Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartis

2020-07-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-88-620/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-13
Bylos Nr.
II-88-620/2020
Teisminio proceso Nr.
4-37-3-00045-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
Teisėjas
Loreta Kukelkienė (pirm.)
Pareiškėjas
V. L.
Institucija
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato reagavimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-88-620/2020Teisminio proceso Nr. 4-37-3-00045-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 7.1; 21.10.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 13 d.Rokiškis
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė,dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Jūratei Meiluvienei,pareiškėjui V. L.,

Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK Reagavimo skyriaus atstovei (skundžiamą nutarimą priėmusiai vyriausiajai tyrėjai) J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2020 m. gegužės 22 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, institucija, priėmusi nutarimą - Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato (toliau – Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK) 2020 m. gegužės 22 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos (toliau – Nutarimu) nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal V. L. pareiškimą dėl to, kad L. P. be jokio pagrindo, pasipelnymo tikslu apkaltino jį automobilio apgadinimu, melagingai pranešė apie įvykį, taip padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnyje.

Šalies argumentai

V. L. pateikė skundą (b. l. 2-3), kuriuo prašo iš naujo atlikti tyrimą bei pakeisti nutarimą ir L. P. pritaikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 108 straipsnį.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad Nutarimas priimtas remiantis tikrovės neatitinkančiais, iškraipytais faktais. L. P. 2020 m. balandžio 17 d., apie 16.06 val., bendruoju pagalbos telefonu pranešė apie neva apgadintą jam priklausantį automobilį FORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o įvykio kaltininku nurodė jį, tiksliau jam priklausantį automobilį ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. L. stovėjo šalia L. P., todėl pranešimą labai gerai girdėjo. Jis tiek V. L., tiek pranešime telefonu teigė ne apie tai, jog „nieko neįvyko ir jokia žala nepadaryta“, bet priešingai, kad jis, V. L., apgadino jo automobilio galines duris. Pareiškėjui L. P. iškart, lyg žinodamas, ką tik išlipęs parodė ant galinių automobilio durelių kažin kada padarytą purviną, apdulkėjusį ir maždaug už 0,5 metro nuo galimo kontakto vietos esantį įlenkimą. Kai pareiškėjas jam pasakė, jog jis sukčiauja ir bando neteisėtai pasipelnyti, jis pareiškė, jog kvies policijos pareigūnus ir įrodys, kad tą įlenkimą padarė būtent pareiškėjas, dabar, o ne kažkas kitas anksčiau. Šį faktą patvirtintų L. P. pranešimas bendruoju pagalbos telefonu, kurį prašo teismo perklausyti. Savo ruožtu, pareiškėjas kartu su pranešimu apie teisės pažeidimą pateikia foto nuotraukas ir jose užfiksuotą menamą apgadinimą, kurio padarymu L. P. kaltino pareiškėją. Todėl teiginys nutarime, jog L. P. „atvykusiems į įvykio vietą pareigūnams paaiškino, kad jo automobilis neapgadintas, jokia žala nepadaryta“ - faktų ir tikrovės visiškai neatitinkantis teiginys. Pabrėžia, kad jokie pareigūnai į įvykio vietą nebuvo atvykę, kaip teigiama nutarimo esmėje, nors laukta buvo maždaug vieną valandą. Nebuvo surašytas nei įvykio protokolas, nei nustatytas įvykio kaltininkas, ar bent jau priimtas sprendimas skirti techninę ekspertizę dėl apgadinimo atsiradimo kilmės, nebuvo pareigūnų užfiksuota foto nuotraukomis automobilių stovėjimo padėtis su esančiu maždaug 20 - 30 cm tarpu tarp jų bei menamas FORD automobilio apgadinimas. Nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo aktas apie L. P. melagingą pranešimą ir bandymą sukčiauti pasipelnymo tikslu. Buvo tik gadinami nervai ir dėl to žalojama sveikata, taip pat sugadinti atitirpę užšaldyti maisto produktai, kurie karantino metu perkami ne vienai dienai, o savaitei į priekį. Dėl šių priežasčių, pareiškėjui ir jo žmonai padaryta turtinė bei moralinė žala, kurios dydis nurodytas jo pranešime apie įvykį.

