Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1554-816/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-03-17
Bylos Nr.: eI3-1554-816/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04195-2020-6
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Jovita Einikienė (pirm.)
Atsakovas: Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus teritorinės muitinės, Muitinės departamentui prie LR Finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Board zone“, UAB "Eurokusta"
Pareiškėjas: UAB "Transekspedicija"
Advokatai: Alina Mockevičienė, Jonas Butkus

Kategorijos

12.5.1Delspinigiai, atleidimas nuo delspinigių
13.6.1.7Tranzitas
13.7.1Muitinės skolininkas
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. eI3-1554-816/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04195-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.5.1; 13.6.1.7; 13.7.1; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. M.,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Jonui Butkui,

atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei A. P.,

atsakovės Vilniaus teritorinės muitinės atstovei J. M.,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Board zone“ direktoriui V. G. ir atstovei advokatei Alinai Mockevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) "Transekspedicija" skundą atsakovams Muitinės departamentui prie LR Finansų ministerijos ir Vilniaus teritorinei muitinei, byloje dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB "Board zone" ir UAB "Eurokusta", dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja skundu prašo panaikinti dalį Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. liepos 24 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 0VM320060M ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Toliau – Muitinės departamentas) 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 1A-216, kuriais nuspręsta pareiškėjai apskaičiuoti 98 181 Eur akcizo ir 23 516 Eur importo PVM pagal elektroninę importo deklaraciją (toliau – EID) (procedūros kodas – 7100) 19LTVC0100IM2D6426 (2019-11-29), paskirti 36 509 Eur dydžio baudą; priskaičiuoti ir įtraukti į apskaitą 1 Priede nurodytus delspinigius; įregistruoti solidarią UAB „Transekspedicija“ ir UAB „Board zone“ mokestinę prievolę muitinei: 23 516 Eur importo PVM, 98 181 Eur akcizo bei skirti baudą – 36 509 Eur.

Skunde nurodoma, kad Muitinės departamentas nevertino faktinės padėties ir netaikė atitinkamai santykius reglamentuojančių teisės normų bei teismų praktikos. Teigia, jog CMR važtaraštis Nr. 1 ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. sąskaita-faktūra Nr. l yra šioje byloje svarbūs dokumentai, nes juose užfiksuota, kad ginčo prekės (degtinė „Chmelnoj rodničok chrustalyj“) iš Baltarusijos įvežtos į Europos Sąjungos teritoriją ir turi būti pristatyta gavėjui – Anglijos įmonei „Gabriel transport Services LTD“ (21 Dunlop Close, Datford, Anglija). Pažymi, kad Muitinės departamentas negalėjo atsisakyti įvertinti šiuos dokumentus vien dėl to, kad jie neišversti į Lietuvių kalbą, nes Muitinės departamento pareigūnai turėjo vadovautis Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi ir nereikalauti šių dokumentų vertimų.

Nurodo, kad ginčo prekėms buvo įforminta tranzito deklaracija Nr. 19LTVC0100IM2D6426, kurioje tranzito procedūros vykdytoju nurodyta UAB „Eurokusta“, todėl mano, kad teritorinė muitinė padarė teisės taikymo klaidą, nes nepagrįstai laikė, kad UAB „Eurokusta“ pareigos baigėsi po prekių padėjimo į muitinės sandėlį laikinajam saugojimui. Akcentuoja, kad prekių pervežimą per muito sieną tarp Europos Sąjungos ir Baltarusijos organizavo UAB „Eurokusta“, o ne pareiškėja.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, prekių iškrovimas (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., negali būti laikomas baigiančiu tranzito procedūrą, kadangi Anglijos įmonė „Gabriel transport Services LTD“ prekių nepriėmė, į Angliją prekės nenuvežtos, prekėmis disponavo UAB „Board zone“, tačiau kad šiai įmonei buvo perleistos prekių savininko teisės muitinė nenustatė, todėl iki prekių pateikimo savininkui turi būti laikoma, kad tranzito procedūra nėra baigta.

Nurodo, kad 2019 m. gruodžio 4 d. 15 val. UAB „Board zone“ į UAB „Transekspedicija“ teritoriją įleido transporto priemonę (duomenys neskelbtini) ir šią transporto priemonę išleido 17 val. 58 min. 2019 m. gruodžio 4 d. 15 val. 42 min. UAB „Dialog.LT“ UAB „Board zone“ pakrovė 28 paletes degtinės į transporto priemonę (duomenys neskelbtini), nurodant paslaugą – prekių saugojimas, perkrovimas. UAB „Board zone“ pagal sutartį su pareiškėja privalėjo informuoti muitinės sandėlio savininką apie tai, kad deponentas išsiveža prekes, prekes pateikti muitinės patikrinimui ir po to pateikti dokumentus prekių nurašymui iš muitinės sandėlio.

Teigia, kad UAB „Board zone“ muitinės sandėlio savininko neinformavo, prekių muitinės tikrinimui nepateikė, išleido transporto priemonę iš pareiškėjos teritorijos ir tokiu nusikalstamu būdu prekes paėmė iš muitinės kontrolės.

Pažymi, kad atsakovas nepagrįstai remiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimu byloje Nr. C-655/18, nes mokestinės prievolės pareiškėjai yra priskirtos ne nacionalinės teisės normų pagrindu, bet nurodytų Sąjungos muitų kodekso normų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad nagrinėjamo ginčo atveju muitinės sandėliui, kurio savininkas yra pareiškėja, UAB „Board zone“ pagal Prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2019-03-12) perdavė saugoti ginčo prekes (degtinę „Klimelnoi Rodnik Khrustalnyi“, TARIC kodas 2208 60 11 00). Prekėms buvo įforminta EID Nr. 19LTVC0100IM2D6426 muitinio sandėliavimo procedūra (procedūros kodas 7100), prekės apskaitytos muitinės sandėlyje, tačiau pareiškėjos patikrinimo metu buvo nustatyta, kad prekių muitinės sandėlyje nėra, prekėms nebuvo įforminti išgabenimo iš muitinės sandėlio dokumentai, žymų apie išgabenimą taip pat nėra.

