Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. K. ir M. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimo, kuriuo pakeistas preliminarus sprendimas ir ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1018-278/2009 pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovams J. K. ir M. K. , tretysis asmuo A. K. , dėl paskolos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. liepos 23 d. ieškovas J. K. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų M. K. ir J. K. (sūnaus ir marčios) 170 930 Lt skolos, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 4-5). Nurodė, kad 2006 m. paskolos sutartimi jis ir jo sutuoktinė A. K. paskolino atsakovams 350 000 Lt (b. l. 6-8). Paskolos grąžinimas išdėstytas skirtingo dydžio dalimis iki 2011 m. sausio 20 d. Nuo 2007 m. gruodžio 25 d. atsakovai eilinių įmokų nebemoka, į ieškovo rašytines pretenzijas nereaguoja, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovų likusią negrąžintą paskolos dalį – 170 930 Lt (CK 6.874 str. 2 d.).

Panevėžio apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 9 d. priėmė preliminarų sprendimą (b. l. 31-32), kuriuo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovų solidariai 170 930 Lt skolos, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą skaičiuojant nuo 2009 m. rugsėjo 7 d. iki sprendimo visiško įvykdymo ir 1 300 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas 2006 m. paskolino atsakovei J. K. 350 000 Lt, kuriuos ji įsipareigojo grąžinti dalimis pagal šalių sudarytą paskolos grąžinimo grafiką iki 2011 m. sausio 20 d. Už sutarties vykdymą garantavo atsakovės J. K. sutuoktinis M. K. . Atsakovai grąžino ieškovui 179 070 Lt, tačiau nuo 2009 m. vasario mėn. savo prievolių nebevykdo, todėl iš jų ieškovo naudai priteistini 170 930 Lt paskolos (CK 6.873 str. 1 d., 6.874 str. 2 d.).

Tretysis asmuo A. K. pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo (b. l. 37-38). Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. balandžio 25 d. sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, nutraukė ieškovo ir trečiojo asmens santuoką (b. l. 25, 39-40). Prieš nutraukiant santuoką (2006 m. pr.) ieškovas ir tretysis asmuo iš bendrų lėšų paskolino atsakovams 350 000 Lt, taigi ieškovas neteisingai nurodo, jog visa paskolos suma turi atitekti jam vienam. Paskolos dalį, kurią ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovų, atsakovai grąžino trečiajam asmeniui.

3. Pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, nes skundžiamu sprendimu inter alia išnagrinėjo buvusių sutuoktinių J. K. ir A. K. Panevėžio m. apylinkės teismo sprendimu neišspręstus klausimus dėl kreditoriaus Lietuvos kredito unijos finansinių reikalavimų padalinimo ir padarė išvadą, jog trečiajam asmeniui priklausė gauti iš atsakovų ne 175 000 Lt (350 000 Lt ÷2) paskolos sumos, o 115 000 Lt [(350 000 Lt ÷2) – 60 000 Lt]. Jeigu, ieškovo įsitikinimu, buvusi sutuoktinė jam skolinga, tai atitinkamą reikalavimą (pvz., dėl 60 000 Lt skolos priteisimo) ieškovas turėtų adresuoti trečiajam asmeniui, patraukdamas ją dalyvauti byloje atsakovo teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė, tad sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde (jei priimtas, atsiliepime į skundą) nurodytus argumentus (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktines aplinkybes, svarbias teisingai kvalifikuojant ginčytinus teisinius santykius, ir, atvirkščiai, vertino nereikšmingas bylai aplinkybes, peržengė ieškinio ribas, ydingai kvalifikavo santykius, netinkamai motyvavo išvadas; pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Iš byloje surinktos medžiagos yra nustatyta, kad 2006 metais (tiksliau data nenurodyta, bet neabejotina, jog dar iki ieškovui ir trečiajam asmeniui nutraukiant tarpusavio santuoką) ieškovas ir atsakovė pasirašė sutartį, kuria ieškovas suteikė atsakovei 350 000 Lt paskolą, o ši įsipareigojo grąžinti paskolintą sumą be palūkanų dalimis iki 2011 m. sausio 20 d. (CK 6.870-872 str.) (b. l. 6-8). Įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškovo ir trečiojo asmens santuoka nutraukta bendru sutikimu (CK 3.49 str. 2 d.) (b. l. 25, 39-40). Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai inter alia turi nurodyti, koks ir kaip bendrai įgytas turtas dalinamas nutraukiant santuoką (CK 3.51 str. 2 p.). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Minėtos normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą ((ne)kilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas (ne)materialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šioje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad 350 000 Lt dydžio paskola atsakovei suteikta panaudojant bendras ieškovo ir trečiojo asmens šeimos lėšas, įgytas po santuokos sudarymo, bet dar iki jos nutraukimo, todėl priklausė buvusiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, kad sutuoktinių turto dalys nenustatytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2009). Tai, kad reikalavimo teisė ir/arba pareiga neskaidomos į dalis, suponuoja aktyvųjį ir/ar pasyvųjį solidarumą. Aktyviajam solidarumui būdingas kreditorių, pasyviajam – skolininkų daugetas. Kadangi ieškovas ir tretysis asmuo sudarė kreditorių daugetą, jie turi solidarią reikalavimo teisę į atsakovę, nepriklausomai nuo to, kad paskolos sutartį iš paskolos davėjo pusės pasirašė tik vienas iš kreditorių – ieškovas (CK 3.92 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-229/2009), pasisakydamas dėl sutarčių interpretavimo, akcentavo, kad sutarčiai sudaryti ir po to ją kvalifikuoti esminę reikšmę turi šalių valia ir ketinimai. Jeigu sutartyje dalyvauja daugiau negu du subjektai, tai svarbu nustatyti kiekvieno jų valią, ketinimų pobūdį. Kas iš sandoryje dalyvaujančių asmenų turi vienodą, tą patį ketinimą ir išreiškia bendrą valią, tas įstoja į atitinkamą sutarties kurios nors iš šalių pusę – atsiranda kreditorių ir/ar skolininkų daugetas [...]. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 str. 2 d.). Nors santuokos nutraukimas sudaro pagrindą pasibaigti bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei (CK 3.100 str. 4 p.) ir modifikuoti teisinius santykius, tačiau ieškovas ir tretysis asmuo sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nenurodė skolininkų, todėl santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs Panevėžio miesto teismas nepadalino jųdviejų reikalavimo teisės į atsakovei suteiktą 350 000 Lt paskolą (b. l. 40) ir solidarus reikalavimo teisės pobūdis liko nepakitęs. Interpretuodamas paskolos sutartį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai lingvistiniu sutarties aiškinimo metodu ir ignoravo paskolos sutarties sudarymo metu paskolos davėjų pusėje buvusias aplinkybes - tai, kad paskola suteikta iš bendrų ieškovo ir trečiojo asmens šeimos lėšų. Aktyvusis solidarumas sudaro sąlygas kiekvienam iš kreditorių pareikšti skolininkui reikalavimą tiek dėl visos skolos, tiek ir dėl jos dalies (CK 6.18 str. 1 d.). Skolininkas turi teisę pasirinkti solidarų kreditorių, kuriam įvykdys prievolę (CK 6.19 str.). Gavęs prievolės įvykdymą, solidarus kreditorius turi kitiems kreditoriams atlyginti jiems priklausančias dalis, jeigu ko kita nelemia jų tarpusavio santykiai (CK 6.18 str. 4 d.).

Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino 2008 m. gruodžio mėnesio sutarties projektą (b. l. 53) ir jo juridinę reikšmę. Iš 2008 m. gruodžio mėnesio sutarties projekto matyti, kad atsakovė siekė paankstinti likusios 30 000 Lt paskolos dalies grąžinimą, t. y. pripažino, jog 30 000 Lt paskolos dalis iki 2008 m. pab. negrąžinta ir siekė grąžinti ją iki 2009 m. gegužės 30 d. (vietoj 2011 m. sausio 20 d.), tačiau neteikė taikos sutarties projekto, siūlydama taikiai užbaigti kilusį ginčą. Paskolos sutarties pakeitimo projekto ieškovas ir atsakovė nepasirašė. Nagrinėjant bylą pirmąja instancija ieškovas nuogąstavo, kad likusios paskolos dalies atsakovė realiai trečiajam asmeniui nesumokėjo, bet šios aplinkybės neįrodinėjo (CPK 178 str., CK 6.123 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismui pripažinus priešingai, t. y. jog tretysis asmuo 170 000 Lt iš atsakovės gavo, minėtos teismo sprendimo dalies ieškovas neskundė. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas, remdamasis atžymomis apie dalies paskolos grąžinimą trečiajam asmeniui, padarytomis atsakovės pateikto paskolos grąžinimo grafike nuo 2008 m. kovo 25 d. iki 2009 m. gegužės 10 d, daro išvadą, kad atsakovė sumokėjo ginčijamą paskolos sumos dalį kitam iš solidariųjų kreditorių (trečiajam asmeniui) anksčiau nustatyto termino (CK 6.873 str. 3 d.), taigi jos prievolė grąžinti paskolą baigėsi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 str. 1 d.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ne dėl 170 000 Lt perdavimo arba neperdavimo trečiajam asmeniui, o dėl 170 000 Lt perdavimo trečiajam asmeniui fakto juridinio įvertinimo. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog tretysis asmuo neturėjo teisės gauti iš atsakovės 170 000 Lt, nes ieškovas už tretįjį asmenį grąžino jų bendrą 120 000 Lt skolą Lietuvos kredito unijai bei gavo iš ieškovo už akcijas 30 000 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad, pasisakydamas apie ieškovo ir trečiojo asmens kaip solidarių skolininkų Lietuvos kredito unijos atžvilgiu prievolės vykdymo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas ėmėsi spręsti teisinius klausimus, kurie neįeina į šios bylos nagrinėjimo dalyką, ir akivaizdžiai peržengė ieškinio ribas. Ieškovui vienam grąžinus Lietuvos kredito unijai bendrą su trečiuoju asmeniu 120 000 Lt paskolą (skolininkų daugetas), jųjų solidari prievolė transformavosi į dalinę, bet trečiojo asmens santykiai su ieškovu neįtakoja ieškovo ir trečiojo asmens, kaip solidariųjų kreditorių, santykių su savo skolininke - atsakove. Susiklosčius nurodytai situacijai, konstatuotina, kad tretysis asmuo gavo ir, būdamas vienu iš solidariųjų kreditorių, turėjo teisę gauti iš atsakovės likusią paskolos dalį. Jei, ieškovo nuomone, trečiajam asmeniui teko didesnė grąžintos paskolos dalis (CK 6.17 str.) ir/ar jam priklauso gauti didesnė grąžintos paskolos dalis nukrypstant nuo lygių dalių principo (CK 3.117 str. 1 d.), pretenzijas jis turi reikšti trečiajam asmeniui – buvusiai sutuoktinei, o ne atsakovei.

Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl CK 6.45 straipsnio. Tretysis asmuo yra tikras, o ne tariamas kreditorius, todėl skolos grąžinimo tariamam kreditoriui situaciją reglamentuojantis CK 6.45 straipsnis byloje netaikytinas.

Esant tokioms aplinkybėms skundžiamas sprendimas naikinamas dėl pirmosios instancijos teismo padarytų esminių materialinės bei proceso teisės normų pažeidimo, ir vietoj jo priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.

Atsakovai už apeliacinį skundą sumokėjo 1 303 Lt žyminį mokestį (b. l. 110, 115) (CPK 80 str. 1 d.). Kadangi ieškovas bylą pralaimėjo, jis turi atlyginti apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d.).

Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalį 3 punktą, 96 straipsnį, iš ieškovo taip pat priteistinos 30,90 Lt (26,85 Lt + 4,05 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (b. l. 1, 143).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendži a:

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo J. K. ieškinį atsakovams J. K. , M. K. dėl paskolos dalies priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. K. atsakovams J. K. ir M. K. 1 303 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus tris litus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo J. K. valstybei 30,90 Lt (trisdešimt litų 90 ct.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.