- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-25
- Bylos Nr.
- 1-181-137/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-00545-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Leipuvienė
- Kaltinamasis
- J. M.
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 1.2.20.16Aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimas, paslėpimas, sunaikinimas ar sugadinimas (BK 246 str.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.4Civilinio ieškinio užtikrinimas (BPK 116 str.)
- 2.1.15.7Kiti su civiliniu ieškiniu susiję klausimai
- 2.1.3.1Jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.)
- 2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant, A. Višumirskajai, M. Bareišytei, L. Davenienei
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, (duomenys neskelbtini) išsimoklinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, 2009-03-13 teistas pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, 2009-12-10 paleistas atlikus bausmę, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 246 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. kovo 23 d., (duomenys neskelbtini), V. M. nuosavybės teise priklausančiame miško sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai, neteisėtai, be leidimo nupjovė ir pagrobė 24 žalius beržus, kurių vertė 1571 Lt vertės, 1 žalią uosį, kurio vertė 7 Lt ir 1 žalią pušį, kurios vertė 15 Lt, tuo padarė V. M. 1593 Lt turinę žalą,
Kaltinamasis J. M. vykdęs nusikalstamas veikas, kuriomis kaltinamas neprisipažino. Teisme paaiškino, kad 2012 metų vasarį jis V. M. priklausančių medžių nekirto. Atliko tik miško valymą ir likvidavo gamtos padarinius. Šiai dienai šis miško sklypas yra V. M. nuosavybė. Jie kartu gyveno 11 metų ir mišką pirko už bendrus pinigus. 2012 metais medieną vežė iš jam priklausančio miško ir vėžės veda būtent iš ten, nes jų miško sklypai yra greta. Leidimą kirsti mišką savame miške gavo iš inspektoriaus. Tuo metu areštuoti buvo tiek jo, tiek V. M. miško sklypai, bet jis pats miškų ūkio inspektoriui apie šių sklypų areštą nesakė. Inspektorius , žinojo, kad sklypas areštuotas. Antstolio raštą, kad negali sklypo parduoti, buvo gavęs, bet kad jame negalima kirsti,-nebuvo parašyta. Su V. Z. dirbo ne nukentėjusiosios miške, o kodėl pastarasis kitaip pasakė,- nežino, matyt iš keršto. Nutartį dėl arešto jis skundė ir Išnagrinėjus skundą, areštas nebuvo panaikintas. Kirto mišką, nes reikėjo pinigų pragyvenimui. Kad negalima areštuotame miške tvarkyti miško, nesuprato. Pušys buvo išvirtusios, uosio ir pušies nenukirto. Pievoje buvo užstrigęs su priekaba, tai pamatė B. M. su V. Z. ir pranešė V. M., o ši – iškvietė policiją. Tai buvo padaryta tyčia, neva jis vagia medieną. V. Z. pjūklus atsinešė pats ir pjovė rastus į kalades. Vieną pjūklą pasiėmė policija, o kiti du liko pas jį, nes pastarasis jam nesumokėjo už priekabą malkų.
Kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs, nes ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b. l. 155-157) jis nurodė, kad pjovė beržus, žinodamas jog miškas abiejų nuosavybė. Kadangi nukirto medžius savo miške- tam leidimo nereikėjo. Apie tai, kad jam nuosavybės teise priklausančiam miškui yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nieko nežinojo.
Nors J. M. kaltu neprisipažino, - jo kaltė grindžiama tokiais įrodymais:
-nukentėjusiosios V. M. 2012-03-26 protokolu-pareiškimu ir 2012-03-23 pareiškimu (t. 1 b. l. 1, 2) paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 51, 60) ir teisme, kad 2012-03-23 jai paskambino B. M. ir pranešė, kad J. M. vagia jos mišką. Ji iškvietė policiją. Nuvykusi į vietą pastebėjo, kad apie 50 arų plote iškirsti stori beržai. Kelmai buvo išmatuoti, jai padarytas didelis nuostolis. Vietoje buvo rasta priekaba, su kaladėlėmis medžių, šakų primėtytų ir J. M. traktorius. Sukrauta mediena buvo tokių storų medžių, kurie pas J. M. sklype neauga. Taip pat buvo du vyrai, kurie sakė, kad šeimininkas leido kirsti mišką. Matėsi, kad pjuvenos buvo semiamos bei pakištos po šakomis. J. M. klausė jų, ką daro, o namie jai parodė ieškinį, kuriuo kreipėsi dėl sklypo padalijimo ir aiškino, neva jau gali jame vykdyti darbus. Sklype buvo ir išvartytų medžių, tačiau inspektorius apžiūrėjo tik šviežiai nukirstų medžių kelmus, jie dar nuo sulos buvo drėgni. Jai apie miško kirtimą niekas nepranešė. Šis sklypas buvo įgytas 2000-05-23 dar iki pradedant gyventi su J. M.. Jų miško sklypai nesiriboja, nes juos skiria pieva.