Mano, kad atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei remiantis Europos Sąjungos muitinės kodekso nuostatomis, Vilniaus teritorinė muitinė skundžiamoje ataskaitoje pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja, kaip muitinės sandėlio savininkas ir muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojas, neužtikrino, kad sandėlyje saugomos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros; pareiškėja pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 215 straipsnio 1 dalies ir 242 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl remiantis Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 3 dalies a ir b punktais, jos atžvilgiu įregistruota skola muitinei; solidaria skolininke pripažinta ir UAB „Board zone“.

Pažymi, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste (LTVK2000) pagal T1 MRN 19LTVK200016CD4083 ginčo prekės buvo deklaruotos Sąjungos tranzito procedūrai, paskirties muitinės įstaiga - Vilniaus teritorinės muitinės Žirmūnų krovinių postas, terminas procedūrai įvykdyti – 2019-09-04; tranzito procedūros vykdytojas - UAB „Eurokusta“. Nustatyta, jog prekės į paskirties įstaigą buvo atgabentos 2019-09-02 ir tranzito procedūra užbaigta be neatitikimų. Taigi, tranzito procedūra pagal T1 MRN 19LTVK200016CD4083 buvo užbaigta, tranzito procedūros vykdytojo pareiga įvykdyta, todėl plečiamai aiškinti tranzito procedūros vykdytojo atsakomybę ir pripažinti UAB „Eurokusta“ atsakinga už prekių paėmimą iš muitinės priežiūros, kai prekes vėliau muitinio sandėliavimo procedūrai (EID Nr. 19LTVC0100IM2D6426, 2019-11-29) deklaravo kiti asmenys, teisinio pagrindo nėra. Pažymi, kad nėra pagrindo laikyti tranzito procedūrą, vykdytą pagal T1 MRN 19LTVK20016CD4083, nebaigta savaip nepagrįstai interpretuojant tranzito procedūros pabaigos momentą. Nėra pagrindo teigti, jog padėjus prekes laikinajam saugojimui (deklaracijos Nr. 19LTVR4000LS00B115, 2019-11-07) į UAB „Transekspedicija“ muitinės sandėlį tranzito procedūra nepasibaigė ir tranzito procedūros vykdytojo atsakomybė neišnyko. Pareiškėjos gynybinė pozicija šiame ginče yra paremta neteisingu muitinio tranzito procedūrą reglamentuojančių teisinių nuostatų aiškinimu.

Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad Vilniaus teritorinė muitinė neginčija prekių padėjimo momento, t. y. pripažįsta, kad prekės buvo padėtos į laikinojo saugojimo sandėlį ir vėliau į muitinės sandėlį, tačiau muitinė taip pat nustatė, kad prekės 2019 m. gruodžio 4 d. buvo pakrautos į transporto priemonę ir išgabentos iš muitinės sandėlio, neįforminus jokios kitos procedūros ar reeksporto. To neginčija pareiškėja. Todėl mano, kad pareiškėja neužtikrino, kad sandėlyje laikomos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros, tuo pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 215 straipsnio 1 dalies ir 242 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pažymi, kad tranzito procedūra pagal T1 MRN 19LTVK200016CD4083 (2019-09-02) buvo užbaigta, tranzito procedūros vykdytojo pareiga įvykdyta už prekių paėmimą iš muitinės priežiūros, kai prekes vėliau muitinio sandėliavimo procedūrai deklaravo kiti asmenys, teisinio pagrindo nėra.

Pažymi, kad pareiškėjos, kaip muitinės sandėlio savininkės, pareiga ir yra saugoti prekes, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, numatant atsakomybę, jeigu prekės yra paimamos iš muitinės priežiūros.

Nurodo, kad pareiškėja deklaravo prekes muitinio sandėliavimo procedūrai ir prisiėmė atitinkamas prievoles muitinei. Atlikto patikrinimo metu nustačius, kad prekių muitinės sandėlyje faktiškai nėra ir minėta procedūra nėra tinkamai užbaigta, todėl muitinė neteko galimybės vykdyti šių prekių muitinės priežiūrą ir pripažino pareiškėją – muitinio sandėliavimo procedūros vykdytoją - atsakingą už atitinkamų mokestinių prievolių vykdymą, t. y. Vilniaus teritorinė muitinė dėl EID 19LTVC0100IM2D6426 (2019-11-29) deklaruotos prekės paėmimo iš muitinės priežiūros pareiškėjai apskaičiavo importo skolą muitinei.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Board zone“ atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad Vilniaus teritorinės muitinės Ataskaitoje konstatuota, kad skola muitinei atsirado tuo momentu, kai prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, t. y. tada kai buvo pakrautos į transporto priemonę, (duomenys neskelbtini) ir išvežtos iš pareiškėjos teritorijos.

Taigi pirmu skolos muitinei atsiradimą lemiančiu veiksniu buvo prekių išdavimas iš muitinės sandėlio ir jų pakrovimas į transporto priemonę, (duomenys neskelbtini), neįforminus joms kitos muitinės procedūros.

Pažymi, kad UAB „Board zone“ pačio „fizinio“ prekių pakrovimo į transporto priemonę (duomenys neskelbtini) neorganizavo, jų iš muitinės sandėlio neišdavė ir savavališkai neėmė, prekių į transporto priemonę nekrovė, prekių iš muitinės sandėlio išdavime ir jų pakrovime nedalyvavo, taip pat nedavė ir negalėjo duoti UAB „Transekspedicija“ muitinės sandėliui nurodymo krauti prekes į minėtą transporto priemonę be muitinio patikrinimo bei neįforminus muitinės ir kitų privalomų dokumentų.

