- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-09
- Bylos Nr.
- II-161-233/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-37-3-00086-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Irena Stulgienė (pirm.)
- Institucija
- Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato reagavimo skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. L. skundą dėl 2020-08-20 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos ROIK:20115325548.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato (toliau – Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK) 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu nepradėta administracinio nusižengimo bylos teisenos (toliau – Nutarimu) pagal V. L. pareiškimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 punktu, nesant L. P. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnyje , požymių .
Šalies argumentai
V. L. pateikė skundą (b. l. 9-10), kuriuo prašo pakartotinai atlikti realius faktus atitinkantį tyrimą , apklausti jį tiesiogiai, o ne telefonu ir jo parodymus užfiksuoti kaip ir kitų apklaustų liudytojų, taikyti L. P. administracinę atsakomybę pagal ANK 108, 493 straipsnius.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismui 2020-07-13 nutartimi panaikinus Rokiškio rajono PK 2020-05-22 nutarimą ir įpareigojus atlikti pakartotinį nusižengimo tyrimą, iš esmės reikalautas atlikti tyrimas nebuvo atliktas, o ankstesnio nutarimo turinys perkeltas į ginčijamą 2020-08-20 nutarimą. Nurodo, jog jam nesuprantamas tyrimą atlikusio pareigūno siekis neįžvelgti L. P. veiksmuose sukčiavimo fakto ir nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos po to, kai teismo proceso metu buvęs pagarsintas garso įrašas, kuriame L. P. puikiai girdimai ir aiškiai bendruoju pagalbos telefonu praneša apie tai, jog jis (V. L.) išlipdamas iš savo automobilio apgadino, įlenkė, jam priklausančio automobilio Ford priekines dešinės pusės duris. Pranešimo metu šį pokalbė girdėjo jo žmona L. L., kuri patvirtino tai duodama parodymus 2020-08-18.Nurodo, jog akivaizdų L. P. sukčiavimo faktą akivaizdžiai patvirtina tai, kad L. P. teoriškai galimo prisilietimo vietoje ant priekinių dešinės pusės durelių neradęs jokio
Žemesnės instancijos teismas
2
įlenkimo ar apgadinimo, ėmė rodyti į nežinia kada padarytą, purvo sluoksniu apsidegusį įlenkimą ant galinių dešinės pusės durelių, esančio maždaug 50 cm nuo galimos kontakto vietos. Nurodo, kad jis nesutiko su bandymu jį apkaltinti apgadinimo fakto nepripažino, nesileido į jokias derybas dėl žalos atlyginimo ar eismo deklaracijos pildymo, nes supratęs, jog L. P. sukčiauja ir bando pasipelnyt kažin kada padaryto apgadinimo sąskaita., apie tai susinervinęs garsia pasakęs ir L. P., kad jis sukčiauja ir tegu nesitiki jokio žalos atlyginimo, į ką L. P. atsakęs, kad tuomet kviečia policiją, t.y., kad atvykę pareigūnai „viską išsiaiškintų“. Tada pranešimu L. P. pranešė būtent apie tai, kad jis automobilio Š. O. v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas, apgadino, įlenkė automobilio dureles, ir dar esu nepatenkintas “putojuosi“. Nurodo, jog L. P. pamatęs jog jis filmuoja jo automobilio Ford esamus apgadinimus, supratęs, kad apgaulės būdu materialinės naudos negaus, neatvykusiems į įvykio vietą pareigūnams persigalvojęs ėmęs teigti, jog “nieko neįvyko, jo automobilis neapgadintas, jokia žala nepadaryta“.