Šalies argumentai
2011-03-24 ji kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 40294,10 Lt skolos išieškojimo iš J. M.. Ieškinio užtikrinimui teismas J. M. turtui taikė laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir areštavo du miško sklypus esančius (duomenys neskelbtini). Dažnai juose nesilankydavo, tačiau kiekvieno atvykimo metu pastebėdavo, kad miškas yra kertamas. Per laikotarpį nuo 2011-04-19 iki 2011-11-14 buvo gal 15 kartų. Dėl to kreipėsi į antstolį ir pranešė apie savavališką miško kirtimą areštuotose sklypuose Vilniaus rajono agentūrai, kad būtų tiksliai apskaičiuotas iškirstų medžių kiekis ir vertė. J. M. žinojo, kad jo turtas areštuotas ir jai rodė prašymą dėl laikinųjų priemonių pakeitimo. Dėl vagystės reiškia 1593 Lt ieškinį turtinei bei 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Dėl kaltinamojo veiksmų patyrė didelę skriaudą, nepatogumus, nes reikėjo vykti į apklausas, į mišką apžiūrai, o tai trukdė jos darbui. Taip pat prašo priteisti išlaidas advokatui bei ieškinio užtikrinimui taikyti J. M. turtui laikiną nuosavybės teisės apribojimą;
-liudytojo R. S. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b. l. 58, 59, 65-66) ir teisme, kad 2011 metų gruodį V. M. jam pranešė, jog yra vagiamas jos miškas. Buvo nuvykta į vietą, suskaičiuoti nukirstų medžių kelmai. Nukentėjusioji pateikė dokumentus, dėl dviejų kaltinamajam priklausančių sklypų arešto. 2012 metais kaltinamasis kreipėsi dėl leidimo kirsti medžius. Nepatikrinęs dėl arešto, jis išrašė leidimus. Kai J. M. kreipėsi dėl leidimų išdavimo, jis negalėjo registre pasitikrinti duomenų apie jo sklypus, nes neturėjo sudarytos sutarties su Registrų centru dėl pasijungimo prie jų duomenų bazės, o pastarasis pateikė senesnį nekilnojamojo turto registrų išrašą, kuriame nebuvo duomenų apie jam priklausančių miško žemės sklypų areštą. Leidimas prisijungti prie duomenų bazės buvo išduotas tik 2012-04-18. Vėliau, kai atvyko pareigūnas Z. ir pranešė, kad neteisėtai iškirstas miškas, jis pasitikrino duomenų bazėje areštus ir panaikinęs kaltinamajam išduotus leidimus, registruotais raštais pranešė J. M.. Leidimai reikalingi tik medžių kirtimui, o sausiems ir išverstiems medžiams tvarkyti – jų nereikia. Kaltinamajam priklausančiame miške 70-80 procentų sudaro spygliuočiai, o kiti – beržai. Kai atvyko į jo miško sklypus patikrinti, išmatavo visus kelmus ir matė, kad dalis medienos dar likusi vietoje. Prieš iškirtimą, J. M. miškas buvo tankus, o leidus kirsti, buvo kelios aikštelės, po 3-5 arus, kurios visiškai liko iškirstos. Retinant mišką, medžių žymėti nereikia, tačiau jei per daug iškertama, yra atsakomybė. Surašydamas patikrinimo aktą dėl kertamo miško apsiriko nurodydamas datą, nes turėjo būti 2011-12-14, o ne 2011-11-14. Išduodamas 2012-04-10 leidimą retinti mišką, apie anksčiau surašytą aktą pamiršo. Tačiau tuo metu, kai atliko patikrinimą miške, V. M. minėjo apie turto areštą, rodė nutartį ir antstolio turto aprašą, o jis savo ranka užrašė ,,turto areštas, tačiau to visiškai nesusiejo su J. M. prašymais išduoti leidimus miško kirtimui;
Žemesnės instancijos teismas
-liudytojo G. Puodžiuko paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b. l. 35-36) ir teisme, kad vykdydamas antstolio pareigas pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-19 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuri jam buvo pateikta 2011-09-28 areštavo J. M. priklausantį turtą, o būtent du žemės sklypus. Turto aprašas sudarytas 2011-09-28, J. M. jis kartu su pranešimu buvo išsiųstas 2011-10-08. Turto apraše nurodyta, kad už turto sunaikinimą, sugadinimą ar paslėpimą atsako turto saugotojas ir kad už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė ir J. M. tai turėjo suprasti. Su areštuotu turtu nieko negalima daryti. Žemės sklype esantis miškas taip pat turtas, kuris buvo areštuotas ir su juo nieko nebuvo galima daryti. Turtas buvo aprašytas pagal registrų pažymas, į vietą vykta nebuvo. J. M. galėjo kreiptis į juos, jei jam kas buvo neaišku, tačiau jis to nepadarė. 2012-04-04 V. M. pateikė pareiškimą, kad areštuotame miško sklype J. M. kerta medžius ir juos realizuoja;
-liudytojos G. T. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b. l. 48) ir teisme, kad V. M. kreipėsi į jų antstolių kontorą, kurioje ji dirba padėjėja, su pareiškimu, kad yra naikinamas areštuotas turtas, o būtent, kad J. M. kerta mišką. Dėl žemės sklypų, priklausančių J. M., turto aprašas buvo sudarytas 2011-09-28. J. M. turto parašas buvo išsiųstas paštu ir vykdomosiose bylose yra patvirtinimai, kad jis jam įteiktas asmeniškai. Jis nesikreipė į juos ir neklausė, ar ką nors gali daryti su areštuotu turtu. Skolininkui visada išaiškinama, kad jis yra turto saugotojas ir kad jis atsako už turto sugadinimą ar sunaikinimą. Areštuotas žemės sklypas kartu su medžiais, nes sklypo vertę sudaro ir medžių vertė;
