- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-10
- Bylos Nr.
- eA-740-821/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02263-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Iveta Pelienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas
- Atsakovas
- Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus teritorinė muitinė
- Pareiškėjas
- UAB „Autoverslo logistika“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autoverslo logistika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autoverslo logistika“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autoverslo logistika“ (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 1A-83 „Dėl UAB „Autoverslo logistika“ skundo“ (toliau – ir Departamento sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2017 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 18KP-16-410 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ (toliau – ir Vilniaus TM sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti UAB „Autoverslo logistika“ prašymą dėl Vilniaus TM 2017 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. 18KP-16-410 panaikinimo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:
2.1. Vilniaus TM 2017 m. liepos 13 d. Sprendimu pripažino, kad dėl neužbaigtos muitinio tranzito procedūros, vykdytos pagal tranzito deklaraciją Nr. 16LTVR500015575260, atsirado mokestinė prievolė, kurios dydis: 6 916 Eur muito, 46 401 Eur PVM, 80 Eur muitų delspinigių, 2 909 Eur PVM delspinigių. Pareiškėjas nesutiko su Vilniaus TM sprendimu, todėl Departamentui 2017 m. rugpjūčio 8 d. pateikė skundą dėl Vilniaus TM sprendimo, kurį 2017 m. rugsėjo 26 d. patikslino. Departamentas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 1A-261 sustabdė pareiškėjo skundo dėl Vilniaus TM sprendimo nagrinėjimą iki kol bus gauti atsakymai iš Olandijos ir Rusijos Federacijos muitinių administracijų, tačiau nesulaukęs atsakymo Departamentas nepagrįstai 2021 m. birželio 15 d. sprendimu atnaujino pareiškėjos skundo nagrinėjimą ir patvirtino Vilniaus TM 2017 m. liepos 13 d. sprendimą.
2.2. Departamentas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 1A-261 pripažino, jog byloje būtina nustatyti faktines aplinkybes: kokios prekės buvo išgabentos iš Nyderlandų į Lietuvą pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 16NL0004321ABADAA7 bei kokie jų svoriai ir kiekiai, taip pat ar prekės deklaruotos Rusijos muitinės importo deklaracijoje yra tos pačios prekės, kurios buvo deklaruotos tranzito procedūrai pagal T1 Nr. Nr.16LTVR500015575260, todėl skundo nagrinėjimas buvo sustabdytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsniu. Tačiau, Departamentas, nesulaukęs atsakymo iš Nyderlandų ir Rusijos Federacijos muitinių administracijos, be pagrindo atnaujino skundo nagrinėjimą, neatsižvelgė į skundo nagrinėjimui būtinus įrodymus (faktines aplinkybes) todėl priėmė neteisėtą sprendimą.
2.3. Atsakomybė už neteisingai nurodytus duomenis apie krovinio svorius, kurių naudojimo tęstinumas sukėlė neigiamas pasekmes pareiškėjai, atsakingas yra pirmosios muitinės procedūros vykdytojas NEC Display Solutions Europe GmbH, kuris tranzito deklaracijoje Nr.16NL0004321ABADAA7 neteisingai nurodė krovinio atskirų pozicijų svorius. Įforminant laikinojo saugojimo deklaraciją LSD Nr. 16LTVR5000LS0684E5, muitinės sandėlio savininkui Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2017 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 1B-263 „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1B-401 „Dėl Pavyzdinių muitinės sandėlio aptarnavimo ir prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutarčių patvirtinimo“ pakeitimo pagrindu, kyla pareiga „prekes, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, ir Sąjungos prekių muitinį statusą turinčias prekes (jeigu tokių prekių laikymas pažymėtas muitinės sandėlio steigimo leidime) įtraukti į apskaitą tuojau pat, kai jos fiziškai padedamos į muitinės sandėlį. Duomenis apie prekių išgabenimą iš muitinės sandėlio įtraukti į apskaitą ne vėliau kaip jų išgabenimo metu.“ Tokią nustatytą pareigą pareiškėjas įgyvendino laiku ir tinkamai. Pareiga perpakuoti krovinį, sverti atskiras krovinio pozicijas, muitinės sandėlio savininkui nekyla.
2.4. Pareiškėjas, vadovaudamasi tranzito deklaracijos Nr.16NL0004321ABADAA7, sąskaitos muitinei ( angl. Custom Invoice) Nr. 3700561640 ir faktinio bendro supakuoto krovinio svorio, pakrovimo vietų skaičiaus duomenimis įformino tranzito deklaraciją 2016 m. gruodžio 12 d. Vykdant laikinąjį saugojimą pagal deklaraciją LSD Nr. 16LTVR5000LS0684E5, muitinės sandėlio paslaugų užsakovas UAB „ATS logistics“ iš savo kliento Olandijoje NEC Display Solutions Europe GmbH gavo rašytinį patvirtinimą, kad tranzito deklaracijoje Nr.16NL0004321ABADAA7 neteisingai nurodyti krovinio atskirų pozicijų svoriai ir prašė vadovautis pakrovimų lapų, kurių prie tranzito deklaracijos Nr.16NL0004321ABADAA7 kaip lydinčių dokumentų pridėję nebuvo, duomenimis.