Vien tik atžymos įvedimas „Softra“ kontrolės sistemoje (automatinio transporto priemonių numerių nuskaitymo programoje) apie transporto priemonės, (duomenys neskelbtini), išleidimą, negali būti prilyginta prekių išleidimui iš muitinės sandėlio bei prekių paėmimui iš muitinės priežiūros kaip jis suprantamas pagal Sąjungos muitinės kodeksą, nes leidimą transporto priemonei išvykti iš muitinės tikrinimo aikštelės gali duoti tik muitinės pareigūnas, atliekantis muitinį tikrinimą.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nepateikė tvarkos ir instrukcijos, kaip naudotis „Softra“ kontrolės sistema, todėl UAB „Board zone“ atvykstančius automobilius žymėjo „Softra“ sistemoje jiems atvykus arba prieš darbo dienos pabaigą, kad išvengti nepagrįsto transporto priemonių užlaikymo.

Mano, kad jeigu muitinės sandėlis nebūtų pakrovęs prekių į transporto priemonę, (duomenys neskelbtini), neįforminęs joms muitinės ir kitų dokumentų, ir vežėjas SIA „B2W“ laikytųsi Bendrijos muitų teisės aktų, numatančių prekių vežėjo pareigas ir atsakomybę, reikalavimų, o pareiškėja tinkamai kontroliuotų transporto priemonių išvykimą iš muitinės sandėlio teritorijos, minėta transporto priemonė nebūtų išvykusi iš UAB „Transekspedicija“ teritorijos ir lauktų, kol bus atlikti visi formalumai arba išvyktų nepakrauta.

Pažymi, kad pareiškėja nebuvo nustačiusi ir pateikusi UAB „Board zone“ jokios „nusistovėjusios faktinės tvarkos“, susijusios su prekių saugojimu ir krova. UAB „Board zone“ ir UAB „Transekspedicija“ sieja sutartiniai santykiai, todėl UAB „Board zone“ vadovavosi ne „faktine tvarka“, su kuria ji nebuvo supažindinta, bet pasirašytomis sutartimis, tame tarpe 2019 m. kovo 12 d. Prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Transekspedicija“ minima „nusistovėjusi faktinė tvarka“ prieštarauja minėtos sutarties 9 punktui, pagal kurį Muitinės sandėlis prekes iš muitinio sandėlio išduoda tik muitinei patikrinus ir teisės aktų nustatyta tvarka įforminus išduodamoms prekėms muitinės, transporto ir kitus jai privalomus pateikti dokumentus. Tokiu būdu, Pareiškėja pripažįsta, kad ji nevykdo/nesilaiko savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų.

Akcentuoja, kad pareiškėja nepagrįstai perkelia UAB „Board zone“ Sąjungos muitinės kodekse numatytas muitinės sandėlio savininko (leidimo turėtojo) ir procedūros vykdytojo pareigas bei atsakomybę už prekių išleidimą iš muitinės sandėlio neįforminus joms kitos muitinės procedūros ar reeksporto. Sutartinių santykių tarp UAB „Transekspedicija“ ir UAB „Board zone“ buvimas nepaneigia pareiškėjos, kaip muitinės sandėlio savininko, pareigų ir atsakomybės muitinės atžvilgiu. UAB „Transekspedicija“, kaip laikinojo saugojimo ir muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojo, atžvilgiu, visų pirma, yra taikomos nuostatos, susijusios su Sąjungos muitinės kodekso įtvirtintomis atitinkamomis prievolėmis muitinei.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Eurokusta“ atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad UAB „Eurokusta“ nėra ir negali būti laikoma atsakinga už pareiškėjai priskaičiuotas mokestines prievoles. UAB „Eurokusta“, kaip tranzito procedūros vykdytojos, pareigos buvo įvykdytos, kai buvo užbaigta tranzito procedūra T1 MRN 19LTVK200016CD4083. Jokių šios tranzito procedūros vykdymo neatitikimų nebuvo nustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Pažymėjo, kad pareiškėja nėra ginčo prekių savininkė, todėl ji nėra atsakinga už skolos atsiradimą muitinei. Atsakyti turi tas subjektas, kuris disponuoja prekėmis ir bet kada gali pasiimti prekes iš muitinės sandėlio, jų nepateikdamas muitinės priežiūrai. Mano, kad šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Board zone“ paėmė prekes iš muitinės priežiūros, apie tai neinformavusi pareiškėjos, todėl ji ir yra atsakinga už skolos atsiradimą muitinei. Be to, UAB „Eurokusta“ buvo prekių tranzito vykdytoja, todėl ji tinkamai neužbaigė tranzito procedūros. Pabrėžė, kad atsakovai neatliko išsamaus tyrimo dėl ūkio subjektų, kurie turėtų būti atsakingi už skolos atsiradimą muitinei. Nepagrįstai visą atsakomybę perkelia pareiškėjai.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovės su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepimuose nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja priėmusi prekes į muitinės sandėlį prisiėmė visą atsakomybę ir riziką už tai, kad prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros. Laiko visiškai nepagrįstu pareiškėjos argumentus, kad šiuo atveju visa atsakomybė turėtų būti taikoma tranzito procedūros vykdytojui ar kitiems ūkio subjektams. Akcentavo, kad vienu metu negali būti ir sandėliavimo, ir tranzito procedūros. Tranzito procedūra buvo užbaigta, o pareiškėja jas nepagrįstai tapatina. Akcentavo, kad pareiškėja pateikė deklaraciją, todėl ji ir atsako už deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumą.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Board zone“ atstovai su skundu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Advokatė papildomai akcentavo, kad įmonė sužinojusi apie ginčo situaciją pati kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas su prašymu atlikti tyrimą. Pabrėžė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pati prekių iš muitinio sandėlio neėmė, o prekės iš muitinės sandėlio buvo išduotos ir pakrautos į transporto priemonę dalyvaujant pareiškėjos darbuotojui ir jam leidus. Akcentavo, kad pareiškėjos minimo CMR važtaraščio neišdavė vežėjui. UAB „Board zone“ direktorius nurodė, kad įmonė yra sudariusi sutartį su OOO Mark Plast dėl prekių iškrovimo ir pakrovimo ir sandėliavimo paslaugų. Pabrėžė, kad prekėmis jie nedisponuoja, teikė tik sutartyje nurodytas paslaugas. Pažymėjo, kad tikrieji prekių savininkai nėra žinomi, įmonė pagal sutartyje teikiamas paslaugas neprivalo žinoti kam priklauso prekės.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas netenkintinas.