-liudytojo H. G. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 105) ir teisme, kad 2012 m. gegužės mėnesio pradžioje, J. M., paprašė padėti dirbti miške. Sutiko, nes pažadėjo sumokėti už darbą. 2012 m. balandžio mėnesio pabaigoje – gegužės mėnesio pradžioje, tikslios datos nurodyti negali, dirbo 2 dienas, nešė medieną iš miško ir krovė į priekabą. Kartu dirbo ir V. Z.. Krovė pušies rąstus. Pakrovė dvi mašinas. Apie 8 kubus medienos. J. M. sakė, kad tai jo miškas;
-liudytojo V. Z. (V. Z.) paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 105) ir teisme, kad 2012 m. kovo mėnesį užsiminė J. M., kad jam reikia malkų žiemai. Pastarasis pasiūlė padėti kirsti medžius jo miške ir už tai pažadėjo duoti malkų. Pakrauti paprašė H. G., nes pats buvo po operacijos. Dirbo miške (duomenys neskelbtini) kaime. J. M. taip pat kirto medžius. Jis nukirto kelis beržus, pušis. Pats jis pjovė tik šakas. Nukirto apie 10-11 beržų. Supjaustė rąstus po du metrus pats J. M.. Medžius tempė iš miško traktoriumi. Dirbo dvejuose sklypuose. Kitame sklype (duomenys neskelbtini) kaime kai kirto medžius matė, kad jame jau daug medžių iškirsta. Už pagalbą gavo mašiną medienos apie 4 kubus, o iškirto apie 20 metrų. Kai kirto mišką nežinojo, kad jis priklauso V. M.;
-liudytojo J. B. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b. l. 50-51) ir teisme, kad padėjo J. M. miške sudėti nukirstų medžių rąstus. Kartu buvo J., H. ir Z.. Tai buvo 2011 m. rudenį. Vėliau 2012 m. taip pat matė, kad J. M. miške kertamas miškas, kad daug rąstų guli ant žemės. Abu kartus dirbo tame pačiame sklype;
-liudytojo J. V. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 107-108) ir teisme, kad 2012 m. kovo pabaigoje – balandžio pradžioje ėjo į (duomenys neskelbtini) k. ir pamiškėje pamatė kaip J. M. ir V. Z. krauna beržų kalades į traktoriaus priekabą. Tada J. M. paprašė padėti sukrauti beržo kalades į priekabą. Kai atėjo, buvo jau prikrauta apie puse priekabos. Beržų kaladės buvo storos. Manė, kad tai J. M. miškas;
-liudytojo B. M. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 99-100) ir teisme, kad 2012 metais J. M. prašė jo padėti krauti malkas, tačiau jis žinojo, kad šis pykstasi su V. M. ir todėl atsisakė. Apie tai, kad medžiai iškirsti V. M. miške pranešė jai. Matė, kad iškirsti beržai. Prieš ateidamas, girdėjo, kad dirba pjūklas. J. M. ir V. M. miško žemės sklypai nesikerta, tarp jų yra pieva;
-liudytojo A. P. paaiškinimu teisme, kad tarnybos metu teko nagrinėti tiek J. M., tiek V. M. pareiškimus. Buvo iškviestas dėl (duomenys neskelbtini) iškirsto miško. Buvo nuvykęs į lauką,kuris šalia miško ir 0,5 m atstumu nuo namo, kuriame gyvena J. M.. Jį pasitiko V. M. ir nurodė, kad J. M. vagia jos mišką. J. M. jam paaiškino, kad jis atlieka savo miške valymus, o V. M. miško nevagia. Atvykęs pas J. M. matė priekabą su mediena, kuri nebuvo stambi. V. M. miškas buvo nufotografuotas, pamatuotas, tačiau šviežių kirtimų nesimatė, nors V. M. ir nesakė, kad medžiai iškirsti būtent šią dieną;
-Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pareigūno D. P. 2012-03-23 tarnybiniu pranešimu, kad gavęs pranešimą apie (duomenys neskelbtini), vagiamą mišką ir nuvykęs į vietą bendravo su V. M., kuri nurodė, kad J. M. kerta jos mišką. Įvykio vietoje pastebėjo traktorių valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pilną malkų (t. 1 b. l. 32);
-Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pareigūno A. P. 2012-03-23 tarnybiniu pranešimu, kad atvykus 2012-03-23 į (duomenys neskelbtini), jį pasitiko patrulis R. U. (R. U.), kuris nurodė matęs kaip J. M. gabena nupjautus beržus. J. M. pokalbio metu nurodė, kad medžius kirto (duomenys neskelbtini) kaime, jam ir V. M. priklausančiame miške (t. 1 b. l. 33);
-įvykio vietos apžiūros protokolais, planu-schema ir nuotraukų kopijomis, kuriuose užfiksuota, kad miške (duomenys neskelbtini) yra 26 kelmai: kelmas Nr. 1 beržo, jo skersmuo 0,43 m, kelmas Nr. 2 - uosio, jo skersmuo 0,15 m, kelmas Nr. 3 beržo, jo skersmuo 0,27 m, kelmas Nr. 4 beržo, jo skersmuo 0,34 m., kelmas Nr. 5 beržo, jo skersmuo 0,34 m., kelmas Nr. 6 beržo, jo skersmuo 0,47 m, kelmas Nr. 7 beržo, jo skersmuo 0,52 m., kelmas Nr. 8 - beržo, jo skersmuo 0,55 m, kelmas Nr. 9 beržo, jo skersmuo 0,3 m, kelmas Nr. 10 beržo, jo skersmuo 0,28 m, kelmas Nr. 11 beržo, jo skersmuo 0,37 m, kelmas Nr. 12 beržo, jo skersmuo 0,28 m, kelmas Nr. 13 beržo, jo skersmuo 0,23 m, kelmas Nr. 14 beržo, jo