Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“ žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad 2014 m. balandžio 2 d. ieškovė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – įmonė) sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsidarbino šioje įmonėje (duomenys neskelbtini) pareigose. Darbo sutarties šalys sudarė terminuotą darbo sutartį, tačiau po jos termino pabaigos 2014 m. liepos 1 d. ir toliau tęsė darbo santykius, todėl vadovaujantis tuo metu galiojusio Darbo kodekso nuostatomis, sutartis tapo neterminuota (Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas 2002 m. birželio 4 d. Nr. IX-926, Žin., 2002, Nr. 64-2569, 111 straipsnis). Įmonės direktorė B. K. (duomenys neskelbtini) susisiekė su ieškove telefonu. Pokalbio metu direktorė nurodė ieškovei, jog daugiau užduočių ieškovei nebeteiks, pakeltu tonu reikalavo ieškovę pasirašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru arba rašyti prašymą suteikti nepanaudotas kasmetines atostogas. Ieškovė nesutiko nutraukti darbo santykių ar išeiti kasmetinių atostogų. Ieškovės darbo sutartis (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Kadangi ieškovė darbo pareigų pažeidimo, už kurį buvo atleista iš darbo, nepadarė, ieškovė ginčijo darbo sutarties nutraukimo teisėtumą. Darbo ginčų komisija 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu atmetė ieškovės prašymą. Ieškovė 2021 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir reikalavo, kad jos atleidimas iš darbo būtų pripažintas neteisėtu. Ieškovei bylos nagrinėjimo metu tapo žinoma, kad įmonė masiškai atleidžia darbuotojus, tai patvirtino viešai prieinami duomenys iš interneto svetainės rekvizitai.lt. Iš šių duomenų ieškovei tapo aišku, kad įmonę ketinama likviduoti; apie tokį veiklos nutraukimą įmonės vadovė ieškovei buvo užsiminusi jau anksčiau. Taigi, dėl planuojamo likvidavimo, darbuotojų buvo reikalaujama išeiti iš darbo patiems prašant, labiausiai tikėtina tam, kad nereikėtų mokėti pagal Darbo kodeksą priklausančių kompensacijų. Vykstant ieškovės ir įmonės teisminiam ginčui, įmonės akcininkai, tarp kurių – atsakovas, 2022 m. kovo 23 d. priėmė sprendimą dėl įmonės likvidavimo įmonės dalyvių sprendimu. Likvidavimo procedūra buvo pradėta pagal Akcinių bendrovių įstatymą, netaikant Juridinių asmenų nemokumo įstatymo, kadangi įmonė, akcininkų vertinimu, likvidavimo metu buvo moki. Įmonės akcininkai įmonės likvidatoriumi paskyrė atsakovą. Kadangi nuo atsakovo paskyrimo likvidatoriumi dienos jis įgijo įmonės vadovo teises ir pareigas, atsakovas tęsė įmonės atstovavimą ginče su ieškove – dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė paaiškinimus, ginčijo ieškovės pareikštus reikalavimus ir su jais nesutiko. Taigi, atsakovas neabejotinai žinojo apie nagrinėjamą bylą tarp įmonės ir jos buvusios darbuotojos bei ginčijo įmonės įsiskolinimą ieškovei, t. y. ieškovės pareikštus turtinius reikalavimus. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 17 d, priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Įmonė, kurios vadovo teises ir pareigas vykdė atsakovas, 2022 m. birželio 13 d. pateikė apeliacinį skundą dėl 2022 m. gegužės 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo, ginčijo jo teisėtumą ir įrodinėjo, jog ieškovė iš darbo buvo atleista pagrįstai, taigi, ieškovės ieškinys turėjo būti atmestas. Apeliacinės instancijos teismui dar neišnagrinėjus įmonės pateikto apeliacinio skundo ir tebevykstant teisminiam ginčui tarp ieškovės ir įmonės, esant priimtam pirmosios instancijos teismo sprendimui, kuriuo ieškovei priteistos įvairios piniginės sumos, atsakovas, pažeisdamas imperatyvias įstatymuose įtvirtintas likvidatoriaus pareigas prieš likviduojant įmonę įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, 2022 m. liepos 1 d., surašęs iš dalies tikrovės neatitinkantį likvidavimo aktą apie tai, kad įmonė kreditorių ir debitorių neturi, pateikė jį VĮ Registrų centrui ir tokiu būdu užbaigė įmonės likvidavimą išregistruodamas įmonę iš juridinių asmenų registro. Dėl tokių neteisėtų veiksmų buvo pažeista įmonės likvidavimo procedūra ir neliko subjekto, galinčio išmokėti ieškovei teismo sprendimu priteistas sumas. Ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė žalą. Ieškovė 2022 m. spalio 10 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija, reikalaudama atlyginti jai padarytą žalą, tačiau atsakovas į šią pretenziją nesureagavo.

Teismo posėdžio metu ieškovė E. P. paaiškino, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo priversta kreiptis į teismą. Apie likvidavimo procedūrą atsakovas asmeniškai raštu ieškovės neinformavimo, ji apie tai nežinojo. Apie atsakovo atsisakymą apeliacinio skundo pagal ankstesnį teismo sprendimą sužinojo iš advokatės, tikslios datos neprisimena. Galvojo, kad kol nepasibaigs ankstesnis teismo procesas, atsakovės negalės likviduoti įmonės. Teismo prašo įvertinti patirtą žalą ir nesąžiningą įmonės uždarymą, neatsiskaičius su ieškove.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Įgyvendinant šiuos tikslus civiliniame procese, būtina vadovautis tiek procesinėje, tiek materialinėje teisėje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis). Teisingumo principas yra universalus principas, kuris, be kita ko, suponuoja ir tai, kad valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui ir turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Be to, teisingumas gali būti įgyvendinamas tik užtikrinant interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir paneigiant kito asmens teisėtus interesus bei lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2007). ‏‏

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarę darbo sutartį. Ieškovės darbo sutartis (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Ieškovė, nesutikdama su atleidimu iš darbo, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu atmetė ieškovės prašymą. Ieškovė 2021 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir reikalavo, kad jos atleidimas iš darbo būtų pripažintas neteisėtu. Vykstant ieškovės ir įmonės teisminiam ginčui, įmonės akcininkai, kurių vienas ir atsakovas, 2022 m. kovo 23 d. priėmė sprendimą dėl įmonės likvidavimo įmonės dalyvių sprendimu. Likvidavimo procedūra buvo pradėta pagal Akcinių bendrovių įstatymą, kadangi likvidavimo metu įmonė buvo moki. Įmonės akcininkai įmonės likvidatoriumi paskyrė atsakovą. Kadangi nuo atsakovo paskyrimo likvidatoriumi dienos jis įgijo įmonės vadovo teises ir pareigas, atsakovas tęsė įmonės atstovavimą ginče su ieškove – dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė paaiškinimus, ginčijo ieškovės pareikštus reikalavimus ir su jais nesutiko. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 17 d., priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, t. y. pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kartu priteisiant iš likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Remonto ir statybos projektas“, ieškovės naudai 2 300 Eur už priverstinės pravaikštos laiką, 1 929 Eur kompensaciją už kiekvienus dvejus darbo pas darbdavį metus, 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 1 966,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įmonė, kurios vadovo teises ir pareigas vykdė atsakovas, 2022 m. birželio 13 d. pateikė apeliacinį skundą dėl 2022 m. gegužės 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-2024-854/2022, ginčijo jo teisėtumą ir įrodinėjo, jog ieškovė iš darbo buvo atleista pagrįstai, taigi, ieškovės ieškinys turėjo būti atmestas. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismui dar neišnagrinėjus įmonės pateikto apeliacinio skundo ir tebevykstant teisminiam ginčui tarp ieškovės ir įmonės, atsakovas 2022 m. liepos 1 d. surašė likvidavimo aktą, kurį pateikė VĮ „Registrų centras“ ir užbaigė įmonės likvidavimą išregistruodamas įmonę iš juridinių asmenų registro. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, atsakovas, tuo metu atstovaudamas likviduojamą įmonę, Vilniaus apygardos teismui 2022 m. liepos 25 d. pateikė apeliacinio skundo atsisakymą, nurodydamas, kad apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės yra žinomos.

Vadovaujantis CK 2.106 straipsnio 1 punktu, juridinis asmuo likviduojamas juridinio asmens dalyvių sprendimu nutraukti juridinio asmens veiklą. Įmonės, kurios veikla nutraukiama šios įmonės dalyvių sprendimu, likvidavimo procedūrą ir likvidatoriaus teises bei pareigas įtvirtina Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) nuostatos. Pagal šias nuostatas, įmonės likvidavimo procedūra juridinių asmenų dalyvių sprendimu gali būti pradedama ir vykdoma tik įmonei esant mokiai. Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 3 dalyje nustato, jog įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas ir kiti negali priimti sprendimo likviduoti nemokią bendrovę. Priėmus sprendimą likviduoti įmonę, jos likvidatorius likvidavimo procedūrą turi vykdyti vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis. CK 2.112 straipsnio 1 dalyje numatyta nuostata, kad asmuo, priėmęs sprendimą likviduoti juridinį asmenį juridinių asmenų steigimo dokumentų nustatyta tvarka turi apie tai paskelbti viešai tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimt dienų intervalais arba paskelbti viešai vieną kartą ir pranešti raštu visiems kreditoriams, nurodant reglamentuotus duomenis. Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovo kaip likvidatoriaus atstovauta įmonė apie likvidavimo procedūrą paskelbė viešai vieną kartą, dėl ko privalėjo raštu informuoti visus įmonės kreditorius apie likvidavimo procedūrą. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad visi įmonės kreditoriai apie likvidavimo procedūrą buvo informuoti, su jais buvo atsiskaityta, todėl nebuvo kliūčių užbaigti įmonės likvidavimo procesą. Atsakovo teigimu, ieškovė nebuvo įmonės kreditorė, kadangi teisminis ginčas dar nebuvo užbaigtas, todėl ji neįgijo kreditoriaus statuso. Teismas, atkreipia dėmesį, kad ieškovė buvo pareiškusi ieškinį teisme dėl piniginių lėšų priteisimo iki likvidavimo pradžios, o piniginės lėšos buvo ieškovei priteistos iš įmonės 2022 m. gegužės 17 d. teismo sprendimu, tebevykstant likvidavimo procedūrai. Tai, kad minėtas teismo sprendimas neįsiteisėjo per 30 dienų terminą nuo jo paskelbimo dienos lėmė aplinkybė, kad atsakovas jį apskundė apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad atsakovas 2022 m. birželio 29 d. surašydamas likvidavimo aktą, kuriame nurodė, kad likvidavimo pabaigoje įmonė kreditorių ir debitorių neturi, žinojo apie vis dar neišspręstą teisminį ginčą su ieškove. Kartu paminėtina, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 15 dalį, jeigu dėl bendrovės skolų mokėjimo kyla teisminių ginčų, bendrovės turtas negali būti dalijamas akcininkams tol, kol teismas neišspręs šių ginčų ir nebus atsiskaityta su kreditoriais.

Nagrinėjamu atveju įvertinus faktines bylos aplinkybes, spręstina, kad atsakovas, atstovaudamas likviduojamą įmonę, užbaigė jos likvidavimo procesą žinodamas, kad su vienu iš kreditorių nėra išspręstas ginčas, tačiau ignoruodamas šią aplinkybę. Šiuo atveju darytina išvada, kad įmonė negalėjo būti likviduojama neatsiskaičius su ieškove, kadangi pagal teisinį reglamentavimą įmonės likvidavimas galimas tik atsiskaičius su visais kreditoriais ir tik tuo atveju, jei nėra teisminių ginčų dėl įmonės skolų. Iki likvidavimo su ieškove nebuvo atsiskaityta, o teisminis ginčas tarp ieškovės ir įmonės nebuvo pasibaigęs.

Aktualioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Tiek juridinio asmens vadovo, tiek dalyvio civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti žalą, atsiranda tik nustačius visas būtinas šiai atsakomybei kilti sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalą, jų priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų įmonės vadovo ar dalyvio civilinės atsakomybės sąlygų, taikomi atsakomybės individualizavimo ir funkcijų atskyrimo principai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017, 29 punktas ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės patirtą žalą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendime nurodytos sumos, išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į įmonės apeliacinį skundą, kompensacija, už priverstinę pravaikštą, skaičiuojama už visą priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro dienos, protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, dėl ko iš viso susidarė 8 648,98 Eur žala.

CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovas, vykdydamas likvidatoriaus pareigas, apie įmonės likvidavimą vieną kartą pranešė viešai, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų teisės aktų nustatyta tvarka informavęs ieškovę apie įmonės likvidavimą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su visais įmonės kreditoriais buvo atsiskaityta, o su ieškove atsiskaityta kaip su įmonės darbuotoja. Šiupo atveju teismas pažymi, kad atsakovui, kuris atstovavo likviduojamos įmonės interesus ir kartu dalyvavo teisminiame procese, kai Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2022 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, minėtą teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka, buvo žinoma apie ieškovės pareikštus reikalavimus likviduojamai įmonei. Atsakovas, nelaukdamas, kol bus išnagrinėtas teisminis ginčas 2022 m. surašė likvidavimo aktą ir užbaigė likvidavimo procedūrą. Po ko, nedetalizuodamas motyvų, 2022 m. liepos 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, atsisakydamas apeliacinio skundo. Taigi, atsakovas, kaip likvidatorius, nepranešdamas teisės aktų nustatyta tvarka apie likvidavimą įmonės kreditorei (ieškovei), neatsiskaitęs su ieškove iki likvidavimo pabaigos, neužbaigęs teisminio ginčo dėl įmonės įsiskolinimo ieškovei ir likvidavimo akte nurodydamas, kad su visais įmonės kreditoriais atsiskaityta, elgėsi neteisėtai ieškovės atžvilgiu.

Vertinant priežastinį ryšį tarp ieškovės patirtos žalos ir atsakovo veiksmų, pažymėtina, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gaili būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovas, kaip įmonės likvidatorius, žinodamas apie ieškovės pareikštą ieškinį likviduojamai įmonei, tiesiogiai dalyvavęs bylos nagrinėjime, turėdamas pareigą elgtis sąžiningai ir atsakingai, turėjo išspręsti atsiskaitymo su ieškove klausimą iki įmonės likvidavimo pabaigos. Atsakovo nurodoma, aplinkybė, kad teismo sprendimas nebuvo įsiteisėjęs užbaigiant likvidavimo procesą, vertintina kritiškai, kadangi, atsakovas, kreipęsis į apeliacinės instancijos teismą, turėjo suprasti, kad ieškovei kaip kreditorei atlygintino įsipareigojimo klausimas nėra galutinai išspręstas, todėl ieškovės prarasta galimybė atgauti priteistas sumas yra tiesioginis atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas.

Teismui nustačius, kad tarp atsakovo veiksmų ir kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl teismas konstatuoja, kad byloje yra nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, dėl ko atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovės patirtą žalą.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 8 648,98 Eur patirta žala.

Patikslintą ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (8 648,98 Eur) nuo civilinės bylos pagal patikslintą ieškinį iškėlimo dienos (2023 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis; 6.210 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2 010,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 195,00 Eur žyminis mokestis ir 1 815,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 195,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir 1 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Teismas šioje byloje patyrė taip pat 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 8 648,98 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 98 centus) žalos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo civilinės bylos pagal patikslintą ieškinį iškėlimo dienos (2023 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 010,00 Eur (du tūkstančius dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika eurų 28 centus) pašto išlaidų valstybei už procesinių dokumentų įteikimą (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.