Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jazbutienės ir Dalios Kursevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 150 MGL (7500 Eur) bauda.

Iš civilinių atsakovų kooperatinės bendrijos (duomenys neskelbtini) ir T. S. solidariai priteista 22 281,20 Eur turtinės žalos ir 30 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, viso 52 281,20 Eur nukentėjusiajam V. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. S. nuteistas už tai, kad būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu pažeidė darbų saugos įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos reikalavimus, dėl ko įvyko sunkus nelaimingas atsitikimas žmogui:

2017 m. kovo mėn. 4 d. Kooperatinės bendrovės (duomenys neskelbtini) medienos ceche adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., būdamas direktoriumi ir atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą (atestuotas darbų saugos srityje (pažymėjimas B Nr. (duomenys neskelbtini))), už elektros įrenginių techninę priežiūrą ir tinkamą eksploatavimą (atestuotas energetikos darbuotoju, pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), vykdant medienos granulių gamybinį procesą neužtikrino, kad įmonėje būtų naudojamo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto gamintojo techninio įrenginio – granuliavimo preso, kuris buvo neženklintas, nepažymėtas įspėjamaisiais ženklais, techninis pasas bei gamyklinė naudojimo instrukcija, kad įrenginys atitiktų nustatytus reikalavimus, būtų techniškai tvarkingas, su visais įrengtais ir veikiančiais saugos įtaisais, kurie sustabdo darbinių dalių judėjimą kai darbuotojas būna pavojingoje zonoje, arba neleidžia darbuotojui patekti į tokias pavojingas zonas, pavojingiems įrenginio eksploatavimo ir priežiūros darbams atlikti būtų parengta įmonės darbų saugos instrukcija, su minėtu ir gamykliniais dokumentais būtų supažindinti ir darbo vietoje instruktuoti bei apmokyti darbuotojai, darbuotojai tinkamai apmokyti kur, kada ir kaip prieš atliekant įrenginio valymo darbus tinkamai atjungti nuo energijos šaltinio, tuo pažeidė:

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau - DSSĮ) 16 str. 1, 2 dalies reikalavimus:

1. Įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo priemonės turi būti suprojektuotos, pagamintos ir įrengtos darbo vietoje taip, kad nebūtų sudaryta galimybė darbuotojui patekti į darbo priemonės pavojingas zonas, ypač zonas, kur yra judančios dalys; aukštos ar žemos temperatūros darbo priemonių paviršiai turi būti izoliuoti; darbo priemonių valdymo įtaisai turi atitikti ergonominius reikalavimus; neturi būti galimybės darbo priemonę atsitiktinai įjungti, turi būti numatyta, kaip darbo priemonę operatyviai išjungti; darbo priemonių keliamas triukšmas, vibracija ar kita darbo aplinkos tarša neturi viršyti higienos normose nustatytų ribinių verčių (dydžių).

2. Įmonės įsigyjamos darbo priemonės privalo atitikti privalomuosius saugos reikalavimus. Privalomuosius darbo priemonių saugos reikalavimus bei jų atitikties įvertinimo procedūras nustato atitinkami techniniai reglamentai. Tais atvejais, kai gaminamoms ir tiekiamoms į rinką darbo priemonėms netaikomi techninių reglamentų nustatyti reikalavimai, darbo priemonės turi atitikti kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus.

1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas:

1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus;

2) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą;

<...> 4) užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti, <...>,

6) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami juos priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Nustato darbuotojų mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo tvarką;

13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;

1. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. Darbuotojai instruktuojami šio Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytais ir kitais atvejais, kai darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo nusprendžia, kad to reikia siekiant apsaugoti darbuotojus nuo traumų ar profesinių ligų. Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktuojant suteiktų žinių, kad jis galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokyklose, mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais. Darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarką įmonėje nustato darbdaviui atstovaujantis asmuo.

5. Darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarką nustato darbdavys, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai nustato kitokią šių darbuotojų mokymo, žinių tikrinimo bei saugaus darbų atlikimo tvarką.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“ 5, 6, 7, 8, 11, 17, 19, 21, 23 punktų reikalavimus:

5. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, privalo imtis reikiamų priemonių, kad būtų laikomasi šiuose nuostatuose nurodytų darbuotojų saugos ir jų sveikatos apsaugos reikalavimų darbo įrenginiams ir kurios užtikrintų, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojasi darbuotojai įmonėje, būtų tinkami arba pritaikyti darbui atlikti, nekenktų darbuotojų saugai ir sveikatai.

6. Darbdavys, parinkdamas darbo įrenginius, įvertina specifines darbo sąlygas bei pavojus įmonėje, ypač darbo vietoje, taip pat papildomus pavojus, kuriuos kelia naudojamas darbo įrenginys.

7. Ten, kur neįmanoma užtikrinti, kad darbuotojai darbo įrenginius galės naudoti be rizikos saugai ir sveikatai, darbdavys privalo imtis atitinkamų priemonių, kad rizika būtų kiek galima mažesnė.

8. Darbdavys privalo turėti visus gamintojo numatytus darbo įrenginio naudojimo dokumentus.

11. Darbdavys privalo imtis reikiamų priemonių, kurios užtikrintų, kad per visą naudojimo laiką darbo įrenginiai būtų tinkamai techniškai prižiūrimi, palaikoma jų reikiama techninė būklė, atitinkanti šių nuostatų 9.1 arba 9.2 punktų reikalavimus.

17. Kai tikėtina, kad naudojami darbo įrenginiai dėl jų konstrukcijos, techninių parametrų, naudojimo sąlygų ar kitų aplinkybių gali sukelti specifinį pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, darbdavys privalo:

17.1. darbo įrenginių naudojimą apriboti ir pavesti juos naudoti tik tam tikriems darbuotojams;

17.2. kai kas nors taisoma, pertvarkoma, modifikuojama, vyksta einamasis remontas ar apžiūra, tada tam darbui specialiai skirti tinkamos kvalifikacijos ir specialiai apmokytus darbuotojus.

19. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai gautų reikiamą informaciją apie darbo įrenginių saugų naudojimą, o ten, kur reikia, darbo vietoje prie darbo įrenginių būtų rašytinės darbo įrenginio naudojimo instrukcijos.

21. Darbuotojai privalo būti supažindinti su jiems galinčiais kilti pavojais dėl įrenginių, naudojamų darbo patalpose, darbo zonoje ar darbo vietoje, taip pat pavojais, susijusiais su įrenginiais, netgi jeigu darbuotojai patys tiesiogiai šiais įrenginiais ir nesinaudoja.

23.1. kiekvienas darbuotojas, gavęs užduotį naudotis darbo įrenginiu, būtų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais naudojant darbo įrenginį;

1 priedo „Minimalūs reikalavimai“ 2.2., 2.3., 2.8., 2.11., 2.13., 2.14., 2.15., punktų reikalavimus:

2.2. Paleisti darbo įrenginį turi būti įmanoma, tik kai tai ketinama atlikti apgalvotai. Tokia pati darbo įrenginio paleidimo galimybė turi būti numatyta: – vėl įjungiant dėl bet kokios priežasties sustojusį įrenginį; <...>.

2.3. Visi darbo įrenginiai privalo turėti tokią valdymo sistemą, kuri leistų juos visiškai ir saugiai sustabdyti. Kiekvienoje darbo vietoje turi būti įrengtas toks valdymas, kuris priklausomai nuo pavojaus pobūdžio leistų sustabdyti darbo įrenginį visiškai arba tik kai kurias tam būtinas jo dalis. Įrenginio stabdymo valdymas turi būti prioritetinis paleidimo valdymo požiūriu. Kai darbo įrenginys arba pavojingos jo dalys yra sustabdytos, turi išsijungti energijos tiekimas atitinkamiems įrenginio valdymo įtaisams (aktuatoriams).

