, tačiau nepasisakė dėl 2 dalies. Būtent šioje normoje numatyta, kad skola muitinei atsiranda tuomet, kai neįvykdoma arba nustojama vykdyti pareiga, kurios nevykdymas nulemia skolos muitinei atsiradimą. Skola muitinei atsirado tuo momentu, kai prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, tai yra kai buvo pakrautos į transporto priemonę ir išvežtos iš UAB „Transekspedicija“ teritorijos, tai yra 2019 m. gruodžio 4 d. Skolos muitinei atsiradimo momentas siejamas su dviem faktais: prekių pakrovimas į transporto priemonę ir prekių išvežimas iš UAB „Transekspedicija“ teritorijos. UAB „Board zone“ teismo procese aiškiai nurodė, kad po pakrovimo prekėms turėjo būti įforminti dokumentai ir pateikti muitinei. Skolos muitinei atsiradimą lėmė UAB „Board zone“ veiksmai, pasireiškę tuo, kad transporto priemonė su prekėmis buvo išleista iš UAB „Transekspedicija“ teritorijos nepateikus šiai bendrovei ir muitinei būtinų dokumentų, o taip pat išdavus transporto priemonės vairuotojui krovinį lydinčius dokumentus (nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal UAB „Board zone“ pareiškimą duomenys). Teisingas SMK 79 straipsnio 2 dalies a punkto taikymas šalina pareiškėjo mokestinę atsakomybę, nes mokestinės prievolės šios normos pagrindu turi kilti išimtinai tik UAB „Board zone“.

24.10. Teismas padarė prielaidą, kad Ataskaitos dalis, kurioje konstatuota, jog muitinės sandėlio savininkė neturi įdiegusi tinkamų vidaus priemonių procesų kontrolei, nebuvo skundžiama. Tai nepagrįsta išvada. Pareiškėjas viso proceso metu laikėsi nuomonės, kad esama fiksavimo sistema ir sutartiniai santykiai su klientais leidžia vykdyti kontrolę, kai muitinės sandėlis ir klientas elgiasi teisėtai.

24.11. Teismas sutiko su atsakovų pozicija taikant Akcizų įstatymo 9 straipsnį ir laikė, kad akcizais apmokestinamos prekės buvo prarastos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, todėl prievolė sumokėti akcizo mokestį kyla sandėlio savininkui. Liko neaišku, kokiu pagrindu atsakomybė kilo UAB „Board zone“. Jei buvo taikoma nuostata dėl atsakomybės už gabenimo pažeidimus, tai tokiu atveju solidarios prievolės atsakomybės klausimas turėjo būti sprendžiamas ir vežėjo atžvilgiu. Prekių praradimo muitinės sandėlyje pagrindu kylančios mokestinės prievolės būtų pagrįstos tuo atveju, jei nebūtų žinoma, kas ir kada prekes iš muitinės sandėlio išvežė, neįformino tranzito arba importo dokumentų ir tokiu būdu neteisėtai importavo prekes į ES. Atsakovai ir teismas netinkamai taikė įstatymą, nes akcizais apmokestinamos prekės buvo neteisėtai importuotos (Akcizų įstatymo 9 str. 2, 13 d.). Byloje nėra įrodymų, kad UAB „Transekspedicija“ dalyvavo neteisėtai importuojant prekes į ES. Kas konkrečiai akcizais apmokestinamas prekes neteisėtai importavo į ES, yra nustatinėjama ikiteisminio tyrimo byloje. Akcizų įstatymo 9 straipsnio 14 dalis kalba apie solidarią atsakomybę, tačiau įstatyminių prielaidų, dėl kurių solidari mokestinė atsakomybė turėtų kilti pareiškėjui, nėra.