Teismo posėdyje duodamas paaiškinimus V. L. nurodė aplinkybes, kurios analogiškos jo skunde dėl ginčijamo 2020-08-20 nutarimo, nurodytoms. Taip pat paaiškino, kad neginčija, jog prie „Maxima‘“ parduotuvės esančioje stovėjimo aikštelėje, šalia jo automobilio, kuriame jis sėdėjo vairuotojo pusėje, greta stovėjo automobilis Ford, kuriame vairuotojo pusėje sėdėjo kaip vėliau paaiškėjo L. P.. Nurodė, kad jis pamatęs, jog iš parduotuvės grįžta jo žmona L. L., norėdamas jai padėti susidėti į automobilį pirkinius, norėdamas išlikti iš automobilio, prilietė savo automobilio durelėmis gretimo automobilio dešinės pusės priekines dureles, nes esant labai mažam tarpui tarp stovinčių automobilių, kitaip išlipti iš automobilio nebuvo galima. Tuomet gretimo Ford automobilio vairuotojas (L. P.) pradėjo šaukti, kad jis išlipdamas iš automobilio apgadino Ford automobilio dešinės pusės dureles, o pradėjus žiūrėti ir nesant nurodomo pažeidimo, pradėjęs rodyti seną apgadinimą ant galinių automobilio dešinės pusės durelių. Pripažįsta, kad jam nepripažįstant, jog apgadino Ford automobilį, jis taip pat buvo susinervinęs, sakė Ford automobilio vairuotojui, kad šis bando pasipelnyti, nesant jokio apgadinimo. Paaiškino, kad po to, kai L. P. pasakė, kad kvies policiją ir girdėjo kaip paskambino bendruoju pagalbos telefonu, jis automobilyje laukė, kol atvyks policijos pareigūnai. Tačiau po kiek laiko pamatė, kad Ford automobilis išvažiuoja, dėl ko išvažiuoja L. P. jam nesakė. Tuomet jis, nežinodamas kaip jam toliau elgtis, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė įvykio aplinkybes bei tai, kad kitas, t.y. Ford automobilis išvažiavo. Priėmusi pranešimą darbuotoja nurodė, kad su juo susisieks policijos pareigūnai ir liepė laukti. Po kiek laiko jam paskambino pareigūnė moteris, kuri pasakė, kad susisiekus su kitu asmeniu( pranešėju) šis nurodęs, kad nieko neįvyko, todėl pareigūnai į vietą nevyks, patarė internetiniame puslapyje epolicija.lt pranešti apie įvykio aplinkybes, ką jis ir padarė. Nurodė, jog nesutinka, kad Ford vairuotojo L. P. pranešimas nebuvo melagingas, taip pat su tuo, kad jo veiksmuose nėra sukčiavimo požymių .
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 23-24), prašydamas skundo netenkinti ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. J. nutarimą, kuriuo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, palikti nepakeistą, kaip priimtą pagrįstai ir teisėtai . 2020 m. balandžio 17 d., apie 16.06 val. prekybos centro „Maxima“, esančio Rokiškyje, Respublikos g. 111B, stovėjimo aikštelėje V. L., lipdamas iš automobilio Š. O. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), durelėmis kliudė šalia stovėjusį automobilį Ford valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį L. P.. Tarp V. L. ir L. P. įvyko žodinis konfliktas. L. P. apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės paskelbta valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, viešai skelbiamą informaciją apie viruso atvejų Europoje skaičių ir siekiant užtikrinti saugias bei sveikas pareigūnų darbo sąlygas policijos įstaigose, sumažinti fizinių kontaktų skaičių ir apriboti viruso COVID-19 galimybę plisti, pareigūnai nurodytu adresu nesiųsti - įvykio apdorojimas (tyrimas) baigtas
Žemesnės instancijos teismas
nuotoliniu būdu. Į įvykio vietą pareigūnai nevyko, su pranešėju buvo bendraujama telefonu. L. P. paaiškino, kad jo automobilis neapgadintas, jokia žala nepadaryta. Paskambino pagalbos telefonu tik norėdamas informuoti apie konfliktą.2020 m. balandžio 17 d. apie 16.30 val. bendruoju pagalbos centro telefonu paskambino V. L. ir pranešė, kad „prieš 30 min. parduotuvės aikštelėje automobilio Š. O. val. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo apkaltintas, kad atidarydamas automobilio dureles apgadino automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas iš vietos pasišalino, vėliau grįžo, dabar vėl išvažiavo. Apkaltintas vairuotojas laukia parduotuvės aikštelėje.“ Įvykio apdorojimas (tyrimas) baigtas nuotoliniu būdu. Į įvykio vietą pareigūnai nevyko.2020-05-22 J. J. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos, kadangi nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, už kurį numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 108 straipsnį “Smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas.“. V. L. apskundus priimtą 2020-08-22 nutarimą, 2020-07-13 Panevėžio apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria V. L. skundą tenkino iš dalies, t.y. sutiko, kad L. P. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 108 straipsnį, požymių, panaikino ir 2020-05-22 nutarimą ir grąžino bylą Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodyta, jog aplinkybių tikslinimo metu įvykyje dalyvavę ir jį matę asmenys R. P., L. P., L. L. teigė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje konfliktas vyko, dėl kurio ir buvo skambinta į BPC. Nurodo, jog automobilių techninė ekspertizė skiriama tiriant eismo įvykius, Šiuo atveju eismo įvykio sudėties nėra, eismo įvykis nebuvo formintas, todėl automobilių techninė ekspertizė neskirta.
