- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-18
- Bylos Nr.
- 2FB-116-336/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02875-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Pareiškėjas
- S. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno teritorinei muitinei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
- Kategorijos
- 26.8pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno teritorinei muitinei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir antstoliui A. Š., dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-12-29 nutartimi priimtas pareiškėjo S. P. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 66- 67, t.1).
Pareiškėjas S. P. patikslintu pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratorium paskirti E. P. (b. l. 42- 45, t.1). Pareiškime nurodė, kad jis yra įregistravęs ir vykdė individualią veiklą- kitą aptarnavimo veiklą. Vykdydamas šią veiklą jis negaudavo pakankamai pajamų, patyrė daug nuostolių, susidarė itin didelis įsiskolinimas. Kauno apskrities VMI 2007-07-19 sprendimu Nr. 14-19-30627 nuspręsta iš jo išieškoti į valstybės biudžetą 3354059,52 Lt mokestinę nepriemoką, o Kauno teritorinės muitinės 2007-08-20 sprendimu Nr. 10000083953 užsienio valstybės naudai 247443,98 Lt muito ir muito delspinigių nepriemoką. Jis 5 metus neturi darbo, 6 metus iš individualios veiklos negauna pajamų, todėl neturi net teorinių galimybių padengti įsiskolinimus. Jis gyvena pas mamą ir yra jos visiškai išlaikomas, kadangi gyvena kaime bei neturi transporto priemonės, dėl ko darbą susirasti yra ypatingai sunku. Be to jis kas mėnesį turi mokėti 650,00 Lt vaiko išlaikymui. Taip pat yra susidariusi 3192,13 LT skola VSDFV dėl nesumokėtų PSD įmokų. Jis neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir lėšų banko sąskaitose, vienintelis jo turimas turtas drabužiai ir avalynė. Siekdamas atkurti savo mokumą, ketina atnaujinti individualią veiklą, t. y. teikti automobilių remonto paslaugas, dalį gaunamų pajamų skirti kreditorių reikalavimams tenkinti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti, iškelti jam bankroto bylą. Papildomai paaiškino, kad buvo nuteistas 1999 m. Vokietijoje baudžiamojoje byloje už kontrabandą ir mokesčių nemokėjimą, gavo 3 metų ir 6 mėnesių laivės atėmimo bausmę. Jis realiai atliko 2/3 bausmės. Po 6 metų atsiųsti laiškai dėl nesumokėtų mokesčių. Pripažįsta, kad skola susidarė dėl neteisėtos veikos. Nuo šio laiko jis jokių pajamų neturi. Jis individualią veiklą registravęs nuo 2009 m., tačiau jos realiai nevykdo. Jam padėjo tėvai, šiuo metu mama. Bandė įsidarbinti, tačiau nepavyko. Išlaikymo prievolę vaikui jis vykdo, lėšas gauna iš ūkininkų, draugų, motinos- ji gauna invalidumo pensiją. Išlaikymą vaikui moka ne per antstolį, o tiesiai buvusiai žmonai, priklausomai nuo aplinkybių- 200- 300 Lt per mėnesį. Planuoja atnaujinti individualią veiklą, dirbti ir mokėti mokesčius. Veiklai atnaujinti reikia kapitalo. Šiuo metu jo padėtis kritinė, iškėlus bylą bandys kažką daryti. Šiuo metu su tokioms skoloms daryti nieko neišeina.
Pareiškėjo atstovas adv. Mindaugas Šeškauskis teismo prašo pareiškimą tenkinti ir iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Paaiškino, kad pareiškėjas buvo teistas už 1999 m. už mokesčių nemokėjimą disponuojant akcizinėmis prekėmis. Jis nuosprendį įvykdė, tačiau liko mokestinė nepriemoka Vokietijos biudžetui. Ji tokia didelė, kad akivaizdu, kad jis tos prievolės niekada neįvykdys. Tokia suma rodo, kad asmuo yra nemokus, pagrindų atsisakyti iškelti bankroto nėra, priešingai, t. y. yra visi pagrindai bankroto bylai iškelti.
Suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą (b. l. 74- 75, t.1), kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, prašo pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkinti, bylą prašo nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad Kauno teritorinė muitinė vykdo išieškojimą iš S. P. pagal 2007-07-03 gautą Vokietijos Respublikos Hanoverio vyriausiosios finansų direkcijos savitarpio pagalbos prašymą Nr. ZVD 391 – Z4608 B LT 68/07, dėl 247443,98 Lt išieškojimo. Ši skola susidarė už neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas importo mokesčiais apmokestinamas cigaretes (6224000 vnt.). Taigi ši skola atsirado ne iš įmonės veiklos, kaip nurodoma pareiškime, o iš neteisėtos veiklos. Skolininkas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, kad jo motina gali jį pilnai išlaikyti, bei dokumentų, kad jis įsiskolinimo laikotarpiu buvo registruotas darbo biržoje, kaip ieškantis darbo asmuo, tačiau darbo pasiūlymų jam nebuvo pateikta. Be to 2009-2014 m. deklaracijose nurodoma, kad jo gyvenamoji vieta yra Kėdainių mieste, o ne kaime. Taip pat skolininkas nepateikė FABĮ reikalaujamų dokumentų, patvirtinančių numatomas gauti pajamas. Todėl neatmetama tikimybė, kad S. P. realiai vykdo individualią veiklą ir gauna pajamas, tačiau vengdamas mokesčių mokėjimo, jų nedeklaruoja, bei teismui teikia klaidinančią informaciją apie savo nemokumą.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė atsiliepimą (b. l. 77, t.1), kuriame nurodė, kad nesutinka, kad S. P. būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla. Nurodė, kad S. P. valstybės biudžetui skolingas 971371,50 Eur. Įsiskolinimas biudžetui susidarė išimtinai tik pagal Vokietijos mokesčių administratoriaus išduotą vykdomąjį dokumentą, t. y. S. P. priskaičiuoti mokesčiai už įvežamo tabako muito pridėtinės vertės mokestį ir delspinigius, tabako mokestį ir delspinigius, turint ir neteisėtai įvežant į bendrijos muitų teritoriją 6224000 vnt. cigarečių. Tokiam asmeniui iškėlus bankroto bylą, susidarytų situacija, kad asmuo nemokėdamas mokesčių į valstybės biudžetą, ir turėdamas galimybę numatyti šios bylos kontekste atsirandančias pasekmes, visada būtų pripažįstamas sąžiningu dėl savo nemokumo susidarymo priežasčių. Be to akivaizdu, kad S. P., būdamas darbingo amžiaus, neieško jokio darbo, nesiima teisėtų veiksmų savo finansinei padėčiai gerinti penkerius metus, nesistengia bent dalinai įvykdyti įsiskolinimą. Be to teigdamas jos neturi darbinių pajamų penkerius metus, po bankroto bylos iškėlimo S. P. savo poreikių tenkinimui nori skirti 760,00 Lt sumą, kas prieštarauja racionaliai logikai.
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė atsiliepimą (b. l. 83, t.1), kuriame nurodė, S. P. skola fondo biudžetui yra 1122,77 Eur, jie neprieštarauja dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 116, t.1).
Suinteresuotas asmuo antstolis A. Š. prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 117, t.1).
Fizinio asmens bankroto bylą atsisakytina iškelti.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas S. P. yra išsituokęs (b. l. 27, t.), turi nepilnametį vaiką T. P., gim. (duomenys neskelbtini), dėl kurio išlaikymo, po 650 per mėnesį, yra išduotas 2008-05-16 vykdomasis raštas (b. l. 24- 26, 28, t.). S. P. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, neturi (b. l. 19, 20, t.).
2005-06-21 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kėdainių skyriaus pažyma Nr. 85 patvirtina, kad S. P. vykdė individualią veiklą- prekyba; finansinis tarpininkavimas, nekilnojamais turtas, nuoma, kita verslo, konsultacinė veikla; kita aptarnavimo veikla (b. l. 29, t.1). VSDFV pažymos patvirtina, kad S. P. nuo 2009-01-01 vykdo individualią veiklą kaip savarankiškai dirbantis asmuo, o nuo 2005-06-21 iki 2008-12-31 kaip savininkas (b. l. 90, 91, t.1). S. P. taip pat pateikė 2009- 2013 m. metines pajamų deklaracijas, iš kurių matyti, kad S. P. šiuo laikotarpiu vykdė individualią veiklą, tačiau pajamų iš jos negavo (b. l. 46- 60, t.1). 2014-12-15 Informatikos ir ryšių departamento pažyma patvirtina, kad S. P. Lietuvos Respublikoje neteistas (b. l. 65, t.1). S. P. Kauno teritorinėje darbo biržoje Kėdainių skyriuje niekada nebuvo ir nėra registruotas (b. l. 98, t.1).
VSDFV Kauno skyriaus registrų skyriaus 2014-10-10 pažyma patvirtina, kad S. P. skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2014-10-10 yra 3192,13 Lt (b. l. 30), o VSDFV atsiliepime nurodytas 1122,77 Eur įsiskolinimas (b. l. 83- 84). Antstolio A. Š. 2014-10-14 pažyma patvirtina, kad yra jam yra pateikti vykdymui šie kreditoriniai reikalavimai S. P. vardu: VMI prie LR FM sprendimas Nr. 14-19-302627, išduotas 2007-07-19 dėl 3354059,52 Lt skolos išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, skola ir vykdymo išlaidos neišieškotos; Kauno teritorinės muitinės sprendimas Nr. 10000083953, išduotas 2007-08-20 dėl 247443,98 Lt skolos išieškojimo, išieškotojo Kauno teritorinės muitinės naudai, skola ir vykdymo išlaidos neišieškotos (b. l. 31, t.).
2007-08-20 Kauno teritorinės muitinės sprendimu Nr. 10000083953 nuspręsta iš S. P. priverstinai išieškoti užsienio valstybės naudai 247443,98 Lt sumą mokestinei nepriemokai dengti- sprendimo pagrindas Hanoverio vyriausiosios finansų direkcijos 2007-06-29 prašymas Nr. ZVD 391- Z 4608 B- LT 68/07 išieškoti iš S. P. 247443,98 Lt mokestinę nepriemoką: 140642,45 Lt muito ir 106801,53 Lt muito delspinigių (b. l. 63, 99- 111). Taip pat 2007-07-19 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimu Nr. 14-19-30627 iš S. P. nuspręsta išieškoti į biudžetą 3354059,52 Lt (971402,78 Eur) sumą (b. l. 64, t.).
Byloje nustatyta, kad visų paminėtų skolų mokėjimo terminai yra suėję.
Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis Fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – FABĮ). Įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-561/2014).
Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.
Be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nustatytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte neįtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai. Dėl to aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Parengiamieji įstatymo dokumentai (FABĮ koncepcija, tyrimas „Fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo būdų analizė“) patvirtina, kad priimant FABĮ nebuvo siekiama suteikti galimybę nesąžiningiems asmenims atkurti savo mokumą. Pagal Lietuvoje pasirinktą ir FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nesąžiningu asmuo pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo teikiant informaciją apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014). Kasacinis teismas šioje nutartyje taip pat yra nurodęs, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, kad egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (žr. ten pat) (2014-12-19 LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-561/2014).
Taigi sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo turi būti įvertinti jo veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
Įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Toks aiškinimas atitiktų ir sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207 (kreditinis sukčiavimas), 208 (skolininko nesąžiningumas), 209 (nusikalstamas bankrotas), 216 (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas), 222(apgaulingas apskaitos tvarkymas), 223 (aplaidus apskaitos tvarkymas) straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Taigi asmenys, kurių nemokumą lėmė padaryti nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, praėjus tam tikram laikui (išnykus teistumui) įgyja teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Analogiškai asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, už kuriuos šiems asmenims netaikyta baudžiamoji atsakomybė, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Būtent šitaip nurodyta teisės norma, t. y. kad sprendžiant dėl pareiškėjų sąžiningumo turi būti įvertinti jų veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jiems iškėlimo priėmimo, aiškinama kasacinio teismo praktikoje (LAT 2015-01-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-65/2015).
Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis); sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
Kaip minėta, 2007-08-20 Kauno teritorinės muitinės sprendimu Nr. 10000083953 nuspręsta iš S. P. priverstinai išieškoti užsienio valstybės naudai 247443,98 Lt mokestinei nepriemokai dengti. Šio sprendimo pagrindas Hanoverio vyriausiosios finansų direkcijos 2007-06-29 prašymas Nr. ZVD 391- Z 4608 B- LT 68/07 išieškoti iš S. P. 247443,98 Lt mokestinę nepriemoką: 140642,45 Lt muito ir 106801,53 Lt muito delspinigių (b. l. 63, 99- 111, t.1). Taip pat 2007-07-19 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimu Nr. 14-1930627 iš S. P. nuspręsta išieškoti į biudžetą 3354059,52 Lt (971402,78 Eur) sumą (b. l. 64, t.1). Byloje nustatyta, kad šios skolos susidarė už tai, kad S. P. nuo 1999 m. kovo iki 2000 m. vasario mėn. savo nuosavybėje turėjo prekes, apmokestinamas importo mokesčiais (6224000 vnt. cigarečių), kurios buvo įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją, pažeidžiant nustatytą tvarką (b. l. 99- 111, t.1). FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato kitą pagrindą, kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t.y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. CK 1.5 straipsnis įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Byloje nustatyta kad S. P. turėjo (laikė) cigaretes, kurios įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją, pažeidžiant nustatytą tvarką (b. l. 99-111, t.1). Taigi skola susidarė ne iš įmonės veiklos, o iš neteisėtos S. P. veiklos. Toks jo elgesys neatitinka net minimaliai rūpestingo ir atidaus asmens elgesio standarto, kaip skolų atsiradimo pagrindas- S. P. neteisėta veikla. Taigi S. P. šiais savo veiksmais, kurių atlikti jis negalėjo, bei žinodamas apie jam gresiančias tokių veiksmų pasekmes, atliko neteisėtus veiksmus. Tokie jo veiksmai prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, dėl ko tokie jo veiksmai laikytini nesąžiningais veiksmais, o kaip minėta mokumas nesąžiningiems asmenims įstatymu nesiekiamas atstatyti. Būtent šių veiksmų pasėkoje užsienio valstybės mokesčių administratorius ir paskaičiavo mokesčius S. P..
Be to nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo, turi būti vertinami pareiškėjo veiksmai per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo – t. y. iki 2014 m. gruodžio 29 d. (b. l. 66, t.1). Taip pat pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia be kita ko atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. P. nuo 2005 m. vykdė individualią veiklą, o nuo 2009 m. ją vykdė kaip savarankiškai dirbantis asmuo (b. l. 29, 90, 91, t.1). Tačiau iš pareiškėjo pateiktų 2009- 2013 m. metinių pajamų deklaracijų matyti, kad S. P. šiuo laikotarpiu, t. y. vykdydamas individualią veiklą, pajamų iš jos visai negavo (b. l. 46- 60, t.1). Atvirkščiai, dėl jos vykdymo nuo 2011-09-01 iki 2015-01-07 susidarė 1122,77 Eur įsiskolinimas (b. l. 83- 84, t.1). Todėl visiškai nepagrįsta pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis ketina atnaujinti individualią veiklą, aptarnavimo veiklą ir teikti automobilio remonto paslaugas, o gautą pajamų dalį skirti kreditorių reikalavimams tenkinti- teismo nuomone, tai pareiškėjas galėjo daryti ir anksčiau, iki kreipimosi dėl bankroto iškėlimo į teismą dienos. Toks pareiškėjo elgesys, kai vykdant individualią veiklą negaunamos pajamos, gali būti traktuojamas kaip dirbtinis pajamų nerodymas ar mėginimas jas nuslėpti, kas liudytų pareiškėjo piktnaudžiavimą ar nesąžiningumą jo gaunamų pajamų srityje. Taip pat nustatyta, kad S. P. darbo biržoje taip pat niekada nebuvo ir nėra registruotas (b. l. 98, t.1). Taigi negaudamas pajamų iš individualios veiklos ir žinodamas apie pareigą atsiskaityti su suinteresuotais asmenimis pagal prievoles, šios pareigos S. P. akivaizdžiai vengė ir to net nebandė daryti- nagrinėjant bylą teisme jis patvirtino, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra, kas tik patvirtina, kad prievolės kreditoriams buvo vykdomos selektyviai, t. y. jo pasirinkimu, vienus iškeliant aukščiau kitų. Dėl šių byloje nustatytų ir aptartų aplinkybių toks pareiškėjo elgesys, kaip minėta, remiantis subjektyviu vertinimu traktuojamas kaip nesąžiningas. Pareiškėjas būdamas jauno amžiaus ir darbingas (jis pripažino, kad gali vykdyti individualią veiklą) jokio darbo neieškojo- jokių įrodymų apie tai byloje nėra, darbo biržoje nesiregistravo, veiksnių nulėmusį tokį jo pasirinkimą nepaaiškino (teiginiai apie gyvenamąją vietovę kaime ir automobilio neturėjimą vertinami kaip vengimas įsidarbinti, juolab kad tai jam netrukdė vykdyti individualią veiklą). Taigi pareiškėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad prievolės kreditoriams bent jau būtų pradėtos vykdyti. Taigi tokiais veiksmais S. P. buvo absoliučiai pasyvus ir nesiėmė jokių priemonių savo mokumui pagerinti ir bet iš dalies atsiskaityti su suinteresuotais asmenimis, t. y. yra nemokus dėl savo paties nesąžiningų veiksmų. Toks skolininko elgesys, vengiant bet jau pradėti mokėti suinteresuotiems asmenims, teismo vertinimu negali būti vertinamas kaip atsakingas ir sąžiningas skolininko elgesys suinteresuotų asmenų atžvilgiu, dėl ko teismas tokį pareiškėjo elgesį vertina kaip nesąžiningą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Be to pareiškime pareiškėjas nurodė, kad vykdydamas individualią veiklą jis negaudavo pakankamai pajamų, patyrė daug nuostolių, susidarė itin didelis įsiskolinimas. Tačiau nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, kad įsiskolinimas atsirado iš S. P. neteisėtų veiksmų ( turėjo (laikė) prekes, apmokestinamas importo muitais (6224000 vnt. cigarečių), kurios buvo įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją, pažeidžiant nustatytą tvarką), ką taip pat patvirtino ir pareiškėjas teismo posėdžio metu, nurodydamas kad jis 1999 m. Vokietijoje buvo nuteistas už kontrabandą ir mokesčių nemokėjimą, kas vertintina kaip teismo ir kreditorių sąmoningas klaidinimas. Pareiškėjo argumentai, kad jį visiškai išlaiko jo motina, byloje nesant duomenų, kad jis būtų nedarbingas (pareiškėjas tokių nepateikė, tik patvirtino, kad ateityje nori teikti automobilių remonto paslaugas) tik patvirtina jo pareigos vykdyti prievoles kreditoriams vengimą, kas kaip minėta, kelia abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo. Be to abejones dėl pareiškėjo sąžiningumo didina ir pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo prašoma patvirtinti būtinųjų išlaidų suma (760 Lt), nors šiuo metu jis nurodo, kad yra visiškai išlaikomas motinos, dėl ko kyla abejonių dėl jo siekio (noro) vykdyti prievoles kreditoriams.
Taigi šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui, bankroto byla nekeltina Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, nes bankroto bylos iškėlimas prieštarautų LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui- atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Civilinio proceso kodekso 290-291 str.,
nutaria:
Atsisakyti iškelti pareiškėjui S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.
Nutarčiai įsiteisėjus, apie atsisakymą iškelti bankroto bylą paskelbti viešai.
Nutarčiai įsiteisėjus šios nutarties nuorašą išsiųsti kredito įstaigoms, kuriose yra S. P. sąskaitos- AB DNB bankas, AB SEB bankas, BAB bankas Snoras.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.