- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-29
- Bylos Nr.
- 1-1204-927/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05648-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- A. R.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Advokatai
- Andriejus Melkovas, Simonas Makrickas
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. R. (R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu: (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini) " darbininku, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R., 2022 m. vasario 17 d., apie 12.10 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. K., tai yra dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. K. į kairįjį žandą, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam A. K. poodines kraujosruvas kairiajame žande, kraujosruvą lūpos gleivinėje - sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu,
tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodė, kad įtarimo esmę suprato, pilnai pripažįsta pranešime apie įtarimą išdėstytas faktines aplinkybes (1 tomas, b. l. 103). Fiziškai ir psichiškai yra sveikas, priklausomybės ligų centre nesigydė, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė. Pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, įtarimo esmę suprato, pilnai pripažįsta pranešime apie įtarimą išdėstytas faktines aplinkybes. 2022 m. vasario 17 d. apie 12.20 val. jam paskambino jo žmona B. R. ir pasakė, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti jos ir kito eismo įvykio dalyvio automobiliai. Ji paskambino jam verkdama, pasakė, kad vyras, kito automobilio vairuotojas ant jos rėkia, prieš pat veidą mosikuoja rankomis, ji jo bijo. Kadangi jis buvo namuose, (duomenys neskelbtini), jis greitai atvažiavo į vietą, kurią jam nurodė žmona, kur įvyko eismo įvykis, tai yra prie (duomenys neskelbtini), namo. Kai atvažiavo, jo žmona stovėjo prie savo mašinos, o vyras stovėjo netoli jos, maždaug 1 metro atstumu. Vyras buvo jam nepažįstamas asmuo, anksčiau jis jo nepažinojo, nei vardo, nei pavardės nežinojo, šiuo metu iš pranešimo apie įtarimą žino, kad tai buvo A. K. A., stovėdamas maždaug 1 metro atstumu nuo jo žmonos, rėkė ant jos, tiksliai ką sakė neatsimena, prieš pat žmonos veidą mosikavo rankomis. Žmona buvo išsigandusi. Jis išlipo iš savo automobilio, kuriuo atvažiavo į vietą, vyras kažką sakė: „kad kodėl jis turi trauktis ant sniego“, mosikavo rankomis. Jis priėjo prie jo, paprašė jo apsiraminti, tačiau vyras vis vien garsiai rėkė ir mosikavo rankomis. Jis vyro paprašė tris kartu apsiraminti, tačiau vyras vis vien rėkė. Kai jis trečią kartą paprašė vyro apsiraminti, jis rėkdamas ir mosikuodamas rankomis pradėjo eiti link jo, priėjo labai arti, atstumas tarp jų jau buvo apie pusė metro. Jam pasirodė, kad jis norėjo pastumti jį krūtine, todėl jis dešine ranka, gindamasis atsistūmė jį nuo savęs įremdamas savo dešinę ranką į jo kairįjį petį. Tada vyras sudavė jam dešinės rankos kumščiu į kairės pusės veido sritį vieną smūgį, pataikė į kairįjį skruostą ties antakiu, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. Po jo smūgio jis sudavė vieną smūgį kaire ranka vyrui į veido sritį, kur pataikė negali pasakyti. Po to vyras sudavė jam dešine ranka du smūgius į kairiąją ausį, dėl ko patyrė fizinį skausmą. Po to vyras bandė dešine koja suduoti jam smūgį į tarpukojį, tačiau nepataikė, nes jis spėjo pastebėti jo mostą ir atsitraukė. Kai vyras jam nepataikė, jis paslydo, nes ant kelio buvo sniegas, o jis buvo su „kostiuminiais“ batais ir krisdamas atsitrenkė galva į tvorą. Vyras atsistojo ir pasakė, kad tuoj atsineš peilį ir „parodys“. Vyras nuėjo link savo mašinos. Jis pasakė žmonai, kad ji skambintų į policiją, nes nors vyras peilio ir nerodė, tačiau pasakė, kad atsineš peilį, o jie su žmona nežinojo ar jis tikrai turi peilį. Žmona paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie konfliktą. Konflikto metu jo žmona juos ramino, šaukė: „užtenka muštis“, fizinio kontakto su vyru ji neturėjo, nebandė jų išskirti, jo nestumdė, nemušė, tik stebėjo ir prašė juos apsiraminti. Papildomai nori parodyti, kad jo kaimynė M. L. pasakė jo žmonai, kad matė, kad kažkokie du vyrai fotografavo jo kieme stovinčius jo ir žmonos automobilius. Žmona parodė kaimynei A. K. nuotrauką, kurią turėjo po eismo įvykio mobiliajame telefone, kur jis buvo užfiksuotas stovintis prie savo automobilio ir kaimynė patvirtino, kad būtent šį vyrą, tai yra A. K. ir nepažįstamą vyrą, matė fotografuojančius jo namą ir automobilius. Taip pat klausinėjo kaimynės apie jo darbovietę (1 tomas, b. l. 119-122).
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas bei kaltu prisipažįsta. Sutinka teismui duoti parodymus. Jis buvo namuose, žmona paskambino apie 12:15 val. ir pasakė, kad įvyko incidentas. Nežino, su veidrodėliais kažkas. Eismo įvykis. Paskambino verkdama, per telefoną nesuprato, kaip ji jaučiasi. Ji paprašė atvažiuoti padėti, nes ji nieko nesupranta. Ji pasakė, kad yra kelyje link namų. Ta vieta maždaug 4 namai nuo jų namų. Nuvažiavo ir pamatė, kad ponas A. mojuoja prieš jo žmoną rankomis. Žmona stovėjo prie mašinos. Nežino apie ką jie ten kalbėjo. Jis eidamas pasakė A. gal du kartus apsiraminti, „pakalbame ramiai“. A. jam pasakė „kas tu toks“, eidamas link jo. Jis eidamas pastūmė jį nuo savęs, tačiau tikrai nestipriai. Tada jis (A.) jam iškart smogė su dešine ranka į kairį skruostą. Kaltinamasis gailisi, kad neiškentėjo ir davė atgal jam iš kairės rankos į veido sritį. Sudavė vieną kartą. A. dar kartą jam sudavė, du kartus į kairę smilkininę veido pusę. Jis (A.) daugiau nesudavė. Dar A. norėjo jam smogti į tarpukojį, bet jis smūgio išvengė, jis (A.) pakrito. A. atsistojo, sakė „tuoj paimsiu peilį, parodysiu jums“. Tada jis (A.) nuėjo pas žmoną ir pasakė skambinti policijai, nes nieko gero čia nebus. A. tuo metu nuėjo link savo automobilio. Ir viskas, atvažiavo policija. Atvažiavus policijai jis su žmona sėdėjo automobilyje, laukė kol policija viską išsiaiškins. Teigė, jog sudavė kairės rankos kumščiu. A. labai rėkavo ant jo žmonos, ji buvo labai susinervinusi, verkė, o jis (A.) bandė nuraminti A. Jis matė, kad A. iš lūpos bėgo kraujas, tačiau greitosios medicinos pagalbos niekas nekvietė. Kaltinamasis sutiko atlyginti 4250 eurų žalą nukentėjusiajam ir iki teisiamojo posėdžio jau atlygino dalį, tai yra 800 eurų žalos. Jie abu buvo pasikarščiavę, bet jis nori atsiprašyti nukentėjusiojo ir mano, jog pavyks susitaikyti, tik dar nespėjo, prieš teismo posėdį susitarė tik dėl žalos atlyginimo, tačiau mano, jog susitaikys. Nukentėjusiojo iki tos dienos įvykio jis nepažinojo, kur gyvena nežino. Kaltinamasis dėl smūgių, kuriuos, jo teigimu, jam sudavė nukentėjusysis, kreipėsi į medicinos įstaigą, taip pat į policiją, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (2 tomas, b. l. 97-98).
Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:
- nukentėjusiojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose nurodyta, kad 2022 m. vasario 17 d., apie 12. 10 val. prie (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti jo automobilio veidrodėliai. Automobilį, su kuriuo įvyko eismo įvykis, vairavo moteris. Įvykus eismo įvykiui, jis sustojo, kito automobilio vairuotoja taip pat sustojo. Jis paėmė plastmasinę detalę nuo moters automobilio, kuri nukrito eismo įvykio metu, ir nunešė jai. Moteris pradėjo ant jo rėkti, dėl to ką jis padarė. Jis pasakė jai, kad ji taip pat apgadino jo automobilį. Moteris toliau šaukė ant jo. Jis ant jos nešaukė, pasakė, kad ji taip pat apgadino jo automobilį, taip pat pasakė, kad automobilis yra apdraustas, todėl kviečia policijos pareigūnus. Jis matė, kad moteris kažkam skambino. Labai greitai privažiavo automobilis, iš kurio išlipo jam nepažįstamas vyras. Šiuo metu žino, kad tai buvo tos moters vyras. Vyras, išlipęs iš automobilio, pasakė jam: „užtilk“. Jis atsakė, kad nešaukia. Tada vyras, priėjęs prie jo, jam atrodo dešine ranka, griebė jam už striukės krūtinės srityje ir jį pastūmė. Po to sudavė jam vieną smūgį rankos kumščiu, jam atrodo dešine ranka, į kairės pusės veido sritį, pataikė į kairįjį žandą. Nuo smūgio jis krito ir galva atsitrenkė į šalia esančio namo tvorą. Nuo smūgio parkrito ant žemės. Kai jis po smūgio atsistojo, vyras užsimojo ranka, norėdamas dar kartą suduoti jam smūgį, tačiau jis, nelaukdamas kol jis suduos jam smūgį, vieną kartą jam spyrė, pataikė į tarpukojį. Vyras susirietė, jis daugiau jam nespyrė ir jo nemušė. Tada prie jo pribėgo moteris, kuri spyrė jam į dešinę koją. Dėl jos smūgio jis pajuto fizinį skausmą. Jis stovėjo nugara į tvorą, o vyras su moterimi prieš jį. Tada jis pasakė jiems, kad išsitrauks peilį, tą pasakė tam, kad jie nuo jo pasitrauktų ir jo daugiau nemuštų. Vyras su moterimi nuo jo atsitraukė. Tada jis nubėgo į savo automobilį ir, būdamas automobilyje, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus. Jis nori patikslinti, kad jis ant moters nešaukė, ji pati padarė sumaištį, rėkė ant jo. Jis gal ir kalbėjo garsiau, nes jo klausa sutrikusi, be to jam nebuvo pagrindo rėkti. Taip pat nori parodyti, kad jis vyrui spyrė vieną kartą į tarpukojį, kitur nemušė, spyrė tik dėl to, kad matė, kad jis užsimojo ranka norėdamas suduoti jam smūgį. Taip pat moteris vieną kartą spyrė jam į dešinę koją. Kai jis buvo Teismo medicinos tarnyboje ekspertui, kuris jį apžiūrinėjo, sakė, kad jam buvo suduotas smūgis į koją, tačiau negali pasakyti, kodėl tai nebuvo užfiksuota. Taip pat pareigūnams sakė, kad moteris jį puolė. Jis moters atžvilgiu nieko nedarė, jai atgal nesudavė. Apie peilį jis pasakė tik norėdamas išgąsdinti vyrą ir moterį, kad jie nusiramintų, peilio jis su savimi neturėjo. Taip pat papildomai nori parodyti, kad jis nežino kokiame name gyvena vyras, kuris prieš jį smurtavo. Jis apie jį jokios informacijos nerinko. Po įvykio jis buvo nuvažiavęs prie namo, kur įvyko konfliktas, žiūrėjo, gal būt ant kurio nors namo yra vaizdo stebėjimo kameros, galėjo apie vaizdo stebėjimo kameras kalbėti su (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvenančiais žmonėmis. Tačiau apie vyro darbovietę, apie jo asmens duomenis, jis informacijos nerinko, jo namo ar automobilių nefotografavo, kaip sakė, jis nežino tikslaus adreso, kur gyvena vyras (1 tomas, b. l. 30-33). Papildomai apklaustas nukentėjusysis A. K. parodė, kad yra informuotas, jog esant prieštaravimų tarp jo parodymų ir įtariamojo parodymų, galimai tarp jų bus atliekama akistata. Nori pasakyti, kad jis akistatos su įtariamuoju atsisako, taip pat atsisako akistatų su kitais proceso dalyviais. Jis davė išsamius parodymus apklausos metu, yra įspėtas už melagingų parodymų davimą, savo parodymų nekeis (1 tomas, b. l. 34-36);