2.5. Pareiškėjas pateikė Vilniaus TM du dokumentus, atitinkančius Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio 1 dalies c ir d punktus, t. y.: 1) tranzito deklaraciją įrodančią, kad Baltarusijos teritorijoje prekei, kuriai Lietuvos Respublikoje pradėta tranzito procedūra pagal T1 Nr.16LTVR500015575260, buvo įforminta tranzito procedūra; 2) Importo deklaraciją Nr. 10130220/151216/0040298, įrodančią, kad prekė, kuriai Lietuvos Respublikoje buvo pradėta tranzito procedūra pagal T1 Nr.16LTVR500015575260 2016 m. gruodžio 12 d. Rusijos Federacijos teritorijoje buvo išleista į laisvą apyvartą; 3) Siuntėjo NEC Display Solutions Europe GmbH pranešimą, kad netinkamai įforminta tranzito deklaracija T116NL0004321ABADAA7.
2.6. Nagrinėjamu atveju prekės iš Sąjungos muitinio tranzito buvo išleistos plombuojant transporto priemonę FUP194/DR834, plombos Nr. J585893. Ši aplinkybė, pasak pareiškėjo turi lemiamos reikšmės, sprendžiant dėl prekių identifikacijos ir paneigia Vilniaus TM teiginį, kad prekės į paskirties įstaigą buvo išleistos neplombuotoje transporto priemonėje.
2.7. Pakrovimo vietoje buvo uždėtas UAB „ATS logistics“ spaudas, kadangi tiek UAB „ATS logistics“, tiek UAB „Autoverslo logistika“ priklauso UAB „Autoverslas“ įmonių grupei. Abi bendrovės vykdo veiklą tuo pačiu adresu, abiejų bendrovių akcininke yra UAB „Autoverslas“.
2.8. Vilniaus TM sprendime teigiama, kad 2017 m. sausio 11 d. Medininkų kelio posto viršininko pavaduotojas raštu Nr. 7VK20S-2 informavo, kad nei prekės, nei tranzito Lydintysis dokumentas T1 Nr. 16LTVR500015575260 muitinei pateikti nebuvo. Pareiškėjas nurodė, jog krovinio faktinį vežimą vykdė UAB „Latransas“, todėl sprendžiant klausimą dėl muitinėje esančių prekių pateikimo muitinės įstaigai, spręstinas klausimas dėl vežėjo atsakomybės (solidarus skolininkas) dėl prekių nepateikimo muitinės priežiūrai. Vilniaus TM pateiktų dokumentų (įrodymų) visiškai pakanka tam, kad Sąjungos muitinio tranzito procedūra, įforminta pagal deklaraciją T1 Nr. 16LTVR500015575260, būtų pripažinta užbaigta, o šios procedūros vykdytojo UAB „Autoverslo logistika“ pareigos įvykdytomis.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
3.1. Atliekant tyrimą dėl nebaigtos Sąjungos tranzito procedūros, nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 2 d. į Vilniaus TM krovinių postą „Paneriai“ iš Nyderlandų su tranzito deklaracija T1 Nr.l6NL0004321 ABADAA7 atvyko prekės (kabyklos su tvirtinimo elementais (0.3 kg), monitoriai (5 kg), projektoriai (7 kg), gyvsidabrio arba natrio lempos, metalų halogenidų lempos (2278,5 kg), monitorių korpusų dalys: dangteliai (1 kg)). Gabenimas pagal minėtą tranzito deklaraciją buvo užbaigtas 2016 m. gruodžio 3 d. be pažeidimų, pateikiant pristatytas prekes laikinam saugojimui pareiškėjo muitinės sandėlyje (VA0493), įforminus laikinojo saugojimo deklaraciją LSD Nr. 16LTVR5000LS0684E5. Užbaigiant laikinąjį saugojimą pagal LSD Nr. 16LTVR5000LS0684E5, prekėms 2016 m. gruodžio 12 d. įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal T1 deklaraciją Nr. 16LTVR500015575260, paskirties muitinės įstaiga - Vilniaus TM Medininkų kelio postas (LTVK2000). Sąjungos tranzito procedūra įforminta pagal pateiktus dokumentus: CMR važtaraštį Nr. 160 ir sąskaitą Nr. 7200056374.
3.2. Per nustatytą terminą Nacionalinės tranzito kontrolės priemonėmis negavusi patvirtinimo, kad prekės pateiktos paskirties muitinės įstaigai, Vilniaus TM pradėjo tyrimą ir 2017 m. sausio 6 d. raštu kreipėsi į paskirties muitinės įstaigą, t. y. Medininkų kelio postą, dėl prekių, deklaruotų tranzito procedūrai pagal T1 Nr. 16LTVR500015575260, pateikimo muitiniam tikrinimui. 2017 m. sausio 11 d. Medininkų kelio posto viršininko pavaduotojas raštu Nr. 7VK20S-2 informavo, kad nei prekės, nei tranzito Lydintysis dokumentas T1 Nr. 16LTVR500015575260 muitinei pateikti nebuvo. Apie nebaigtą Sąjungos tranzito procedūrą Vilniaus TM 2016 m. gruodžio 23 d. raštu taip pat informavo pareiškėją, prašydama pateikti alternatyvius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymus, nurodytus Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 312 straipsnio 1 dalyje.