24.12. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 13 dalį, prievolė apskaičiuoti ir sumokėti PVM atsiranda tada, kai atsiranda prievolė už prekes skaičiuoti importo muitus. Neteisėto importo atveju prievolė skaičiuoti importo muitus siejama su neteisėto importo procese dalyvavusiais asmenimis. Pareiškėjas neteisėto importo procedūroje nedalyvavo, todėl jam neteisėtai bandoma taikyti solidarią mokestinę atsakomybę kartu su neteisėtą importą padariusiais asmenimis. Byloje nustatyta, kad akcizais apmokestinamas prekes iš muitinės sandėlio paėmė vežėjas – Latvijos įmonė SIA „B2W“. Ši įmonė negalėjo nežinoti, kad dalyvauja neteisėto importo procese, todėl ji turi solidariai atsakyti kartu su UAB „Board zone“. Vežėjas taip pat turėjo patvirtinti, kad visus kiekius, nurodytus CMR važtaraštyje, gavo. Vežėjo atsakomybė laikoma pasibaigusia, kai krovinio gavėjas pasirašo važtaraštyje (CMR konvencijos 13 str. 1 p.). Laikantis ESTT 2017 m. gegužės 18 d. sprendime nuostatų, suformuotų byloje C-154/16, vežėjas laikomas solidariu atsakovu muitinei kartu su išorės Bendrijos tranzito vykdytoju. CMR važtaraštyje grafoje „krovinio iškrovimo vieta“ yra įrašyta „Riga Latvia“. Tai reiškia, kad konkretus prekių gavėjas vežėjui nustatyta tvarka nebuvo nurodytas, kas taip pat reiškia, kad įrodyta, jog vežėjas dalyvavo neteisėto importo procese. Bendrovė savo iniciatyva surado krovinį vežusį vežėją ir gavo CMR važtaraštį LV-0953, pagal kurį prekės buvo išvežtos. Šis dokumentas buvo pateiktas Muitinės kriminalinei tarnybai ir teismui. Atsakovai nepagrindė pareiškėjo mokestinių prievolių, kaip to reikalauja MAĮ 67 straipsnis.

24.13. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į ESTT prašant priimti prejudicinį sprendimą, kuris turėtų lemiamos reikšmės nagrinėjamoje byloje, yra neargumentuotas, neišsamus bei teisiškai nepagrįstas. Pareiškėjas prašyme dėl kreipimosi į ESTT aiškiai, tiksliai ir išsamiai nurodė SMK nuostatų taikymo problemas suformuluojant šiuos klausimus: 1) ar prekių padėjimas laikinojo saugojimo muitinės sandėlyje prilygsta tranzito procedūros pabaigai SMK aiškinimo prasme? 2) ar SMK 79 straipsnio 2 dalis gali būti aiškinama taip, kad ikiteisminio tyrimo metu nustačius neteisėtus tranzito procedūros vykdytojus teisinė atsakomybė bei mokestinės prievolės muitinės sandėlio savininkui nekyla, jeigu jo neteisėtų veiksmų nebuvo nustatyta? 3) šiame skunde aptarė neteisėto importo procesą, keliant teisės aiškinimo klausimą reikėtų prašyti SMK 79 straipsnio 2 dalies taikymo išaiškinimo ir šiuo aspektu. Pareiškėjo pozicija išlieka tokia pati, kad šioje byloje yra vienareikšmiškai identifikuotos SMK nuostatų aiškinimo ir taikymo problemos, kurių neišsiaiškinus nebuvo įmanoma teisingai, objektyviai ir nešališkai išspręsti bylos. Akivaizdu, kad egzistuojanti problema dėl SMK nuostatų aiškinimo, kuomet muitinė prilygino muitinio sandėliavimo procedūrą tranzito procedūros pabaigai, išlieka ir į šį klausimą atsakyta nebuvo. Taip pat teismas sprendime praktiškai nemotyvavo atsisakymo kreiptis į ESTT dėl SMK nuostatų išaiškinimo dėl muitinio sandėliavimo procedūros pabaigos, nors pareiškėjas suformavo klausimą apie tinkamą tranzito procedūros pabaigą. Teismas visiškai formaliai nurodė, kad šioje byloje nėra nagrinėjamo ginčo dalykas tranzito procedūra pagal tranzito deklaraciją. Pareiškėjo įsitikinimu, neatsakius į klausimą, kuris momentas gali būti laikomas tranzito procedūros pabaiga, nėra galimybės teisingai nuspręsti dėl atsirandančių mokestinių prievolių. Teismas, be kita ko, besąlygiškai ir neargumentuotai sutiko su atsakovų pozicija, kad tranzito procedūros vykdytojo atsakomybė pasibaigė, kai pareiškėjas įformino laikino saugojimo, o vėliau muitinės sandėliavimo procedūrą pagal muitinio sandėliavimo deklaraciją. Muitinė pripažįsta tranzito procedūrą įvykdytą, kai palyginusi išvykimo muitinės įstaigos turimus duomenis su paskirties muitinės įstaigos turimais duomenimis, gali nustatyti, kad procedūra užbaigta teisingai (SMK 215 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, prašo teismo įgyvendinti pareigą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo pagal ABTĮ 4 straipsnio 3 dalį, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnį. Nesant ESTT išaiškinimų, nėra galimybių objektyviai ir nešališkai išspręsti šią bylą.

Atsiliepimas

25. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

25.1. Ikiteisminio tyrimo duomenys šioje byloje yra teisiškai nereikšmingi, o pagrindų, eliminuojančių muitinės sandėlio savininko ir muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojo pareigų vykdymą ar kilusios atsakomybės muitinės atžvilgiu išnykimą, teisės aktai nenumato. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, jog kitų asmenų nusikalstami veiksmai, kurie sukėlė arba galėjo sukelti mokestinių teisinių santykių subjektui mokestinių prievolių atsiradimą, mokesčių įstatymo taikymo prasme nėra reikšmingi, nes šie asmenys nėra atitinkamų mokestinių santykių subjektai ir jie savo nusikalstamais veiksmais padarė žalą ne valstybės biudžetui, o įmonei, kuriai tenka pareiga vykdyti dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusią mokestinę prievolę.

25.2. Departamentas sutinka su teismo sprendime išdėstytu vertinimu, jog pareiškėjo nurodomi argumentai dėl disponavimo prekėmis teisių yra nereikšmingi šioje byloje sprendžiant procedūros vykdytojo atsakomybės pagal muitų teisės aktus klausimą, kadangi šioje byloje nesprendžiamas prekių nuosavybės klausimas.

25.3. Pareiškėjo argumentai dėl tranzito procedūros vykdytojo atsakomybės šiame ginče ir muitinio tranzito procedūros aiškinimo taip pat yra nepagrįsti. Nustatyta, jog prekės į paskirties įstaigą buvo atgabentos 2019 m. rugsėjo 2 d. ir tranzito procedūra užbaigta be neatitikimų. Taigi tranzito procedūra pagal T1 MRN 19LTVK200016CD4083 buvo užbaigta, tranzito procedūros vykdytojo pareiga įvykdyta, todėl plečiamai aiškinti tranzito procedūros vykdytojo atsakomybę ir pripažinti jį atsakingu už prekių paėmimą iš muitinės priežiūros, kai prekes vėliau muitinio sandėliavimo procedūrai (ginčo deklaracija) deklaravo kiti asmenys, teisinio pagrindo nėra. Nėra pagrindo laikyti tranzito procedūrą, vykdytą pagal T1 MRN 19LTVK20016CD4083, nebaigta savaip nepagrįstai interpretuojant tranzito procedūros pabaigos momentą. Nėra pagrindo teigti, jog padėjus prekes laikinajam saugojimui (deklaracijos Nr. 19LTVR4000LS00B115, 2019 m. lapkričio 7 d.) į UAB „Transekspedicija“ muitinės sandėlį tranzito procedūra nepasibaigė ir tranzito procedūros vykdytojo atsakomybė neišnyko. Pareiškėjo gynybinė pozicija šiame ginče remiasi neteisingu muitinio tranzito procedūrą reglamentuojančių teisinių nuostatų aiškinimu.

Šalies argumentai

25.4. Pareiškėjo prašymas kreiptis į ESTT yra netikslingas ir nepagrįstas. UAB „Transekspedicija“ pripažinta atsakinga už SMK 242 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų vykdymą vadovaujantis SMK 79 straipsnio 3 dalies a ir b punktų nuostatomis. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl kreipimosi į ESTT.

Atsiliepimas

26. Atsakovas Vilniaus TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

26.1. Atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ginčo prekių, deklaruotų muitinio sandėliavimo procedūrai, pareiškėjo muitinės sandėlyje nėra, duomenų apie prekių išgabenimą muitinės sandėlio apskaitoje nėra, prekėms nebuvo įforminti išgabenimo iš muitinės sandėlio dokumentai, todėl muitinė padarė išvadą, jog prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, neįforminant kitos muitinės procedūros ar reeksporto. Taigi pareiškėjas kaip muitinės sandėlio savininkas ir muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojas privalėjo užtikrinti, jog muitinės sandėlyje laikomos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros, bei turėjo užtikrinti įsipareigojimų, susijusių su prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, saugojimu, vykdymą, t. y. pažeidė SMK 215 straipsnio 1 dalies ir 242 straipsnio 1 dalies nuostatas.

26.2. Vadovaujantis SMK 84 straipsnio nuostatomis, jeigu importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią vieną skolą muitinei, privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tos sumos sumokėjimą, todėl solidaria skolininke muitinei pripažinta taip pat UAB „Board zone“. Teismas šioje byloje nepasisakė dėl atsakomybės UAB „Board zone“, nes dėl jos bus pasisakyta kitame mokestiniame ginče.