skersmuo 0,28 m, kelmas Nr. 15 beržo, jo skersmuo 0,.23 m, kelmas Nr. 16 beržo, jo skersmuo 0,28 m, kelmas Nr. 17 pušies, jo skersmuo 0,19 m, kelmas Nr. 18 beržo, jo skersmuo 0,45 m, kelmas Nr. 19 beržo, jo skersmuo 0,42 m, kelmas Nr. 20 beržo, jo skersmuo 0,48 m, kelmas Nr. 21 beržo, jo skersmuo 0,41 m, kelmas Nr. 22 beržo, jo skersmuo 0,64 m, kelmas Nr. 23 beržo, jo skersmuo 0,5 m, kelmas Nr. 24 beržo, jo skersmuo 0,5 m, kelmas Nr. 25 beržo, jo skersmuo 0,41 m, kelmas Nr. 26 beržo, jo skersmuo 0,41 m. Traktoriaus priekaba Nr. (duomenys neskelbtini) su malkomis stovi 200 m atstumu nuo privataus miško, o 50 m atstumu nuo traktoriaus priekabos prie pušų stovi raudonos spalvos traktorius Nr. (duomenys neskelbtini). (t.1, b. l. 34-48); kad apžiūrėta įvykio vieta yra miško masyvas, esantis (duomenys neskelbtini), kurioje stovi traktorius (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurioje guli nupjauti ir sukrauti medžiai, šalia traktoriaus yra krūva nupjautų medžių. Tolyn nuo traktoriaus į mišką link (duomenys neskelbtini) k. skirtingose vietose guli į krūvas sukrauti ir supjaustyti nupjauti medžiai, medžių šakos, taip pat yra daug nulūžusių ir nuvirtusių medžių (t.2. b. l. 135-143).
-2000-05-03 pirkimo - pardavimo sutartimi, žemės sklypo planu ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kurie patvirtina, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise V. M. bei kurio plotas 24.2000 ha, iš kurių7.1939 ha yra miško žemės plotas (t. 1 b. l. 54, 55, 58-59, 62-63);
-Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-03-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-763-494/2012, kuria ieškovo J. M. prašymas tenkintas iš dalies, ieškovo J. M. ieškininių reikalavimų (nuosavybės teisės pripažinimo į jungtinės veiklos būdu įgytą ½ dalį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) užtikrinimui nutarta taikyti laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešame registre dėl V. M. nuosavybės teisės perleidimo į ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 76);
-2012-06-20 VĮ „(duomenys neskelbtini) miškų urėdijos“ raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir biržės taksavimo lapu, kuriuose užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) buvo nukirsti 24 beržai, 1 uosis ir 1 pušis. 2012 m. sausio – balandžio mėnesių vidutinėmis VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos kainomis skirtingiems asortimentams, vidutinės kokybės (C klasės) beržo padarinės medienos kaina buvo 205 Lt. be PVM už 1 ktm, taigi, beržo padarinės medienos vertė buvo 11,862 ktm x 205 Lt./ktm=2431,71 Lt. be PVM. Beržo malkos priskiriamos I kaitrumo grupės malkoms, kurių vidutinė kaina buvo 104 Lt. be PVM už 1 ktm, taigi, beržo malkinės medienos vertė buvo 1,053 ktm x 104 Lt./ktm=109,512 Lt. be PVM. Kadangi VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje 2012 m. nebuvo prekiaujama uosio padarine mediena, o tik I kaitrumo grupės malkomis, į kurias įeina ir uosio malkos, tai visos uosio medienos vertę apskaičiuoja kaip malkų vertę, kurių kaina buvo 104 Lt. be PVM už 1 ktm, taigi, uosio medienos vertė buvo 0,024 ktm x 104 Lt./ktm=2,496 Lt. be PVM. Pagal 2012 m. sausio – balandžio mėnesių vidutines VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos kainas pušies vidutinio stambumo, vidutinės kokybės (C klasės) padarinės medienos kaina buvo 188 Lt. be PVM už 1 ktm, taigi, pušies padarinės medienos vertė buvo 0,066 ktm x 188 Lt./ktm=12,408 Lt. be PVM. Pušies malkinė mediena įeina į II kaitrumo grupės malkas, kurių kaina buvo 77 Lt. be PVM už 1 ktm, taigi, pušies malkinės medienos vertė buvo 0,006 ktm x 77 Lt./ktm=0,462 Lt. be PVM. Apskaičiavus svertinius vidurkius vidutinė 1 ktm pavogtos beržo medienos vertė 2012 m. sausio – balandžio mėnesiais buvo 196,76 Lt./ktm be PVM arba 238,08 Lt. su PVM, uosio medienos vertė 2012 m. sausio – balandžio mėnesiais buvo 104 Lt./ktm be PVM arba 125,84 Lt. su PVM, pušies medienos vertė 2012 m. sausio – balandžio mėnesiais buvo 178,638 Lt/ktm be PVM arba 216,15 Lt. su PVM. (t.1, b. l. 78-79);
2012-10-08 V. M. tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio raštu Nr. (duomenys neskelbtini), biržės taksavimo lapu ir kelmų apmatavimo aktu, kuriuose nurodyta, kad vagystės metu iš V. M. priklausančio miško, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nupjauta (pavogta) 15,93 m³ medienos (viena žalia pušis, vienas žalias uosis, 24 žali beržai). Žala, padaryta miško savininkei V. M. yra 1593 Lt. (t.1, b. l. 86-89);
-kratos, poėmio, daiktų apžiūros protokolais, kuriuose užfiksuota, kad J. M. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta benzininis pjūklas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 118-119); ir benzininis pjūklas (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 121, 126-131);
Žemesnės instancijos teismas
-Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK tyrėjo M. Z. 2012-05-02 tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad J. M. žinodamas, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-19 nutartimi jam nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra uždėtas areštas, kirto juose medžius (t. 1 b. l. 145);
-antstolio G. Puodžiuko 2011-09-28 15 val. turto aprašu, kuriame užfiksuota, kad jame aprašytas J. M. priklausantis turtas: (duomenys neskelbtini), žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 18447 Lt) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 14686 Lt), kitas turtas neįvardintas, pagrindas – Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1349-494/2011; turto aprašas J. M. nepasirašytas (t. 1 b. l. 148-149);
-privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kelmų apmatavimo aktu ir biržės taksavimo lapu, kuriuo užfiksuota kad J. M. miškų valdoje (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), iškirsta 71 pušis, 5 žalios eglės, 33 žali beržai, 3 žali baltalksniai, viso 112 medžių, kurių vertė 1723,47 (t. 1 b. l. 150-153);
-daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, kuriuose užfiksuota, kad V. M. pateikė J. M. prašymą Vilniaus apygardos teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2A-1767-603/2012 (t. l, b. l. l68-170), o liudytojas R. S. – J. M. pranešimą apie ketinimą kirsti mišką (t. 2 b. l. 53-54); J. M. – Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir teisių į jį įregistravimą kopijas, kurios patvirtina, kad jam nuosavybė teise priklauso žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (t. 2 b. l. 158-161);
-Vilniaus apygardos teismo 2012-06-26 nutartimi, kurioje nurodyta, kad teismas atsakovo J. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė, (t .l, b. l. 182-183);
-pažymėjimais apie turto arešto akto įregistravimą, kurie patvirtina, kad J. M. (duomenys neskelbtini), žemės sklypams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas areštas, apribojant disponavimą žemės sklypais. Žemės sklypuose esantis kitas turtas neįvardintas (t. 2 b. l. 7-8, 20);
-įteikimo pranešimu, pranešimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 2011-09-28 ir 2012-03-14 lydraščiais, kurie patvirtina, kad J. M. asmeniškai buvo įteikti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimti dokumentai – turto aprašo kopija ir pranešimuose informuojama, kad J. M. aprašytam turtui apribotos nuosavybės teisės ir kokia atsakomybė gresia už aprašyto turto išeikvojimą, perleidimą ar paslėpimą (t. 2 b. l. 5, 9, 21, 22, );
-Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1349-494/2011, kuria patenkintas ieškovės V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) prašymas, jos ieškininio reikalavimo užtikrinimui areštuoti atsakovo J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai, – pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, 40926,91 Lt vertės. Nutartyje nurodoma, kad areštavus atsakovui priklausančias pinigines lėšas, leisti atsakovui iš jų atsiskaityti su ieškove pareikšto reikalavimo ribose, nutartį vykdyti pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui, o areštuotą turtą pavesti saugoti atsakovui (t. 2 b. l. 34);
-nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, kuriuose užfiksuota, kad 2011-09-28 ir 2012-04-30 J. M. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė buvo 22694 Lt, o sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) – 14986 Lt (t. 1 b. l. 27, 28, 108);
-V. M. pareiškimais Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūrai ir Vilniaus rajono PK apie J. M. savavališką areštuoto miško kirtimą (t. 2 b. l. 81, 119);
-topografinėmis V. M. ir J. M. žemės sklypų nuotraukomis, kurios patvirtina, kad jų miško sklypus skiria pieva (t. 3 b. l. 91-93);
-kvitu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad V. M. už advokato paslaugas sumokėjo 500 Lt (t. 3 b. l. 33);
Žemesnės instancijos teismas
-Vilniaus apygardos teismo 2013-04-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1127-603/2013, kuris patvirtina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-12-05 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1349-494/2011, kuriuo buvo iš J. M. V. M. priteista 37375,10 Lt skolos, 596,58 Lt, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (37971,68Lt Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-04-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, buvo panaikintas (t. 3 b. l. 52-57).