Institucijos, kurios nutarimas ginčijamas, atstovė, priėmusi ir ginčijamą nutarimą, J. J. nurodė, kad atlikus papildomą tyrimą, apklausus liudytojus naujų aplinkybių, kurios leistų priimti priešingą nutarimą, nei buvo priimtas 2020-08-20 , nebuvo nustatyta. Paaiškino, kad įvykio metu dėl įvesto karantino buvo sukurtas pareigūnų centras visoje Lietuvoje. Kai P. paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, įvykis buvo priskirtas C kategorijai, kuris reiškia, kad į tokius įvykius policijos pareigūnai nevyksta, aiškinasi aplinkybes ryšio priemonėmis, kad būtų mažiau kontaktų. Policijos pareigūnams tyrusiems įvykį dėl gauto pranešimo į bendrąjį pagalbos centrą skambinęs P. nurodė, kad įvyko konfliktas, tačiau jis pretenzijų neturi, žala nepadaryta . Nurodo, kad iš gautų duomenų administracinio nusižengimo byloje pagal V. L. skundą dėl ginčyto 2020-05-22 nutarimo matyti, kad pranešimas buvo gautas Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriuje o pagal PRĮR pirminės informacijos patikrinimo duomenis ir informaciją pildžiusius darbuotojus, pirminę gautą informaciją tikrino pareigūnas N. J., dirbantis Panevėžyje. Paaiškino, kad PRĮR sistemoje pildant duomenis apie pirminės informacijos patikrinimą, kaip ir kitus duomenis yra ribotas galimos pateikti informacijos kiekis, todėl daugiau duomenų nei nurodoma PRĮ sistemoje nėra galimybių pateikti. Paaiškino, kad teismas 2020-07-13 nutartyje, nagrinėdamas ankstesnį V. L. skundą , jau buvo pasisakęs , kad L. P. veiksmuose nėra sukčiavimo, numatyto ANK 108 straipsnyje požymių, todėl priimant 2020-08-20 nutarimą pasisakyta daugiau dėl nebuvimo L. P. veiksmuose ir nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnyje požymių. Prašo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pateiktas skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš prijungtos prie nagrinėjamos bylos administracinio nusižengimo bylos Nr. II-88-620/2020 duomenų matyti, kad 2020 m. balandžio 17 d., 16.02 val. bendruoju pagalbos telefonu pranešėjas „P.“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), pranešė, kad PC „Maksima“ aikštelėje automobilio Š. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas lipant iš savo automobilio durelėmis apgadino šalia stovintį pranešėjo automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ginčijasi, laukia minėtos bylos .Iš pateiktos informacijos apie pirminės informacijos patikrinimą matyti, kad 2020 m. balandžio 17 d., 16. 49
4
val., policijos pareigūnui susisiekus su pranešėju L. P., jis paaiškino, kad į jo stovinčio automobilio Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekines keleivio dureles trenkėsi durelėmis išlipdamas vairuotojas, kaip išsiaiškinta, V. L., iš šalia stovinčio automobilio Š. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pranešėjo automobilio durelių neapgadino. Pranešėjui sudrausminus minėtą vairuotoją, šis supyko ir abu susiginčijo, kilo žodinis konfliktas. L. P. nurodė, kad jam jokia žala nepadaryta, nes automobilis neapgadintas, skambino pagalbos telefonu tik norėdamas informuoti apie konfliktą .Skiltyje prie informaciją koregavusius arba pildžiusius darbuotojus nuo 2020-04-17-16:06 val. iki 2020-04-17 16:48 val. nurodomas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų grupės specialistas N. J. , kuris kaip nurodoma informaciją 2020-04-17 16:49 val. perdavė Rokiškio r.PK, įvykį gavęs darbuotojas A. K.(administracinio nusižengimo bylos Nr. II-88-620/2020 b. l. 24-25).
Kaip matyti iš gautos tyrimą atlikusios institucijos pateiktos administracinio nusižengimo bylos duomenų, pareiškėjas, pateikdamas informaciją apie įvykį portale „ePolicija.lt“, aprašydamas įvykį nurodė, kad prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia jo automobilio Š. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio kito automobilio F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas L. P. neteisėtai, be jokio pagrindo, pasipelnymo tikslu apkaltino pranešėją V. L. jo automobilio sugadinimu, padarė melagingą pranešimą policijai, ko pasėkoje pranešėjas patyrė moralinę ir materialinę žalą. Apie šį bandymo sukčiauti įvykį pranešėjas taip pat telefonu pranešė pagalbos telefonu 112 .
Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus 2020 m. birželio 17 d. rašte nurodyta, kad Centro informacinėje sistemoje užfiksuoti šie pranešimai: 16:02:04 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini); 16:22:34 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-88-620/2020 b. l. 28). Perklausius 2 garso įrašus, esančius CD kompaktiniame diske (nurodytoje byloje b. l. 29), nustatyta, kad pirmajame garso įraše užfiksuota, kaip pranešėjas L. P., paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, pranešė, kad vyras, lipdamas iš savo stovinčio automobilio įmušęs automobilio durelėmis į jo stovinčio automobilio dureles, reiškia pretenzijas, rėkia. Bendrosios pagalbos telefono linijos operatorius nurodė, kad informaciją perduos policijai. Perklausius antrą garso įrašą, nustatyta, kad bendruoju pagalbos telefonu skambina V. L.. Jis nurodė, kad L. P., pranešęs apie įvykį ir apkaltinęs jį dėl įvykio, t. y. dėl apgadintų automobilio durelių, iš įvykio vietos pasišalino. Bendrosios pagalbos telefono linijos operatorė nurodė, kad informuos policiją, jam paskambins arba atvažiuos, nurodė, kad eismo įvykio nėra, bet paprašė laukti.
Iš ginčijamo Institucijos, priėmusios skundžiamą 2020-08-20 nutarimo matyti, kad buvo nustatyta, jog 2020-04-17 apie 16.06 val. prekybos centro „Maxima“, esančio Rokiškyje, Respublikos g. 111B, stovėjimo aikštelėje V. L. lipdamas iš automobilio Š. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), durelėmis kliudė šalia stovėjusį automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį L. P.. L. P. apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. L. P., policijos pareigūnų apklaustas telefonu, paaiškino, kad jo automobilis neapgadintas, jokia žala nepadaryta. Apie įvykį pranešė tik norėdamas informuoti apie konfliktą. Institucija , priėmusi ginčijamą nutarimą, nurodė, kad V. L. nei pareiškime, nei skunde neminėjo, jog L. P. reikalavo pinigų už automobilio apgadinimą, taip pat nereikalavo pinigų už automobilio apgadinimą, nereikalavo pildyti eismo įvykio deklaraciją, kurią galėtų vėliau pateikti draudimo bendrovei, kas leistų spręsti dėl galimų jo veiksmų pagal ANK 108 straipsnį. Be to, iš liudytojų L. P., R. P., L. L. duotų parodymų, teismo posėdyje perklausyto garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro, sprendė, kad pranešimas dėl vykusio konflikto nebuvo melagingas, buvusį konfliktą patvirtino visi įvykio dalyviai , todėl nurodė L. P. veiksmuose nesant administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 493 straipsnį , požymių, dėl ko administracinio nusižengimo bylos teisena nepradėta .
Ginčijamas V. L. Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK 2020-08-20 nutarimas laikytinas pagrįstu ir priimtas tinkamai įvertinus surinktus pagal pateiktą skundą bylos medžiagos duomenis ir padarius pagrįstas ir teisėtas išvadas.
Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, nors vieno iš administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės instituto taikymą.
ANK 108 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija 3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio.
Pažymėtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad apgaule esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo (institucija) patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori , ką ne kartą yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuojamoje teismams praktikoje ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-311-677/2016, 2K-109-746/2017, 2K-159-696/2018).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, už galimai apgadintą automobilį L. P. iš pareiškėjo pinigų nereikalavo, eismo įvykio deklaracija nebuvo užpildyta, todėl dėl L. P. pranešimo bendros pagalbos centrui , kad šalia stovintis automobilis įmušė į jo automobilio dureles, ir dar vairuotojas rėkia, “putoja“ turtinė žala nei pačiam V. L., nei draudimo bendrovei, kurioje pareiškėjo automobilis apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatsirado. Nors V. L. duodamas teismui paaiškinimus dėl pateikto skundo nurodė, kad jis tik prilietė lipdamas iš savo automobilio greta stovinčio automobilio priekines dureles, teismo posėdyje apklaustas liudytoju L. P. nurodė, kad greta stovėjusio automobilio vairuotojas , išlipdamas iš savo automobilio kliudė (trenkė) į jo automobilio šonines dureles, į kurias tiksliai dureles kliudė, jis nematė, dėl ko jis atidaręs langą ir pasakęs “atsargiau“. L. P. nurodė, kad tuo metu iš savo automobilio neišlipo, tik grįžus iš parduotuvės žmonai, išvažiavo iš stovėjimo vietos, kad žmona galėtų įlipti į automobilį, nes tarp stovinčių automobilių buvo labai mažas tarpas. Tuomet žmona jam pasakė, kad įlenktos dešinės pusės durelės ir jis išlipo iš automobilio pasižiūrėti, pastebėjo, kad pagal aukštį esamas įlenkimas durelėse netinka , toliau apžiūrint automobilį , gretimo automobilio vairuotojas pradėjęs jo automobilį fotografuoti, rėkti, šaukti, vietoj to, kad atsiprašytų. Gale stovinčio kito automobilio vairuotojas irgi sakė, kad „jisai“. Liudytojas nurodė, kad jis nesakė vairuotojui, kuris išlipdamas kliudė automobilį, kad būtent jis padarė buvusius automobilio apgadinimus, kadangi automobilis senas, apgadinimų buvo ir daugiau. Bendruoju pagalbos telefonu paskambino, kad vėliau kito automobilio vairuotojo nebūtų apkaltintas bei dėl įvykusio konflikto. Jam paskambinęs pareigūnas sakęs pildyti deklaraciją dėl įvykio, pareigūnai į vietą nevyko, todėl pagalvojęs, kad nieko nepavyks išsiaiškinti, jo sename automobilyje buvo ir daugiau senesnių apgadinimų, pasakė kito automobilio vairuotojui, kad deklaracijos nepildys ir iš aikštelės išvažiavo.
Liudytoja apklausta R. P. nurodė, kad tik išėjusi iš parduotuvės ir eidama link stovinčio aikštelėje automobilio išgirdo duslų trenksmą. Automobilyje sėdinčiam jos vyrui pavažiavus iš stovėjimo vietos, kad ji galėtų įlipti į automobilį, darydama automobilio priekines keleivio pusės dureles pastebėjo įlenkimą durelių apačioje (tiksliai neprisimena kurių durelių, priekinių ar galinių), apie tai pasakė vyrui, kuris išlipęs iš automobilio pradėjo jį apžiūrinėti. Kito automobilio vairuotojui pradėjus šaukti, rėkti, kilo konfliktas.
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagoje pateiktos pareiškėjo V. L. fotonuotraukos (b. l. 30) matyti, kad V. L. automobilis Š. O. v/n (duomenys neskelbtini) nuo L. P. priklausančio automobilio VW Ford v/n (duomenys neskelbtini) pakankamu atstumu, kad elgiantis atsargiai ir rūpestingai, V. L. būtų galima iš jo išlipti nekliudant greta stovinčio L. P.
6
automobilio priekinių durelių, o įsitikinus, jog saugiai to padaryti negalint, pasitraukiant, t.y. išvažiuojant iš stovėjimo vietos ir pastatant automobilį taip, kad išlipant iš jo nebūtų kliudomas kitas greta stovintis automobilis .Visgi bylos duomenimis nustatyta, kad V. L. išlipdamas iš savo automobilio kliudė L. P. automobilio dureles, ko neginčija ir pats V. L., nurodydamas , jog prie kito automobilio dešinė pusės durelių prisilietė savo automobilio durelėmis, ką nurodo liudytojai L. P., R. P., tokie duomenys pateikti ir liudytojos L. L. duotuose parodymuose tyrimą atvykusiai pareigūne (b.l.23 administracinio nusižengimo bylos medžiagoje), todėl laikytina, kad laikantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, V. L. nebuvo pagrindo piktintis, kad kito automobilio vairuotojas (V. P.) apžiūrinėjo jam priklausantį automobilį dėl galimai padaryto (ar nepadaryto) V. L. veiksmais jam priklausančio automobilio apgadinimo. Teismo vertinimu, priešingai, pats V. L. turėjo būti suinteresuotas, kad įsitikinti, jog kliudęs kito automobilio dureles savo automobilio durelėmis, nepadarė kitam automobiliui apgadinimų. Administracinio nusižengimo byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, koks atstumas buvo tarp automobilio Š. O. vairuotojo pusės durelių ir automobilio VW Ford dešinės pusės keleivio priekinės pusės durelių, tačiau vertinant vizualiai matomą minėtoje fotonuotraukoje užfiksuotą automobilių stovėjimą, taip pat ir tai, kad automobiliai nestovi visiškai lygiagrečiai vienas kito atžvilgiu, yra pagrindo manyti, kad išlipdamas iš automobilio V. L. galėjo kliudyti tiek L. P. dešinės pusės priekines, tiek ir galines dureles, ne tiksli išvada galėtų būti daroma tik žinant ir esant užfiksuotam objektyviai buvusiam atstumui tarp automobilių. Todėl tai, kad L. P. išlipęs iš automobilio iš automobilio apžiūrinėjo savo automobilio dešinės pusės priekines ir galines dureles, sekdamas įsitikinti ar dėl to buvo padaryti jo automobilio apgadinimai dėl V. L. veiksmų, nėra teisiniu pagrindu išvadai, kad tokiais savo veiksmais jis siekė, kad Š. O. automobilio vairuotojas patirtų turtinę žalą, o jis pats dėl to gautų turtinės naudos.
Tuo tarpu asmuo administracinėn atsakomybėn pagal 108 straipsnį dėl sukčiavimo gali būti patrauktas tik tuomet, kai dėl tyčia panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o nusižengimą padaręs asmuo gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Dėl išdėstyto, visuma surinktų administracinio nusižengimo byloje įrodymų rodo, kad L. P. veiksmuose, nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje sudėties.
ANK 493 straipsnis numato administracinę atsakomybę už bendrojo pagalbos centro darbo trukdymą , priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Už minėtame straipsnyje nurodyti veiksmai gali būti atlikti tik esant tiesioginei tyčiai, t.y. asmeniui žinant, jog nėra jokio poreikio skambinti į bendrąjį pagalbos centrą ar prašyti kviesti specialiąsias tarnybas , nes jokia pagalba nereikalinga, tyčia tokie veiksmai atliekami. Tuo tarpu aukščiau nurodyti administracinio nusižengimo bylos duomenys aiškiai rodo, kad įvykus konfliktui tarp dviejų automobilių vairuotojų automobilių stovėjimo aikštelėje ir jiems aiškinantis ar buvo/ nebuvo padaryti vienam iš automobilių apgadinimai, kito automobilio vairuotojui atidarant automobilio dureles ir kliudant priešingo automobilio dešinės pusės dureles, L. P. veiksmuose nebuvo tyčios jam skambinant bendruoju pagalbos telefonu ir informuojant apie įvykį bei bandant išsiaiškinti visas aplinkybes policijos pareigūnų pagalba , todėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos (ROIK:20115325548) laikytinas pagrįstu ir paliktinas nepakeistu, o V. L. skundas netenkintinas.
V. L. skunde nurodyti argumentai, kad jis nebuvo apklaustas kaip liudytojas, atliekant papildomą aplinkybių tyrimą po Panevėžio apylinkės teismo 2020-07-13 nutarties, nelaikytini pakankamu teisiniu pagrindu spręsti, kad priimtas ginčijamas 2020-08-20 nutarimas yra nepagrįstas. Iš duomenų Panevėžio apylinkės teismo 2020-07-13 nutartyje (administracinio
nusižengimo byloje Nr. II-88-620/2020 matyti, kad nagrinėjant minėtą bylą institucijos atstovė J. J. dalyvavo 2020-07-03 teismo posėdyje, davė paaiškinimus, pasisakė dėl perklausytų byloje garso įrašu, todėl laikytina, kad atlikdama papildomą tyrimą po teismo 2020-07-13 nutarties minėto byloje priėmimo, turėjo teisę remtis ir nagrinėtoje byloje duotais V. L. paaiškinimais, kitais byloje surinktais duomenimis bei apklausus įvykio liudytojus L. L. , L. P., R. P. turėjo teisinį pagrindą ir priėmė 2020-08-20 nutarimą, įvertindama visus turimus duomenis, gautus tiek iki teismo 2020-07-13 nutarties priėmimo, tiek gautus atliekant papildomą tyrimą po minėtos geismo nutarties. Pažymėtina, kad tai, jog pareiškėjo V. L. nuomonė ar jo įsitikinimas dėl jo nurodomų buvusių L. P. veiksmuose administracinių nusižengimų sudėčių nesutampa su institucijos, atlikusios objektyvų aplinkybių tyrimą, išvadomis 2020-08-20 nutarime nepradėti administracinio nusižengimo teisenos pagal V. L. pareiškimą, nėra teisiniu pagrindu ginčijamą nutarimą laikyti priimtu nepagrįstai .
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos(ROIK:20115325548) , palikti nepakeistą, o V. L. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.