Šioje byloje mokestinis ginčas kilo dėl ginčijamų sprendimų, kuriais pripažinta, kad dėl prekių, deklaruotų muitinio sandėliavimo procedūrai pagal EID Nr. 19LTVC0100IM2D6426 (2019-11-29), paėmimo iš muitinės priežiūros atsirado pareiškėjos, kaip muitinės sandėlio savininkės ir sandėliavimo procedūros vykdytojos, mokestinė prievolė muitinei, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos pagrindinė vykdoma veikla – muitinės tarpininko, ekspedijavimo, krovinių tvarkymo ir sandėliavimo paslaugų teikimas. Vilniaus teritorinė muitinė išdavė leidimus Nr. LTACRLTVM0000-2019-DPT59881 (2019-10-07) naudotis įgaliotojo siuntėjo statusu atliekant Sąjungos ir bendrąją tranzito procedūrą, Nr. LTSSELTVM0000-2019-USM60716 (2019-10-25) naudoti specialias plombas, Nr. LTCELTVM0000-2019-YDR62189 (2019-12-04) naudotis įgaliotojo gavėjo statusu užbaigiant Sąjungos ir bendrąją tranzito procedūrą ir Nr. LTACTLTVM0000-2019-WEM62296 (2019-12-03) naudotis įgaliotojo gavėjo statusu užbaigiant TIR procedūrą.

UAB „Board zone“ pagal Prekių saugojimo muitinės sandėlyje 2019 m. kovo 12 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė į pareiškėjos muitinės sandėlį saugoti akcizines prekes (degtinė „Khmelnoi rodnik Khrustalnyi“ 40 proc., 1,0 L, 13 398 vnt., taric kodas 2208601100, prekių bruto masė 21951 kg, neto masė 20673 kg), kurioms įforminta elektroninė importo deklaracija (EID) 19LTVC0100IM2D6426 (2019-11-29), procedūros kodas 7100, prekių gavėjas – pareiškėja. Prekės 2019 m. lapkričio 29 d. apskaitytos Muitinės sandėlio apskaitoje.

Pagal įformintą EID 19LTVC0100IM2D6426 (2019-11-29), nurodoma, kad deklarantas pareiškėja (paskirties įstaiga), muitinės sandėlio Nr. R VR0408 LT.

Vilniaus teritorinė muitinė 2020 m. sausio 3 d. atliko patikrinimą vietoje, pareiškėjos muitinės sandėlyje pareigūnai turėjo apžiūrėti prekes (degtinė „Khmelnoi rodnik Khrustalnyi“ 40 proc., 1,0 L, 13 398 vnt., taric kodas 2208601100, prekių bruto masė 21951 kg, neto masė 20673 kg), kurioms įforminta elektroninė importo deklaracija 19LTVC0100IM2D6426 (2019-11-29)) ir paimti jų mėginius, tačiau to padaryti nepavyko, nes pareigūnai patikrinimo vietoje metu minėtų prekių pareiškėjos muitinės sandėlyje neberado.

Vilniaus teritorinė muitinė 2020 m. sausio 9 d. raštu Nr. (8.1/22)-2V-445 pareiškėjai nurodė pateikti įrodymus, kad anksčiau minėtoms prekėms, deklaruotoms EID 19LTVC0100IM2D6426 (2019-11-29), muitinio sandėliavimo procedūra (7100) yra užbaigta, kaip tai nustatyta Sąjungos muitinės kodekso 215 straipsnio 1 dalyje.

Pareiškėja 2020 m. sausio 9 d. pateikė atsakymą raštu, kuriame nurodė, kad UAB „Board zone“ nesilaikė nustatytos tvarkos pateikti muitinės pareigūnams prekes ir dokumentus prieš išvežant jas iš muitinės sandėlio, savavališkai išsivežė prekes iš UAB „Transekspedicija“ muitinės sandėlio ir teritorijos. Nurodė, kad UAB „Board zone“ išvažiavo iš pareiškėjos teritorijos 2019 m. gruodžio 4 d. 17:59, automobilį iš muitinės sandėlio išleido UAB „Board zone“, nes tokią teisę UAB „Board zone“ suteikė pareiškėja. Taip pat nurodė, kad ginčo prekes į transporto priemonę pakrovė UAB „Dialog LT“. Kartu su paaiškinimu pateikė prekių krovimo darbo lapą, išrašytą UAB „Dialog LT“, pagal kurį ginčo prekės UAB „Board zone“ užsakymu 2019 m. gruodžio 4 d. 15:42 buvo pradėtos krauti į transporto priemonę (duomenys neskelbtini).

UAB „Dialog LT“ 2020 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 05/26 informavo Vilniaus teritorinę muitinę, kad ginčo prekes pakrovė į transporto priemonę (duomenys neskelbtini) UAB „Board zone“ užsakymu, už šias paslaugas išrašyta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (2019-12-11), kuri UAB „Board zone“ apmokėta atlikus vienarūšių tarpusavio piniginių reikalavimų užskaitą.

Vilniaus teritorinė muitinė 2020 m. kovo 31 d. išsiuntė pranešimą Nr. (11.10/12)-2V-5158 pareiškėjai, 2020 m. gegužės 28 d. išsiuntė UAB „Board zone“ pranešimą Nr. (11.10/12)-2V-7956, informuodama apie būsimą nepalankų sprendimą.

Pareiškėja 2020 m. balandžio 30 d. raštu nurodė, kad procedūros vykdytojas pagal tranzito deklaraciją MRN 19LTVK200016CD4083 yra UAB „Eurokusta“, todėl Vilniaus teritorinė muitinė turi nustatyti jos atsakomybę. Akcentavo, kad UAB „Board zone“ neinformavo muitinės sandėlio apie prekių išgabenimą, prekės muitinės tikrinimui nepateikė, išleido transporto priemonę iš teritorijos ir tokiu būdu paėmė prekes iš muitinės kontrolės.