2.8. Jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje.

2.11. Ant įrenginio turi būti reikiami saugos ir sveikatos apsaugos ženklai. Tokie ženklai arba kiti įspėjantys įtaisai ant darbo įrenginio turi būti lengvai pastebimi ir suvokiami.

2.13. Įrenginio techninį aptarnavimą arba einamąjį remontą turi būti įmanoma atlikti tik tada, kai įrenginys yra išjungtas. Jei to padaryti neįmanoma, turi būti sudaryta galimybė šias operacijas atlikti saugiai arba šios operacijos turi būti atliekamos nepavojingose zonose. Jeigu įrenginys turi techninio aptarnavimo registracijos žurnalą, tai po kiekvieno aptarnavimo turi būti daromi įrašai.

2.14. Visi darbo įrenginiai turi būti aprūpinti aiškiai atpažįstamais įtaisais, skirtais atjungti juos nuo visų energijos šaltinių. Nesąmoningas ar atsitiktinis (netyčinis) darbo įrenginio įjungimas neturi kelti jokio pavojaus darbus atliekantiems ar kitiems darbuotojams.

2.15. Ant darbo įrenginio turi būti įspėjimai ir ženklai, skirti darbuotojų saugai užtikrinti."

(Duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015-04-16 įsakymu patvirtintos „Darbuotojo, dirbančio medžio granuliatoriumi, saugos instrukcijos Nr. 34“ 1 dalies reikalavimus:

<...> Reikalavimai aptarnaujančiam personalui: - eksploatuoti įrenginį, jį montuoti, atlikti techninius aptarnavimus ir remontus gali asmenys susipažinę su įrengimų sandara ir charakteristikomis, saugaus darbo taisyklėmis ir turintys reikiamas kvalifikacijas, leidžiančias išvengti nelaimingų atsitikimų, bei užtikrinti įrengimų ilgalaikį darbą." 7 dalies „Saugos instrukcijos“ reikalavimus: „Naudotojas turi užtikrinti, kad Įrenginį eksploatuos tik asmenys: <...> pilnai susipažinę su šia naudojimosi instrukcija ir suprantantys visus jos reikalavimus; Apmokyti dirbti su šiuo įrenginiu, supažindinti su jo veikimu, bei praėję darbo saugos ir nelaimingų atsitikimų prevencijos instruktažus; įrenginys turi būti eksploatuojamas tik techniškai tvarkingas: <...>.

7. 1. punkto reikalavimus: „<...> Technologinis granuliavimo presas charakterizuojamas sekančiais faktoriais: - triukšmo lygis prie preso gali siekti 93 db „A“; - aukšta darbo temperatūra. Darbuotojai turi į tai atkreipti rimtą dėmesį ir griežtai laikytis saugumo reikalavimų: - Turi būti nustatyti konkretūs asmenys atsakingi už įrenginio eksploatavimą, priežiūrą, aptarnavimą. Personalas privalo susipažinti su savo pareiginėmis instrukcijomis. <...> - Prieš pradedant pirmą kartą dirbti operatorius privalo susipažinti su šia instrukcija, visais valdymo elementais, žinoti jų vykdomas funkcijas ir praeiti apmokymus (įvadinį instruktažą). <...> - Prieš atliekant bet kuriuos aptarnavimo, remonto arba sureguliavimo darbus būtina išjungti variklius, elektros kirtiklį ir apsidrausti nuo nesankcionuoto įjungimo. <...> Presavimo kameros valymą atlikinėti specialios mentelės pagalba.

7.6. punkto reikalavimus: „- Prieš pradedant bet kokią įrengimų techninio aptarnavimo operaciją išjunkite jo kirtiklį ir užrakinkite. <...> Nuolat tikrinkite ar įspėjamieji pavojaus ženklai (lipdukai) yra vietoje, nepažeisti, gerai įskaitomi ir suprantami. Sugadintus ir neįskaitomus ženklus nedelsiant pakeiskite naujais.

dėl to, apie 21.00 val., pagalbinis darbuotojas V. P., būdamas neinstruktuotas ir neapmokytas kaip saugiai atlikti jam pavestus darbus: gaminti granules ir atlikti profilaktinį įrengimo aptarnavimą, priežiūrą, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto gamintojo medienos granuliavimo presu, nežinodamas kaip prieš atliekant techninio aptarnavimo darbus tinkamai atjungti presą nuo visų energijos šaltinių, dėl užsiteršimo sustojus suktis matricai, paspaudė jam nurodytą ant elektros spintos išorinės pusės įrengtą atjungimo mygtuką, atidarė galinį preso (matricos) gaubtą ir, norėdamas išimti susidariusias presuotos ir uždegintos medienos atgremžtas atliekas (plutas), įkišo dešinę ranką į įrenginio matricos vidų, po ko įrenginys staiga įsijungė ir pradėjęs suktis įtraukė V. P. mūvimą pirštinę bei ranką ir ją prispaudė ir laikė tokioje padėtyje iki 2017 m kovo 5 d. 07.30 val., kol buvo išlaisvinta kito darbuotojo, o V. P. patyrė dešinio dilbio, riešo ir plaštakos suspaudimą su dešinio alkūnkaulio distalinio trečdalio lūžiu su poslinkiu ir dešinio alkūnkaulio distalinio galo lūžiu, dešinės plaštakos ir I-V pirštų II laipsnio nudegimu, III-IV-V pirštų nekroze su gangrena, ko pasekoje atlikta dešinės plaštakos III-V pirštų amputacija – t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

2. Nuteistasis T. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. spalio 26 d. nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir priimti naują nuosprendį: pagal nuosprendyje išdėstytą kaltinimą, kuris atitinka BK 176 straipsnio 1 dalies turinį, jį išteisinti kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba kitaip sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, paskiriant švelnesnę bausmę ir sumažinant priteistų civilinių ieškinių dydžius. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl T. S. pripažinimo kaltu yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismo nuosprendyje nurodytos nusikalstamos veikos jis nepadarė: teismas, spręsdamas jo kaltės klausimą, nepaisė LR BPK 20 straipsnio reikalavimų, dėl į jo bylą surinktų duomenų vertinimo kaip įrodymų, kuriais grindžiama jo kaltė. Nuosprendyje nurodytos T. S. kaltės analizė labai glaustai siejama su išvadomis, susijusiomis su įmonės organizacine veikla (iš esmės tuo pagrindu daroma dėl tariamos kaltės). Tačiau kaip matyti iš bylos bei nuosprendžio, yra daugybė kitų faktinių duomenų, kuriuos teismas privalėjo motyvuotai vertinti – juos priimti arba atmesti. Tačiau tai padaryta nebuvo, jo kaip darbdavio kaltė buvo akivaizdžiai preziumuota. Taip nepaisyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės praktikos nuostatų, nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl darbo saugos įstatymų pažeidimų.

2.2. Teismas nuosprendyje kaip esminę sąlygą, leidžiančią T. S. pripažinti kaltu nurodė, jog būdamas atsakingu už įmonės elektros įrenginių eksploatavimą bei turėdamas tam tikrą pasirengimą (reikia suprasti – profesinį) ir žinių, neužtikrino šių įrenginių tinkamo naudojimo, neperleido šių funkcijų kitiems asmenims, nelaimingo atsitikimo metu buvo naudojamas nenustatyto gamintojo bei nenustatytos markės medienos granuliatorius su netvarkingais judančiais mechanizmais, todėl tai buvo priežastis, dėl ko darbuotojui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, teigiama, jog tikėtina, kad nukentėjusysis V. P. nebuvęs apmokytas ir neinstruktuotas darbui su granuliavimo presu, o tai organizaciniu požiūriu turėjo įtakos kilusiam nelaimingam atsitikimui.

2.3. Tikrosios įvykio aplinkybės rodo, jog darbo metu atsitikusį įvykį, kurio metu darbuotojui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas lėmė ne organizacinės (net jei jos ir buvo), bet visiškai atsitiktinės priežastys, susijusios su nukentėjusiojo netinkamu elgesiu darbo aplinkoje. To nebūtų atsitikę, jei nukentėjęs darbuotojas būtų elgęsis pagal nustatytus reikalavimus, kurie privalomi ne tik jam, bet ir bet kuriam kitam darbuotojui bei normaliai mąstančiam ir besielgiančiam žmogui. Taip pat reikalinga įvertinti tai, kad dėl to paties įvykio jau yra išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje kaltinamoji buvo jo dukra D. S. S.. Klaipėdos apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs prokuroro ir nukentėjusiojo skundus, nurodė, kad minėti organizaciniai veiksmai šiuo konkrečiu atveju nenusveria nelaimingo atsitikimo kilimo techninių priežasčių ir pagrindinės sąlygos – naudotame nenustatyto gamintojo bei nenustatytos markės/serijos granuliavimo prese nebuvo įrengti įtaisai (arba šio atsitikimo metu jie buvo techniškai netvarkingi), stabdantys pavojingų dalių judėjimą. Be to, būdamas neblaivus ir tokiu būdu šiurkščiu, su saugiu darbu akivaizdžiai nederančiu elgesiu saugos reikalavimus ignoravęs V. P. neįvertino, kad rankomis išvalyti matricą yra itin nesaugu, pavojinga jo sveikatai ir gyvybei. Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas T. S. nesivadovavo kitoje baudžiamojoje byloje dėl to paties įvykio aukštesniojo teismo nutartyje nurodytoms išvadomis dėl įvykio kilimo priežasčių.

2.4. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, V. P. ne tik buvo instruktuotas dirbti su granuliavimo aparatu, bet ir buvo prižiūrimas ir globojamas, jam buvo aiškinama kaip reikia dirbti, ką reikia daryti užsikimšus granuliatoriui. Šias aplinkybes patvirtina ne tik byloje surinkti duomenys, liudytojų ir išteisintos D. S. S. parodymai, tačiau ir paties V. P. parodymai. Tai, kad nukentėjusysis teigia, jog į instruktavimus nekreipdavęs dėmesio, neatleidžia jo nuo atsakomybės darbo aplinkoje elgtis tinkamai. Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas be išsamesnės analizės ir motyvų nurodė, jog nukentėjusysis nebuvęs instruktuotas ir apmokytas dirbti.

2.5. Įvykio metu atsitiko nelaimė, bet atsitikusio įvykio negalima mechaniškai vertinti tik baudžiamosios teisės prasme. Šioje byloje yra pagrindas svarstyti, ar neįvyko kazusas, nes ne kiekvienas nelaimingas atsitikimas, kaip ir šis, įvykęs darbo vietoje, gali būti vertinamas baudžiamosios atsakomybės prasme. Teismo priimtame nuosprendyje nors ir nurodyta kaltės forma - neatsargumas, tačiau ši kaltės forma plačiau nenagrinėta ir neaptarta.

2.6. Klaipėdos apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje rėmėsi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. sausio 24 d. išvada, kurioje nurodyta, kad: l) aptarnavimo metu presas nebuvo tinkamai atjungtas nuo elektros šaltinio ir 2) kad darbuotojas įkišo ranką į įrenginio pavojingą zoną. Nukentėjusysis pripažino, kad užsikišus matricai, skubiai nubėgo prie skydinės ir išjungęs variklį, grįžo prie preso, atidarė dangtį ir laužtuviuko pagalba nugramdė prikepusias pjuvenas, po to įkišo dešinę ranką į matricos vidų, kad išvalytų pjuvenų likučius. Valant matricą, maždaug po 1-2 minučių išgirdo garsą, panašų į preso paleidimą, po ko jam „rolikais" buvo prispausta vidinė rankos dalis iki riešo. Maždaug po 2-3 minučių variklis nustojo veikti ir jis išgirdo išsijungiančių saugiklių garsą. Proceso metu taip ir nebuvo nustatytos bei patvirtintos aplinkybės, ar dėl elektros srovės iš tikrųjų netikėtai įsijungė mechanizmas, kodėl įkišus ranką sistema netikėtai išsijungė. Abejonių kelia ir specialisto Č. B. išvada, kad jei netikėtai būtų įsijungusi elektros srovė ir mechanizmas iš tikrųjų būtų pradėjęs veikti, tai ranka su pirštine būtų buvusi įtraukta į mechanizmą ir būtų atsitikusi dar baisesnė nelaimė. Tuo tarpu nei specialistė N. J. savo išvadoje, nei apklaustas darbo inspektorius S. S. jokių abejonių dėl galimų savaiminių įsijungimų- išsijungimų nenurodė. Kaltinimas koncentravosi į savaiminį elektros srovės įsijungimą dėl netvarkingos elektros instaliacijos, tačiau šie spėjimai niekaip nepagrįsti, o spėjimais negali būti grįstas apkaltinamasis nuosprendis.

2.7. Atsižvelgus į nukentėjusiojo elgesį tiek įvykio metu, tiek jo neatsakingą gyvenimo būdą, girtavimą (byloje yra duomenų, kad po įvykio V. P. girtavo net ligoninėje), tokio dydžio civiliniai ieškiniai neturėjo būti priteisti. Manytina, kad teismas nuosprendyje turėjo konkrečiai vertinti tokios žalos aspektus, jų pagrįstumą. Byloje yra duomenų, kad nukentėjusiajam po įvykio buvo išmokėta 4518,80 Eur dydžio draudimo išmoka. Šios sumos reikšmė nuosprendyje neaptariama, į ją neatsižvelgta priteisiant turtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimo dydis neįvertintas atsižvelgus į žalos kilimo priežastis, kurios susijusios su nukentėjusiojo elgesiu, kurį konstatavo anksčiau sprendimus priėmę teismai. Tokios neturtinės žalos priteisimas neatitinka teismų praktikoje priimamų sprendimų. Nurodytų žalų išieškojimas besąlygiškai lemtų įmonės bankrotą: vieno žmogaus interesai pažeistų kitų žmonių materialinę padėtį. Be to, nuo įvykio praėjo daug laiko, per tą laiką yra areštuotas T. S. turtas, kuris taip pat susijęs su gamyba (pvz., miškas), dėl to prarasta galimybė disponuoti turtu, plėsti gamybą ir pan. Dėl nurodytų priežasčių apeliaciniu skundu prašoma iki galimo minimumo sumažinti priteistos neturtinės žalos bei paskirtos bausmės – baudos dydį.

2.8. Galiausiai, byla buvo perduota teismui T. S. kaltinant pagal LR BK 176 straipsnio l dalį, tačiau priimto nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad jis pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nors toks kaltinimas jam nebuvo reiškiamas. Skunde prašome, kad apeliacinės instancijos teismas priimtų teisingą sprendimą tiek materialiosios teises, tiek procesinės teisės taikymo prasme.

3. Nukentėjusiojo V. P. atstovas advokatas Žilvinas Brazaitis atsiliepimu prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nuosprendį palikti iš esmės nepakeistą, ištaisant tik rašymo apsirikimą nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, pažymint, kad nuteistasis nuteistas ne pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, bet pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

3.1. Nuteistasis, būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu, be kita ko pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) 16 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, reglamentuojančias, jog įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės. Darbo priemonės turi būti suprojektuotos, pagamintos ir įrengtos darbo vietoje taip, kad nebūtų sudaryta galimybė darbuotojui patekti į darbo priemonės pavojingas zonas, ypač zonas, kur yra judančios dalys; < ... > neturi būti galimybės darbo priemonę atsitiktinai įjungti < ... > įmonės įsigyjamos darbo priemonės privalo atitikti privalomuosius saugos reikalavimus; < ... >. Be to, nuteistasis pažeidė ir DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 6 ir 13 punktų reikalavimus, jog darbdaviui atstovaujantis asmuo, turi imtis priemonių, kad < ... > darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo organizuoti reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą. Nuteistasis taip pat privalėjo užtikrinti, kad darbuotojai, įsidarbindami ir darbo metu, įmonėje gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą, esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti, ir tuo tikslu organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami juos priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalinti nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Pagal DSSĮ 27 straipsnio 1 dalį, darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. Nuteistasis pažeidė ir kitas susijusias DSSĮ bei specialiųjų poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą darbe bei sveikatą, nuostatas, net ir savo paties 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu patvirtintos darbuotojo, dirbančio medžio granuliatoriumi, saugos instrukcijos Nr. 34 (su kuria nukentėjusysis net nebuvo supažindintas) reikalavimus.