1. Dėl turto vagystės.
Vertindamas kaltinimo pagrįstumą teismas pripažįsta, kad kaltinamojo J. M. parodymai, jog jis nenukirto V. M. miške medžių, o tik atliko miško valymą ir likvidavo gamtos padarinius, prieštarauja kitų byloje surinktų įrodymų visumai: nukentėjusiosios V. M. paaiškinimui, kad 2012-03-23 jai paskambino B. M. ir pranešė, jog J. M. vagia jos mišką, dėl ko ji iškvietė policiją, o nuvykusi į vietą pastebėjo, kad apie 50 arų plote iškirsti beržai. Iškirstų beržų kelmus išmatavo, jie buvo stori, taip pat vietoje buvo rasta priekaba su medžių kaladėmis ir J. M. traktorius. Sukrauta mediena buvo tokių storų medžių, kurie pas J. M. sklype neauga. Liudytojo H. G. paaiškinimui, kad 2012 m. gegužės mėnesio pradžioje J. M. paprašė padėti dirbti miške. 2012 m. balandžio mėnesio pabaigoje – gegužės mėnesio pradžioje, dirbo 2 dienas, krovė iš miško ištemptą medieną į priekabą, o kartu dirbo V. Z.; liudytojo V. Z. paaiškinimui, kad 2012 m. kovo mėnesį J. M., pasiūlė padėti kirsti medžius jo miške ir už tai pažadėjo duoti malkų. Dirbo miške, (duomenys neskelbtini) J. M. taip pat kirto medžius. Jis nukirto kelis beržus, pušis. Viso buvo nukirsta 10-11 beržų; liudytojo J. B. paaiškinimui, kad padėjo J. M. miške sudėti nukirstų medžių rąstus. Kartu buvo J., H. ir Z.. Tai buvo 2011 m. rudenį; liudytojo J. V. paaiškinimui, kad 2012 m. kovo pabaigoje – balandžio pradžioje, ėjo į (duomenys neskelbtini), pamiškėje pamatė kaip J. M. ir V. Z. krauna beržų kalades į traktoriaus priekabą. Tada J. M. paprašė ir jį padėti sukrauti beržo kalades į priekabą. Kai atėjo, buvo jau prikrauta apie puse priekabos. Beržų kaladės buvo storos; liudytojo B. M. paaiškinimui, kad 2012 metais J. M. prašė jo padėti krauti malkas, tačiau jis žinojo, kad šis pykstasi su V. M. ir todėl atsisakė. Apie tai, kad medžiai iškirsti V. M. miške pranešė jai. Matė, kad iškirsti beržai. Prieš ateidamas, girdėjo veikiančio pjūklo garsą; liudytojo A. P. paaiškinimui ir tarnybiniam pranešimui, kad tarnybos metu buvo iškviestas dėl (duomenys neskelbtini) iškirsto miško. Buvo nuvykęs į lauką, šalia miško ir 0,5 m atstumu nuo namo, kuriame gyvena J. M.. Atvykęs pas J. M. matė priekabą su mediena, nors šviežių kirtimų nesimatė, tačiau V. M. ir nesakė, kad medžiai iškirsti būtent šią dieną, o atvykęs į vietą sutiko patrulį R. U., kuris nurodė matęs kaip J. M. gabena nupjautus beržus; įvykio vietos apžiūros protokolui, planui-schemai ir nuotraukų kopijoms, kuriuose užfiksuota, kad V. M. miške (duomenys neskelbtini) yra aptikti 26 medžių kelmai, yra išmatuotas jų skersmuo, kas patvirtina, kad medžiai nėra ploni, kad 200 m atstumu nuo privataus miško stovi traktoriaus priekaba Nr. (duomenys neskelbtini) su malkomis, o 50 m atstumu nuo traktoriaus priekabos prie pušų stovi raudonos spalvos traktorius Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 34-48); V. M. tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio raštui Nr. (duomenys neskelbtini), biržės taksavimo lapui ir kelmų apmatavimo aktui, kuriuose užfiksuota, kad vagystės metu iš V. M. priklausančio miško, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nupjauta (pavogta) 15,93 m³ medienos (viena žalia pušis, vienas žalias uosis, 24 žali beržai) ir kad žala yra 1593 Lt; topografinėms V. M. ir J. M. žemės sklypų nuotraukoms, kurios patvirtina, kad jų miško sklypus skiria pieva.
Todėl J. M. gynybinė versija, kad jis nekirto medžių, o tik darė miško valymą nuo senų šakų ir išverstų medžių laikytina gynybine pozicija. Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad pjovė beržus, žinodamas, jog miškas yra jo ir nukentėjusiosios bendra nuosavybė. Kadangi nukirto medžius savo miške, tam leidimo nereikėjo. Kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu gauti įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtais būdais, užrašyti tiksliai, pastabų dėl jų teisingumo kaltinamasis nepareiškė, jie palyginti su kitais įrodymais ir įvertinti,- todėl pripažintini turinčiais įrodomąją galią ir, kaip vienais iš įrodymų, teismas jais remiasi priimdamas nuosprendį (BPK 20 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta neginčytinai nustatyta, kad veikdamas tiesiogine tyčia, kaltinamasis pagrobė svetimą turtą ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.