UAB „Board zone“ 2020 m. birželio 30 d. rašte Nr. BZ003 nurodė, kad 2019 m. gruodžio 4 d. gavusi iš krovinio disponento OOO „MARKSPLAST“ užsakymą krovinį pakrauti į transporto priemonę (duomenys neskelbtini), prekių pakrovimo užsakymą išsiuntė UAB „Dialog LT“ ir po krovinio pakrovimo automobilis buvo išsiųstas į Muitinės sandėlio teritoriją tolimesniam krovinio saugojimui kol bus pateikti dokumentai muitinei. Paaiškėjus, kad prekės išgabentos iš Muitinės sandėlio neįforminus kitos procedūros ar reeksporto, UAB „Board zone“ 2020 m. sausio 7 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį komisariatą dėl savavališko krovinio pasisavinimo, o 2020 m. vasario 18 d. gavo nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Rašte taip pat nurodė, kad UAB „Board zone“ neturi teisės išleisti automobilių iš pareiškėjos muitinės sandėlio. Be to, UAB „Board zone“ nepateikė vežėjui jokių dokumentų.

Vilniaus teritorinė muitinė 2020 m. liepos 24 d. priėmė patikrinimo ataskaitą Nr. 0VM320030M, kurioje nusprendė pripažinti, kad dėl ginčo prekių, deklaruotų muitinio sandėliavimo procedūrai pagal EID Nr. 19LTVK200016CD4083 (2019-11-29), paėmimo iš muitinės priežiūros atsirado mokestinė prievolė muitinei solidariems skolininkams UAB „Transekspedicija“ ir UAB „Board zone“. Nustatė, kad pareiškėja pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 215 straipsnio 1 dalies ir 242 straipsnio 1 dalies nuostatas, UAB „Board zone“ pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 215 straipsnio 1 dalies nuostatas. Dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjai ir UAB „Board zone“ solidariai apskaičiuota 98 181 Eur akcizo mokesčio, 23 516 Eur importo PVM, įtraukti į apskaitą 8 507 Eur delspinigiai ir paskirta 36 509 Eur dydžio bauda.

Muitinės departamentas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 1A-216 nusprendė patvirtinti Vilniaus teritorinės muitinės ataskaitos 4.1.1 dalį dėl UAB „Transekspedicija“ pripažinimo solidaria skolininke muitinei ir mokestinės prievolės jos atžvilgiu atsiradimo. Patikrinimo ataskaitos dalį dėl atitikties Deleguotojo reglamento 3 dalies a, d, g punktuose įtvirtintiems reikalavimams ir Įgyvendinimo reglamento 156 straipsnio pažeidimo paliko nenagrinėtu. Sprendime pažymėta, kad pareiškėjos pateikti CMR važtaraštis Nr. 1, sąskaitos-faktūros Nr. 1 kopijos su vertimais į lietuvių kalbą nevertinti, nes vertimas atliktas neidentifikuoto asmens.

Šioje administracinėje byloje yra nagrinėjamas tik UAB „Transekspedicija“, kaip muitinės sandėlio savininkei ir sandėliavimo procedūros vykdytojai, apskaičiuotų mokesčių muitinei pagrįstumas ir teisėtumas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2013 m. spalio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo buvo nustatytas Sąjungos muitinės kodeksas (visame tekste vartojamas trumpinys SMK) nuostatos. SMK 215 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskyrus tranzito procedūros taikymo atvejus ir nedarant poveikio 254 straipsnio taikymui (galutinio vartojimo procedūra), specialioji procedūra pripažįstama įvykdyta, kai prekėms, kurioms buvo įforminta ta procedūra, arba perdirbtiems produktams įforminama kita muitinės procedūra, tos prekės ar produktai išvežami iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinami nepaliekant jokių atliekų, arba perduodami valstybės nuosavybėn pagal 199 straipsnį. Taigi specialioji procedūra pripažįstama įvykdyta, jei: 1) prekėms, kurioms buvo įforminta ta procedūra <..> įforminama kita muitinės procedūra, 2) tos prekės ar produktai išvežami iš Sąjungos muitų teritorijos arba 3) sunaikinami nepaliekant jokių atliekų, arba 4) perduodami valstybės nuosavybėn pagal 199 straipsnį. Specialiosios procedūros vykdytojas, siekdamas išvengti atsakomybės už netinkamą procedūros užbaigimą ar vykdymą, turi įrodyti specialiosos procedūros užbaigimą bent vienu iš nurodytų alternatyvių būdų.

SMK 242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimo turėtojas ir procedūros vykdytojas atsako už tai, kad būtų: a) užtikrinta, kad prekės, kurioms įforminama muitinio sandėliavimo procedūra, nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros; ir b) vykdomos pareigos, susijusios su prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, saugojimu.

SMK 240 straipsnio 3 dalis numato, kad prekės, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, gali būti laikinai išvežtos iš muitinės sandėlio. Tokiam išvežimui, išskyrus force majeure atvejus, reikalingas išankstinis muitinės leidimas. Byloje tokių leidimų nebuvo duota.

Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad skola muitinei, susijusi su prekėmis, apmokestinamomis importo muitu, atsiranda, jei neįvykdoma bent viena (=bet kuri) iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų (angl.klb. a customs debt on import shall be incurred through non-compliance with any of the following), susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininku laikomas, bet kuris iš šių asmenų (angl.klb. the debtor shall be any of the following): a) asmuo, kuris privalėjo vykdyti atitinkamas pareigas; b) asmuo, kuris žinojo arba, yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, kad muitų teisės aktais nustatyta pareiga nebuvo įvykdyta, ir kuris veikė asmens, privalėjusio įvykdyti tą pareigą, interesais arba kuris dalyvavo atliekant veiksmus, dėl kurių ta pareiga nebuvo įvykdyta; c) asmuo, kuris įsigijo arba laikė atitinkamas prekes ir jų įsigijimo metu arba gavimo metu žinojo arba, yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, kad muitų teisės aktais nustatyta pareiga nebuvo įvykdyta.

Sutinkamai su SMK 210 straipsniu, muitinio sandėliavimo procedūra priskiriama prie specialiųjų, t. y. saugojimo, procedūrų. Pagal SMK 237 straipsnio 1 dalį įforminus saugojimo procedūrą, ne Sąjungos prekės gali būti saugomos Sąjungos muitų teritorijoje joms netaikant importo muitų, kitų privalomų mokėjimų, numatytų kituose teisės aktuose.