26.3. ESTT yra išaiškinęs, kad prekės paėmimas iš muitinės priežiūros galimas tik tuomet, kai tenkinamos objektyvaus pobūdžio sąlygos, kai antai prekės fizinis nebuvimas patvirtintoje saugojimo vietoje tuo momentu, kai muitinės įstaiga ketina atlikti šios prekės patikrinimą (2014 m. birželio 12 d. sprendimas byloje Nr. C-75/13). ESTT 2020 m. kovo 4 d. sprendime byloje Nr. C-655 padarė išvadą, kad leidimo steigti muitinės sandėlį turėtojo atsakomybė prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, paėmimo iš muitinės priežiūros atveju yra objektyvaus pobūdžio ir todėl nepriklauso nuo šio savininko ir trečiųjų asmenų veiksmų. Ginčo atveju pareiškėjas deklaravo prekes muitinio sandėliavimo procedūrai ir prisiėmė atitinkamas prievoles muitinei. Atlikto patikrinimo metu nustačius, kad prekių muitinės sandėlyje faktiškai nėra ir minėta procedūra nėra tinkamai užbaigta, muitinė konstatavo, jog neteko galimybės vykdyti šių prekių muitinės priežiūrą ir pripažino pareiškėją atsakingu už atitinkamų mokestinių prievolių vykdymą, bei dėl deklaruotos prekės paėmimo iš muitinės priežiūros pareiškėjui apskaičiavo importo skolą muitinei.

26.4. Pareiškėjas pripažintas atsakingu už SMK 242 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų vykdymą, vadovaujantis minėto kodekso 79 straipsnio 3 dalies a ir b punktų nuostatomis. Nurodytos nuostatos yra aiškios. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl kreipimosi į ESTT.

26.5. Nustačius kitus asmenis, susijusius su neteisėtu prekių paėmimu iš muitinės priežiūros, pareiškėjo solidarios atsakomybės toks faktas nepanaikintų. Pareiškėjo skundo teiginius, kad muitinė turėjo atlikti ikiteisminio tyrimo duomenų vertinimą ar stabdyti mokestinį ginčą dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, teismas pripažino nepagrįstais.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Board zone“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad:

27.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo nurodomi argumentai apie prekių disponavimą visiškai nereikšmingi šioje byloje sprendžiamam atsakomybės pagal SMK taikymo procedūros vykdytojui klausimui, kadangi šioje byloje nesprendžiamas prekių nuosavybės klausimas. Pareiškėjas pateikė deklaracijas muitiniam įforminimui bei priėmė prekes į sandėlį saugojimui. Vadovaujantis SMK 15 straipsniu, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; visų deklaraciją papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą.

27.2. Teismo sprendime išsamiai nurodyti argumentai, kodėl nėra būtinybės kreiptis į ESTT. Tai, kad pareiškėjas iškraipo ir netinkamai aiškina Sąjungos muitų teisės aktų normas, reglamentuojančias muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarką, ir faktines bylos aplinkybes traktuoja sau palankia linkme, negali būti priežastimi teismui kreiptis į ESTT dėl išaiškinimo.

27.3. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktas argumentas, kad, nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą duomenimis, transporto priemonės vairuotojas po prekių pakrovimo gavo iš UAB „Board zone“ krovinio dokumentus bei leidimą išvykti, neatitinka tikrovės. Tokie faktai 2020 m. sausio 16 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiagos Nr. M-1-01 -0288-20) nebuvo nustatyti. UAB „Board zone“ nebuvo šių prekių pervežimo užsakovas ir su vežėju SIA „B2W“ nėra susijusi.

27.4. UAB „Transekspedicija“ nepateikė tvarkos ir instrukcijos, kaip naudotis „Softra“ kontrolės sistema, todėl UAB „Board zone“ atvykstančius automobilius žymėjo „Softra“ sistemoje jiems atvykus arba prieš darbo dienos pabaigą, kad išvengti nepagrįsto transporto priemonių užlaikymo. UAB „Board zone“ nežinojo ir negalėjo numatyti, kad UAB „Transekspedicija“, kaip muitinės sandėlio savininkas, nesilaikys/nevykdys ne tik savo sutartinių įsipareigojimų bei pačios nustatytos vidinės tvarkos, bet ir jo veiklą ir prievoles reglamentuojančių SMK nuostatų. UAB „Board zone“ solidariuoju skolininku muitinei pripažinta neteisėtai ir nepagrįstai.