2. Dėl areštuoto turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, sunaikinimo.
J. M. pareikštas kaltinimas taip pat ir tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 19 d. 19 iki 2012-04-03, (duomenys neskelbtini), miško sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savavališkai, neteisėtai, be leidimo vykdydamas miško kirtimą, sunaikino dalį aprašyto, areštuoto ir jam patikėto turto, kuriam 2011 m. balandžio 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-1349-494/2011 buvo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas 40926,91 Lt V. M. ieškiniui užtikrinti, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 str. 1 d.
Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad J. M. jam nuosavybės teise priklausančiuose miško sklypuose, (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vykdė miško kirtimus. Jis teisminio nagrinėjimo metu tai pripažino, nurodęs, kad mišką kirto, nes jis jam priklauso nuosavybės teise. Leidimą kirsti mišką gavo iš inspektoriaus. Tuo metu areštuoti buvo tiek jo, tiek V. M. miško sklypai. Leidimą gavo kirsti savame miške. Prašydamas išduoti leidimą kirtimui, įgaliotiniui apie tai, kad sklypas areštuotas nepasakė, tačiau pastarasis tai pats žinojo.
Pagal BK 246 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui.
BK 246 straipsnyje aprašyta nusikalstama veika padaroma aktyviomis alternatyviomis veikomis – turto paslėpimu, sunaikinimu, sugadinimu ar neteisėtu perleidimu kitam asmeniui. Šių veikų subjektas – asmuo, kuriam patikėtas aprašytas, areštuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota, atitinkamai ir šios nusikalstamos veikos dalykas – turtas, kuris aprašytas, areštuotas ir kaltininkui patikėtas arba kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta areštuoti J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai, – pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, 40926,91 Lt vertės. Nutartį vykdyti pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui, o areštuotą turtą pavesti saugoti atsakovui. Kaip matyti iš nutarties, joje konkretus areštuojamas turtas nėra įvardytas. Nutartį buvo pavesta vykdyti ieškovės, t. y. V. M. pasirinktam antstoliui. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad antstolis G. Puodžiukas, vykdydamas minėtą teismo nutartį dėl turto arešto, 2011-09-28 15 val. turto aprašu sudarė areštuotino turto sąrašą, o būtent kad tai J. M. priklausantis turtas: (duomenys neskelbtini), žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 18447 Lt) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 14686 Lt). Taigi, iš šio dokumento matyti, kad aprašytas areštuotinas turtas yra du žemės sklypai. Jokie kiti su šiuo turtu susiję daiktai turto apraše nėra įvardijami.
Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) išaiškinta, kad turto arešto akto turinys, jo įforminimo tvarkos reikalavimai bei sąlygos, kurioms esant atsiranda turto saugotojo pareigos, yra labai svarbūs sprendžiant atsakomybės klausimą pagal BK 246 straipsnį.
Turto arešto akto turiniui ir formai įstatymo keliami reikalavimai numatyti CPK 677 str. ir 678 str. Tais atvejais, kai apribojamos visos nuosavybės teisės į skolininko turtą ar turtas perduodamas saugoti arba administruoti kitiems asmenims arba yra paimami dokumentai, patvirtinantys skolininko turtines teises, taip pat atvejais, kai apribojamos teisės į turto registre neregistruojamą kilnojamąjį turtą, turi būti sudarytas šio turto aprašas (CPK 677 str. 1 d.). 678 str. 1 d. numato, kas turi būti nurodoma turto arešto akte. Šio straipsnio 1 d. 5 p. įvardija, kad akte nurodoma kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas; o 7 p. - turto arešto būdai (nuosavybės teisės ar atskirų jos sudėtinių dalių apribojimas) ir mąstas. To paties straipsnio 3 d. numato, kad jeigu areštuojant turtą sudaromas turto aprašas, šio straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 10 punktuose nurodyti duomenys įrašomi į turto aprašą, kuris yra turto arešto akto priedas.
Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis turto arešto akto nesurašo, tačiau sudaro areštuojamo turto aprašą (CPK 675 straipsnio 3 dalis, 677 straipsnis). Turto aprašo forma, kuria antstolis privalo vadovautis aprašydamas areštuotą turtą, nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 10 priede, kur nurodyta, kad skolininkui, turto saugotojui (administratoriui) išaiškinama, kad perduoto saugoti (administruoti) turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas, jeigu tai padaro saugotojas (administratorius), baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka; už perduoto saugoti (administruoti) turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą žalą atlygina saugotojas įstatymų nustatyta tvarka.
Ieškovės pasirinktas antstolis kaltinamajam J. M. išsiuntė turto aprašą ir pranešimą, kutriame buvo nurodyta pastarojo, kaip turto saugotojo, pareiga saugoti aprašytą ir areštuotą turtą ir kartu įspėjo dėl atsakomybės už šio turto neišsaugojimą ar kitokius su juo susijusius neteisėtus veiksmus. Taigi, areštuoti buvo du žemės sklypai, visiškai nekonkretizuojant juose esančio miško ir jo vertės, o tik nurodant bendrą žemės sklypo vertę. Nei teismo nutartyje skirti J. M. turtui areštą, nei turto apraše nėra įvardijama, kad areštuojamuose žemės sklypuose auga miškas ir kad jis miškas taip pat yra areštuotas. Todėl areštavus tik žemės sklypus ir neaprašius juose augančio miško, negalima pripažinti, kad J. M. BK 246 straipsnio prasme buvo patikėta saugoti būtent mišką. Ta aplinkybė, kad kaltinamajam buvo žinoma apie jo turto (konkrečiai žemės sklypų) areštą, tačiau kuris šio turto arešto pagrindu nebuvo paskirtas juose augančio miško saugotoju ir nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už jam patikėto miško išsaugojimą, nėra pakankama pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 str. 1 d.
