Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-15 · Administracinė byla Nr. I-2321-505/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-15
Bylos Nr.
I-2321-505/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
R. D.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Lazdijų
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2321-505/2016Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00723-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.;59.;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 15 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjui R. D.,

nedalyvaujant atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinei dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. D. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur teisinei pagalbai apmokėti ir 150 Eur žyminio mokesčio (b. l. 42-44).

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės (toliau – VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinė) vado 2014 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. TE-118 buvo atleistas iš Vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą (kaip savo poelgiu pažeminęs pareigūno vardą). Nesutikdamas su minėtu įsakymu, pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimo ir grąžinimo į darbą. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinės apeliacinį skundą atmetė. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos jis patyrė daug emocinių ir bendravimo nepatogumų: dvasinių išgyvenimų, pažeminimo, emocinės depresijos, prarado reputaciją, sumažėjo ar visai nutrūko bendravimas su bendradarbiais ir pažįstamais. Dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos pareiškėjas 8 mėnesius ir 28 dienas niekur nedirbo, todėl buvo priverstas iš artimųjų skolintis lėšų pragyvenimui. 2014 m. gegužės 8 d. iš VSAT prie LR VRM Pasieniečių mokyklos gavo raštą, jog privalo atlyginti 2187 Eur mokymo išlaidų. Neatlyginus šių išlaidų geruoju, buvo nurodyta, jog ši suma bus išieškota teismine tvarka. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas buvo visiškai priblokštas, patyrė emocinę depresiją. Sugrįžus į tarnybą, pajuto, kad su juo nenoriai bendrauja tarnybos draugai, jautė vadovybės nepasitenkinimą, moralinį spaudimą. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundo netenkinti (b. l. 47-48).

Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina įvertinti jos padarymo aplinkybes, išgyvenimų, sukrėtimų, nepatogumų ir kt. mastą, įtaką tolimesniam nuketėjusiojo asmens gyvenimui ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjo nurodytos neva žalos sukeltos pasekmės – dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija – nepagrįsti jokiais tai patvirtinančiais dokumentais (medicininiais ir kt.), todėl, atsakovo nuomone, nepatvirtina neturtinės žalos fakto. Pareiškėjas nepateikė konkrečių dokumentų ar kitų įrodymų, kurie patvirtintų jo akademines skolas ar suprastėjusius studijuojamų dalykų įvertinimus, o taip pat, kad jis buvo priverstas skolintis pinigų. Vykdant teismo sprendimą pareiškėjas VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinės vado 2015 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. TE-4, nuo 2015 m. sausio 21 d. buvo sugrąžintas į l. e. VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinės Sargybų skyriaus vyresniojo pasieniečio pareigas, o už priverstinį pravaikštos laiką jam buvo išmokėtas vidutis darbo užmokestis 3932,43 Eur. Mano, jog prašoma priteisti 500 Eur suma už suteiktą teisinę pagalbą yra akivaizdžiai neadekvati bylos sudėtingumui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėtų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės (toliau – VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinė) veiksmų neteisėtai pareiškėją atleidžiant iš tarnybos. Taigi šie veiksmai pažeidė jo teises ir jis patyrė žalą. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos jis patyrė daug emocinių ir bendravimo nepatogumų: dvasinių išgyvenimų, pažeminimo, emocinės depresijos, prarado reputaciją, sumažėjo ar visai nutrūko bendravimas su bendradarbiais ir pažįstamais. Dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos pareiškėjas 8 mėnesius ir 28 dienas niekur nedirbo, todėl buvo priverstas iš artimųjų skolintis lėšų pragyvenimui. 2014 m. gegužės 8 d. iš VSAT prie LR VRM Pasieniečių mokyklos gavo raštą, jog privalo atlyginti 2187 Eur mokymo išlaidų. Neatlyginus šių išlaidų geruoju, buvo nurodyta, jog ši suma bus išieškota iš pareiškėjo teismine tvarka. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas buvo visiškai priblokštas, patyrė emocinę depresiją. Sugrįžus į tarnybą, pajuto, kad su juo nenoriai bendrauja tarnybos draugai, jautė vadovybės nepasitenkinimą, moralinį spaudimą.

Atsakovas gi atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjo nurodytos žalos sukeltos pasekmės – dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija – nepagrįsti jokiais tai patvirtinančiais dokumentais (medicininiais ir kt.), todėl nepatvirtina neturtinės žalos fakto. Pareiškėjas nepateikė konkrečių dokumentų ar kitų įrodymų, kurie patvirtintų jo akademines skolas ar suprastėjusius studijuojamų dalykų įvertinimus, o taip pat, kad jis buvo priverstas skolintis pinigų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinės vado 2014 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. TE-118 „Dėl R. D. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu (toliau- Statutas)(jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą) (b. l. 19).

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2991-414/2014 pareiškėjo skundą tenkino: panaikino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės vado 2014 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. TE-118, kuriuo atleistas iš vidaus tarnybos pareigų grandinis R. D. ir grąžino R. D. į vyresniojo pasieniečio pareigas bei priteisė iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės R. D. naudai vidutinį darbo užmokestį (vidutinis mėnesinis atlyginimas 1723,41 Lt) už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos, t. y. 2014 m. balandžio 22 d., iki šio sprendimo įvykdymo dienos (b. l. 10-12).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A146-2783/2014) atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės apeliacinį skundą atmetė, o Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą paliko nepakeistą (b.l. 13-18).

Vertinant proceso šalių teismui nurodytus argumentus dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo pagrindo ir neturtinės žalos dydžio, pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statutas nenumato neturtinės žalos atlyginimo (Vidaus tarnybos statuto 59 str.), tačiau Darbo kodekso 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu (toliau- DK). Nagrinėjamu atveju taikomas DK 250 straipsnis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala), o neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008; kt.).

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo pagrindus, kriterijus nustato CK 6.250 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).

Taigi šioje nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, teigdamas, jog patyrė neturtinę žalą dėl neteisėtų atsakovo sprendimo bei veiksmų, turėjo šioje byloje įrodyti žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėto atsakovo sprendimo (veiksmų) ir patirtos žalos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1509/2012; 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012; kt.).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas grindžia neteisėtu jo atleidimu iš tarnybos, spręsdamas dėl šio reikalavimo, remsis faktais, nustatytais įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2991-414/2014 dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos, kurie šiuo atveju laikytini prejudiciniais (ABTĮ 58 str. 2 d.) Šiuo aspektu pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Taigi nagrinėjamu atveju jau nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkti duomenys, kurie būtų pagrindas konstatuoti, jog R. D. pažemino pareigūno vardą ir neįrodytos visos atsakomybės pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą kilimo sąlygos (Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2991-414/2014). Tokiu būdu pripažintina, kad yra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, nes yra panaikintas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės vado 2014 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr. TE-118, kuriuo buvo atleistas iš vidaus tarnybos pareigų grandinis R. D. ir jis grąžintas į vyresniojo pasieniečio pareigas.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde teismui, teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes (dvasiniai išgyvenimai, pažeminimas, emocinė depresija, prarasta reputacija, sumažėjęs ir nutrūkęs bendravimas su bendradarbiais ir pažįstamais, piniginių lėšų skolinimasis pragyvenimui, patirta emocinė depresija dėl reikalaujamų grąžinti mokymosi išlaidų, tarnybos vadovybės nepasitenkinimas, moralinis spaudimas, tačiau nenurodė konkrečių asmenų, veiksmų, elgesio, sveikatos sutrikimų, pinigų lėšų), kuriomis remdamasis, jis teigia, kad patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta pinigais (5000 Eur), kurių jis nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, ir nepasinaudojo bylos nagrinėjimo metu teismo suteikta teise pateikti papildomus įrodymus skundo aplinkybėms, susijusioms su jo patirta neturtine žala, pagrįsti (ABTĮ 10 str., 57 str. 1, 2, 4 d., 53 str. 2 d.), tai, kad pareiškėjo pažeistos teisės yra apgintos pripažįstant jo atleidimą iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės vyresniojo pasieniečio pareigų neteisėtu (savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas) ir pareiškėjui priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos, t. y. 2014 m. balandžio 22 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos už priverstinę pravaikštą (satisfakcija už neteisėtą atleidimą), ir pareiškėjui pagal šį teismo sprendimą buvo išmokėta 3932,43 Eur išmoka (b. l. 52), sprendžia, jog pareiškėjas neįrodė CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatytų praradimų. Todėl vien tik administravimo subjekto veikos neteisėtumo konstatavimo nepakanka pripažinti, kad dėl to kilo neturtinė žala. Reikšminga nustatyti, ar atsakovo konkreti veika tiesiogiai ar netiesiogiai padarė poveikį privataus asmens teisėms ar interesams ir ar dėl to asmeniui buvo sukelti neigiami padariniai, kurie turėtų būti šalinami priteisiant piniginį atlygį (kaip minėta, žalos padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp neteisėto atsakovo sprendimo (veiksmų) ir patirtos žalos), tačiau šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjas šių aplinkybių neįrodė (ABTĮ 57 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką neturtinė žala yra priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog jos padaryta ir teisės pažeidimo pripažinimas darbuotojui nėra pakankama satisfakcija, nes vien teisės pažeidimo pašalinimas, taip pat ir turtinės žalos atlyginimas yra nepakankami, kad darbuotojui padaryta skriauda būtų teisingai atlyginama. Taigi neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492–1471/2012 ir kt.).

Kaip jau minėta, pareiškėjas neturtinę žala grindžia neteisėtu jo atleidimu iš tarnybos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administracinio akto, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, panaikinimas savaime nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, prašantis žalos atlyginimo. Sprendžiant ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir pan. ir šie padariniai priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais valdžios institucijų veiksmais. Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Esant aplinkybėms, kai tuo pačiu laikotarpiu asmenį veikia keli neigiami veiksniai, siekiant nustatyti kuris būtent veiksnys asmeniui buvo stipriausias ir galėjo sukelti pasekmes, kurios CK 6.250 straipsnio prasme gali būti vertinamos kaip neturtinė žala, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į visuotinai pripažintus atitinkamų reiškinių ir vertybių vertinimo moralinius ir etinius standartus (žr. 2012 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–1509/2012; taip pat žr. 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756–342/2012).

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas svarbias faktines aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nepatyrė neturtinės žalos, kuri turėtų būti vertintina pinigais. Esant tokiai situacijai teismas vertina, kad įsakymo dėl R. D. atleidimo iš vidaus tarnybos panaikinimas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjui. Taip pat teismas sprendžia, kad pareiškėjo atleidimo aplinkybės nebuvo tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi tik tokia proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Toks bylos laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu. Tik tada atsiranda pagrindas reikalauti išlaidų atlyginimo iš kitos, pralaimėjusios bylą, proceso šalies. Pareiškėjo R. D. skundą atmetus kaip nepagrįstą, nėra pagrindo priteisti pareiškėjo prašomas bylinėjimosi išlaidas (500 Eur suteiktai teisinei pagalbai apmokėti ir 150 Eur žyminio mokesčio), taigi ir šis prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 ir 45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo R. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Daina Kukalienė