Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-344-223/2016 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. S., G. S., D. S. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. S. po savo tėvo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą - žemės sklypą su sodo nameliu, esančius SB „Lėvuo“ Panevėžio r. sav., faktiškai pradėdamas juos valdyti ir pripažinti, kad V. S. terminą savo tėvo A. S. palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Teigia, kad vadovaujantis CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. pareiškėjas palikimą priėmė faktiniu valdymu.Nurodė, kad jo, pareiškėjo, tėvas A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pas notarą per 3 mėnesius nesikreipė, tačiau 2015 metais kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių dėl neišmokėtos tėvo pensijos ir jam buvo išduota 2015-01-28 pažyma apie neišmokėtos pensijos dydį. Po to kreipėsi pas notarą ir sužinojo, kad tėvas buvo surašęs testamentą jo naudai. Iš testamento turinio sužinojo, kad tėvas A. S. paliko jam sodą. Jo motina E. S. ir tėvas A. S., nors buvo santuokoje, bet bendros ūkinės veiklos nevedė, jis palaidojo tėvą savo lėšomis. Motina E. S. 10 metų sodu nesidomėjo, sodą prižiūrėjo, jį dirbo ir tvarkė tik jis ir jo tėvas A. S.. Po tėvo A. S. mirties ir toliau prižiūrėjo sodą, jį tvarkė, dirbo žemę, pjovė žolę ir atliko kitus sodo priežiūrai reikalingus darbus. Po tėvo mirties jis mokėjo mokesčius bendrijai už sodą, paskutinį kartą mokesčius mokėjo jo sutuoktinė. Po tėvo mirties jis jokio turto nepriėmė, nežinojo, kad jo naudai buvo surašytas testamentas, nežinojo įstatymų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo atmetė.Teismas konstatavo, kad testatorius A. S. 2008-09-09 testamentu paliko svetimą turtą, palikimas į E. S. žemės sklypą su sodo nameliu, ko sieka šioje byloje pareiškėjas, negali atsirasti, todėl prašomo juridinio fakto nustatymas nesukeltų teisinių pasekmių, kas galėtų būti pagrindu bylą šioje dalyje nutraukti ( CPK 444 str., 293 str. 9 p.). Tačiau iš bylos duomenų nustatė, kad po A. S. mirties liko neišmokėta pensijos dalis, kurią pareiškėjas V. S. galėtų paveldėti pagal įstatymą kaip palikėjo A. S. pirmos eilės įpėdinis- sūnus. Jei pareiškėjas V. S. byloje būtų pateikęs pakankamai įrodymų, kad priėmė po A. S. mirties likusį kitą palikimą ( be žemės sklypo), tai juridinis faktas galėtų būti nustatytas, nes sukeltų teisines pasekmes- V. S. pagal įstatymą galėtų paveldėti likusią pensijos dalį. Tačiau V. S. aiškiai nurodė, kad jokio kito palikimo po tėvo mirties nepriėmė, jokių kitų palikimo priėmimo veiksmų neatliko, o tai, kad pareiškėjas tvarkė ir prižiūrėjo E. S. žemės sklypą negali būti pripažintina A. S. palikimo faktiniais priėmimo veiksmais, nes tai ne A. S. turtas ( ne po jo mirties likęs palikimas).Taigi, nesant byloje pakankamų ir pagrįstų įrodymų, kad pareiškėjas V. S. priėmė po tėvo mirties likusį turtą, teismas juridinio fakto nenustatė.Darė išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių, dėl pareiškėjo nerūpestingo ir aplaidaus elgesio, nes jokių objektyvių, nuo paties pareiškėjo valios nepriklausančių teisinių kliūčių ar išskirtinių priežasčių, dėl kurių palikimas nebuvo priimtas per įstatyme nustatytą terminą teismas nenustatė. Pareiškėjo nurodytos termino palikimui priimti priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, todėl pareiškimą šioje dalyje atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti, pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė A. S. palikimą faktiškai pradėdamas valdyti turtą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, arba pratęsti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą A. S. palikimui priimti. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė procesinės ir materialines teisės normas, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bei neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. Teismas privalėjo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo mirties pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą. Liudytojai patvirtino aplinkybę, kad pareiškėjas po tėvo A. S. mirties dirbo ir prižiūrėjo sodo sklypą, pareiškėjas veda ūkinę veiklą ir rūpinasi sodo sklypo priežiūra bei moka visus mokesčius. Tai, kad po tėvo A. S. mirties paaiškėjo, jog šis nekilnojamasis turtas teisiškai priklauso pareiškėjo motinai, o ne tėvui, nepaneigia buvusios pareiškėjo valios priimti tėvo palikimą faktiškai pradedant valdyti turtą. Mano, jog pirmiausia turi būti vertinama tai, kad pareiškėjas laiku išreiškė valią priimti palikimą, o vėliau paaiškėjęs faktas, kad klydo dėl turto nuosavybės, negali atimti iš pareiškėjo teisės paveldėti kitą po tėvo mirties likusį turtą. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo tėvas A. S. pats klydo dėl turto nuosavybės ir testamentu norėjo sodo sklypą palikti pareiškėjui, net nežinodamas, kad jis negali to daryti.Pareiškėjas mano, kad jo aktyvūs, kaip palikimą priėmusio asmens, veiksmai ir jo išreikšta valia priimti palikimą, nors ir sąžiningai klystant dėl turto priklausomybės, turėtų būti įvertinti kaip palikimo priėmimas faktiškai pradedant turtą valdyti. Pareiškėjas turėjo norą ir apsisprendimą priimti tėvo palikimą – prižiūrėjo sodo sklypą su jame buvusiais tėvo asmeniniais daiktais, mokėjo už jį mokesčius, ėjo į VSDFV Panevėžio skyrių aiškinti dėl tėvui priklausiusios kompensuojamosios senatvės pensijos grąžinimo. Ir mano, kad tokių aplinkybių pakanka pripažinti, jog terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir jis turėjo būti pratęstas. Pažymi, kad kompensuojamoji senatvės pensijos suma nėra paveldėta, su įpėdiniais ginčo jos nėra. Pareiškėjui turėtų tekti bent kompensuojamoji senatvės pensijos suma. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, tretieji asmenys E. S. ir G. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas sutinka, kad sodo sklypas su nameliu nuosavybės teise iki šiol priklauso jo motinai E. S., bet ne testatoriui jo mirties momentu, nepaisant to, jog sodo sklypą su nameliu testatorius testamentu paliko pareiškėjui. Nors pareiškėjas ir lankosi E. S. priklausiančiame sodo sklype po testatoriaus mirties, tačiau tai negali būti prilyginama, kaip testatoriaus A. S. palikimas priėmimas faktiniu valdymu, nes valdomas ne testatoriaus turtas. Šiuo atveju teisiniai santykiai į sodo sklypą pareiškėjui neatsirado, nes E. S. yra gyva. A. S. neišmokėtos senatvės pensijos dalies faktiškai valdyti pareiškėjas negalėjo, to apeliaciniu skundu ir neįrodinėja. Todėl visiškai nepagrįstai svarbia priežastimi atnaujinti terminą A. S. neišmokėtos senatvės pensijos daliai paveldėti pareiškėjas apeliaciniame skunde įvardija tai, kad jis laiku išreiškė valią palikimui priimti prižiūrėdamas E. S. priklausantį sodo sklypą, nepaisant to, kad jis klydo dėl turto nuosavybės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.Vadovaudamasis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Byloje nustatyta, kad A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ( b.l. 6). Pareiškėjas V. S. yra mirusio A. S. sūnus ( b.l. 5) . Iš 2008-09-09 Testamento matyti, kad palikėjas A. S. iš jam priklausančio turto jam priklausantį žemės sklypą su sodo nameliu, esančius SB “Lėvuo” Panevėžio r. sav. po savo mirties paliko sūnui V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 9). Iš Panevėžio miesto 7-ojo notarų biuro notarės pažymos ir kitų dokumentų matyti, kad palikimą po A. S. mirties priėmė anūkai D. S. ir G. S. bei sutuoktinė E. S., o paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas ( b.l. 8, 41-53). Iš VSDFV Panevėžio skyriaus pažymos matyti, kad mirusiam A. S. yra neišmokėta 404,79 EUR kompensuojamoji senatvės pensija ( b.l. 11). Iš Sodininkų bendrijos “Lėvuo” pirmininko pažymos matyti, kad joje nurodyta, kad V. S. veda ūkinę veiklą ir rūpinasi sodo sklypu SB “Lėvuo” (duomenys neskelbtini) nuo 1990 metų ir moka visus mokesčius ( b.l. 21). Iš 2016-01-25 Sodininkų bendrijos “Lėvuo” pažymos matyti, kad E. S. yra minėtos sodininkų bendrijos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savininkė ir visiškai atsiskaičiusi bendrijai už 2015 metus ( b.l. 77). Iš VĮ Registrų centras išrašo matyti, kad žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) pagal 1993-11-03 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3554 yra registruotas E. S. vardu ( b.l. 63). Iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos CMS pažymų matyti, kad A. S. ir E. S. santuoką įregistravo 1950-09-09, 1989-12-28 sudarytas ištuokos įrašas Nr.493, pakartotinai santuoka įregistruota 1995-04-26 ( b.l. 87-89). Iš Gyventojų registro tarnybos pažymos matyti, kad A. S. mire santuokoje, sutuoktinė E. S., vaikai:V. S. ir R. S., miręs (duomenys neskelbtini) ( b.l. 7).Apelianto nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė procesinės ir materialines teisės normas, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bei neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai teisiškai nepagrįsti, nes iš byloje esančių įrodymų visumos ir teismo sprendime išdėstyto jų turinio matyti, kad teismas nustatė visas reikšmingas nagrinėjamai bylai aplinkybes, tinkamai atskleidė ginčo esmę, pasisakė dėl visų esminių nagrinėjamam ginčui išspręsti aplinkybių, tinkamai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir pagal vidinį savo įsitikinimą įvertino visus šiai bylai reikšmingus įrodymus (CPK 185 str.). Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė naujų įrodymų ir aplinkybių, kurių būtų netyręs ir nevertinęs pirmosios instancijos teismas. Vien ta aplinkybė, jog yra priimtas apeliantui nepalankus teismo sprendimas, nereiškia, kad tai yra padaryta nenustačius visų reikšmingų nagrinėjamai bylai aplinkybių, netinkamai ištyrus įrodymų visumą ar kad teismas padarė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimus.Apelianto nuomone, teismas privalėjo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo mirties jis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą. Šią aplinkybę įrodinėja savo paaiškinimais ir liudytojų parodymais. Tai, kad po tėvo A. S. mirties paaiškėjo, jog šis nekilnojamasis turtas teisiškai priklauso pareiškėjo motinai, o ne tėvui, apelianto nuomone, nepaneigia buvusios jo valios priimti tėvo palikimą faktiškai pradedant valdyti turtą. Nagrinėjamu atveju apeliantas siekia paveldėti žemės sklypą su sodo nameliu, tokia yra jo valia. Tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, paveldimas gali būti tik turtas nuosavybės teise priklausęs palikėjui jo mirties momentu, t.y. kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam arba keliems asmenims ( CK 5.19 str. 1 d.). Nors testatoriaus A. S. testamente ir nurodyta, kad jis jam priklausantį žemės sklypą su sodo nameliu palieka sūnui V. S., tačiau iš rašytinių dokumentų nustatyta, kad šis turtas iki šiol yra registruotas E. S. vardu, kuri įgijo šį turtą 1993-11-03, t.y. tuo metu, kai jos ir A. S. santuoka buvo nutraukta (nutraukta 1989-12-28 , o pakartotinai įregistruota 1995-04-26). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad minėtas turtas buvo įgytas kaip E. S. asmeninė nuosavybė.Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad testatorius A. S. 2008-09-09 testamentu paliko savo sūnui V. S. ne testatoriui priklausantį turtą, o E. S. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, ką draudžia jau minėtos CK 5.19 str. 1 d. nuostatos.Iš pareiškėjo, liudytojų V. Š., V. G. paaiškinimų apylinkės teismas nustatė kad pareiškėjas dar esant gyvam tėvui A. S. prižiūrėjo ir tvarkė žemės sklypą, po savo tėvo A. S. mirties ir toliau dirbo ir prižiūrėjo ginčo žemės sklypą, tačiau tai negali būti pripažinta teisėtais palikimo priėmimo veiksmais, nes žemės sklypas kaip buvo taip ir po A. S. mirties liko E. S. asmenine nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismu, kad svetimo turto priežiūra negali būti pagrindas įgyti nuosavybės teisę į jį. Kas liečia mokesčių mokėjimą už sodą, apylinkės teismas nustatė, kad mokesčiai iki A. S. mirties ir po jos buvo mokami E. S. vardu, kas konkrečiai mokėjo tuos mokesčius nepavyko nustatyti, nes pareiškėjas nurodo, kad mokesčius mokėjo jis, o rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad E. S. yra sodo bendrijos narė ir savininkas yra pilnai atsiskaitęs ( b.l.76- 77 ), o kiti- kad V. S. moka visus mokesčius. Įrodymai prieštaringi, neturintys šiuo atveju esminės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad testatorius A. S. 2008-09-09 testamentu paliko svetimą turtą, darė pagrįstą išvadą, kad prašomo juridinio fakto nustatymas nesukelia teisinių pasekmių ir tai būtų pagrindas šioje dalyje civilinę bylą nutraukti ( CPK 444 str., 293 str. 9 p.).Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad po A. S. mirties liko neišmokėta pensijos dalis, kurią pareiškėjas V. S. galėtų paveldėti pagal įstatymą kaip palikėjo A. S. pirmos eilės įpėdinis- sūnus ( CK 5.11 str.). CK 5.50 str. 1 d. numato, kad draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Apeliantas V. S. aiškiai nurodė, kad jokio kito palikimo po tėvo mirties nepriėmė, jokių kitų palikimo priėmimo veiksmų neatliko. Teismas pagrįstai sprendė, jog aplinkybė , kad pareiškėjas tvarkė ir prižiūrėjo E. S. žemės sklypą negali būti pripažinta, kad V. S. palikimą priėmė , nes tai ne A. S. turtas ( ne po jo mirties likęs palikimas). Todėl pirmos instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstai atmetė.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ir antrojo prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti. Vadovaujantis CK 5.57 str. 1 d., teismas gali pratęsti terminą palikimui priimti, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Spręsdamas dėl termino atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, taip pat kiek terminas buvo praleistas, kada pareiškėjas sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar išreiškė norą priimti palikimą, kokios svarbios priežastys lėmė, kad per įstatyme nustatytą terminą jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 03 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2011 03 07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 05 17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011, kt.).Iš bylos duomenų nustatyta, kad apie tėvo mirtį apeliantas sužinojo iškart, nes pats pripažino jog organizavo ir savo lėšomis palaidojo tėvą A. S.. Apeliantas nurodė šias termino praleidimo priežastis: 1) nežinojo apie testamentą ir 2) nežinojo įstatymų. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad po tėvo mirties būtų ėmęsis aktyvių veiksmų palikimui priimti. Apeliantas tvirtino nežinojęs apie testamentą, tačiau tai nereiškia, kad būdamas atidus ir rūpestingas, vidutinio elgesio standartus atitinkantis asmuo negalėjo nežinoti, kad kaip A. S. sūnus yra pirmos eilės įpėdinis ir turi teisę paveldėti pagal įstatymą. Byloje nėra apie tai, kad pareiškėjas palikimo atsiradimo momentu neturėjo veiksnumo, pakankamo pilnamečiam asmeniui, kad galėtų suprasti palikimo priėmimo esmę. Apylinkės teismas vertino, kad pareiškėjas yra socialiai brandaus amžiaus, sveikas ir darbingas, todėl turėjo rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu. Apeliantas nebuvo pakankamai rūpestingas ir savo kaip įpėdinio teisių tinkamai neįgyvendino, todėl turi prisiimti dėl to kilusius padarinius.Apeliantas svarbia priežastimi atnaujinti terminą tėvui A. S. neišmokėtos senatvės pensijos daliai paveldėti apeliaciniame skunde nurodo tai, kad jis laiku išreiškė valią palikimui priimti prižiūrėdamas sodo sklypą, mokėjo už sodo sklypą mokesčius, ėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių aiškintis dėl tėvui priklausiusios kompensuojamosios senatvės pensijos grąžinimo. Apeliacinio skundo argumentų pagrindu darytina išvada, kad apeliantas įrodinėja, jog terminą palikimui - dėl tėvui A. S. neišmokėtos senatvės pensijos dalies - priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes faktiškai valdė sodo sklypą, nors jis priklauso E. S.. Šie apeliacinio skundo argumentai prieštaringi ir atmestini kaip nepagrįsti.Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendime padarytomis išvadomis bei nurodo, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir atskirai dėl jų nepasisakoma.Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą , kurį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.