Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-29 · Civilinė byla Nr. 2S-1122-343/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-29
Bylos Nr.
2S-1122-343/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Pareiškėjas
S. P.
Suinteresuotas asmuo
Kauno teritorinei muitinei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1122-343/2015Teisminio proceso Nr.2-22-3-02875-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 122.2; (S) 122.3; 122.4
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. P. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2FB-116-336/2015 pagal pareiškėjo S. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno teritorinei muitinei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir antstoliui A. Š. dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti E. P.. Nurodė, kad yra įregistravęs ir vykdė individualią veiklą, tačiau iš jos negaudavo pakankamai pajamų, patyrė daug nuostolių, susidarė itin didelis įsiskolinimas. Kauno apskrities VMI 2007 07 19 sprendimu nuspręsta iš jo išieškoti į valstybės biudžetą 3 354 059,52 Lt mokestinę nepriemoką, o Kauno teritorinės muitinės 2007 08 20 sprendimu - užsienio valstybės naudai 247 443,98 Lt muito ir muito delspinigių nepriemoką. Jis 5 metus neturi darbo, 6 metus iš individualios veiklos negauna pajamų, todėl neturi net teorinių galimybių padengti įsiskolinimus. Pareiškėjas gyvena pas mamą ir yra jos visiškai išlaikomas, kadangi gyvena kaime bei neturi transporto priemonės, dėl ko darbą susirasti yra ypatingai sunku. Kas mėnesį turi mokėti 650,00 Lt vaiko išlaikymui, yra susidariusi 3 192,13 Lt skola VSDFV dėl nesumokėtų PSD įmokų. Jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir lėšų banko sąskaitose neturi. Siekdamas atkurti savo mokumą, ketina atnaujinti individualią veiklą, t. y. teikti automobilių remonto paslaugas, dalį gaunamų pajamų skirti kreditorių reikalavimams tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys Kauno teritorinė muitinė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateiktuose atsiliepimuose į pareiškimą prieštaravo dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo, kadangi skolos valstybės biudžetui susidariusios dėl neteisėtos pareiškėjo veiklos – už neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas cigaretes.

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime į pareiškimą neprieštaravo dėl pareiškėjui bankroto bylos iškėlimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 18 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui S. P. bankroto bylą.

Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas yra išsituokęs, turi nepilnametį sūnų T. P., gim. (duomenys neskelbtini), dėl kurio išlaikymo, po 650 per mėnesį, yra išduotas 2008 05 16 vykdomasis raštas, nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, neturi. Pareiškėjo skolos kreditoriams sudaro 1 044 190 Eur, jų mokėjimo terminai yra suėję.

Byloje nustatyta, kad 2007 08 20 Kauno teritorinės muitinės sprendimu Nr. 10000083953 nuspręsta iš S. P. priverstinai išieškoti užsienio valstybės naudai 247 443,98 Lt mokestinei nepriemokai dengti. Šio sprendimo pagrindas Hanoverio vyriausiosios finansų direkcijos 2007 06 29 prašymas Nr. (duomenys neskelbtini)Z 4608 B-LT 68/07 išieškoti iš S. P. 24 7443,98 Lt mokestinę nepriemoką: 140 642,45 Lt muito ir 106 801,53 Lt muito delspinigių (t. 1, b. l. 63, 99- 111). 