Iš bylos medžiagos matyti, kad muitinės sandėlio savininkas (pareiškėja) 2019 m. balandžio 29 d. prekių muitinės priežiūros muitinės sandėlyje sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) 2.2 papunktyje be kita ko įsipareigojo prekes į muitinės sandėlį paimti, išduoti, joms įforminti muitinės procedūras, su jomis atlikti įprastines prekių tvarkymo operacijas ir kitus veiksmus vadovaudamasis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, ir kitų atitinkamais atvejais taikytinų teisės aktų reikalavimais. Sutarties 2.4 papunktyje įsipareigojo dalyvauti pats arba paskirti darbuotojus, dalyvaujančius muitinei atliekant į muitinės sandėlį padedamų, iš jo išduodamų arba jame saugomų prekių muitinį patikrinimą. Prekes, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, ir Sąjungos prekių muitinį statusą turinčias prekes (jeigu tokių prekių laikymas pažymėtas muitinės sandėlio steigimo leidime) įtraukti į apskaitą tuoj pat, kai jos fiziškai padedamos į muitinės sandėlį. Duomenis apie prekių išgabenimą iš muitinės sandėlio įtraukti į apskaitą ne vėliau kaip jų išgabenimo metu (Sutarties 2.5 papunktis) ir kitos sutartyje detaliai aptarti įsipareigojimai. Sutarties III skyriuje susitarta dėl sutarties šalių atsakomybės: 6 punkte nustatyta, kad muitinės sandėlio savininkas už prekių priėmimą į muitinės sandėlį arba išvežimą iš jo be muitinio tikrinimo, už laikinąjį išgabenimą be muitinės sutikimo, už muitinės formalumų atlikimo tvarkos ir muitinio tikrinimo reikalavimų ir sutarties sąlygų nevykdymą atsako teisės aktų nustatyta tvarka; muitinės sandėlio savininkas už muitinės sandėlyje saugomų prekių praradimą arba sugadinimą atsako teisės aktų nustatyta tvarka (7 punktas); muitinės sandėlio savininkas privalo sumokėti importo muitus ir kitus mokesčius už muitinės sandėlyje saugotas prekes, prarastas dėl jo kaltės (8 punktas).

Reikalavimai prekių saugojimo vietos (teritorijos) tinkamumo muitinės sandėlio (laikinojo saugojimo sandėlio) veiklai patvirtinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1B-577 „Dėl Prekių saugojimo vietos (teritorijos tinkamumo muitinės sandėlio (laikinojo saugojimo sandėlio veiklai įvertinimo aprašo patvirtinimo“.

Taigi byloje nustatyta, kad ginčo prekės buvo padėtos į pareiškėjos muitinės sandėlį, įforminus EID 19LTVC0100IM2D6426 (2019-11-29) muitinio sandėliavimo procedūrą (prieš tai laikino saugojimo procedūrą pagal LSD 19LTVR4000LS0084E9, 2019-09-02), todėl pareiškėja kaip muitinio sandėlio savininkė ir muitinio sandėliavimo procedūros vykdytoja, privalėjo užtikrinti, jog muitinės sandėlyje laikomos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros, bei turėjo užtikrinti įsipareigojimų, susijusių su prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, saugojimu, vykdymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo prekės 2019 m. gruodžio 4 d. buvo pakrautos į transporto priemonę ir išgabentos iš muitinio sandėlio, neįforminus kitos procedūros ar reeksporto. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Pareiškėja, kaip muitinės sandėlio savininkas ir muitinio sandėliavimo procedūros vykdytoja, neužtikrino, kad muitinės sandėlyje laikytos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros neįforminus joms jokios kitos muitinės procedūros ar reeksporto, todėl atsakovai padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja pažeidė SMK 215 straipsnio 1 dalies ir 242 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pareiškėja skunde akcentuoja, kad UAB „Board zone“ yra atsakinga už skolos atsiradimą muitinei, nes būtent UAB „Board zone“ nepateikė prekių muitinės patikrinimui. Pažymėtina, kad už skolos atsiradimą muitinei dėl ginčo prekių išgabenimo neįforminus jokios kitos muitinės procedūros ar reeksporto, atsakingos solidariai pripažintos pareiškėja ir UAB „Board zone“. Šioje administracinėje byloje teismas nepasisako dėl atsakomybės UAB „Board zone“, nes dėl jos bus pasisakyta kitame mokestiniame ginče, tačiau pažymėtina, kad nepaisant to, ar atsakovų sprendimai UAB „Board zone“ atžvilgiu bus pripažinti teisėtais ir pagrįstais, ar ne, pareiškėjos, kaip muitinės sandėlio savininkės ir mutinio sandėliavimo procedūros vykdytojos, atsakomybė neišnyks.

Dėl pareiškėjos nurodyto CMR važtaraščio ir kitų pateiktų dokumentų pažymėtina, kad CMR važtaraštis gali patvirtinti aplinkybę, kad prekės buvo (iš)gabentos, tačiau atsakomybė pareiškėjai taikyta ne už leidimą ar neleidimą prekes išgabenti, bet už tai, kad šios prekės buvo išgabentos neįforminus joms jokios kitos muitinės procedūros ar reeksporto, kitaip tariant dėl to, kad pareiškėja neužbaigė muitinės sandėliavimo procedūros. Šiuo atveju pareiškėja, kaip muitinės sandėlio savininkė ir kaip vienintelė muitinio sandėliavimo procedūros vykdytoja, buvo atsakinga, kad prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros neįforminus joms kitos muitinės procedūros ar reeksporto. Byloje neginčijai nustatyta, kad prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros neįforminus joms jokios kitos muitinės procedūros ar reeksporto. Už tinkamą deklaruotos aptariamos specialiosios procedūros užbaigimą buvo atsakinga išimtinai pareiškėja. Be to, pareiškėjos nurodomi dokumentai buvo teismo įvertinti, tačiau CMR važtaraštis ar prekių įsigijimo/perleidimo dokumentai niekaip nepatvirtina tinkamo muitinės procedūros (sandėliavimo) užbaigimo.