3.3. Siekdama nustatyti, kokios prekės buvo išgabentos iš Nyderlandų į Lietuvą pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. l6NL0004321ABADAA7 bei kokie yra jų svoriai ir kiekiai, Vilniaus TM 2017 m. gegužės 12 d. raštu kreipėsi į Nyderlandų muitinės administraciją su prašymu informuoti, ar teisingai tranzito deklaracijoje T1 Nr. l6NL0004321 ABADAA7 buvo deklaruoti prekių svoriai ir kiekiai, bei prašė pateikti dokumentus, kurių pagrindu prekės buvo deklaruotos šioje tranzito deklaracijoje, tačiau Nyderlandų muitinės administracija atsakymo iki skundžiamo Vilniaus TM sprendimo priėmimo nepateikė.
3.4. Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų sąrašas yra baigtinis ir reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimu. Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatu taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą.
3.5. Vilniaus TM, siekdama surinkti kuo daugiau informacijos dėl nebaigtos tranzito procedūros, savo iniciatyva (nors teisės aktai ir neįpareigoja to daryti, o pareiga teikti įrodymus dėl tranzito procedūros užbaigimo tenka būtent tranzito procedūros vykdytojui, o ne mokesčių administratoriui), vadovaudamasi gerojo viešojo administravimo principu kreipėsi į Nyderlandų ir Rusijos federacijos muitinių administracijas. Atsižvelgiant į tai, kad nei Nyderlandų, nei Rusijos Federacijos muitinės administracijos prašomos informacijos Lietuvos muitinei nepateikė, Departamentas, įvertinęs, kad protingas terminas pateikti atsakymą į užklausas yra praėjęs, priėmė skundžiamą sprendimą vadovaudamasis mokestinio ginčo bylos duomenis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju duomenų pareiškėjo pripažinimui muitinės skolininku dėl nebaigtos Sąjungos tranzito procedūros visiškai pakanka, t. y. nustatyta, kad prekės, gabentos pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 16LTVR500015 nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, o alternatyvių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymų, nurodytų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 312 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjas nepateikė.
3.6. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad prekės į paskirties įstaigą buvo išleistos plombuotoje transporto priemonėje, todėl konstatuotina, kad skundžiamame Vilniaus TM sprendime neteisingai nurodyta, kad transporto priemonė buvo neplombuota. Taigi, atsakovas sutinka, kad prekės į paskirties įstaigą buvo išleistos plombuotoje transporto priemonėje ir šios aplinkybės neginčijo, tačiau pažymėjo, kad aplinkybė, jog prekės į paskirties įstaigą buvo išleistos plombuotoje transporto priemonėje, nagrinėjamu atveju nelaikytina teisiškai reikšminga, kadangi, kaip pirmiau minėta, prekės, gabentos pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 16LTVR500015575260, paskirties muitinės įstaigai apskritai nebuvo pateiktos ir dėl to ginčo nėra (paskirties muitinės įstaiga neturėjo galimybės patikrinti, ar plombos nepažeistos).
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:
4.1. Vilniaus TM savo atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsakovas. Papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad CMR Nr.160 ir CMR Nr.160, esantis Vilniaus TM dokumentų saugykloje prie tranzito deklaracijos T1 Nr. 16LTVR500015575260, turi skirtingą informaciją apie gabenamas prekes bei jų svorius, o pateikto CMR Nr.160 22 langelyje „pakrovimo vieta“ yra uždėtas UAB „ATS Logistics“ spaudas, kuris liudija, jog prekės buvo pakrautos ne pareiškėjo, o UAB „ATS Logistics“ sandėlyje.
4.2. Vilniaus TM, išnagrinėjusi tyrimo metu surinktą informaciją, nustatė, kad prekės, kurios buvo gabenamos pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 16LTVR500015575260, nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir šioms prekėms įforminta muitinės procedūra nebuvo užbaigta. Muitinė neteko galimybės šioms prekėms taikyti priežiūros priemonių, kurios taikomos tranzitu gabenamoms ne Sąjungos prekėms. Todėl laikytina, kad ne Sąjungos prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros ir tuo pagrindu atsirado importo skola muitinei pagal Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalį. Kai skola muitinei atsiranda pagal minėtą Sąjungos muitinės kodekso nuostatą, skolininku laikomas vienas iš asmenų arba keli asmenys, nurodyti to paties teisės akto 79 straipsnio 3 dalies a), b), c) punktuose. Atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyti asmenys, kurie turėtų būti skolininkais muitinei pagal Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 3 dalies b), c) punktus, o yra nustatytas asmuo, kuris atitinkamais atvejais turėjo vykdyti pareigas, susijusias su prekei įformintos muitinės procedūros taikymu, t. y. asmuo, nurodytas Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 3 dalies a) punkte. Šis asmuo yra tranzito procedūros vykdytojas - pareiškėjas, kuris turėjo vykdyti pareigas, numatytas Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies (a) punkte, yra laikomas skolininku muitinei ir jam ginčijamu muitinės sprendimu įregistruota skola muitinei.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
6.1. Vilniaus TM 2017 m. liepos 13 d. sprendimu nusprendė pripažinti, kad už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 16LTVR500015575260 (2016-12-12), pareiškėjai atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis: 6 916 Eur muito, 46 401 Eur PVM, 80 Eur muito delspinigių, 2 909 Eur PVM delspinigių bei skirta 5332 Eur bauda.