Nurodo, jog kartu su L. P. buvusi keleivė moteris, įlipdama į automobilį, taip pat savo durimis prilietė pareiškėjo automobilio duris, nes paprasčiausiai buvo neįmanoma įlipti - išlipti iš automobilių per tarp jų esanti 20 - 30 cm tarpą, durelėmis nepriliečiant šalia stovinčio automobilio. Tačiau pareiškėjas nepradėjo dėl to skambinti policijai ir pranešti, jog „nieko neįvyko, mano automobilis neapgadintas ir jokia žala nepadaryta“. Belaukiant atvykstančių pareigūnų, praėjus maždaug valandai po įvykio pradžios pastebėjo, jog L. P. užvedė savo automobilio variklį ir nieko pareiškėjui nepranešęs, išvažiuoja iš įvykio vietos. Priėjęs paklausė, kodėl jis taip elgiasi, juk policijos pareigūnai dar neatvyko, protokolai dar nesurašyti, o pareiškėjas tuo tarpu kaltinimas jo turto sugadinimu. Kažką neaiškiai sumurmėjęs, lyg tai „ne mano reikalas“, ir pasišalinęs iš įvykio vietos, išvažiavo. Tuomet pareiškėjas taip pat paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Priėmusi pranešimą darbuotoja patarė internetiniame puslapyje epolicija.lt pranešti apie sukčiavimą bei patirtą turtinę ir moralinę žalą, ką pareiškėjas ir padarė. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Nutarimo esmėje pareikštu teiginiu, jog „pranešimas nebuvo melagingas, sukčiavimo požymių taip pat nenustatyta. L. P. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 108 straipsnį, požymių“.

Remiantis anksčiau išdėstytu, L. P. pranešimu apie įvykį garso įrašu, „Maxima“ stovėjimo aikštelės video įrašais bei pranešėjui asmeniškai užfiksuotomis įvykio foto nuotraukomis, turi būti aiškiai matoma ir suprantama, kad L. P. pranešimas buvo melagingas, siekiant sukčiavimo būdu neteisėtai pasipelnyti, gaunant nemažą pinigų sumą už neva padarytą automobilio apgadinimą, kuris padarytas nežinia kur ir nežinia kada. Pareiškėjas nurodo, jeigu nuolankiai būtų sutikęs su L. P. teigiamu kaltinimu apgadinus jo automobilį - asmeniškai pareiškėjas finansiškai net nebūtų nukentėjęs. Finansiškai būtų nukentėjusi draudimo bendrovė BTA, kurioje jis draudžia privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu savo automobilį,- išmokėdama remonto išlaidoms paskaičiuotą piniginę sumą.

Atsiliepimas

Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 19-20), prašydamas skundo netenkinti ir 2020 m. gegužės 22 d. Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. J. Nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2020 m. gegužės 22 d. Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK Reagavimo skyriaus vyriausioji tyrėja J. J. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos. Mano, kad Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK Reagavimo skyriaus vyriausioji tyrėja J. J. nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmė pagrįstai.

2020 m. balandžio 17 d., apie 16.06 val. prekybos centro „Maxima“, esančio Rokiškyje, Respublikos g. 111B, stovėjimo aikštelėje V. L., lipdamas iš automobilio Škoda Octavia valst. Nr. (duomenys neskelbtini), durelėmis kliudė šalia stovėjusį automobilį Ford valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį L. P.. Tarp V. L. ir L. P. įvyko žodinis konfliktas. L. P. apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės paskelbta valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, viešai skelbiamą informaciją apie viruso atvejų Europoje skaičių ir siekiant užtikrinti saugias bei sveikas pareigūnų darbo sąlygas policijos įstaigose, sumažinti fizinių kontaktų skaičių ir apriboti viruso COVID-19 galimybę plisti, pareigūnai nurodytu adresu nesiųsti - įvykio apdorojimas (tyrimas) baigtas nuotoliniu būdu. Į įvykio vietą pareigūnai nevyko, su pranešėju buvo bendraujama telefonu. L. P. paaiškino, kad jo automobilis neapgadintas, jokia žala nepadaryta. Paskambino pagalbos telefonu tik norėdamas informuoti apie konfliktą.

2020 m. balandžio 17 d. apie 16.30 val. bendruoju pagalbos centro telefonu paskambino V. L. ir pranešė, kad „prieš 30 min. parduotuvės aikštelėje automobilio ŠKODA OCTAVIA val. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo apkaltintas, kad atidarydamas automobilio dureles apgadino automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas iš vietos pasišalino, vėliau grįžo, dabar vėl išvažiavo. Apkaltintas vairuotojas laukia parduotuvės aikštelėje.“ Įvykio apdorojimas (tyrimas) baigtas nuotoliniu būdu. Į įvykio vietą pareigūnai nevyko.

Pareigūnė J. J. nutarime įrašydama žodžius „atvykusiems į įvykio vietą pareigūnams“, vietoj žodžių „telefonu pareigūnams“ padarė klaidą, tačiau tai neturi įtakos nutarimo esmei.

Šalies argumentai

V. L. pareiškime nurodo, kad L. P. be jokio pagrindo, pasipelnymo tikslu apkaltino jį automobilio apgadinimu, melagingai pranešė apie įvykį, taip padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje. Tačiau V. L. nei pareiškime, nei vėliau skunde nemini, kad L. P. reikalavo pinigų už automobilio apgadinimą, taip pat nereikalavo pildyti Eismo įvykio deklaraciją, kurią pateiktų draudimo bendrovei. V. L. nurodo pageidaujantis teikti civilinį ieškinį.

J. J. priėmė Nutarimą, kadangi nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, už kurį numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 108 straipsnį „Smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas. Remiantis anksčiau išdėstytu mano, kad J. J. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokių objektyvių priežasčių šį nutarimą panaikinti.