- 2022 m. vasario 17 d. protokolu - pareiškimu, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nurodyta, kad pareiškėjas A. K., kad 2022 m. vasario 17 d., apie 12 val. 10 min. (duomenys neskelbtini), jam važiuojant automobiliu NISSAN valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvyko smulkus eismo įvykis su automobiliu NISSAN QASHQAI valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tarp minėto automobilio vairuotojos ir jo įvyko žodinis konfliktas. Už kelių minučių į įvykio vietą atvažiavo minėto automobilio vairuotojos vyras. Tarp vairuotojos vyro ir jo įvyko žodinis konfliktas, kuris pasibaigė muštynėmis. Minėtas vyras dešine ranka, nieko nesakęs, trenkė kumščiu jam į kairįjį žandą, nuo smūgio jis atsitrenkė galva į šalia esančio namo tvorą ((duomenys neskelbtini) namo tvora). Taip jam buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. Gindamasis minėtam vyrui spyrė į tarpukojį ir šis susirietė, bet vėliau vėl pradėjo pulti kartu su moterimi. Kad apsigintų ir užbaigtų muštynes pagąsdino, jog pasiims peilį ir nuėjo prie savo automobilio, kuris stovėjo už 30 m nuo įvykio vietos ir iškvietė policiją. (1 tomas, b. l. 9-12);
- B. R. parodymais, ikiteisminio tyrimo metu apklaustos įtariamąja, kuri parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Fiziškai ir psichiškai yra sveika, priklausomybės ligų centre nesigydė, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė. Įtarimo esmę suprato, savo kaltės nepripažįsta. 2022 m. vasario 17 d., apie 12. 00 val. prie (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis tarp jos ir kito automobilio. Automobilį vairavo vyras, tuo metu ji to vyro nepažinojo, šiuo metu žino, kad automobilio vairuotojas buvo A. K. Po eismo įvykio ji sustojo, A. taip pat. Ji bandė pasiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, tačiau A. iš karto puolė ją, pradėjo agresyviai sakyti, kad dėl eismo įvykio kalta ji. Jis buvo labai susijaudinęs, garsiai rėkė ant jos, mosikavo rankomis prieš jos veidą. Ji negalėjo susikalbėti su A., nes jis neleido jai pasakyti nei žodžio, visą laiką pakeltu tonu rėkė ant jos, kaltindamas, kad dėl eismo įvykio kalta ji. Kadangi jai nepavyko susikalbėti su A., jis rėkė ant jos ir mosikavo rankomis jai prieš veidą, ji paskambino savo vyrui A. R. Vyrui ji paskambino 12.19 val., papasakojo jam, kad įvyko eismo įvykis ir kito automobilio vairuotojas rėkia ant jos, neleidžia pasakyti nei žodžio. Kadangi gyvena netoliese, vyras atvažiavo labai greitai. Vyras išlipo iš mašinos, paprašė A. apsiraminti, tačiau A. pradėjo pakeltu tonu šaukti jos vyrui kas jis toks, klausdamas vis artinosi prie jo ir krūtine lyg tais bandė jos vyrą kaip ir pastumti. Tada jos vyras vieną kartą dešinės rankos pirštais atstūmė A. nuo savęs. Pastūmimas buvo lengvas, A. nenukrito, liko stovėti toje vietoje, kur ir stovėjo. Tada A. dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį jos vyrui A. į dešinės pusės galvos sritį, pataikė arčiau antakio. Po šio smūgio jos vyras A. sudavė vieną smūgį A. kumščiu į veidą, kur pataikė, ji nematė, smūgį sudavė dešine ranka. Tuo metu ji stovėjo vyrui už nugaros, pamatė, kad A. dešinės rankos kumščiu sudavė jos vyrui nemažiau penkių smūgių į galvos sritį. Smūgiai buvo chaotiški, todėl negali pasakyti tiksliai kur A. pataikė jos vyrui, tačiau matė, kad jos vyras rankomis laikosi už galvos. Ar jos vyras laikėsi už galvos dėl pataikytų smūgių, ar tiesiog dengėsi galvą nuo smūgių pasakyti negali, nes viskas vyko labai greitai. Taip pat A. spyrė vieną kartą jos vyrui į kairę koją, kuria koja spyrė A. ji neatsimena, nurodyti negali. Galimai A. taikėsi suduoti jos vyrui į tarpukojį, tačiau pataikė į kairę koją. Po spyrio, kadangi buvo sniegas, A. paslydo ir kūnu atsirėmė į tvorą, kuri buvo jam už nugaros. Tiksliai kuria vieta A. atsirėmė ji pasakyti negali. Tada A. supyko dar labiau, pasakė jiems, kad paims peilį ir juos papjaus ir nuėjo link savo automobilio. Vyras pasakė jai skambinti į policiją, nes nežinojo ar A. grasinimas paimti peilį yra realus. Peilio rankoje jis neturėjo, tačiau ji ir vyras nežinojo, ar jis turi peilį savo automobilyje. Į policiją ji paskambino apie 12.22 val. Visas konfliktas tęsėsi labai trumpai ir viskas vyko labai greitai. Ji savo kaltės nepripažįsta, nes ji nebuvo spyrus A. į koją, fizinio kontakto su A. ji neturėjo. Įvyko muštynės tarp A. ir jos vyro, o ji, kaip sakė, A. nebuvo spyrus, jo nemušė. Taip pat nori parodyti, kad kai atvyko policijos pareigūnai, vėliau bendraujant su policijos pareigūnu, jis pasakė, kad A. prisipažino, kad grasino jiems peiliu, tačiau tą padarė norėdamas juos išgąsdinti, peilio neturėjo. Taip pat policijos pareigūnas paklausė jos, ar ji bandė spirti A., nes jis teigia, kad ji bandė jam spirti, bet nepataikė, į ką ji atsakė, kad spirti ar kitaip mušti A. ji nebandė (1 tomas, b. l. 78-81); 2022 m. gegužės 5 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05648-22 įtariamosios B. R. atžvilgiu nutrauktas dalyje (1 tomas, b. l. 85-93); Papildomai, kaip liudytoja apklausta B. R. parodė, kad jai išaiškintos teisės ir pareigos, kurias ji suprato. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsniu nori pasinaudoti savo teise ir atsisakyti duoti parodymus prieš savo sutuoktinį A. R. (1 tomas, b. l. 37-39);
- liudytojo Michailo Reiso (Reis) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2022 m. vasario 17 d. jam dirbant kartu su Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiąja patrule Žaneta Žeimyte apie 12.22 val. iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyrius gavo iškvietimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur įvyko eismo įvykis, tai yra susidūrė du automobiliai, tarp vairuotojų kilo konfliktas, visureigio vairuotojas grasina kito automobilio vairuotojai peiliu, pranešėja laukia vietoje. Jiems atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje buvo automobilio „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo A. K. ir pranešėja, automobilio „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja B. R. su vyru A. R. Aiškinantis įvykio aplinkybes A. K. paaiškino, kad įvyko eismo įvykis, automobilį vairavo moteris, tai yra B. R. Pasak A. K., B. R. vairuojamas automobilis kliudė jo stovintį automobilį. B. R. važiavo viena. Kai B. R. sustojo po eismo įvykio, tarp A. K. ir B. R. kilo žodinis konfliktas dėl to, kas kaltas dėl eismo įvykio. Pasak A. K., jis kalbėjo ramiai, tik galbūt garsiai, nes neprigirdi, tačiau tono nekėlė, o B. R. pradėjo ant jo rėkti, kaltinti jį dėl eismo įvykio. A. K. pasiūlė iškviesti policijos pareigūnus. Tačiau B. R. paskambino savo vyrui, kaip vėliau paaiškėjo A. R., kuris, atėjęs, pastūmė A. K., sudavė smūgį į galvą, į veido sritį. A. K. rodė, kad jam buvo suduotas smūgis į galvos sritį, į burnos sritį. Taip pat A. K. pasakė, kad po to, kai A. R. sudavė jam smūgį, jis sudavė A. R. į tarpukojį, po ko, kaip pasakojo A. K., A. R. su B. R. jį puolė, nepatikslino, kokiu būdu puolė, todėl jis pagrasino jiems, kad tuoj atsineš peilį iš mašinos. A. K. nuėjo link savo mašinos, įsėdo į mašiną ir iškvietė policijos pareigūnus. Paklausus A. K., ar jis turi peilį, jis paaiškino, kad jokio peilio jis neturi ir neturėjo, apie peilį pasakė B. R. ir jos vyrui tik todėl, kad norėjo pagąsdinti, o iš tikrųjų jokio peilio nėra. Bendraujant su A. K. ant jo veido buvo matomi sužalojimai, burnos srityje matėsi patinimas, šiek tiek kraujo pėdsakų. Bendraujant su B. R. ji paaiškino, kad įvykus eismo įvykiui, A. K. pradėjo ant jos rėkti, anot jos elgėsi agresyviai jos atžvilgiu, dėl ko ji išsigando ir paskambino vyrui. Atėjus vyrui tarp A. K. ir A. R. kilo muštynės, B. R. nepasakojo, kas pirmas pradėjo muštynes, tik pasakė, kad A. K. taip pat sudavė smūgį jos vyrui, po ko pagrasino jiems peiliu ir nuėjo link savo automobilio. B. R. išsigando ir iškvietė policijos pareigūnus. Kaip pasakė B. R. ir A. R., peilio jie nematė, nežino, ar iš tikrųjų A. K. turi peilį. Jis paaiškino, kad A. K. turi pretenzijų dėl to, kad A. R. jį sumušė, į ką B. R. atsakė, kad taip pat nori rašyti pareiškimą ant A. K., nes jos vyro veiksmai A. K. atžvilgiu buvo savigyna. Jis paaiškino, kad B. R. turi teisę rašyti pareiškimą, tačiau ant A. K. veido tikrai matosi kūno sužalojimai, o ant jos vyro A. R. jokių matomų kūno sužalojimų nėra. B. R. paaiškino, kad A. K. sudavė jos vyrui smūgį į pilvą. Bendraujant su A. R. jis prisipažino, kad sudavė smūgį A. K., nes nesusivaldė, nes jis rėkė ant jo žmonos. Įvykio vietoje A. K. teigė, kad A. R. pirmas pradėjo jį mušti. Kadangi įvykio vietoje nepavyko išspręsti konflikto, A. K. turėjo pretenzijų A. R., o B. R. turėjo pretenzijų A. K., iš A. K. buvo priimtas pareiškimas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 tomas, b. l. 41-43);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G 542/2022(01), kurioje nurodyta, kad A. K. nustatyta poodinės kraujosruvos kairiame žande, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, prieš 3-6 paras iki apžiūros; sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; A. K. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą; nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir galimai laiku, t. y. 2022-02-17;
- 2022 m. kovo 3 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) skambučio įrašas ID 91539772762, skambučio pradžia: 2022-02-17 12:23:15.mp3. Skambučio trukmė 2 minutės 21 sekundė. Skambinama iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso liudytojui (nukentėjusiajam) A. K.. A. K. praneša į BPC, kad kitas asmuo „paleido rankas“, sudavė jam ir dabar guzas, lūpą pakirto, gal dantis išmušė (1 tomas, b. l. 55-56);
- 2022 m. kovo 16 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas BPC garso įrašas (duomenys neskelbtini). Skambučio trukmė 1 minutė 20 sekundžių. Skambinama iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso liudytojai B. R.. B. R. nurodo BPC, kad gyvenvietėje įvyko eismo įvykis, prasidėjo konfliktas ir asmuo norėjo net peilį traukti, vyras ją užstojo (1 tomas, b. l. 58-61);
- 2022 m. kovo 4 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimi „Body“ kameros 1725 (B0F1EC619692) vaizdo įrašai. Vaizdo įrašo pavadinimas 2022_0217_124931_002. Viršutiniame kairiajame kampe matomas užrašas: 2022_0217_124931_002, apatiniame kairiajame kampe užrašas VLN_PR_619692 2022/02/17 12:49:20. Vaizdo įrašo trukmė - 5 minutės 12 sekundžių. Vaizdo įrašas yra spalvotas, garsas yra įrašomas. Vaizdo įraše užfiksuota, kad policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, bendrauja, aiškinasi įvykio aplinkybes su nukentėjusiuoju A. K. ir A. R. bei B. R. (1 tomas, b. l. 65-70).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų.
Kaltinamasis A. R. ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai. Nagrinėjamu atveju įvertinus paties kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, specialisto išvadą, užfiksuotus vaizdo ir garso įrašus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad A. R. 2022 m. vasario 17 d., apie 12.10 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. K. į kairįjį žandą, padarydamas poodines kraujosruvas kairiajame žande, kraujosruvą lūpos gleivinėje - sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad nesusitvardė ir konflikto kilusio dėl eismo įvykio, kuriame dalyvavo jo žmona B. R. ir A. K., metu, kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į veido sritį. Kaltinamasis pažymėjo, jog labai gailisi dėl savo poelgio, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje teigė, jog smūgį nukentėjusiajam sudavė po to, kai, jo teigimu, nukentėjusysis A. K. sudavė jam smūgį į veido sritį. Taip pat kaltinamasis teigė, jog po jo smūgio nukentėjusiajam, A. K. dar du kartus ranka sudavė kaltinamajam į kairę smilkininę veido dalį. Pažymėtina, kad dėl nukentėjusiojo veiksmų kaltinamasis 2022 m. vasario 18 d. su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą 2-ajį veiklos skyrių, tačiau 2022 m. liepos 15 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių A. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino, kad nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo neskundė. Pažymėjo, kad abu, tiek jis, tiek nukentėjusysis pasikarščiavo. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje atsiprašė nukentėjusiojo ir išreiškė norą susitaikyti su nukentėjusiuoju, teigė, jog prieš teismo posėdį susitarė dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. K.
Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus buvo nuoseklus, taip pat išdėstė tuo metu susiklosčiusią situaciją, patvirtino, jog kaltinamasis sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į kairės pusės veido sritį. Minėtas aplinkybes patvirtina liudytojo Michailo Reiso parodymai, kuris kaip patrulis atvyko pagal iškvietimą į įvykio vietą, tiek liudytoja B. R., kuri matė konfliktą tarp A. K. ir A. R.. Aplinkybes tai pat patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu. Pažymėtina, kad dėl tokių neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis juto fizinį skausmą, buvo sužalota kairė veido pusė, dėl sužalojimo patino kairės pusės skruostas, nustatyta poodinė kraujosruva kairiame žande bei kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, nuskilęs viršutinio priekinio danties vainikas, sužalojimai, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šios aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, kad kaltinime nurodytos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtino.
Nurodyti įrodymai, teismo vertinimu, patvirtina, kad kaltinamasis tyčia vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį ir suprato, kad gali sukelti jam fizinį skausmą ar sužalot jo sveikatą, ir to siekė. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia bei pripažino savo kaltę. Minėtų įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. A. R. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas teigė, kad pripažintina dar viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šiam teiginiui prieštaravo nukentėjusiojo atstovas advokato padėjėjas, tvirtindamas, jog nukentėjusysis neigia sudavęs kaltinamajam, taip pat pažymėdamas, jog tai patvirtina nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (2 tomas, b. l. 86-94). Teismas nesutinka su kaltinamojo gynėjo nuomone ir atkreipia dėmesį, jog pats kaltinamasis pripažino, kad konflikto metu pasikarščiavo, todėl ir sudavė smūgį nukentėjusiajam, taip pat byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių nukentėjusiojo provokuojančius ar rizikingus veiksmus.
BK 38 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015, 2K-366-222/2017, 2K-52-942/2020). Kartu pažymėtina, kad baudžiamosios teisės doktrinoje yra suformuluota pozicija, kad iš baudžiamosios atsakomybės esmės, humanizmo principo kyla būtinybė individualizuojant atsakomybę atsižvelgti ir į aplinkybes, tiesiogiai nesusijusias su kaltininko padaryta nusikalstama veika, bei, kad tokios pozicijos turi būti laikomasi ir taikant BK 38 straipsnio nuostatas. Teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 dalyje (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai) (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-294-209/2018).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatas Andriejus Melkovas pateikė teismui 2022 m. gruodžio 2 d. susitaikymą ir susitarimą dėl žalos atlyginimo pasirašytą nukentėjusiojo A. K. ir kaltinamojo A. R. (1 tomas, b. l. 102-103).
Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamasis A. R. atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko, sąlygas.
Svarbu akcentuoti, kad BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai išvadą dėl šios sąlygos buvimo gali padaryti tik įvertinę su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes. Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą) ir pan. (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-548-898/2017). Kaltinamasis A. R. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau baudos sumokėtos (1 tomas, b. l. 129-131), dirbantis, vedęs, augina mažametį vaiką. Duomenų, kad būtų registruotas Priklausomybės ligų centre ir/ar gydęsis ar ambulatoriškai lankęs Psichiatrijos klinikos stacionare, byloje nėra, taip pat duomenų, kad po padarytos nusikalstamos veikos būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus, byloje taip pat nėra. Akcentuotinas ir paties kaltinamojo A. R. elgesys, t. y. kad jis kaltę teisminio nagrinėjimo metu pripažino, savo poelgio neteisino, vertino blogai, dėjo pastangas susitaikyti su nukentėjusiuoju ir susitaikė, atlygino dalį žalos bei susitarė dėl likusios žalos dalies atlyginimo. Sprendimas atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju A. K., įvertinant sąlyginį šio sprendimo pobūdį – galimybę jį panaikinti bei patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jei per vienerius metus bus padaryta nauja nusikalstama veika, šiuo atveju užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi, aptartų duomenų visuma rodo, kad aplinkybių, draudžiančių nutraukti bylą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, dėl minėtų proceso dalyvių susitaikymo, nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamasis A. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnis).
Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų
Vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesas dalyje dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. ieškinio dėl 3740,66 (trijų tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt eurų ir 66 centų) eurų turtinės žalos, 3000 eurų (trijų tūkstančių eurų) neturtinės žalos bei 1731 (tūkstančio septynių šimtų trisdešimt vieno) euro bylinėjimo išlaidų priteisimo, atlyginimui iš kaltinamojo A. R. (2 t., b. l. 16–47) nutrauktinas, kadangi teismui buvo pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarimas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (2 t., b. l. 102-103), kuris tvirtintinas bei dalis žalos yra atlyginta (2 t., b. l. 48).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su kompaktiniu disku, kuriame užfiksuoti „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašai, Bendrojo pagalbos centro garso įrašai (prisegtas prie bylos viršelio) – paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
A. R. (A. R.) pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam A. K. susitaikius ir Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu baudžiamąją bylą nutraukti.
Patvirtinti 2022 m. gruodžio 12 d. susitaikymą ir susitarimą tarp kaltinamojo A. R. ir nukentėjusiojo – ieškovo A. K., dėl žalos atlyginimo, pagal kurį kaltinamasis A. R. įsipareigoja dalimis per 17 (septyniolikos) mėnesių terminą atlyginti likusią žalos dalį – 3450 (tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt) eurų, nukentėjusiajam A. K., ir procesą dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su kompaktiniu disku, kuriame užfiksuoti „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašai, Bendrojo pagalbos centro garso įrašai (prisegtas prie bylos viršelio) – palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.