27.5. Pareiškėjas nepateikė ir byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo kaltinimus UAB „Board zone“ įvykdžius nusikalstamą veiką. UAB „Board zone“, kai tik sužinojo apie prekių paėmimą iš muitinės priežiūros, iš karto kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galbūt padarytų nusikalstamų veikų. Pareiškėjas nepateikė ir byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčo prekės iš muitinės sandėlio buvo pavogtos ar kitaip paimtos be pareiškėjo žinios ir leidimo. Muitinės kriminalinės tarnybos atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 02-4-00005-20 metu UAB „Transekspedicija“ nėra pripažinta nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu). Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad ginčo prekės buvo išduotos iš muitinės sandėlio darbo laiku, dalyvaujant pareiškėjo atstovams, taip pat su jų žinia ir leidimu. Pareiškėjas, ignoruodamas SMK normas, nepagrįstai bando perkelti savo, kaip muitinės sandėlio savininko (leidimo turėtojo) ir procedūros vykdytojo, pareigas bei atsakomybę už prekių išleidimą iš muitinės sandėlio, neįforminus joms kitos muitinės procedūros ar reeksporto, kitiems asmenims.

27.6. Teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas, kaip muitinės sandėlio savininkas, netinkamai vykdė įsipareigojimus ir neužtikrino, jog muitinės sandėlyje laikomos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros, todėl Muitinės kriminalinės tarnybos atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-4-00005-20 bei jo rezultatai minėto fakto ir UAB „Transekspedicija“ atsakomybės pagal SMK nepaneigtų.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Eurokusta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog teismas susiaurino bylos nagrinėjimo ribas, nenagrinėjo trečiųjų asmenų galimų nusikalstamų veiksmų. Bylą nagrinėjęs teismas nėra ikiteisminio tyrimo institucija ir neturi vertinti galimų trečiųjų asmenų nusikalstamų veiksmų. Teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, pasisakė dėl visų pareiškėjo keltų argumentų ir juos motyvuotai atmetė. Teismas aiškiai išdėstė savo motyvus, kad galimos trečiųjų asmenų nusikalstamos veikos neturi įtakos pareiškėjo atsakomybės ribojimui. Pareiškėjas, kaip muitinės sandėlio savininkas ir muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojas, neužtikrino, kad muitinės sandėlyje laikytos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros neįforminus joms jokios kitos muitinės procedūros ar reeksporto, todėl atsakovai padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas pažeidė SMK 215 straipsnio 1 dalies ir 242 straipsnio 1 dalies nuostatas. Skirtingai nei apeliaciniame skunde bando teigti pareiškėjas, UAB „Eurokusta“ nėra ir negali būti laikoma atsakinga už pareiškėjui apskaičiuotas mokestines prievoles. UAB „Eurokusta“ jai priklausiusias prievoles yra atlikusi tinkamai, kas buvo konstatuota tiek Vilniaus teritorinės muitinės, tiek Muitinės departamento. Jokių šios tranzito procedūros vykdymo neatitikimų nebuvo nustatyta. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde apskritai teikia naujus argumentus ir motyvus, kurie nebuvo teikti ir analizuoti pirmosios instancijos teismo (apie neteisėtą ginčo prekių importavimą, Akcizų įstatymo pažeidimus ir kt.). Tokie nauji argumentai apeliacinės instancijos teismo net neturėtų būti analizuojami, nes, priešingu atveju, būtų pažeistos ABTĮ nuostatos, reglamentuojančios apeliacinį procesą. Teismas taip pat aiškiai išdėstė savo motyvus, kodėl šio ginčo atveju nemato priežasties kreiptis dėl prejudicinio sprendimo. Pareiškėjas ignoruoja esminę aplinkybę, kad būtent jis, kaip muitinio sandėlio savininkas ir muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojas, privalėjo užtikrinti, jog muitinės sandėlyje laikomos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros, bei turėjo užtikrinti įsipareigojimų, susijusių su prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, saugojimu, vykdymą. Būtent pareiškėjo netinkamas teisinių pareigų vykdymas ir sąlygojo ginčijamų atsakovų sprendimų priėmimą, kas teisingai ir buvo konstatuota pirmosios instancijos teismo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

30. Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. liepos 24 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 0VM320060M ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 1A-216, kuriais UAB „Transekspedicija“ ir UAB „Board zone“ įregistruota solidari mokestinė prievolė muitinei, teisėtumo ir pagrįstumo.

31. UAB „Board zone“ pagal prekių saugojimo muitinės sandėlyje 2019 m. kovo 12 d. sutartį Nr. 783 perdavė į pareiškėjo muitinės sandėlį saugoti akcizines prekes (degtinė „Khmelnoi rodnik Khrustalnyi“ 40 proc., 1,0 L, 13 398 vnt., kodas 2208601100, prekių bruto masė 21951 kg, neto masė 20673 kg), kurioms įforminta elektroninė importo deklaracija (EID) 19LTVC0100IM2D6426 (2019 m. lapkričio 29 d.), procedūros kodas 7100 (muitinis sandėliavimas). Prekių gavėjas – pareiškėjas. Prekės 2019 m. lapkričio 29 d. apskaitytos muitinės sandėlio apskaitoje.

32. Vilniaus teritorinė muitinė 2020 m. sausio 3 d. atliko patikrinimą pareiškėjo muitinės sandėlyje, kurio tikslas apžiūrėti prekes, saugomas pagal elektroninę importo deklaraciją 19LTVC0100IM2D6426 (2019 m. lapkričio 29 d.) ir paimti jų mėginius. Tačiau muitinės pareigūnai patikrinimo vietoje metu minėtų prekių pareiškėjo muitinės sandėlyje neberado.

33. Vilniaus teritorinė muitinė 2020 m. sausio 9 d. raštu Nr. (8.1/22)-2V-445 pareiškėjui nurodė pateikti įrodymus, kad anksčiau minėtoms prekėms, deklaruotoms EID 19LTVC0100IM2D6426 (2019 m. lapkričio 29 d.), muitinio sandėliavimo procedūra (7100) yra užbaigta, kaip tai nustatyta Sąjungos muitinės kodekso 215 straipsnio 1 dalyje.

34. Pareiškėjas 2020 m. sausio 9 d. pateikė atsakymą raštu, kuriame nurodė, kad UAB „Board zone“ nesilaikė nustatytos tvarkos pateikti muitinės pareigūnams prekes ir dokumentus prieš išvežant jas iš muitinės sandėlio, savavališkai išsivežė prekes iš UAB „Transekspedicija“ muitinės sandėlio ir teritorijos. Pažymėjo, kad 2019 m. gruodžio 4 d. 17 val. 59 min., automobilį su minėtomis prekėmis iš muitinės sandėlio išleido UAB „Board zone“, nes tokią teisę UAB „Board zone“ suteikė pareiškėjas.

35. UAB „Dialog LT“ 2020 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 05/26 informavo Vilniaus teritorinę muitinę, kad ginčo prekes pakrovė į transporto priemonę v/n (duomenys neskelbtini) UAB „Board zone“ užsakymu.

36. Vilniaus teritorinė muitinė 2020 m. kovo 31 d. išsiuntė pranešimą Nr. (11.10/12)-2V-5158 pareiškėjui, o 2020 m. gegužės 28 d. išsiuntė pranešimą Nr. (11.10/12)-2V-7956 UAB „Board zone“, kuriuose informavo apie būsimą nepalankų sprendimą.

37. Vilniaus teritorinė muitinė 2020 m. liepos 24 d. priėmė patikrinimo ataskaitą Nr. 0VM320060M, kurioje nusprendė pripažinti, kad dėl ginčo prekių, deklaruotų muitinio sandėliavimo procedūrai pagal EID 19LTVC0100IM2D6426 (2019 m. lapkričio 29 d.), paėmimo iš muitinės priežiūros atsirado mokestinė prievolė muitinei solidariems skolininkams UAB „Transekspedicija“ ir UAB „Board zone“. Vilniaus teritorinės muitinės nuomone, pareiškėjas pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 215 straipsnio 1 dalies ir 242 straipsnio 1 dalies nuostatas, UAB „Board zone“ pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 215 straipsnio 1 dalies nuostatas. Dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjui ir UAB „Board zone“ solidariai apskaičiuota 98 181 Eur akcizo, 23 516 Eur importo PVM, įtraukti į apskaitą 8 507 Eur delspinigiai ir paskirta 36 509 Eur dydžio bauda.

38. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 1A-216 nusprendė patvirtinti Vilniaus teritorinės muitinės Ataskaitos 4.1.1 dalį dėl UAB „Transekspedicija“ pripažinimo solidaria skolininke muitinei ir dėl jos mokestinės prievolės nustatymo.

39. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalies a punktą importo skola muitinei, susijusi su prekėmis, apmokestinamomis importo muitu, atsiranda, jei neįvykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog 1 dalies a ir b punktuose nurodytais atvejais skolininku laikomas bet kuris iš šių asmenų: a) asmuo, kuris privalėjo įvykdyti atitinkamas pareigas; b) asmuo, kuris žinojo arba, yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, kad muitų teisės aktais nustatyta pareiga nebuvo įvykdyta, ir kuris veikė asmens, privalėjusio įvykdyti tą pareigą, interesais arba kuris dalyvavo atliekant veiksmus, dėl kurių ta pareiga nebuvo įvykdyta; c) asmuo, kuris įsigijo arba laikė atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinojo arba, yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, kad muitų teisės aktais nustatyta pareiga nebuvo įvykdyta.

40. Sąjungos muitinės kodekso 215 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išskyrus tranzito procedūros taikymo atvejus ir nedarant poveikio 254 straipsnio taikymui, specialioji procedūra pripažįstama įvykdyta, kai prekėms, kurioms buvo įforminta ta procedūra, arba perdirbtiesiems produktams įforminama kita muitinės procedūra, tos prekės ar produktai išvežami iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinami nepaliekant jokių atliekų, arba perduodami valstybės nuosavybėn pagal 199 straipsnį.

41. Sąjungos muitinės kodekso 242 straipsnio 1 dalis nustato, kad leidimo turėtojas ir procedūros vykdytojas atsako už tai, kad būtų: a) užtikrinta, kad prekės, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros; ir b) vykdomos pareigos, susijusios su prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, saugojimu.

42. Kaip jau buvo minėta, ginčo prekės buvo padėtos į pareiškėjo (leidimo turėtojo) muitinės sandėlį, elektronine importo deklaracija Nr. 19LTVC0100IM2D6426 (2019 m. lapkričio 29 d.) įforminus muitinio sandėliavimo procedūrą.

43. Kaip matyti iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos, Reglamente Nr. 952/2013 pateiktą sąvoką „paėmimas iš muitinės priežiūros“ reikia suprasti kaip apimančią bet kokį veiksmą ar neveikimą, kuris yra kliūtis, nors tik trumpai, kompetentingai muitinei prieiti prie muitinės priežiūroje esančios prekės ir atlikti muitinės teisės aktuose numatytus tikrinimus (ESTT 2020 m. kovo 14 d. sprendimo byloje Teritorialna direktsia „Severna morska“ kam Agentsia Mitnitsi, Mitnitsa Varna teisių perėmėja, prieš „Schenker“ EOOD, C-655/18, 27 p., žr. taip pat ESTT 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo Aebtri byloje C?224/16, 93 p.).

44. Leidimo steigti muitinės sandėlį turėtojo atsakomybė prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, paėmimo iš muitinės priežiūros atveju yra objektyvaus pobūdžio ir todėl nepriklauso nuo šio savininko ir trečiųjų asmenų veiksmų. Kalbant apie tokio paėmimo iš muitinės priežiūros pasekmes minėtam turėtojui, pažymėtina, jog iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad muitų teisės pažeidimas yra vienos iš prievolių, nustatytų prekių paėmimui iš muitinės priežiūros taikomuose muitų teisės aktuose, nesilaikymas, dėl kurio pagal Reglamento Nr. 952/2013 79 straipsnio 1 dalies a punktą atsiranda importo skola muitinei (ESTT 2020 m. kovo 14 d. sprendimo byloje Teritorialna direktsia „Severna morska“ kam Agentsia Mitnitsi, Mitnitsa Varna teisių perėmėja, prieš „Schenker“ EOOD, C-655/18, 31 ir 32 p.).

45. Pagal paminėtą teisinį reguliavimą bei ESTT praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustačius, jog ginčo prekės iš pareiškėjo muitinės sandėlio buvo išvežtos neįforminus kitos muitinės procedūros, t. y. paimtos iš muitinės priežiūros, o pareiškėjas, kaip muitinės sandėlio, kuriame buvo laikomos ginčo prekės, leidimo turėtojas, neužtikrino, kad prekės, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros, todėl pareiškėjas yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado dėl ginčo prekių, kurioms buvo įforminta muitinio sandėliavimo procedūra pagal EID 19LTVC0100IM2D6426 (2019 m. lapkričio 29 d.), paėmimo iš muitinės priežiūros.

46. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovai, priimdami ginčijamus sprendimus, nepagrįstai rėmėsi minėtame ESTT 2020 m. kovo 14 d. sprendime byloje C-655/18 suformuluota Sąjungos muitinės kodekso nuostatų aiškinimo praktika, nes nėra tapačios ESTT nagrinėtos bylos ir šios administracinės bylos faktinės aplinkybės.

47. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnyje įtvirtinta, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl: a) Sutarčių išaiškinimo; b) Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo. Tokiam klausimui iškilus valstybės narės teisme, tas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti reikia nutarimo šiuo klausimu, gali prašyti Teismą priimti dėl jo prejudicinį sprendimą.

48. Teisingumo Teismo vaidmuo procese dėl prejudicinio sprendimo priėmimo yra aiškinti Europos Sąjungos teisę arba nuspręsti dėl jos galiojimo, o ne taikyti šią teisę faktinei situacijai, kuria grindžiama pagrindinė byla. Šis vaidmuo tenka nacionaliniam teismui, todėl Teisingumo Teismui nepriklauso nei nagrinėti vykstant pagrindinei bylai iškeltų fakto klausimų, nei priimti sprendimo dėl galėjusių atsirasti skirtingų nuomonių, kaip aiškinti ar taikyti nacionalinės teisės normas (Rekomendacijų nacionaliniams teismams dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą pateikimo 7 p.). Taigi faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiama pagrindinė byla, tapatumas neturi esminės reikšmės, vadovaujantis ESTT prejudiciniuose sprendimuose suformuluota Europos Sąjungos teisės aiškinimo praktika. Pažymėtina, kad pagrindinės bylos, kurioje buvo priimtas ESTT 2020 m. kovo 4 d. sprendimas, ir nagrinėjamos bylos aplinkybės ir panašios, todėl atsakovai skundžiamuose sprendimuose pagrįstai rėmėsi šiame ESTT sprendime suformuluotomis Sąjungos muitinės kodekso taisyklėmis.

49. Įvertinus tai, kad atsakomybė už prekių, kurios buvo laikomos pareiškėjo muitinės sandėlyje muitinio sandėliavimo procedūros metu, paėmimą iš muitinės priežiūros yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo trečiųjų asmenų veiksmų. Taigi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės dėl kitų asmenų veiksmų, susijusių su prekių paėmimu iš muitinės priežiūros, nėra reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjo pripažinimo skolininku, todėl teisėjų kolegija detaliai dėl jų nepasisako. Be to, pažymėtina ir tai, kad klausimas dėl kitų asmenų pripažinimo (nepripažinimo) skolininkais peržengia nagrinėjamo administracinio ginčo ribas, todėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl kitų asmenų pripažinimo (nepripažinimo) skolininkais muitinei irgi nevertinamos.

50. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijamais atsakovų sprendimais pareiškėjas pagrįstai buvo pripažintas skolininku muitinei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo dėl minėtų atsakovų sprendimų panaikinimo.

51. Pareiškėjas pateikė prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

52. Taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 3 d.).

53. Teisingumo Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad galutinės instancijos teismo pareiga kreiptis į Teisingumo Teismą pagal minėtą nuostatą nėra absoliuti ir teismas gali nuspręsti nesikreipti prejudicinio sprendimo, pirma, kai Teisingumo Teismas savo praktikoje jau yra išaiškinęs iš esmės identišką klausimą panašioje byloje (Teisingumo Teismo 1963 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Da Costa, sujungtos bylos C-28/62, C-29/62, C-30/62), antra, kai vadovaujamasi acte clair doktrina (Teisingumo Teismo 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje CILFIT, C-283/81). Šiame sprendime Teisingumo Teismas yra pabrėžęs, kad galutinės instancijos teismai, kaip ir visi kiti teismai, turi teisę patys nuspręsti, ar nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje reikalinga atsakyti į Europos Sąjungos teisės klausimą siekiant išspręsti bylą (t. y. nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo iniciatyva (ex officio). Taigi, tokie teismai nėra įpareigoti kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, jei šalių keliamas Europos Sąjungos teisės klausimas yra neaktualus, t. y. jei nagrinėjamos bylos sprendimas nepriklauso nuo Teisingumo Teismo išaiškinimo.

54. Nagrinėjamam ginčui aktualių Sąjungos muitinės kodekso normų, dėl kurių aiškinimo pareiškėjas prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, taikymas yra akivaizdus ir dėl teisingo Europos Sąjungos teisės aiškinimo nekyla pagrįstų abejonių. Be to, šių normų aiškinimas yra suformuluotas paminėtuose ESTT sprendimuose. Todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo netenkinamas.

55. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

56. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Eurokusta“ 2021 m. spalio 27 d. pateikė prašymą priteisti 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. UAB „Eurokusta“ apeliacinės instancijos teisme pagal 2021 m. sausio 6 d. atstovavimo sutartį atstovavo advokatė Vaiva Grižaitė. Turėtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti UAB „Eurokusta“ pateikė 2021 m. spalio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, 2021 m. spalio 26 d. banko patvirtinimą apie lėšų įskaitymą.

57. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, pripažintina, kad šiuo sprendimu apgintos trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Eurokusta“ teisės, dėl to UAB „Eurokusta“ turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1, 3 ir 5 dalimis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2, 7, 8.11 punktais, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertinus UAB „Eurokusta“ atstovės rengto procesinio dokumento turinį, atsižvelgiant į prašomų priteisti apeliacinėje instancijoje bylinėjimosi išlaidų patyrimo (mokėjimo) momentą (2021 m. spalio 26 d.) bei Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį, kuris 2021 m. II ketvirtį sudarė 1 566,4 Eur, iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Eurokusta“ priteisiama 500 Eur atstovavimo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transekspedicija“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Eurokusta“ iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transekspedicija“ 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasGintaras KryževičiusDainius Raižys