- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-23
- Bylos Nr.
- eAS-579-662/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03800-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Audrius Bakaveckas, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. D. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. D. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2024 m. liepos 10 d. atsakymo Nr. 2D-15316 dalį (toliau – ir Atsakymas) ir įpareigoti Inspekciją pateikti atsakymą į pareiškėjos prašymą – patikrinti, ar (duomenys neskelbtini), įrengta automobilių stovėjimo aikštelė yra pastatyta pagal išduotą 2017 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo leido pastatyti dvibutį gyvenamąjį namą (neypatingasis) ir nugriauti Sklype buvusius statinius: gyvenamąjį namą (neypatingasis) ir du ūkio pastatus (nesudėtingieji) pagal 2017 m. projektą Nr. 2016-11-21-PUS-TP „Dvibutis gyvenamas namas. (duomenys neskelbtini). Statybos projektas” ir, ar nėra nelegalus statinys.
Pareiškėja skunde nurodė, kad tinkamai išnagrinėtas ir pateiktas Inspekcijos Atsakymas yra svarbus pareiškėjai ir sukeliantis teisines pasekmes, nes nuo atsakymo išsamumo ir pagrįstumo priklauso sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1631-868/2024 ir gali sukelti pareiškėjai teigiamas ar neigiamas pasekmes. Inspekcija Atsakyme nurodė, kad statybos darbai užbaigti 2 metai iki patikrinimo, todėl nėra pagrindo toliau tęsti galimo pažeidimo tyrimą. Iš esmės pareiškėjai nėra aktualu, ar bus tęsiamas pažeidimo tyrimas, nors pažeidimo pobūdis yra trunkamasis ir jis, jei yra, tęsiasi iki to laiko, kol bus nepanaikintas, t. y. analogiškai, kaip ir nelegali statyba. Šiuo atveju pareiškėjai yra svarbu, ar (duomenys neskelbtini), įrengta automobilių stovėjimo aikštelė yra pastatyta pagal išduotą 2017 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau į šį klausimą nebuvo atsakyta.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus grąžinti pareiškėjai 23 Eur žyminį mokestį.
Teismas nurodė, kad skundžiamame Atsakyme pateikta tam tikro informacinio pobūdžio informacija, faktai, tačiau jais nebuvo pareiškėjai sukurtos pareigos, nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), juo nėra keičiamas pareiškėjos teisių ir pareigų turinys. Toks administracinis aktas pats savaime negali pareiškėjai sukelti kokių nors teisinių pasekmių. Įvertinęs minėtas aplinkybes, skundžiamo Atsakymo turinį ir jame pateiktą informaciją, teismas priėjo prie išvados, kad Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2024 m. liepos 10 d. raštas Nr. 2D-15316 „Dėl galimų pažeidimų (duomenys neskelbtini)“ yra informacinio pobūdžio, todėl šis raštas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu. Nors skundžiamame Atsakyme nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas, teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia (be kita ko), jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Dėl šios priežasties kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatavo, kad skundžiamas Atsakymas yra informacinio pobūdžio, kuris nesukuria pareiškėjai tiesioginių teisinių pasekmių, todėl skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą išnagrinėti skundo priimtinumo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. LVAT praktikoje konstatuota, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012). LVAT taip pat yra nurodęs, jog minėtais teisės principais būtina vadovautis, nustatant, ar pateikta informacija yra pakankama. Spręsdamas dėl informacijos išsamumo principo, LVAT yra konstatavęs, kad išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (žr., pvz., 2012 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-97/2012). Taigi Inspekcija pareiškėjos prašymą išnagrinėjo nepakankamai, neatskleidė, ar (duomenys neskelbtini), įrengta automobilių stovėjimo aikštelė yra pastatyta pagal išduotą 2017 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo leido pastatyti dvibutį gyvenamąjį namą (neypatingasis) ir nugriauti Sklype buvusius statinius: gyvenamąjį namą (neypatingasis) ir du ūkio pastatus (nesudėtingieji) pagal 2017 m. projektą Nr. 2016-11-21-PUS-TP „Dvibutis gyvenamas namas. (duomenys neskelbtini). Statybos projektas” ir, ar nėra nelegalus statinys. Pareiškėja neprašė tirti galimo pažeidimo ir imtis prievartos priemonių prieš galimą pažeidėją. Pareiškėja tik prašė nustatyti faktinę padėtį.
2. Teismas neteisingai konstatavo, kad Inspekcijos Atsakymas nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Nuo Atsakymo išsamumo ir pagrįstumo priklauso sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1631-868/2024 ir gali sukelti pareiškėjai teigiamas ar neigiamas pasekmes, nes būtent aikštelės teisėtumo faktas turi priežastinį ryšį su žala ir jos padarymu bei iš to kylančių pasekmių pareiškėjai.
3. Teismas neteisingai taikė proceso teisės normas, kadangi ABTĮ 18 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas bylų, nepriskirtinų administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėja kreipėsi dėl valstybės įstaigos priimto sprendimo, kas yra nurodyta ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte – administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešųjų įstaigų, valstybės ar savivaldybės įmonių ir asociacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus. Todėl pareiškėjos skundas turėjo būti priimtas, o aplinkybės, kaip teisinių pasekmių sukėlimas, gali būti nustatytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas jos teisių pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, padaręs išvadą, kad pareiškėjos skundžiamas Inspekcijos Atsakymas yra informacinio pobūdžio, kuris nesukuria pareiškėjai tiesioginių teisinių pasekmių.
Pareiškėja atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad Inspekcijos Atsakymas nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, nuo Atsakymo išsamumo ir pagrįstumo priklauso sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1631-868/2024 ir gali sukelti pareiškėjai teigiamas ar neigiamas pasekmes. Inspekcija pareiškėjos prašymą išnagrinėjo nepakankamai.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, jog skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio, ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi į teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir, ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo suinteresuotumą ar nesuinteresuotumą byloje ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Pagal LVAT praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje yra akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-520/2016, 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-665-968/2023).
Nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Inspekcijos 2024 m. liepos 10 d. atsakymo Nr. 2D-15316 dalį, kuria pateiktas atsakymas į pareiškėjos 2024 m. vasario 12 d. ir 2024 m. gegužės 6 d. prašymus dėl duomenų pateikimo, t. y. patikrinti/pateikti, ar (duomenys neskelbtini), įrengta automobilių stovėjimo aikštelė yra pastatyta pagal išduotą 2017 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo leido pastatyti dvibutį gyvenamąjį namą (neypatingasis) ir nugriauti Sklype buvusius statinius: gyvenamąjį namą (neypatingasis) ir du ūkio pastatus (nesudėtingieji) pagal 2017 m. projektą Nr. 2016-11-21-PUS-TP “Dvibutis gyvenamas namas. (duomenys neskelbtini). Statybos projektas” ir, ar nėra nelegalus statinys.
Kaip matyti iš bylos duomenų, ginčą šioje byloje iš esmės siekiama iškelti dėl informacijos pateikimo. Pareiškėjos netenkina Inspekcijos atsakymas ir pateiktos informacijos apimtis (kiekis). Pareiškėja teigia, kad Inspekcija pareiškėjos prašymą išnagrinėjo nepakankamai, neatskleidė, ar (duomenys neskelbtini), įrengta automobilių stovėjimo aikštelė yra pastatyta pagal išduotą 2017 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kuris, be kita ko, nustato šios teisės įgyvendinimo priemones ir tvarką, prašymų dėl duomenų teikimo ir jų pakartotinio naudojimo teikimo ir nagrinėjimo tvarką. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai pareiškėjui neatsisakoma suteikti informacijos, t. y. kai ji yra suteikiama, tačiau pareiškėjo netenkina gautos informacijos išsamumas ir jis siekia tokį institucijos / įstaigos atsakymą ginčyti teisme, LVAT praktikoje pripažįstama, jog toks institucijos / įstaigos raštas patenka į administracinių teismų kompetencijos sritį (ABTĮ 3 str. 1 d.); toks raštas nelaikytinas informacinio pobūdžio raštu, nesukuriančiu pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir negalinčiu būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1940/2014; 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog tokiais atvejais skundžiamo atsakymo teisėtumas ir pagrįstumas iš esmės vertintinas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (Įstatymo 6 str.) (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012). Institucijos raštas, kuriuo iš dalies buvo suteikta informacija ir iš dalies buvo atsisakyta teikti informaciją, taip pat pripažintas tinkamu administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-678/2011; 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-649-552/2017).
Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje sprendė, kad pareiškėjos ginčijamas aktas yra informacinio pobūdžio, kuris nesukelia teisinių pasekmių, todėl neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjos skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Dėl to pareiškėjos atskirasis skundas yra tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, perduodant skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos V. D. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos V. D. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.