6.2. 2016 m. gruodžio 2 d. į Vilniaus TM krovinių postą „Paneriai“ iš Nyderlandų su tranzito deklaracija T1 Nr.l6NL0004321 ABADAA7 atvyko prekės (kabyklos su tvirtinimo elementais (0.3 kg), monitoriai (5 kg), projektoriai (7 kg), gyvsidabrio arba natrio lempos, metalų halogenidų lempos (2278,5 kg), monitorių korpusų dalys: dangteliai (1 kg)). Gabenimas pagal minėtą tranzito deklaraciją buvo užbaigtas 2016 m. gruodžio 3 d. be pažeidimų, pateikiant pristatytas prekes laikinam saugojimui pareiškėjos muitinės sandėlyje (VA0493), įforminus laikinojo saugojimo deklaraciją LSD Nr. 16LTVR5000LS0684E5. Užbaigiant laikinąjį saugojimą pagal LSD Nr. 16LTVR5000LS0684E5, prekėms 2016 m. gruodžio 12 d. įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal T1 deklaraciją Nr. 16LTVR500015575260, paskirties muitinės įstaiga – Vilniaus TM Medininkų kelio postas (LTVK2000). Sąjungos tranzito procedūra įforminta pagal pateiktus dokumentus: CMR važtaraštį Nr. 160 ir sąskaitą Nr. 7200056374.
6.3. Per nustatytą terminą Nacionalinės tranzito kontrolės priemonėmis negavusi patvirtinimo, kad prekės pateiktos paskirties muitinės įstaigai, Vilniaus TM pradėjo tyrimą ir 2017 m. sausio 6 d. raštu kreipėsi į paskirties muitinės įstaigą, t. y. Medininkų kelio postą, dėl prekių, deklaruotų tranzito procedūrai pagal T1 Nr. 16LTVR500015575260, pateikimo muitiniam tikrinimui. 2017 m. sausio 11 d. Medininkų kelio posto viršininko pavaduotojas raštu Nr. 7VK20S-2 informavo, kad nei prekės, nei tranzito Lydintysis dokumentas T1 Nr. 16LTVR500015575260 muitinei pateikti nebuvo. Apie nebaigtą Sąjungos tranzito procedūrą Vilniaus TM 2016 m. gruodžio 23 d. raštu taip pat informavo pareiškėją, prašydama pateikti alternatyvius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymus, nurodytus Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 312 straipsnio 1 dalyje.
6.4. Vilniaus TM, siekdama patikrinti pareiškėjos pateiktą informaciją, 2017 m. vasario 13 d. elektroniniu paštu kreipėsi į vežėjo - UAB „Latransas“ atstovą, kuris 2017 m. vasario 13 d. elektroninio susirašinėjimo metu informavo, kad krovinys buvo pakrautas UAB „ATS Logistics“ sandėlyje bei, kad pakrovime dalyvavo vairuotojas. Vežėjas pateikė to paties CMR Nr.160 kopiją. Pagal šį dokumentą vežėjas priėmė pervežimui prekes, nurodytas pateiktame CMR važtaraštyje, nors informacija apie prekes, priimtas pervežimui pagal CMR Nr.160, neatitinka informacijos apie prekes, nurodytas deklaracijoje T1 Nr. 16LTVR500015575260 bei CMR Nr.160, esančiame prie tranzito deklaracijos (t. y CMR Nr. 160 skiriasi versijos). Prekių vežėjas taip pat pateikė importo deklaraciją 10130020/151216/0040298 įformintą Rusijos muitinėje.
6.5. Vilniaus TM, išanalizavusi vežėjo pateiktos importo deklaracijos 10130020/151216/0040298 ištraukos duomenis, nustatė, kad Rusijos muitinės importo deklaracijoje prekių svoriai neatitinka svorių, nurodytų tranzito deklaracijoje T1 Nr. 16LTVR500015575260, o prekė — „Gyvsidabrio arba natrio lempos; metalų halogenino lempos“ (prekės kodas - 8539; 2278,5 kg), kuri buvo deklaruota tranzito deklaracijoje T1 Nr. 16LTVR500015575260, Rusijos importo deklaracijoje apskritai nedeklaruota, taigi, darytina išvada, kad pateiktame dokumente negalima identifikuoti prekių, gabentų įforminus T1 Nr. 16LTVR500015575260. Vilniaus TM 2017 m. kovo 13 d. raštu pakartotinai informavo procedūros vykdytoją bei pasiūlė pateikti alternatyvius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymus.
6.6. Muitinės departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus TM 2017 m. gegužės 12 d. raštu kreipėsi į Nyderlandų muitinės administraciją su prašymu informuoti, ar teisingai tranzito deklaracijoje T1 Nr. l6NL0004321 ABADAA7 buvo deklaruoti prekių svoriai ir kiekiai, bei prašė pateikti dokumentus, kurių pagrindu prekės buvo deklaruotos šioje tranzito deklaracijoje, o 2017 m. liepos 7 d. raštu iniciavo užklausos Rusijos Federacijos muitinės administracijai pateikimą, tačiau atsakymai iki skundžiamo sprendimo dar nebuvo gauti, todėl 2017 m. spalio 24 d. sprendimu sustabdė skundo dėl Vilniaus TM sprendimo nagrinėjimą iki kol bus gauti atsakymai į pateiktas užklausas. Negavus atsakymo, pareiškėjo skundo nagrinėjimas buvo atnaujintas.
7. Teismas išanalizavo Sąjungos muitinės kodekso 134 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalies (a) punktą, Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 312 straipsnio 1 dalį.
8. Teismas nurodė, kad Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų sąrašas yra baigtinis ir reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą.
9. Taigi, teismas nustatė, jog pareiškėjas Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą siekė pagrįsti pateikdama transporto važtaraščio CMR važtaraščio Nr. 160 (2016 m. gruodžio 9 d.) su Baltarusijos („Ašmenos“) spaudu ir su Rusijos muitinės („Moskovskaja regioninė“) spaudu ir importo deklaracijos, įformintos Rusijos muitinėje, kopijas, tačiau įvertinęs minėtus dokumentus, teismas pritarė Departamento išvadai, jog dėl nustatytų neatitikimų ir prieštaravimų (Rusijos muitinės importo deklaracijoje prekių svoriai neatitinka svorių, nurodytų tranzito deklaracijoje T1 Nr.16LTVR500015575260, o prekė – „Gyvsidabrio arba natrio lempos; metalų halogenino lempos“ (prekės kodas – 8539; 2278,5 kg), kuri buvo deklaruota tranzito deklaracijoje T1 Nr.16LTVR500015575260 Rusijos importo deklaracijoje apskritai nedeklaruota), pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nurodytos prekės negali būti identifikuotos kaip prekės, nurodytos tranzito deklaracijoje T1 Nr.16LTVR500015575260 (2016 m. gruodžio 12 d.).
10. Įvertinęs Vilniaus TM ir Departamento tyrimo metu surinktą informaciją, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 2 dalimi, teismas pritarė Vilniaus TM ir Departamento išvadai, kad muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal T1 Nr.16LTVR500015575260 (2016 m. gruodžio 12 d.), nebaigta ir procedūros vykdytojo pareigos, numatytos Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktuose, neįvykdytos (prekės nebuvo pristatytos į paskirties muitinės įstaigą), o alternatyvūs Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymai nepateikti.
11. Dėl pareiškėjos argumento, jog ginčijami sprendimai priimti nesulaukus atsakymų iš Nyderlandų ir Rusijos Federacijos muitinių administracijų, teismas pritarė atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicijai, jog iš bylos duomenų matyti, jog užklausos buvo pateiktos dar 2017 m. gegužės 12 d., tačiau nei Nyderlandų ir Rusijos Federacijos muitinių administracijos nepateikė informacijos, todėl, Departamentas, priimdamas sprendimą, teisingai įvertino, jog protingas terminas pateikti atsakymą į užklausas jau praėjęs, ir pagrįstai priėmė sprendimą vadovaudamasis turimais mokestinio ginčo duomenimis. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiga pateikti įrodymus dėl tranzito procedūros užbaigimo tenka būtent tranzito procedūros vykdytojui, o ne mokesčių administratoriui.
12. Dėl pareiškėjos nurodyto argumento dėl transporto priemonės plombavimo, kaip matyti iš Departamento atsiliepimo turinio, atsakovas pripažįsta ir nebeginčija aplinkybės, jog skundžiamame Vilniaus TM sprendime neteisingai nurodyta, kad transporto priemonė buvo neplombuota. Taigi, Departamentas sutiko, kad prekės į paskirties įstaigą buvo išleistos plombuotoje transporto priemonėje, tačiau pažymėjo, jog ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga ir teismas šiam atsakovo argumentui pritarė, nes byloje nustatyta, jog prekės gabentos pagal tranzito deklaraciją T1 Nr.16LTVR500015575260 (2016 m. gruodžio 12 d.), paskirties muitinės įstaigai apskritai nebuvo pateiktos.
13. Teismas darė išvadą, jog Vilniaus TM ir Departamentas, priimdami ginčijamus sprendimus, veikė savo kompetencijos ribose, sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl teismas konstatavo, jog pareiškėjo prašymas panaikinti Vilniaus TM 2017 m. liepos 13 d. ir Departamento 2021 m. birželio 15 d. sprendimus yra atmestinas. Atmestus pagrindinius reikalavimus, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo.
III.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą.
15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo šiuos argumentus:
15.1. Pareiškėjas akcentuoja, kad Departamentas nepagrįstai atnaujino skundo nagrinėjimą, nesulaukęs atsakymo iš Nyderlandų ir Rusijos Federacijos muitinių administracijos.
15.2. Atsakomybė už neteisingai nurodytus duomenis apie krovinio svorius, kurių naudojimo tęstinumas sukėlė neigiamas pasekmes UAB „Autoverslo logistika“, atsakingas yra pirmosios muitinės procedūros vykdytojas NEC Display Solutions Europe GmbH, kuris tranzito deklaracijoje Nr.16NL0004321ABADAA7 (2016 m. lapkričio 29 d.) neteisingai nurodė krovinio atskirų pozicijų svorius.
15.3. Pareiškėjo pateiktų Vilniaus TM dokumentų (įrodymų) visiškai pakanka tam, kad Sąjungos muitinio tranzito procedūra, įforminta pagal deklaraciją T1 Nr. 16LTVR500015575260, būtų pripažinta užbaigta, o šios procedūros vykdytojo UAB „Autoverslo logistika“ pareigos įvykdytomis, vadovaujantis ĮSMK 312 straipsnio 1 dalies c) ir d) punktais. Taip pat teigiama, jog krovinio faktinį vežimą vykdė UAB „Latransas“, todėl sprendžiant klausimą dėl muitinėje esančių prekių pateikimo muitinės įstaigai, spręstinas klausimas dėl vežėjo atsakomybės (solidarus skolininkas) dėl prekių nepateikimo muitinės priežiūrai.
15.4. Pareiškėjas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2012 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje A143-1226/2012, 2013 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-453/2013).
15.5. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
16. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo šiuos argumentus:
16.1. Nagrinėjamu atveju duomenų pareiškėjo pripažinimui muitinės skolininku dėl nebaigtos Sąjungos tranzito procedūros visiškai pakako.
16.2. Dėl pareiškėjo argumento, jog kad muitinio sandėlio savininko teises jis įgyvendino laiku ir tinkamai, o pareiga perpakuoti krovinį, sverti atskiras krovinio pozicijas, jam nekyla, atsakovas nurodo Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju skolininku muitinei pripažintas ne kaip muitinio sandėlio savininkas, o kaip Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas už tai, kad per nustatytą terminą nepristatė prekių, deklaruotų tranzito deklaracijoje T1 Nr. 16LTVR500015575260 (2016 m. gruodžio 12 d.), į paskirties muitinės įstaigą ir nepateikė alternatyvių įrodymų, numatytų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnyje, kad muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal minėtą tranzito deklaraciją, yra užbaigta.
16.3. Dėl solidarios atsakomybės atsakovas nurodo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimą byloje Nr. C-230/06, 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą byloje Nr. C-154/16.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Vilniaus TM atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti Vilniaus TM atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Vilniaus TM laikosi pozicijos, kad skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas, priimtas įvertinus visas su ginču susijusias aplinkybes bei teisingai pritaikius teisės aktus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. 1A-83, kuriuo buvo patvirtintas Vilniaus TM 2017 m. liepos 13 d. sprendimas Nr. 18KP-16-410, kuriuo pareiškėjas pripažintas skolininku muitinei bei apskaičiuotos mokestinės prievolės muitinei, netinkamai įvykdžius prievoles, susijusias su tranzito procedūros užbaigimu.
19. Pirmosios instancijos teismas mokestinio ginčo byloje nustatė, kad Vilniaus TM krovinių poste „Paneriai“ iš Nyderlandų su tranzito deklaracija T1 Nr.l6NL0004321 ABADAA7 atvykusioms prekėms gabenimas buvo užbaigtas 2016 m. gruodžio 3 d. be pažeidimų, pateikiant pristatytas prekes laikinam saugojimui pareiškėjos muitinės sandėlyje (VA0493), įforminus laikinojo saugojimo deklaraciją LSD Nr. 16LTVR5000LS0684E5. Užbaigiant prekių laikiną saugojimą prekėms 2016 m. gruodžio 12 d. įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal T1 deklaraciją Nr. 16LTVR500015575260, paskirties muitinės įstaiga - Vilniaus TM Medininkų kelio postas (LTVK2000). Per nustatytą terminą NTKS priemonėmis negavusi patvirtinimo, kad prekės pateiktos paskirties muitinės įstaigai, Vilniaus TM pradėjo tyrimą ir 2017 m. sausio 6 d. raštu Nr.(8.1/O9)-1KP-19 kreipėsi į paskirties muitinės įstaigą (Medininkų kelio postą) dėl prekių pateikimo muitiniam tikrinimui, o 2017 m. sausio 11 d. raštu Nr. 7VK20S-2 buvo gauta informacija, kad nei prekės, nei tranzito lydintysis dokumentas T1 Nr. 16LTVR500015575260 muitinei pateikti nebuvo. Vilniaus TM apie nebaigtą Sąjungos tranzito procedūrą 2016 m. gruodžio 23 d. raštu informavo pareiškėją, prašydama pateikti alternatyvius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymus, nurodytus Sąjungos muitinės kodekso Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus TM, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 2 dalimi konstatavo, kad muitinio tranzito procedūra yra nebaigta ir už tinkamai neįvykdytą Sąjungos tranzito procedūrą 2017 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 18KP-16-410 procedūros vykdytoją (pareiškėją) pripažino skolininku muitinei bei apskaičiavo mokestines prievoles. Departamentas, atsižvelgdamas į tai, jog Vilniaus TM 2017 m. gegužės 12 d. raštu Nr.(8.1/16)-2V-473915 kreipėsi į Nyderlandų muitinės administraciją su prašymu informuoti, ar teisingai tranzito deklaracijoje T1 Nr. l6NL0004321 ABADAA7 buvo deklaruoti prekių svoriai ir kiekiai, o 2017 m. liepos 7 d. raštu Nr. (8.1/16)-2V-10200 iniciavo užklausos Rusijos Federacijos muitinės administracijai pateikimą, sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą, tačiau negavus atsakymo, pareiškėjo skundo nagrinėjimas buvo atnaujintas ir priimtas ginčijamas Departamento sprendimas - patvirtinti Vilniaus TM sprendimą.
20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, jog muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal T1 Nr.16LTVR500015575260, nebaigta ir procedūros vykdytojo pareigos, numatytos Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktuose, neįvykdytos (prekės nebuvo pristatytos į paskirties muitinės įstaigą), o alternatyvūs Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymai nepateikti.
21. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde tvirtina, kad Departamentas nepagrįstai atnaujino skundo nagrinėjimą, nesulaukęs atsakymo iš Nyderlandų ir Rusijos Federacijos muitinių administracijos. Pareiškėjo nuomone, jo pateiktų Vilniaus TM dokumentų (įrodymų) visiškai pakanka tam, kad Sąjungos muitinio tranzito procedūra, įforminta pagal deklaraciją T1 Nr. 16LTVR500015575260, būtų pripažinta užbaigta, o procedūros vykdytojo pareigos įvykdytomis.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pakartotinai tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t.y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus, atsakovui nustačius, kad prekės, gabentos pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 16LTVR500015 nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, o alternatyvių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymų, nurodytų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 312 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjas nepateikė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad procedūros vykdytojo pareigos, numatytos Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktuose, neįvykdytos (prekės nebuvo pristatytos į paskirties muitinės įstaigą), o alternatyvūs Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymai nepateikti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja ankstesniuose skunduose išdėstytus argumentus, tvirtindamas, kad teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, kadangi atsakovui jis yra pateikęs visus dokumentus, pagrindžiančius Sąjungos muitinio tranzito procedūros užbaigimą. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakant į apeliacinio skundo argumentus.
23. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (SMK), taip pat 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir SMK Įgyvendinimo taisyklės).
24. Teisėjų kolegija pažymi, jog Vilniaus TM ir Departamentas sprendimus, kuriais pareiškėjas pripažintas skolininku muitinei ir jam apskaičiuotos mokestinės prievolės muitinei, priėmė įvertinęs visus pareiškėjo pateiktus dokumentus ir laikydamasis SMK 215 straipsnio 3 dalies nuostatų, įpareigojančių muitinę imtis visų priemonių, būtinų su prekėmis susijusiai situacijai sureguliuoti, jeigu joms įforminta procedūra nepripažįstama įvykdyta nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju tiek Vilniaus TM, tiek vėliau Departamentas ėmėsi visų galimų priemonių susidariusiai padėčiai išspręsti. Vilniaus TM 2017 m. gegužės 12 d. raštu pasikreipus į Nyderlandų muitinės administraciją bei 2017 m. liepos 7 d. raštu pateikus užklausą Rusijos Federacijos muitinės administracijai, Muitinės departamentas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki bus gauti atsakymai. Departamentas sprendimą dėl pareiškėjo skundo priėmė tik 2021 m. birželio 15 d., t.y. daugiau, nei po trejų metų, Nyderlandų ir Rusijos Federacijos muitinėms nepateikus atsakymo į minėtas užklausas. Pasisakant dėl pareiškėjo pateiktų CMR važtaraščio Nr. 160 (2016-12-09) su Baltarusijos spaudu ir Rusijos muitinės spaudu bei importo deklaracijos, įformintos Rusijos muitinėje, kopijų, akcentuotina, kad muitinė ir pirmosios instancijos teismas nustatę, jog dėl nustatytų neatitikimų ir prieštaravimų (Rusijos muitinės importo deklaracijoje prekių svoriai neatitinka svorių, nurodytų tranzito deklaracijoje T1 Nr.16LTVR500015575260, o prekė – „Gyvsidabrio arba natrio lempos; metalų halogenino lempos“ (prekės kodas – 8539; 2278,5 kg), kuri buvo deklaruota tranzito deklaracijoje T1 Nr.16LTVR500015575260 Rusijos importo deklaracijoje apskritai nedeklaruota), pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nurodytos prekės negali būti identifikuotos kaip prekės, nurodytos tranzito deklaracijoje T1 Nr.16LTVR500015575260 (2016-12-12) ir pagrįstai pateiktų dokumentų nepripažino alternatyviais įrodymais patvirtinančiais tranzito procedūros užbaigimą (SMK Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio 1 dalis). Kiti pareiškėjo minimi dokumentai (Nyderlandų įmonės raštas apie klaidingai deklaruotus prekių svorius tranzito lydinčiame dokumente Nr. 16NL0004321ABADAA7 (2016-12-29), taip pat pagrįstai tokiais įrodymais nebuvo pripažinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas tinkamai įvertino aktualaus teisinio reguliavimo kontekste.
25. Pagal SMK 233 straipsnio 1 dalies (a) punktą Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių, o pagal (b) punktą - už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi. Pagal šio straipsnio 2 dalį procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. SMK 215 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad muitinė pripažįsta tranzito procedūrą įvykdyta, kai, palyginusi išvykimo muitinės įstaigos turimus duomenis su paskirties muitinės įstaigos turimais duomenimis, gali nustatyti, kad procedūra užbaigta teisingai.
26. Vadovaujantis SMK Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio, reglamentuojančio alternatyvius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymus, 1 dalimi Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės: a) paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta Kodekso 233 straipsnio 4 dalies b punkte; b) valstybės narės muitinės, kuri nustato, kad prekės buvo fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, patvirtintą dokumentą arba išrašą; c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra; d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą toje šalyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vietoje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų kaip įrodymas gali būti pateiktos jų kopijos, kurių tikrumą patvirtino ta pati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus, atitinkamos trečiosios šalies institucija arba valstybės narės institucija.
27. SMK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad importo skola muitinei, susijusi su prekėmis, apmokestinamomis importo muitu, atsiranda, jei neįvykdoma, inter alia (be kita ko): (a) bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje; (b) bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su prekių galutiniu vartojimu Sąjungos muitų teritorijoje. Pagal 79 straipsnio 3 dalies (a) punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą šio straipsnio 1 dalies (a) ir (b) punktuose nurodytais atvejais skolininku laikomas asmuo, kuris privalėjo įvykdyti atitinkamas pareigas.
28. Įvertinus tai, kad pareiškėjo pateikti prekių siuntėjo paaiškinimai prieštarauja Nyderlandų muitinėje įformintų dokumentų duomenims, patikslintų dokumentų pareiškėjas mokestinio ginčo nagrinėjimo metu nepateikė, o atsakymai iš Rusijos Federacijos ir Nyderlandų muitinės, kurie galimai būtų patvirtinę ar paneigę jo skundo teiginius, per protingą terminą nebuvo gauti, teisėjų kolegija sprendžia, jog muitinė ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog prekės, kurios buvo gabenamos pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 16LTVR500015575260 (2016-12-12) nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, o alternatyvių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymų, nurodytų SMK Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjas nepateikė.
29. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumento dėl laiku ir tinkamai įgyvendintų muitinės sandėlio savininkų teisių, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju skolininku muitinei apeliantas pripažintas ne kaip muitinio sandėlio savininkas, o kaip Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas per nustatytą terminą nebaigęs muitinio tranzito procedūros pagal T1 Nr. 16LTVR500015575260 ir neįvykdęs procedūros vykdytojo pareigos, numatytos SMK 233 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, (prekės nebuvo pristatytos į paskirties muitinės įstaigą), o alternatyvūs Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymai nepateikti.
30. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Departamentas nepagrįstai atnaujino skundo nagrinėjimą, nesulaukęs atsakymo iš Nyderlandų ir Rusijos Federacijos muitinių administracijos.
31. Minėta, kad muitinės užklausos buvo pateiktos dar 2017 m. gegužės mėn., o Departamentas po daugiau nei trijų metų atnaujindamas ginčo nagrinėjimą teisingai įvertino, jog protingas terminas pateikti atsakymą į užklausas jau praėjęs, bei pagrįstai priėmė sprendimą vadovaudamasis turimais mokestinio ginčo duomenimis.
32. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog sprendžiant klausimą dėl muitinėje esančių prekių pateikimo muitinės įstaigai, spręstinas klausimas ir dėl vežėjo (solidaraus skolininko) atsakomybės. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2017 m. gegužės 18 d. sprendime byloje C-154/16 yra išaiškinęs, kad solidarumo mechanizmas yra nacionalinėms valdžios institucijoms suteikta papildoma teisinė priemonė siekiant padidinti jų veiksmų išieškant skolą muitinei ir apsaugant Sąjungos nuosavus išteklius efektyvumą (2011 m. vasario 17 d. Sprendimo Berel ir kt., C-78/10, EU:C:2011:93, 48 punktas); iš solidarumo mechanizmo pobūdžio išplaukia, kad muitinė turi teisę, bet ne pareigą pripažinti solidariąją vežėjo atsakomybę; tai, kad valstybės narės muitinė, remdamasi solidariąja atsakomybe, nereikalauja vežėjo sumokėti skolą muitinei, niekaip nepažeidžia tranzito procedūros vykdytojo teisės pateikti atgręžtinį reikalavimą vežėjui (89 ir 90 punktai). Taigi, remiantis muitų teisės aktais, muitinė neturi prievolės tirti krovinio vežėjo veiksmų ir spręsti mokestinės atsakomybės jo atžvilgiu klausimą.
33. Apibendrinant šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, taip pat iš esmės teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pateiktas apeliacinis skundas atmetamas.
34. Apeliantas prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl šio prašymo teismas pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, jis neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autoverslo logistika“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.