Taip pat pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje nėra nagrinėjimo ginčo dalykas tranzito procedūra pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 19LTVK200016CD4083 (2019-09-02), o ginčo dalykas yra muitinio sandėliavimo procedūra pagal muitinio sandėliavimo deklaraciją EID 19LTVC0100IM2D6462 (2019-11-29). Pareiškėjos keliamos abejonės dėl tranzito deklaracijos T1 MRN 19LTVK200016CD4083 (2019-09-02) tinkamo užbaigimo, nesudaro teisinio pagrindo šalinti pareiškėjos atsakomybės kaip muitinės sandėlio savininkės ir muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojos pagal muitinio sandėliavimo deklaraciją EID 19LTVC0100IM2D6462 (2019-11-29). Kaip teisingai akcentuoja atsakovai tranzito procedūros vykdytojo atsakomybė pasibaigė, kai pareiškėja įformino laikino saugojimo, o vėliau muitinės sandėliavimo procedūrą pagal muitinio sandėliavimo deklaraciją EID 19LTVC0100IM2D6426 (2019-11-29). Muitinė pripažįsta tranzito procedūrą įvykdyta, kai, palyginusi išvykimo muitinės įstaigos turimus duomenis su paskirties muitinės įstaigos turimais duomenimis, gali nustatyti, kad procedūra užbaigta teisingai (SMK 215 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad muitinė atliko nurodytų prekių duomenų sulyginimą (išvykimo muitinės įstaigos su paskirties muitinės įstaigos turimais duomenimis), dėl ko turėjo pagrindo konstatuoti tinkamą tranzito procedūros užbaigimą ir atitinkamai byloje nustatyta, kad būtent muitinio sandėliavimo procedūra nebuvo tinkamai užbaigta, nes muitinės sandėlyje laikytos ginčo prekės buvo išgabentos neįforminus jokios kitos muitinės procedūros ar reeksporto. Ir būtent prekėms būnant muitinės sandėliavimo režime (kas yra teisinis pagrindas neskaičiuoti importo ir kitų mokesčių) jos buvo neteisėtai išleistos iš muitinės priežiūros. Pažymėtina, kad Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. liepos 24 d. ataskaitoje yra, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėja, kaip muitinės sandėlio savininkė, neturi įdiegusi tinkamų vidaus priemonių, nes pats klientas savavališkai gali išleisti transporto priemonę iš teritorijos, tad priežiūros procesas nėra tinkamai kontroliuojamas (ši ataskaitos dalis nėra skundžiama). Tokios veikos iš esmės atitinka ir kaltės sampratą, o pareiškėja, referuodama į dvišalės sutarties su muitine 8 punktą ar kitų asmenų netinkamą įsipareigojimų vykdymą, savo kaltės šioje byloje nepaneigė.

Pareiškėjo nurodomi argumentai apie prekių disponavimą (kas gali vykti tiek prekėms būnant kelyje, tiek ir joms būnant sandėlyje) visiškai nereikšmingi šioje administracinėje byloje sprendžiamam atsakomybės pagal SMK taikymo procedūros vykdytojui klausimui, kadangi šioje administracinėje byloje nesprendžiamas prekių nuosavybės klausimas. Laikino saugojimo deklaracijoje 19LTVR4000LS0084E9 (2019-09-02) gavėju nurodoma pareiškėja, kaip ir deklarantu. Aptariamame ginče reikšmingoje deklaracijoje 19LTVC0100IM2D6426 gavėju ir deklarantu nurodoma išimtinai pareiškėja. Muitinės deklarantas prisiima atsakomybę už muitinei teikiamų duomenų teisingumą. Muitinės deklaracijos pateikimo muitinei paskirtis, teisinė reikšmė ir atitinkamai pareigos, asmenims jas pateikiantiems, aptariama SMK 15 straipsnyje. Tad ginčo atveju muitinė patikrinimo metu nustačiusi, kad aptariamų prekių muitinės sandėlyje nėra ir muitinės specialioji procedūra nėra tinkamai užbaigta, pagrįstai konstatavo, kad neteko galimybės vykdyti šių prekių muitinės priežiūros, ir pagrįstai pripažino pareiškėją, atsakingą už prekių tinkamą saugojimą, atsakingu už importo skolą muitinei.

Pareiškėjos pateikiami argumentai dėl ikiteisminio tyrimo ir jo išvadų galimo reikšmingumo niekaip nepaneigia specialiosios muitinės procedūros vykdytojo (pareiškėjo), tinkamai neįvykdžiusio savo pareigų, atsakomybės pagal SMK. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu galėtų būti nustatyti kiti asmenys, atsakingi už neteisėtą prekių paėmimą iš muitinės priežiūros ar kitas veikas, niekaip nepanaikins pareiškėjos atsakomybės, tačiau sudarys galimybę muitinės įstaigai svarstyti dėl kitų asmenų solidarios prievolės muitinei atsiradimo, o pareiškėjai galimybę ginti savo interesus baudžiamojo proceso ar/ir civilinio proceso nustatyta tvarka. Tad nepagrįsti skundo teiginiai, kad muitinė turėjo atlikti ikiteisminio tyrimo duomenų vertinimą ar stabdyti mokestinį ginčą dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, kadangi šie procesai yra savarankiški tiek savo tyrimo dalyku, tiek taikytina teise, tiek nustatytinomis reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis ir taikytinos teisinės atsakomybės rūšimi.

Remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 15 straipsnio nuostatomis, Akcizų įstatymo 9 straipsnio 3, 13 ir 14 dalimis, Pridėtinės vertės mokesčio 14 straipsnio 13 dalimi, atsiradus importo skolai muitinei, atsirado ir pareiga sumokėti aptariamus mokesčius asmeniui, kuris laikomas skolingu muitinei pagal SMK. Pareiškėja, teigdama, kad importuotoju laikytina išimtinai UAB „Board zone“, tokių savo teiginių nepagrindžia teisės normų analize ir ignoruoja aukščiau minėtas SMK teisės normas. Be to, prievolės muitinei solidarus pobūdis aptariamas SMK 84 straipsnyje, kuomet nustatoma, jog keli asmenys turi sumokėti tą pačią skolą muitinei. Skunde pateikiama nuoroda į civilinio kodekso atitinkamas nuostatas nesusijusi su nagrinėjamu mokestiniu ginču. Importuotoju laikomas asmuo, kuris turi sumokėtu už prekes nustatytą importo skolą muitinei arba turėtų sumokėti skolą muitinei, jei prekėms būtų nustatyti importo muitai. Vien tai, kad ginčo prekėms taikytas 0 procentų muito tarifas, nereiškia, kad skola muitinei neatsirado ir nekyla pareiškėjai pareiga sumokėti muitinės apskaičiuotus ir įregistruotus mokesčius.

Skunde pateikiamas argumentas, kad atsakovai rėmėsi netinkama ESTT praktika. Pažymėtina, kad teismų praktika yra papildomas teisės aiškinimo šaltinis, tačiau teisinė atsakomybė atsiranda ir taikoma konkrečių teisės normų pagrindu, kurios nurodytos skundžiamuose sprendimuose ir aptariamos aukščiau šiame teismo sprendime. Vien tai, kad skundžiamuose sprendimuose nurodytas ESTT 2020 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Nr. C-655/2018 nėra savo faktinėmis situacijos aplinkybėmis tapatus nagrinėjamam mokestiniam ginčui nesudaro teisinio pagrindo pripažinti skundžiamus sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais, kadangi jie atitinka visus viešojo administravimo subjektų priimamiems sprendimams keliamus reikalavimus (teisėtumo ir pagrįstumo) bei priimti visapusiškai, objektyviai išnagrinėjus reikšmingas faktines aplinkybes mokestinam ginčui išspręsti. Šis ESTT sprendimas naudotas kaip papildomas teisės aiškinimo šaltinis išsamiau atskleisti „paėmimo iš muitinės priežiūros“ sąvoką ir leidimo steigti muitinės sandėlį turėtojo teisinės atsakomybės pobūdį.

Kadangi pareiškėja ginčo prekes savo rizika deklaravo muitinio sandėliavimo procedūrai bei prisiėmė atitinkamas prievoles muitinei, tačiau šios procedūros tinkamai neužbaigė, dėl ko muitinė neteko galimybės vykdyti ne Sąjungos prekėms muitinės priežiūros, dėl to pagrįstai pareiškėjai paskaičiuoti ir delspinigiai bei 30 proc. dydžio (sankcijos vidurkis) bauda (Mokesčių administravimo įstatymo 139 str. 1 d.). Pareiškėja skunde nepateikė argumentų dėl apskaičiuotos mokestinės prievolės dydžio, delspinigių, baudų paskaičiavimo, todėl teismas neišeina už skundo ribų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nenustatyta procedūrinių pažeidimų, kurie galėjo sąlygoti esminių mokestinio ginčo faktinių aplinkybių objektyvų ir visapusišką nustatymą bei ištyrimą, skundžiami sprendimai pagrįsti tiek teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymu ir įvertinimu, tiek ir taikytinos pareiškėjui teisinės atsakomybės teisės normų analize, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtų ir pagrįstų skundžiamų sprendimų bei tenkinti pareiškėjo skundo.

Dėl kreipimosi į ESTT

Pareiškėja taip pat teismo prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą prejudicinio sprendimo dėl SMK 79 straipsnio 2 dalies 1 punkto turinio išaiškinimo, patiekiant klausimus: 1) ar prekių padėjimas laikinojo saugojimo muitinės sandėlyje prilygsta tranzito procedūros pabaigai SMK aiškinimo prasme? 2) Ar SMK 79 straipsnio 2 dalis gali būti aiškinama taip, kad ikiteisminio tyrimo metu nustačius neteisėtus tranzito procedūros vykdytojo veiksmus, teisinė atsakomybė bei mokestinės prievolės muitinės sandėliavimo savininkui nekyla, jeigu jo neteisėtų veiksmų nebuvo nustatyta?

Posėdžio metu proceso atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos kontekste nėra pagrindo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, klausimai suformuluoti nekorektiškai ir netiksliai.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 3 dalį įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalį teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to prejudicinį sprendimą.

Pažymėtina, jog prejudicinio sprendimo institutas suteikia valstybių narių nacionaliniams teismams teisę, nagrinėjant bylą iškilus abejonėms dėl Europos Sąjungos teisės aktų ar konkrečių teisės nuostatų taikymo ir aiškinimo, kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, tačiau nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos, prašymo buvimo ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiūra (ex officio), nes pareiga kreiptis dėl tokio sprendimo priėmimo teismui kyla tik tuomet, kai jam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas (CPK 3 str. 5 d.). Tuo atveju, kai teismui nekyla klausimų dėl taikomų Europos Sąjungos teisės normų turinio aiškinimo ir galiojimo, jis neturi pareigos kreiptis prejudicinio sprendimo.

Taigi iš nurodytų teisės normų matyti, kad teismas į ESTT kreiptis privalo tais atvejais, kai jam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad byloje būtų priimtas sprendimas.

Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl to, ar muitinio sandėliavimo procedūra pagal deklaraciją EID 19LTVC0100IM2D6426 (2019-11-29) yra užbaigta tinkamai. Tam, kad būtų išnagrinėtas ginčas dėl muitinės sandėliavimo procedūros užbaigimo, būtinybės kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą nėra, nes šiuo atveju nekyla nurodytos SMK 79 straipsnio 2 dalies, kaip Europos Sąjungos teisės akto, normų aiškinimo ar galiojimo klausimas. Pareiškėja pripažinta atsakinga už Sąjungos muitinės kodekso 242 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų vykdymą remiantis SMK 79 straipsnio 3 dalies a ir b punktų nuostatomis. Nurodytos nuostatos yra aiškios. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl kreipimosi į ESTT.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos UAB „Transekspedicija“ skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jovita Einikienė