Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. J. ir J. J. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui, trečiasis suinteresuotas asmuo – Kelmės rajono savivaldybės administracija, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, jog pareiškėjo A. J. teikti prašymai išregistruoti kelią buvo atmesti, nes jis neturėjo teisės teikti prašymų dėl kitam asmeniui priklausančio nekilnojamojo daikto išregistravimo. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjai sutartimis, kurių kopijas pateikė teismui kartu su skundu, būtent ir pirko iš tuometinių žemės sklypų savininkų du atskirus žemės sklypus, esančius skirtingose kelio pusėse, su kiekviename iš žemės sklypų esančiais statiniais. Minėti žemės sklypai buvo suformuoti padalijus žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nurodo, kad Nekilnojamojo turto kadastre 2021 m. birželio 30 d. buvo įrašyti kelio kadastro duomenys, o Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į kelią įregistruota 2021 m. liepos 5 d. (kadastro ir registro tvarkytojo sprendimai, įforminti registro įrašais). Pareiškėjai šių kadastro tvarkytojo ir registro tvarkytojo sprendimų, įformintų registro įrašais, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnyje numatyta tvarka VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai neskundė. Taigi, pareiškėjai, iš esmės neigdami kelio registracijos teisėtumą, kadastro tvarkytojo ir registro tvarkytojo sprendimų, kuriais kelias ir nuosavybės teisė į jį buvo įregistruoti, neginčijo.

Motyvuojamoji dalis

Tvirtina, jog Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Šiuo atveju pareiškėjas A. J. 2023 m. kovo 29 d. prašymu kreipėsi dėl kito asmens vardu įregistruoto nekilnojamojo daikto ir nuosavybės teisių į jį išregistravimo, tačiau kartu su prašymu nepateikė nei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, patvirtinančių kito asmens nuosavybės teisių pasibaigimą, nei dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo teisę teikti prašymą dėl kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio daikto ir daiktinių teisių išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro. Šiuo atveju vien tik pareiškėjo 2023 m. kovo 29 d. surašytas prašymas „Dėl kelio registracijos viešajame registre panaikinimo“ ir jo priedai negali būti laikomi pakankamais ir tinkamais dokumentais, kurių pagrindu būtų galima išregistruoti kelią ir nuosavybės teisę į jį (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis, 23 straipsnio 2 dalis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalis).

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kelmės rajono savivaldybės administracija nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė. Apie bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka trečiasis suinteresuotas asmuo informuotas teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau posėdyje nedalyvavo.

Teismas konstatuoja:

Byloje keliamas ginčas dėl VĮ Registrų centro Vilniaus skyriaus 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo, VĮ Registrų centro Telšių skyriaus 2023 m. balandžio 7 d. sprendimo bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas A. J. 2023 m. kovo 29 d. prašymu „Dėl kelio registracijos viešajame registre panaikinimo“ prašė Nekilnojamojo turto registre išregistruoti kelią ir nuosavybės teises į jį. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė 2022 m. gruodžio 19 d. atstovavimo sutartį Nr. A-106/2022, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 27 d. nutartį Nr. eI3-5291-621/2023, kuria pareiškėjas įpareigojamas pašalinti teismui pateikto skundo trūkumus.

Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 14 straipsnio 1,7,12 punktais, 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. SPR5-8325 (14.4 E) atmetė pareiškėjo prašymą išregistruoti kelią. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas neturėjo teisės teikti prašymo dėl kitam asmeniui priklausančio nekilnojamojo daikto išregistravimo, nepateikti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodyti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto išregistravimo, nesumokėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas atlyginimas už nekilnojamojo daikto išregistravimą.

Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Telšių skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 29 straipsnio 1, 7 punktais, 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. SPR4-8731 (14.5 E) atmetė pareiškėjo prašymą išregistruoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nuosavybės teises į kelią. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės gali būti išregistruojamos tik tuo atveju, kai išregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, tuo tarpu kadastro tvarkytojas sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą dėl kelio išregistravimo. Kelias nuosavybės teise pareiškėjui nepriklauso, o kartu su prašymu dokumento, suteikiančio teisę atstovauti kelio savininką, pareiškėjas nepateikė, todėl pareiškėjas neturėjo teisės pateikti prašymo dėl nuosavybės teisės į kelią išregistravimo.

Pareiškėjas A. J., pasinaudodamas išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, apskundė kadastro tvarkytojo ir registro tvarkytojo sprendimus Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. CSPR-233 skundžiamus kadastro tvarkytojo ir registro tvarkytojo sprendimus paliko galioti nepakeistus.

Pareiškėjai, nesutikdami su ginčijamais sprendimais, 2023 m. birželio 23 d. kreipėsi į teismą.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 14 straipsnis numato, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi teikti prašymą dėl nuosavybės teisių išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro turi teisę šio daikto savininkas ar jo įgaliotas asmuo.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsniu, kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 punktas).

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi, nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012, kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad registro tvarkytojui Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas nustato reikalavimus įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623-143/2015).

Taigi, aptartos įstatymų nuostatos bei teismų praktika suponuoja išvadą, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises, ir įrašyti tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą.

Bylos medžiaga patvirtina, jog nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjams nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. yra įregistruotos bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei šiuose žemės sklypuose esančius statinius. Nuosavybės teisių įregistravimo pagrindai – 2011 m. rugpjūčio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartys, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Minėti žemės sklypai buvo suformuoti padalijus 6,5200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2011 m. liepos 20 ir 29 d. Taigi, pareiškėjai pirkimo-pardavimo sutartimis pirko būtent du žemės sklypus, esančius skirtingose kelio pusėse, su kiekviename iš žemės sklypų esančiais statiniais.