2007 07 19 Kauno apskrities VMI viršininko sprendimu Nr. 14-1930627 iš S. P. nuspręsta išieškoti į biudžetą 3 354 059,52 Lt (971402,78 Eur) sumą (t. 1, b. l. 64). Šios skolos susidarė dėl to, kad S. P. nuo 1999 m. kovo iki 2000 m. vasario mėn. savo nuosavybėje turėjo prekes, apmokestinamas importo mokesčiais (6224000 vnt. cigarečių), kurios buvo įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją, pažeidžiant nustatytą tvarką (t.1, b. l. 99-111). Teismas, įvertinęs tai, kad skolos susidarė ne iš įmonės, o iš neteisėtos pareiškėjo veiklos, vertino, kad toks jo elgesys neatitinka net minimaliai rūpestingo ir atidaus asmens elgesio standarto. Nors ir žinodamas apie jam gresiančias tokių veiksmų pasekmes, pareiškėjas atliko neteisėtus veiksmus, kurie prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Todėl šie veiksmai negali būti vertinami sąžiningais. Teismas, spręsdamas dėl FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. taikymo, tai pat byloje nustatė, kad nuo 2005 m. pareiškėjas vykdė individualią veiklą, o nuo 2009 m. ją vykdė kaip savarankiškai dirbantis asmuo (t. 1, b. l. 29, 90, 91), tačiau iš jos pajamų visai negavo (t. 1, b. l. 46-60). Atvirkščiai, dėl šios veiklos vykdymo nuo 2011 09 01 iki 2015 01 07 susidarė 1 122,77 Eur įsiskolinimas SODROS biudžetui (t.1 b. l. 83- 84). Todėl teismas laikė nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad jis ketina atnaujinti individualią veiklą ir teikti automobilio remonto paslaugas, o gautą pajamų dalį skirti kreditorių reikalavimams tenkinti. Pareiškėjas darbo biržoje taip pat niekada nebuvo ir nėra registruotas (t.1, b. l. 98). Todėl teismas vertino, kad pareiškėjas, būdamas jauno amžiaus ir darbingas, nes pripažino, kad gali vykdyti individualią veiklą, jokio darbo neieškojo, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų prievolėms kreditoriams pradėti vykdyti, yra nemokus dėl savo paties nesąžiningų veiksmų. Teismas pažymėjo, kad pareiškime pareiškėjas nurodė, kad, vykdydamas individualią veiklą, jis negaudavo pakankamai pajamų, patyrė daug nuostolių, susidarė itin didelis įsiskolinimas, tačiau, nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, kad įsiskolinimas atsirado iš jo neteisėtų veiksmų, jis 1999 m. Vokietijoje buvo nuteistas už kontrabandą ir mokesčių nemokėjimą, ir tai vertino kaip teismo ir kreditorių sąmoningą klaidinimą. Pareiškėjo argumentus, kad jį visiškai išlaiko jo motina teismas taip pat vertino kaip pareigos vykdyti prievoles kreditoriams vengimą. Teismui abejones dėl pareiškėjo sąžiningumo ir siekio vykdyti prievoles kreditoriams kėlė ir prašoma patvirtinti būtinųjų išlaidų 760 Lt suma, nes šiuo metu jis nurodo, kad yra visiškai išlaikomas motinos. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui, bankroto byla nekeltina FABĮ 5 str. 8 d. 2 p., nes bankroto bylos iškėlimas prieštarautų šio įstatymo tikslui – atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nurodytą atsisakymo iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą pagrindą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsisakyti iškelti bankroto bylą vadovaujantis FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. pagrindu galima tik tada, jeigu asmuo likus ne mažiau nei 3 metams iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo teisme dienos sudarė CK 6.67 str. nurodytus sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises, taip pat jeigu atliko kitokius veiksmus, kurie, vadovaujantis CK nuostatomis, laikytini nesąžiningais. Teismas atsisakė iškelti bankroto bylą vadovaudamasis tuo, kad didžioji pareiškėjo įsiskolinimų dalis susidarė ne iš jo vykdomos individualios veiklos, o iš neteisėtos pareiškėjo veiklos. Pažymi, kad pareiškėjas buvo nuteistas Vokietijoje baudžiamojoje byloje už kontrabandą ir mokesčių nemokėjimą, laisvės atėmimo bausmę realiai atliko, todėl šie pareiškėjo veiksmai ir jų pagrindu atsiradusios skolos neatitinka FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nurodytų sąlygų, kadangi įsiskolinimas atsirado ne iš civilinių teisinių santykių, be to, nuo veikos atlikimo iki pareiškimo iškelti bankroto bylą dienos yra praėję daugiau nei 3 metai. Teismas netinkamai išnagrinėjo ir įvertino bylos aplinkybes, todėl išvadą dėl pareiškėjo nesąžiningumo grindė tik subjektyviomis prielaidomis, o ne byloje surinktų įrodymų visapusiu ir objektyviu aplinkybių įvertinimu. Teismas nepagrįstai aplinkybę, jog 2009-2013 metais pareiškėjas, vykdydamas individualią veiklą, iš viso negavo pajamų vertino kaip dirbtinį pajamų nerodymą ar mėginimą jas nuslėpti, kadangi šios teismo išvados nepagrįstos jokiais įrodymais. Pažymi, kad laikotarpiu 2009-2013 m. nebuvo gauta jokių pajamų, kadangi pareiškėjas jos realiai nevykdė, nes dėl ekonominio sunkmečio buvo itin sumažėjusi pareiškėjo teiktų paslaugų – automobilių remonto – paklausa, o ne todėl, kad būtų sistemingai vengęs gauti kokių nors pajamų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra vaiko išlaikymo įsiskolinimo, nepagrįstai pareiškėją laikė nesąžiningu dėl to, kad savo prievoles vykdė selektyviai, kadangi šio įsiskolinimo nėra tik todėl, kad buvusi sutuoktinė nėra pareiškusi jokių pretenzijų dėl išmokos vaikui nemokėjimo. Teismas taip pat nepagrįstai pareiškėjo argumentus, kad jį visiškai išlaiko motina, vertino kaip vengimą vykdyti prievoles ir patvirtinančius jo nesąžiningumą. Faktas, kad pareiškėją išlaiko motina, nepaneigia pareiškėjo teisės į būtinųjų išlaidų sumos paskyrimą. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas savo veiksmais/neveikimu iš tiesų suvokė ir siekė pabloginti savo padėtį bei padidinti savo nemokumą. Pareiškėjas teigia, jog priešingai, taupydamas lėšas ir gyvendamas su motina, siekdamas atnaujinti savo individualią veiklą, nesiimdamas jokių papildomų paskolų ir neįskolindamas naujiems kreditoriams, ėmėsi visų jam prieinamų priemonių savo mokumui atkurti, dėl ko jis, vadovaujantis LR FABĮ 5 str. 8 d. 2 p., nesąžiningu nelaikytinas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundo argumentai nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui iškelti bankroto bylą FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą teisėtumo ir pagrįstumo klausimas teigiant, jog teismas, netinkamai nustatęs bylos aplinkybes ir įvertinęs įrodymus, nepagrįstai konstatavo FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nurodytą pagrindą atsisakyti iškelti bankroto bylą.

FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, jog FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi, sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai yra, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Taigi, fizinio asmens nemokumui nustatyti reikalinga, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršytų 25 LR Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negalėtų vykdyti skolinių įsipareigojimų.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė iškelti jam bankroto bylą FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. pagrindu, kadangi pareiškėjo veiksmai ir jų pagrindu atsiradusios skolos neatitinka FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nurodytų sąlygų, nes įsiskolinimas atsirado ne iš civilinių teisinių santykių, be to, nuo minėtos veikos atlikimo iki pareiškimo iškelti bankroto bylą dienos yra praėję daugiau nei 3 metai.

FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato kitą pagrindą, kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t. y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. CK 1.5 straipsnis įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys, remiantis subjektyviu vertinimu, bus traktuojamas kaip nesąžiningas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nekilnojamojo turto neturi (t. 1, b. l. 19), nedirba, darbo biržoje nebuvo ir nėra registruotas (t.1, b. l . 98). Byloje duomenų, kad apeliantas nedarbingas ar turi sveikatos sutrikimų, taip pat kad siekė, tačiau negalėjo įsidarbinti dėl asmeninių savybių (išsilavinimas, turima darbo patirtis, šeiminė padėtis ir pan.), dėl kurių jis neatitiko darbo rinkoje esančio poreikio, nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2009 m. vykdė individualią veiklą kaip savarankiškai dirbantis asmuo (t. 1, b. l. 90, 91), tačiau iš jos pajamų visai negavo (t. 1, b. l. 46-60). Atvirkščiai, dėl jos vykdymo nuo 2011 09 01 iki 2015 01 07 susidarė 1 122,77 Eur įsiskolinimas Sodros biudžetui (t.1 b. l. 83-84). Tai reiškia, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų argumentams, jog siekia turimų skolinių įsipareigojimų įvykdymo atgaivindamas ir vykdydamas individualią veiklą ar įsidarbindamas, pagrįsti (CPK 178 str., 185 str.). Pagal formuojamą teismų praktiką bankroto bylose, pareiškėjo nesiėmimas jokių veiksmų, kad įsidarbintų ir taip sumažintų savo turimas skolas, rodo pareiškėjo nesąžiningumą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2FB-10560-934/2014, Šiaulių apygardos teismo 2014-10-06 nutartis, priimta civilinėje yloje Nr. 2S-962-210/2014). Pareiškėjui nepateikus jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo aktyvius veiksmus siekiant gauti kokias nors pajamas, pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo faktas vertintinas kaip siekis išvengti turimų skolinių įsipareigojimų, o ne atkurti mokumą, o tokie pareiškėjo siekiai nesuderinami su sąžiningumo reikalavimais. Viena esminių sąlygų fiziniam asmeniui bankrutuoti pagal FABĮ yra pajamų gavimas, gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais. FABĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą turi būti pridėti taip pat ir fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinantys dokumentai. Viena iš FABĮ 16 straipsnyje nurodytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu – pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą (FABĮ 16 straipsnio 10 punktas). Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas nereiškia besąlygiško asmens atleidimo nuo skolų ir pirmiausia yra skirtas keisti tolesnį asmens elgesį. Apeliantas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, iš kur ir kiek planuoja gauti pajamų, kad realiai galėtų atsiskaitinėti su kreditoriais bei mokėti atlyginimą administratoriui, nenurodė jokių motyvų, planų, kaip planuoja atkurti savo nemokumą. Pareiškėjas skunde teigia, kad aplinkybę, jog jis yra pilnai išlaikomas motinos, dėl ko jis neprisiima jokių papildomų skolinių įsipareigojimų ir tokiu būdu neblogina savo turtinės padėties, reikėtų vertinti kaip lėšų taupymą, stengimąsi nebloginti savo finansinės padėties, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę vertino kaip jo nenorą, vengimą atsiskaitinėti su kreditoriais. Šių aplinkybių pagrindu pareiškėjo elgesys negali būti vertinamas kaip itin atidus ir rūpestingas. Visos anksčiau išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti apelianto nesąžiningumą pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris negauna ir neketina gauti pajamų, o tai reiškia neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais. Esant tokiai situacijai ir pareiškėjui iškėlus bankroto bylą, pareiškėjas negalėtų vykdyti įstatyme nustatytos procedūros – atsiskaityti su savo kreditoriais. Todėl atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kuriais apeliantas ginčija teismo padarytas išvadas, jog jis yra nemokus dėl savo paties nesąžiningų veiksmų – nesiėmė jokių veiksmų skoloms padengti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu teismo padarytas išvadas, konstatuoja, kad šių išvadų atskirojo skundo argumentai nepaneigia, nes pirmosios instancijos teismas klausimo dėl pareiškėjo sąžiningumo išsprendimui reikšmingas aplinkybes nustatė išsamiai ir įvertino tinkamai (CPK 185 str.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų FABĮ tikslui - atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros bei sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nepažeidė materialinių ir procesinių teisės normų, asmenų lygybės įstatymui ir teismui principo ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str.).

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Vadovaujantis anksčiau nurodytais argumentais, atskirasis skundas atmetamas, paliekama galioti pirmosios instancijos teismo nutartis (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė