Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens G. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., A. K., G. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas R. P. kreipėsi į antstolę B. T. su 2012-11-19 skundu, prašydamas vykdomojoje byloje Nr. 0005/05/01302 panaikinti antstolės 2012-10-15 patvarkymą dėl išlaikymo įsiskolinimo ir turto arešto aktą. Nurodė, kad antstolė nepagrįstai apskaičiavo 211 750 Lt išlaikymo įsiskolinimą ir areštavo jam priklausantį turtą. Pajamos, gautos už 2007-07-13 pirkimo–pardavimo sutartimi parduotus žemės sklypus, nepriskiriamos prie uždarbio (pajamų), todėl antstolė nepagrįstai nuo 847 000 Lt gautos sumos už parduotus žemės sklypus apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą.

Antstolė B. T., nesutikdama su pareiškėjo skundu, priėmė 2012-10-26 patvarkymą, juo skundo netenkino ir skundą dėl antstolio veiksmų perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-27 nutartimi pareiškėjo skundą tenkino, panaikino antstolės B. T. 2012-10-15 patvarkymą dėl išlaikymo įsiskolinimo Nr. S-12027444 ir 2012-10-15 turto arešto aktą Nr. S-12027426 vykdomojoje byloje Nr. 0005/05/01302. Nurodė, kad išlaikymas G. P. priteistas ir vykdomoji byla vykdoma pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-3943/1998 vadovaujantis išlaikymo priteisimo metu galiojusiu Santuokos ir šeimos kodeksu (toliau – SŠK), todėl kilęs ginčas, nuo kokių pajamų skaičiuotinas išlaikymo dydis, spręstinas analizuojant SŠK ginčui taikytinas nuostatas, reglamentuojančias išlaikymo priteisimą. Teismas padarė išvadą, kad išlaikymas gali būti išieškomas tik nuo pareiškėjo (skolininko) R. P. darbo užmokesčio arba kitų pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui (CPK 737 str.), tačiau ne nuo turto pardavimo pajamų, todėl antstolė neteisėtai apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą vykdomojoje byloje Nr. 0005/05/01302.

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-27 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo nutartis turi būti panaikinta dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, nes teismas nepranešė jai apie bylos nagrinėjimą. Tik gavusi teismo 2013-12-27 nutartį sužinojo, kad ji buvo įtraukta į bylos nagrinėjimą kaip suinteresuotas asmuo. Būdama proceso dalyvė turėjo teisę pateikti atsiliepimą į skolininko skundą ir jai turėjo būti pranešta apie teismo posėdžio datą ir laiką. Tačiau procesiniai dokumentai apie atsiliepimo pateikimą ir apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą nebuvo jai įteikti, todėl buvo apribotos jos galimybės pateikti atsikirtimus į skolininko skundą. Teigia, kad teismas nepagrįstai taikė TSRS priimtus teisės aktus, todėl padarė neteisingą išvadą, kad nuo pareiškėjo gautų pajamų pardavus turtą nėra skaičiuojamas išlaikymo dydis. Pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 14 p. pajamomis pripažįstamos sumos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą, todėl antstolė pagrįstai apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą.

Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas 2013-11-27 nutartimi įtraukė apeliantę į bylos nagrinėjimą ir nustatė terminą iki 2013-12-17 pateikti atsiliepimą į skundą, taip pat ta pačia nutartimi paskyrė teismo posėdžio datą. Apie teismo nutartį apeliantei buvo pranešta. Teigia, kad išlaikymas negalėjo būti išskaičiuojamas iš pajamų, gautų pardavus pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl pareiškėjas neturėjo pareigos teikti apeliantei išlaikymą iš žemės sklypų pardavimo gautų pajamų.

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų – panaikino antstolės 2012-10-15 patvarkymus dėl išlaikymo įsiskolinimo ir turto arešto akto, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), taip pat neatsižvelgiant į atskirojo skundo motyvus patikrinama, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimų pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d, 338 str.).

Apeliantė teigia, kad teismo nutartis turi būti panaikinta dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, kadangi teismas išnagrinėjo bylą jai tinkamai nepranešęs apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą ir nesuteikęs galimybės pateikti atsiliepimą į skolininko skundą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.

CPK V dalies XXV skyriaus nuostatos reglamentuoja ypatingąja teisena nagrinėjamų bylų, tarp jų ir dėl antstolio veiksmų, ypatumus (CPK 442 str. 6 d.). CPK 443 straipsnio 5 dalyje numatytas bendras ypatingąja teisena nagrinėjamų bylų formos principas, t. y. nagrinėti rašytinio proceso tvarka, išskyrus: jei 1) kitaip numato CPK V dalies nuostatos (konkrečią ypatingąja teisena nagrinėjamų bylų rūšį reglamentuojančios normos) arba 2) teismas, turėdamas tokią teisę, pats nusprendžia konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 133 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos. Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir teismo posėdis vyksta jiems nedalyvaujant (CPK 153 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2013-11-27 nutartimi į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu įtraukė G. P., nustatė terminą iki 2013-12-17 pateikti atsiliepimą į skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 142 str.) ir nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2013-12-19 9.00 val., apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką iki 2013-11-28 nurodė pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismo pranešimai“. Teismo 2013-11-27 nutarties pagrindu pranešimas byloje dalyvaujantiems asmenims apie 2013-12-19 įvyksiančio teismo posėdžio datą, teismo sudėtį buvo paskelbtas 2013-11-29 specialiame interneto tinklalapyje (b. l. 74) ir tai atitinka CPK 133 straipsnio 3 dalyje rašytinio proceso tvarka nagrinėjamų bylų paskelbimo tvarkos ir terminų reikalavimus. Be to, pažymėtina, kad apeliantei apie teismo posėdžio datą ir atsiliepimo į skundą pateikimą pranešta 2013-11-29 paštu siųstu pranešimu, kartu pridedant ir 2013-11-27 nutarties kopiją (b. l. 76). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą ypatingąja teisena, ypatumų nepažeidė, tinkamai pranešė apeliantei apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką, suteikė jai galimybę iki teismo posėdžio pateikti atsiliepimą į skundą.

Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai panaikino antstolės patvarkymą, kuriuo buvo apskaičiuotas pareiškėjo 211 750 Lt išlaikymo įsiskolinimas vykdomojoje byloje pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998-05-18 sprendimą, kuriuo iš R. P. buvo priteista G. P. išlaikymui ¼ dalis visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau nei 1 MGL kas mėnesį iki G. P. pilnametystės, nes pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 14 p. pajamomis pripažįstamos sumos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą.

Vykdomoji byla laikoma užbaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą (CPK 632 str. 1 d. 1 p.). Vykdomosios bylos duomenimis, antstolė B. T. 2012-08-09 grąžino vykdomąjį raštą Nr. 2-3943/1998 dėl išlaikymo išieškojimo iš R. P. A. K. naudai, nes išieškant išlaikymą iki G. P. pilnametystės išlaikymas buvo visiškai išieškotas ir išlaikymo įsiskolinimo nebuvo (CPK 631 str. 6 d.). 2013-10-03 antstolė B. T., gavusi G. P. prašymą išieškoti 211 750 Lt išlaikymo įsiskolinimą, 2012-10-03 paprašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo grąžinti vykdomąjį raštą Nr. 2-3943/1998 dėl išlaikymo išieškojimo iš R. P. išlaikymo įsiskolinimui išieškoti. Antstolė išlaikymo įsiskolinimą apskaičiavo nuo pajamų, kurias pareiškėjas gavo 2007-07-13 pardavęs du žemės sklypus. Byloje kilo ginčas, nuo kokių pajamų turi būti skaičiuotinas išlaikymas, kai išlaikymas priteistas ir vykdomoji byla buvo vykdoma pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3943/1998 pagal 1998-05-18 teismo sprendimą, kuriuo iš R. P. G. P. išlaikymui buvo priteista ¼ dalis visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau nei 1 MGL kas mėnesį iki G. P. pilnametystės.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išlaikymo priteisimo metu galiojusiu Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 81 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis nustatomas priklausomai nuo išlaikymą privalančio teikti asmens uždarbio (pajamų) bei išlaikytinių skaičiaus, bet ne mažiau negu vienas minimalus gyvenimo lygis (MGL) kiekvienam vaikui. Pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą išlaikymo dydis buvo skaičiuojamas iš visų darbo užmokesčio rūšių, nuo kurių skaičiuojami draudžiamieji įnašai, pašalpų, pensijų, honoraro ir kt. SŠK 82 straipsnio prasme uždarbis – tai darbo užmokestis, o pajamos – tai darbo užmokesčiui prilyginamos išmokos: pajamos iš individualios veiklos, ūkininkavimo, autorinis atlyginimas ir pan. Nuo 2001-07-01 įsigaliojo Civilinis kodeksas. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 įstatymas Nr. VIII-1864) 19 straipsnyje nustatyta, kad CK normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. Esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. CK 3.199 straipsnyje apibrėžiamos pajamas, iš kurių išskaičiuojamas priteistas išlaikymas, numatyta, kad priteistas išlaikymas išskaičiuojamas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jų pajamų rūšių. Išlaikymo išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka nustatyta CPK 733 straipsnių 4 ir 5 dalyse, išlaikymo išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis – 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte. CPK 737 straipsnis nustato baigtinį sąrašą atvejų, kai skolininko gaunamos pajamos prilyginamos darbo užmokesčiui. Išanalizavęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad išlaikymas gali būti išieškomas tik nuo pareiškėjo (skolininko) R. P. darbo užmokesčio arba kitų pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui (CPK 737 str.), tačiau ne nuo pajamų pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Taigi antstolė neturėjo pagrindo išlaikymo skolą skaičiuoti nuo pareiškėjo gautos sumos už 2007-07-13 parduotus žemės sklypus. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas vertėsi nekilnojamojo turto pardavimo veikla, pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pardavimas buvo tik vienkartinis pardavimo aktas, žemės sklypai buvo parduoti ne verslo tikslais, todėl jo gautos pajamos už parduotus žemės sklypus nelaikytinos darbo užmokesčiui prilygtinomis pajamomis, nuo kurių turėtų būti skaičiuojamas išlaikymas. Šios skolininko gaunamos pajamos nepatenka į CPK 737 str. reguliuojamą sritį, t. y. įstatymų leidėjas nėra numatęs, kad pajamos, gautos pardavus nuosavybės teise priklausantį turtą, prilyginamos darbo užmokesčiui. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad nei vykdomojo rašto išdavimo metu galiojusio SŠK 82 straipsnis, nei atliekant vykdymo veiksmus galiojantis CK 3.199 straipsnis ir CPK 737 straipsnis pinigų, gautų pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, neprilygina su darbo užmokesčiu susijusioms pajamoms. Vadovaujantis anksčiau aptartomis aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad antstolė nepagrįstai apskaičiavimo išlaikymo įsiskolinimą ir areštavo pareiškėjo turtą, ir šiuos antstolės veiksmus pripažino neteisėtais bei panaikino priimtus patvarkymus.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.