Apklaustas teismo posėdžio metu apklaustas V. L. parodė, kad 2020 m. balandžio 17 d., karantino metu, jis aikštelėje išleido žmoną į parduotuvę „Maksima“. Suradęs vietą aikštelėje, prisiparkavo lygiagrečiai ta pačia kryptimi šalia Ford automobilio iš kairės, o iš dešinės jam buvo namelis su vežimėliais. Linijos baltos neperžengė. Sėdėjo ir laukė. L. P. taip pat sėdėjo automobilyje Ford. V. L. žmona iš parduotuvės grįžo pirma. Jis išlipdamas 20-30 cm pravėrė automobilio duris, atidarydamas dureles prie minėto Ford automobilio prisilietė, nes išlipti neprisiliečiant prie šio automobilio buvo neįmanoma, tačiau jo neapgadinti negalėjo. Tuo tarpu L. P. išlipo iš automobilio ir pradėjo sakyti, kad apgadino jo mašiną. Ir iš karto pradėjo rodyti ant galinių durų įlenkimą, tačiau jis niekaip negalėjo siekti tos vietos, kur jis rodė įlenkimą, o toje vietoje, kur prisilietė durelėmis, nieko nebuvo. Teoriškai ta vieta, kur jis galėjo prisiliesti, apgadinta nebuvo. L. P. pasakė, kad jis jo automobilio neapgadino ir į jokius sandėrius nesileido, pasakė, kad pastarasis sukčiauja. L. P. mašina jau buvo visa apdaužyta. Po to L. P. paskambino į policiją ir paskambinęs pasakė, kad V. L. apgadino jo mašiną. Viską girdėjo ir matė V. L. žmona. Jie laukė policijos. Belaukdamas išlipo iš mašinos ir pradėjo fotografuoti įvykio vietą, automobilius. L. P. ir kartu su juo buvusi moteris pradėjo sakyti, kad neleis V. L. fotografuoti mašinos. V. L. nurodė, kad tai yra vieša vieta ir fotografuoti gali. Po kurio laiko, maždaug po valandos, V. L. pamatė, kad L. P. išvažiuoja. Priėjęs paklausė, kodėl išvažiuoja, kai apkaltino turto apgadinimu ir nieko nesakęs išvažiuoja iš įvykio vietos, jis sumurmėjo, kad ne jo reikalas, su policija suderinta. Jis iš karto jį informavo, kad jam padaryta moralinė žala ir kreipsis į teismą. Tuomet jis nežinojo kaip jam elgtis. Kad neliktų apkaltintas, jis pats paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir paaiškino atsitikusią situaciją, t.y. kad yra apkaltintas turto apgadinimu, jog su žmona laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Jam vėliau paskambinę policijos pareigūnai nurodė, kad į įvykį dėl paskelbto karantino nevyks ir patarė rašyti e-policijai pareiškimą, leido išvykti. Sekančią dieną jis taip ir padarė, dar išsiųsdamas ir įvykio vietoje užfiksuotas transporto priemones. Išsamiai įvykio negalima buvo aprašyti, nes buvo apribotas simbolių skaičius. Tas pačias nuotraukas, kurias pateikė į bylą, taip pat pateikė ir teikdamas pranešimą e.policija.lt .Vėliau, maždaug po dviejų-trijų savaičių , jam paskambino tyrėja, kuriai išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes. Gavęs nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos su juo nesutinka, mano, kad P. turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už melagingą policijos pareigūnų iškvietimą, kad būtų išsamiai išnagrinėta visa medžiaga, ištirtos pateiktos fotonuotraukos, garso įrašai, apklausti liudytojai, be to jis kreipsis į teismą dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, nes buvo sugaišta laiko, patirta išgyvenimų. Pažymėjo, kad L. P. su juo dėl to, kad žalos atlyginti nereikalaus, nekalbėjo. Be to, nurodė, kad su L. P. važiavusi moteris pasakiusi, kad V. L. taip trenkė durimis, kad net L. P. automobilis susiūbavo, nors įvykio metu šios moters net nebuvo ir ji nieko negalėjo matyti.Mano, kad asmens pranešimo tikslas buvo jį apkaltinti turto sugadinimu ir asmuo iš to būtų pasipelnęs, tačiau kai pamatė, jog jis pats pradėjo fiksuoti įvykio vietą, jo automobilį, P. suprato, kad to padaryti nepavyks, todėl policijos pareigūnams teigė, jog jis pretenzijų nebeturi. Prašys atlyginti jam padarytą žalą.

Šalies argumentai

Institucijos atstovė parodė, kad ji su skundu nesutinka, prašė 2020 m. gegužės 20 d. nutarimą palikti nepakeistą. Paaiškino, jog įvykio metu dėl įvesto karantino buvo sukurtas maždaug 100 pareigūnų centras visoje Lietuvoje. Kai P. paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, įvykis buvo priskirtas C kategorijai, kuris reiškia, kad į tokius įvykius policijos pareigūnai nevyksta, aiškinasi aplinkybes ryšio priemonėmis, kad būtų mažiau kontaktų. Policijos pareigūnai vykdavo kai grėsė pavojus sveikatai, ar gyvybei. Policijos pareigūnams tyrusiems įvykį į bendrąjį pagalbos centrą skambinęs P. nurodė, kad įvyko konfliktas, tačiau jis pretenzijų neturi, žala nepadaryta. Kai į bendrąjį pagalbos centrą skambino V. L., su juo bendravo jau Alytaus policijos komisariato pareigūnai, kurie jį informavo, kad rašytų pareiškimą internetu per e-policija .Jie neturėjo duomenų, kad P. būtų prašęs pildyti eismo įvykio deklaraciją, kad jis bandė pasipelnyti, todėl V. L. buvo išaiškinta, kad jis gali teikti civilinį ieškinį teismui. Ji pati prieš priimdama nutarimą taip pat skambino L. P., kuris patvirtino, kad automobilis neapgadintas, jis neturi jokių pretenzijų ir nieko nenori. Niekur nėra užfiksuota, kad L. P. prašė pinigų už žalą, ar prašė pildyti deklaraciją. Tarnybinių pranešimų nėra, tik papildomi duomenys prie L. P. pranešimo bendruoju pagalbos telefonu. Nurodo, kad garso įrašo neklausė, o įvykio esmė yra tarp V. L. ir L. P. kilęs konfliktas, o ne apgadintas automobilis. O konfliktas tikrai vyko, be to, V. L. tikrai durelėmis į L. P. automobilį atsitrenkė. Tyrimo metu bei priimant nutarimą, L. P. nurodė, kad žalos nebuvo. Palaiko pateiktą Institucijos atsiliepimą, nemano, kad tikslinga apklausti liudytojus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. balandžio 17 d., 16.02 val. bendruoju pagalbos telefonu pranešėjas „P.“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), pranešė, kad PC „Maksima“ aikštelėje automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas lipant iš savo automobilio durelėmis apgadino šalia stovintį pranešėjo automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ginčijasi, laukia (b. l. 24-25).

Iš papildomos informacijos apie patikrinimą matyti, kad 2020 m. balandžio 17 d., 16. 49 val., policijos pareigūnui susisiekus su pranešėju L. P., jis paaiškino, kad į jo stovinčio automobilio Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekines keleivio dureles trenkėsi durelėmis išlipdamas vairuotojas, kaip išsiaiškinta, V. L., iš šalia stovinčio automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pranešėjo automobilio durelių neapgadino. Pranešėjui sudrausminus minėtą vairuotoją, šis supyko ir abu susiginčijo, kilo žodinis konfliktas. L. P. nurodė, kad jam jokia žala nepadaryta, nes automobilis neapgadintas, skambino pagalbos telefonu tik norėdamas informuoti apie konfliktą (b. l. 24-25).

Pareiškėjas, pateikdamas informaciją apie įvykį portale „ePolicija.lt“, aprašydamas įvykį nurodė, kad prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia jo automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio kito automobilio F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas L. P. neteisėtai, be jokio pagrindo, pasipelnymo tikslu apkaltino pranešėją V. L. jo automobilio sugadinimu, padarė melagingą pranešimą policijai, ko pasėkoje pranešėjas patyrė moralinę ir materialinę žalą. Apie šį bandymo sukčiauti įvykį pranešėjas taip pat telefonu pranešė pagalbos telefonu 112, ir policijos pareigūnai rekomendavo pateikti pranešimą portale „e.Policija.lt“. Nurodė, kad išlipdamas iš savo automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo vairuotojo durų plastikiniu moldingu švelniai prilietė šalia stovėjusio automobilio F. F., valts. Nr. (duomenys neskelbtini) priekines dešinės pusės duris, nes neprilietus paprasčiausiai nebuvo įmanoma išlipti, kadangi minimas Ford automobilis stovėjo labai arti. Ford automobilyje sėdėjęs vairuotojas, išlipęs priėjo prie pranešėjo ir iš karto, lyg žinodamas, pradėjo jam rodyti ant galinių automobilio Ford durų arti stiklo esantį purviną, nežinia kada padarytą. Dėl šio įvykio pranešėjas reiškia civilinį ieškinį: dėl patirtos 45 Eur (turtinė) + 200 Eur (moralinė) žalos. Žalos dydį pagrindžiantys dokumentai: Sugadintų (atitirpusių) dėl ilgo priverstinio stovėjimo aikštelėje, laukia L. P. melagingai iškviestų policijos pareigūnų, prekių čekis (b. l. 4-7).

Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus 2020 m. birželio 17 d. rašte nurodyta, kad Centro informacinėje sistemoje užfiksuoti šie pranešimai: 16:02:04 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini); 16:22:34 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (b. l. 28).

Iš byloje esančių foto nuotraukų (b. l. 10-18), užfiksuotų V. L. įvykio metu, matyti užfiksuoti automobiliai Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintys vienas šalia kito. Ant automobilio Ford keleivio pusės galinių durelių, galinio bamperio matyti nubrozdinimai, galinis bamperis įskilęs, matyti įlenkimai ties kuro bako dangčiu. Ant Škoda Octavia automobilio vairuotojo pusės durelių nubrozdinimų nematyti.

Perklausius 2 garso įrašus, esančius CD kompaktiniame diske (b. l. 29), nustatyta, kad pirmajame garso įraše užfiksuota, kaip L. P., paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, pranešė, kad vyras, lipdamas iš savo stovinčio automobilio įmušęs automobilio durelėmis į jo stovinčio automobilio dureles, reiškia pretenzijas, rėkia. Bendrosios pagalbos telefono linijos operatorius nurodė, kad informaciją perduos policijai.

Perklausius antrą garso įrašą, nustatyta, kad bendruoju pagalbos telefonu skambina V. L.. Jis nurodė, kad L. P., pranešęs apie įvykį ir apkaltinęs V. L. dėl įvykio, t. y. dėl apgadintų durelių, iš įvykio vietos pasišalino. Bendrosios pagalbos telefono linijos operatorė nurodė, kad informuos policiją, jam paskambins arba atvažiuos.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atliko tyrimą ir nustatė, kad 2020-04-17 apie 16.06 val. prekybos centro „Maxima“, esančio Rokiškyje, Respublikos g. 111B, stovėjimo aikštelėje V. L. lipdamas iš automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), durelėmis kliudė šalia stovėjusį automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį L. P.. L. P. apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. L. P., policijos pareigūnų apklaustas telefonu, paaiškino, kad jo automobilis neapgadintas, jokia žala nepadaryta. Apie įvykį pranešė dėl informacijos. Institucija sprendė, kad pranešimas nebuvo melagingas, sukčiavimo požymių taip pat nenustatyta. L. P. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė atsakomybė ANK 108 straipsnyje, požymių, administracinis nusižengimas nepadarytas, dėl ko administracinio bylos teisena nebuvo pradėta (b. l. 8-9).

V. L. pareiškime nurodo, kad L. P. be jokio pagrindo, pasipelnymo tikslu apkaltino jį automobilio apgadinimu, melagingai pranešė apie įvykį, taip padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje.

Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, nors vieno iš administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės instituto taikymą.

ANK 108 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija 3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio.

Pažymėtina, kad sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Sukčiaujant apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto. Kartu pažymėtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo (institucija) patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-311-677/2016, 2K-109-746/2017, 2K-159-696/2018). Taigi, sukčiavimo sudėtis yra materiali, t. y. visuomet būtina nustatyti dėl padarytos veikos atsiradusius padarinius, faktiškai reiškiančius turtinės žalos padarymą nukentėjusiajam.

Nagrinėjamu atveju sutiktina su institucijos Nutarime nurodytu argumentu, kad L. P. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė atsakomybė ANK 108 straipsnyje, požymių, t. y. žala padaryta nebuvo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, už galimai apgadintą automobilį L. P. iš pareiškėjo pinigų nereikalavo, eismo įvykio deklaracija nebuvo užpildyta, todėl dėl padarytos veikos padarinių, faktiškai reiškiančius turtinės žalos padarymą nei pačiam V. L., nei draudimo bendrovei, kurioje pareiškėjo automobilis apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatsirado. Kaip buvo nurodyta aukščiau, asmuo administracinėn atsakomybėn pagal 108 straipsnį dėl sukčiavimo gali būti patrauktas tik tuomet, kai dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o nusižengimą padaręs asmuo gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui.

Tačiau ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu.

Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos medžiagą, sprendžia, jog tyrimas pagal L. P. pranešimą dėl įvykio buvo atliktas nepilnai, paviršutiniškai. Nutarime nurodyta, kad aiškinantis įvykio aplinkybes ir telefonu apklausus L. P., jis paaiškino, kad jo automobilis neapgadintas, jokia žala nepadaryta, jis bendruoju pagalbos telefonu skambino tik norėdamas informuoti apie konfliktą. Pranešimas nebuvo melagingas. Tuo tarpu tyrimą atlikusi pareigūnė nurodė, kad bendrojo pagalbos telefono pranešimo net neklausė, o išvadą, kad L. P. skambino pranešti tik apie kilusį konfliktą, grindžia išankstine nuostata. Tuo tarpu V. L. nurodo, kad konfliktas kilo būtent dėl to, kad L. P. jį apkaltino apgadinus automobilį.

Nors bylos duomenys ir nepaneigia, kad abi pusės dėl įvykio sukonfliktavo - L. P. nurodė, kad V. L. „reiškia pretenzijas....rėkia“, tačiau L. P. pranešime aiškiai nurodė, kad buvo kliudytos jo automobilio durelės, dėl ko galima būtų daryti išvadą, kad L. P. dėl to galėjo patirti materialinę žalą ir galimai patirtai žalai įrodyti pranešė apie įvykį.

Nebuvo nustatinėjamos V. L. nurodytos aplinkybės, jog L. P. norėjo jį apkaltinti sugadinus jo automobilio dureles, iš pradžių nurodžius, jog atsitrenkė į vienas, po to jau rodant įlenkimą ant galinių durelių ir V. L. teigiant, kad jis sukčiauja ir bando pasipelnyti, tuomet L. P. iškvietus policijos pareigūnus. Tuo tarpu pareiškėjas nurodė, ir iš bylos medžiagos spręstina, kad L. P. automobilis buvo apgadintas ir anksčiau - daugybinius automobilio Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės galinių automobilio durelių bei tos pačios pusės bamperio apibraižymus patvirtina byloje esančios nuotraukos, dėl ko teismas neturi pagrindo spręsti, ar kuris iš nubrozdinimų galėjo būti padarytas V. L. lipant iš automobilio ir durelėms atsitrenkus į L. P. automobilį, juolab, kad iš nuotraukų nematyti, kad V. L. vairuotojo pusės durelės būtų apgadintos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad institucija, atlikdama tyrimą, nesiaiškino, ar L. P. galėjo būti padaryta žala nagrinėjamu atveju, ir ar dėl to jis skambino pranešti apie įvykį, taigi šiuo atveju teigti, kad pranešimas nebuvo melagingas, remiantis byloje surinkta medžiaga, nėra galimybės. Byloje nėra apklausti ir kiti įvykį matę dalyviai, t.y. skundą pateikusio V. L. žmona bei moteris, kuri kartu buvo atvažiavusi su L. P., nebuvo nustatyta jos tapatybė. Nebuvo išsiaiškinta dėl kokių priežasčių L. P. kreipėsi į bendrąjį pagalbos centrą, kodėl jis laukė policijos pareigūnų, jei po to, kaip teigiama nutarime, nurodė, jog jo automobilis neapgadintas ir jokia žala nepadaryta.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su Nutarime nurodyta aplinkybe, kad į įvykio vietą policijos pareigūnai buvo atvykę, tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad tiriant administracinį nusižengimą L. P. buvo apklaustas telefonu, todėl ši Nutarime nurodyta aplinkybė laikytina rašymo apsirikimo klaida.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK pareigūnas, priimdamas 2020 m. gegužės 22 d. nutarimą, visapusiškai ir objektyviai neištyrė administracinio nusižengimo bylos, dėl ko reikalinga atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, tam, kad būtų išsiaiškintos visos teisingam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, o nustačius, kad L. P. veiksmuose yra administracinio nusižengimo požymių, jis būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pateiktas skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK 2020 m. gegužės 22 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikintinas ir grąžintina byla institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą - Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatui tinkamam įvykio aplinkybių ištyrimui (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

V. L. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2020 m. gegužės 22 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą - Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėja Loreta Kukelkienė