Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, Alinai Bružienei, dalyvaujant ieškovės O. G. atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui, atsakovo A. T. atstovui advokatui Viačeslav Žarkov, trečiajam asmeniui D. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovui A. T. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, trečiuoju asmeniu nurodytas D. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaiko ir prašo ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, atsakovo atstovas prašo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.

Byloje šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2012-06-07 atsakovas A. T. išrašė ieškovei O. G. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 23000,00 Lt sumai, šią sumą atsakovas A. T. besąlygiškai įsipareigojo išmokėti 2013-01-31, iki nurodyto termino mokant dalimis ne mažiau kaip po 100,00 Lt per dieną iki visiškos sumos padengimo į O. G. sąskaitą (b.l. 4).

Dėl skolos priteisimo

Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju vekselis mokėjimui turėjo būti pateiktas paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (ĮPVĮ 40 str. 1 d.). Pasibaigus mokėjimo terminui per dvi darbo dienas turėjo būti įformintas protestas (ĮPVĮ 46 str. 3 d.). Vekselyje buvo nurodyta atsiskaitymo data – 2013-01-31, vekselis apmokėjimui turėjo būti pateiktas iki 2013-02-04 (2013 m. vasario 2 d. bei 3 d. yra nedarbo dienos). Akivaizdu, kad ieškovė įstatymo nustatytus terminus yra neabejotinai praleidusi. Tokiu atveju vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Ieškovė nurodo, kad ją ir atsakovą siejo prievoliniai teisiniai santykiai, teigia, jog atsakovas neįvykdė sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas vekselis – sumokėti 23000,00 Lt, ir šiuo dokumentu grindžia prievolinių teisinių santykių egzistavimą. Šios bylos kontekste konstatuotina, kad vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia atsakovo skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu, pasibaigimo. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1. 5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Bylos nagrinėjime teisme metu ieškovės atstovas nurodė, jog tarp šalių nebuvo sudaryta paskola bei šalių nesiejo paskoliniai teisiniai santykiai, tačiau šalis siejo kiti prievoliniai teisiniai santykiai. Ieškovės atstovas sutiko, su tam tikromis išimtimis, su atsakovo priešieškinyje išdėstytu šalis siejusių santykių turiniu. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti šalių pripažintomis aplinkybėmis, jog D. G. 2011-04-08 įkūrė UAB „Versanas“, jis buvo minėtos įmonės vienintelis akcininkas, įmonės direktoriumi tapo A. T.. UAB „Versanas“ iš UAB „Rasytė“ išsinuomojo patalpas, esančią adresu Tiltų g. 6, Klaipėda, kuriose buvo atidarytas restoranas. Didžioji įmonės turto dalis buvo pirkta už D. G. lėšas. Vėliau tarp A. T. ir D. G. buvo sudaryta UAB „Versanas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis 23000,00 Lt sumai, pagal kurį vekselio davėjas A. T. įsipareigojo mokėti ne mažiau kaip po 100,00 Lt per dieną. Tokiu būdu buvo sutarta, kad A. T. padengs D. G. investicijas į įmonės turtą. Minėtas aplinkybes atsakovas nurodė priešieškinyje. Taip pat atsakovas nurodė, jog D. G. lėšos, investuotos į įmonės turtą, nebuvo atspindėtos jokiuose įmonės buhalteriniuose dokumentuose.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d., 3 str. 2 p., 77 str. 2 p.) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Be to, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai, tačiau šalys buvo susitarusios, jog atsakovas padengs D. G. investicijas į įmonės turtą ir tuo pagrindu atsakovas išrašė vekselį. Teismas pažymi, jog byloje atsakovas nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad tarp šalių buvo susitarimas, kad įmonei netęsiant veiklos, ieškovė nereikalaus iš atsakovo 23000,00 Lt. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais bei vadovaujantis protingumo principu (CK 6. 38 str.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas A. T. nustatytu laiku ir tvarka būtų įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus ir tinkamai atsiskaitęs su ieškove. Todėl atsakovas A. T. laikomas pažeidusiu sutartinę prievolę (CK 6.63 str. 1 d. 1 p., 2 p., 6.873 str.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl 23000,00 Lt skolos priteisimo iš atsakovo A. T..

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. l d.). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu

Nagrinėjamoje byloje atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 2012-06-07 vekselį, kadangi sandoris buvo apsimestinis, t.y. vienašalio sandorio pagrindu buvo siekiama pridengti kitą sandorį.

CK 1.87 str. 1 d. nurodyta, jog jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė kuri nors iš sandorio šalių. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu sandoriu dengiamas kitas sandoris, kurio padarinių šalys siekia. Apsimestinis sandoris pripažintinas negaliojančiu (niekiniu), nes jame išreikšta sandorio dalyvių valia neatitinka jų tikrųjų ketinimų ir siekiamų tikslų. Pridengiamasis sandoris, t. y. tas sandoris, kurio padarinių šalys siekė, pagal CK 1.87 str. galioja ir sukelia teisinius padarinius, jeigu jis neprieštarauja imperatyviosioms CK normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2012 ir kt.). Kartu pažymėtina, jog dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, jog nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja.

Teismo nuomone, atsakovo priešieškinis yra nepagrįstas, todėl atmestinas dėl tokių priežasčių. Pirma, kaip minėta, teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai, tačiau konstatavo, jog tarp šalių egzistavo kiti prievoliniai teisiniai santykiai, t.y. atsakovas išrašydamas vekselį 23000,00 Lt sumai taip siekė padengti D. G. investicijas į UAB „Versanas“ turtą. Vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, o tai reiškia, jog prievolės nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu, be to, prievolės subjektai negali remtis prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu. Antra, nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė O. G. yra trečiojo asmens D. G. sutuoktinė, santuoka sudaryta 2011-08-02 (b.l. 59). Kaip minėta, nustatyta, jog vekseliu buvo siekiama padengti D. G. investicijas. CK 3.88 str. 2 d. numatyta prezumpcija, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nesant priešingų byloje duomenų, darytina išvada, jog investicijoms į UAB „Versanas“ buvo naudojamos bendros ieškovės ir trečiojo asmens šeimos lėšos. Pažymėtina, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, kad sutuoktinių turto dalys nenustatytos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tai, kad reikalavimo teisė ir/arba pareiga neskaidomos į dalis, suponuoja aktyvųjį ir/ar pasyvųjį solidarumą. Aktyviajam solidarumui būdingas kreditorių, pasyviajam – skolininkų daugetas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-07-10 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-524/2010). Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė ir tretysis asmuo sudarė kreditorių daugetą, jie turi solidarią reikalavimo teisę į atsakovą, nepriklausomai nuo to, kad vekselį iš vekselio turėtojo pusės pasirašė tik vienas iš kreditorių – ieškovė (CK 3.92 str. 1 d.). Kartu pažymėtina, jog aktyvusis solidarumas sudaro sąlygas kiekvienam iš kreditorių pareikšti skolininkui reikalavimą tiek dėl visos skolos, tiek ir dėl jos dalies (CK 6.18 str. 1 d.). Be to, CK 3.92 str. 1 d. nustatyta, jog turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 str. 3 d.). Be to, CK 3.92 str. 2 d. 4 p. nustatyta, jog kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas, kai pareiškiamas ieškinys dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės gynimo. Minėtų normų analizė leidžia daryti išvadą, jog vienam iš sutuoktinių reiškiant ieškinį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės gynimo, yra preziumuojama, kad tai yra daroma abiejų sutuoktinių sutikimu ir kad faktiškai sutuoktinis, teikiantis ieškinį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės gynimo, kartu atstovauja ir kito sutuoktinio interesus. Trečia, ginčo vekselis vertintinas ne kaip vertybinis popierius, o kaip skolos raštelis, kuriame, kaip rašytiniame įrodyme, įtvirtinta skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Ketvirta, vekselį atsakovas išrašė 2012-06-07, tuo tarpu šioje byloje atsakovas priešieškinį pareiškė 2013-07-19 (b.l. 29), t.y. praėjus daugiau nei vieneriems metams po vekselio išrašymo. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tais atvejais, kai vekselio pasirašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad priešieškinio reikalavimai neįrodyti, todėl atmestini. Jeigu ieškovas/atsakovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą, tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio/priešieškinio patenkinimą - asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 str. 1 d. nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė sumokėjo 690,00 Lt žyminį mokestį (b.l. 3, 23), taip pat turėjo 1400,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 24, 81-82), todėl minėtos bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 23000,00 Lt (dvidešimt tris tūkstančius litų 00 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, t.y. nuo 2013-04-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2090,00 Lt (du tūkstančius devyniasdešimt litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos vykdant teismo 2013-04-05 nutartį, paliekamos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.