Teismas pripažįsta nesant jokių įrodymų, kad kaltinamasis, iškirsdamas jam nuosavybės teise priklausantį mišką, ką darė, turėdamas leidimą, suprato, jog šis turtas, t. y. būtent miškas jam yra patikėtas saugoti pagal teismo nutartį ir antstolio areštuotino turto aprašą. Todėl neįrodžius J. M. veiksmuose tyčios sunaikinti ar kitaip sugadinti areštuotą turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, - jis pagal BK 246 str. 1 d. išteisintinas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Dėl bausmės skyrimo.
Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį, motyvus, savanaudišką tikslą ir pavojingumą, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), į kaltės formą - tiesioginę tyčią, į pagrobto turto vertę ir tai kad jis nėra grąžintas, o žala nėra atlyginta ir kad nusikalstama veika padarytos žalos pasekmėms pašalinti (iškirstam miškui užaugti) reikės labai daug laiko, į kaltinamojo asmenybę, kuris išsiskyręs, (duomenys neskelbtini), 1 kartą baustas administracine tvarka (t. 2 b. l. 178-179), 1 kartą teistas ir nusikalto esant neišnykusiam teistumui, todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė. Esant pagrindui manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo,- jos vykdymas atidėtinas.
Byloje nukentėjusioji V. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1593 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei proceso išlaidų susijusių su teisine pagalba priteisimo ir prašo ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant kaltinamojo turtą (t. 3, b. l. 34-36, 51).
Ieškinys dėl turtinės žalos motyvuotas ir pagrįstas. Nukentėjusiajai priklausančio turto (medžių) buvimas ir iškirtimas įrodytas byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visuma. Atsižvelgus į pavogto turto kiekį bei į prašomą priteisti sumą,-pripažintina, kad ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 str.).
Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad dėl pavogto turto patyrusi ir moralinę nuoskaudą, stiprų emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus ir didelius nepatogumus susijusius su ikiteisminio tyrimo metu atliekamais veiksmais, todėl prašo priteisti iš kaltinamojo 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. (CK 6.250 str. ). Šios žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė ne tik turtinę žalą, kuri jai yra žymi, bei ilgalaikį stresą, matydama kaip kertamas jai priklausantis miškas. Sprendžiant klausimą dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgta į nukentėjusiosios patirtus dvasinius sukrėtimus, išgyvenimus bei patirtus nepatogumus, susijusius su darbu nusikalstamos veikos tyrimo metu ir dėl to sugaišto laiko, į kiekvieno jų: tiek nukentėjusiosios, tiek kaltinamojo turtinę padėtį bei padarytos turtinės žalos dydį ir tai, kad ji iki šiol neatlyginta. Atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajai 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti (BPK 115 str. 1 d.).
Nukentėjusiosios patirtos ir pateiktais dokumentais įrodytos 500 Lt išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (t. 3 b. l. 33), pripažintinos pagrįstomis, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).
Siekdama užtikrinti savo turtinių reikalavimų įvykdymą ir manydama, kad neskyrus laikinųjų apsaugos priemonių ieškiniui užtikrinti, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, nukentėjusioji prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones kaltinamojo turtui prašomos priteisti sumos ribose. Atsižvelgus į nukentėjusiosios reikalavimų pobūdį ir tenkintino reikalavimo dydį bei atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, prašymas tenkintinas priteistinos sumos ribose – 2593 Lt sumai (BPK 116 str., 151 str. 6 d., CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi kaltinamasis, nukentėjusiajai išaiškinama, kad ji dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo procesinio sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1480 red., Žin., 2011, Nr. 85-4126).
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai (t. 1 l. 132),– benzininiai pjūklai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie buvo panaudoti nusikalstamas veikai daryti, konfiskuotini ir perduotini valstybės nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 1 p., BK 72 str. 2 d. 2 p.)
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
J. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jos vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos (Vilniaus rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiosios V. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. M. 1593 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt tris litus) turtinei žalai ir 1000 Lt (vieną tūkstantį) litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nukentėjusiosios V. M. 500 Lt išlaidas advokato paslaugoms pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo J. M..
Nukentėjusiosios V. M. civilinio ieškinio užtikrinimui taikyti kaltinamojo J. M. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, - laikinąsias apsaugos priemones – areštą ir iki visiško žalos atlyginimo areštuoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą neviršijant 2593 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt trijų litų) sumos.
Areštuotą turtą saugoti pavesti jo savininkui – J. M..
Nuosprendį dalyje dėl turto arešto vykdyti skubiai.
Nuosprendžio nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus - benzininius pjūklus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybei.
J. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 246 str. 1 d. išteisinti, kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.