Nors pareiškėjai skunde nurodo, jog jų vientisas kiemas negali būti padalintas bendro naudojimo kelio, nes tai suvaržo ir apsunkina pareiškėjų gyvenimą sodyboje (kelias dalina pareiškėjų žemės sklypą į dvi dalis), todėl kelio įregistravimas viešame registre yra neteisėtas, tačiau teismas su tokia pareiškėjų pozicija nesutinka.

Bylos medžiaga patvirtina, jog pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, kelio kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti (kelias įregistruotas Nekilnojamojo turto registre) 2021 m. birželio 30 d., 1996 m. vasario 26 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. 34 ir 2021 m. gegužės 17 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu.

Nustatyta, jog pareiškėjams priklausantys pastatai stovi skirtinguose žemės sklypuose, sklypai įregistruoti nekilnojamojo turto registre anksčiau nei kelias. Tarp pareiškėjams priklausančių žemės sklypų, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, formuojant žemės sklypus buvo paliktas koridorius keliui, kuris skirtas patekti į toliau esančius sklypus.

Pažymėtina, kad bendro naudojimo kelias, skiriantis pareiškėjų nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, yra įtrauktas į Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T-219 patvirtintą Kelmės rajono vietinės reikšmės kelių specialųjį planą. Nuosavybės teisė į kelią nuo 2021 m. liepos 5 d. įregistruota būtent Kelmės rajono savivaldybei. Šiuo aspektu paminėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, vietinės reikšmes viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Remiantis šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, vietinės reikšmes kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punkte nurodyta, kad viena iš savivaldybėms priskirtų savarankiškų funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas.

Taigi, iš to išplaukia, jog pareiškėjas A. J. 2023 m. kovo 29 d. teikdamas prašymą „Dėl kelio registracijos viešajame registre panaikinimo“ prašė Nekilnojamojo turto registre išregistruoti kelią ir nuosavybės teises į jį, tačiau kreipėsi dėl kito asmens (Kelmės rajono savivaldybės) vardu įregistruoto nekilnojamojo daikto (kelio) ir nuosavybės teisių į jį išregistravimo ir kartu su prašymu nepateikė nei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įvardintų dokumentų, patvirtinančių kito asmens nuosavybės teisių pasibaigimą, nei dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo teisę teikti prašymą dėl kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio daikto ir daiktinių teisių (kelio) išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro.

Taigi, teismas vertina, jog teritoriniam registratoriui nebuvo pateikta dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjas yra prašyme nurodyto kelio savininkas, todėl pripažintina, jog jis neturėjo teisės paduoti prašymą dėl kelio registracijos viešajame registre panaikinimo. Atitinkamai, teritorinis registratorius (VĮ Registrų centro Vilniaus skyrius 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu, VĮ Registrų centro Telšių skyrius 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu) pagrįstai atsisakė išregistruoti kelią ir nuosavybės teises į jį, o Centrinis registratorius (Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu), pagrįstai netenkino pareiškėjų skundo dėl teritorinių registratorių sprendimų panaikinimo, dėl to, naikinti ginčijamus sprendimus nėra pagrindo.

Šiuo aspektu paminėtina, jog nekilnojamojo turto registro duomenimis, kelio esančio Kelmės r. sav. teritorija, Kelmės r. sav. kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti (kelias įregistruotas Nekilnojamojo turto registre) 2021 m. birželio 30 d., 1996 m. vasario 26 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. 34 ir 2021 m. gegužės 17 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. Kaip jau minėta, nuosavybės teisė į kelią akto pagrindu nuo 2021 m. liepos 5 d. įregistruota Kelmės rajono savivaldybei. Atitinkamai pareiškėjai, nesutikdami su kelio registravimu turi (turėjo) ginčyti būtent kadastro tvarkytojo ir registro tvarkytojo sprendimus, kuriais kelias ir nuosavybės teisė į jį buvo įregistruoti. Byloje nėra duomenų, jog šie kadastro tvarkytojo ir registro tvarkytojo sprendimai, įforminti registro įrašais, būtų nuginčyti.

Pareiškėjai taip pat skunde nurodo, jog jie 2011 m. rugpjūčio 25 d. nusipirko iš E. V. ir B. V. jiems priklausiusį žemės sklypą, tačiau nesuprato, kad įsigyjamus du žemės sklypus skiria vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias, kuriuo galės naudotis visi, be kita ko, nurodo, jog pareiškėjai nieko nežinojo apie priimtą Įsakymą, kuriuo Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės žemėtvarkos skyrius pakeitė žemės sklypo plotą iš 6,52 ha į 5,9738 ha ir pagal kadastrinių matavimų bylas nustatė atskiriems dviem žemės sklypams žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

Tačiau teismas minėtus pareiškėjų skundo argumentus laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės ginčijamų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normas, taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad VĮ Registrų centro Vilniaus skyriaus 2023 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. SPR5-8325 (14.4E), VĮ Registrų centro Telšių skyriaus 2023 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. SPR4-8731 (14.5E) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2023 m. gegužės 24 d. sprendimas Nr. CSPR-233 yra tinkamai pagrįsti tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis), priimti nepažeidžiant pagrindinių procedūrų. Pripažinus, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų A. J. ir J. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.