3.2. Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančių ir tai patvirtinančių įrodymų visetą, nepažeisdamas jokių baudžiamojo proceso įstatymo normų ir su darbų sauga susijusių konstitucinių nuostatų, padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad nuteistasis įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje. Nukentėjusysis ir liudytojas A. V. patvirtino, kad valant granuliavimo preso kamerą pjuvenų pluta būdavo nugrandoma laužtuvu, o susidarę gabalai išimami rankomis, kišant jas su apsauginėmis pirštinėmis į matricos vidų. Darbuotojams nebuvo sudarytos sąlygos/galimybės prikepusius ir atgrandytus pjuvenų gabalus iš matricos vidaus išimti kitu – saugiu būdu, užuot kišus rankas, o tai yra vienas iš daugelio įmonės įgalioto asmens, atsakingo už darbuotojų saugą ir sveikatą, pareigų pažeidimų.

3.3. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistas T. S., darbų saugos ekspertizės akto Nr. 11-1901(21) išvados, kurių patikimumu teisėjų kolegija įsitikino įvertinusi apklausto eksperto paaiškinimų turinį, kartu įvertinus visetą kitų aptartų faktinių duomenų, leidžia kaip pagrįstą vertinti apylinkės teismo išvadą, jog nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga buvo tai, kad jo metu naudotame nenustatyto gamintojo bei nenustatytos markės/ serijos granuliavimo prese nebuvo įrengti įtaisai (arba šio atsitikimo metu jie buvo techniškai netvarkingi), stabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas (arba kuri nors jo kūno dalis) yra pavojingoje zonoje, ir už tai turėtų atsakyti už techninės įrangos priežiūrą ir elektros įrenginių eksploatavimą įmonėje atsakingas asmuo – nuteistasis. Be to, ankstesnę baudžiamąją bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad dokumentų klastojimu nuteistojo dukra D. S. S. siekė sukurti tokią vienas kitą patvirtinančių bendrovės vidaus dokumentų visumą, kad ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams nekiltų abejonių, jog bendrovėje buvo tinkamai realizuojami teisės aktais nustatyti darbų saugos ir sveikatos reikalavimai, darbuotojai buvo tinkamai supažindinami su saugos reikalavimais dėl darbo su didesnio pavojingumo šaltiniu. Kasacinis teismas nurodė, jog šioje byloje teismai padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad po nelaimingo įvykio (duomenys neskelbtini) medienos ceche D. S. S. suklastojo bendrovės vidaus dokumentus ir juos panaudojo siekdama užmaskuoti šiurkščius darbo saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir suklaidinti ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus, kad šie nesugebėtų nustatyti šių pažeidimų. Šiais veiksmais ji bylos tyrimą.

3.4. Duomenis apie netinkamai veikiančią, nuolat perdegančią ar parinktą netinkamos galios papildomą elektros įrangą, reikalingą granuliavimo aparatui aptarnauti, patvirtina daugelis byloje esančių įrodymų, kuriuos teismas visiškai tinkamai ištyrė bei įvertino: tiek liudytojų parodymai, tiek specialistų išvados, tiek ir sąmoningi nuteistojo ir/ar jam artimų asmenų veiksmai, siekiant nuslėpti tikrąsias nelaimingo įvykio priežastis / aplinkybes. Šie įrodymai patvirtina, kad įmonėje buvo naudojama aiškiai netvarkinga įranga, t. y. darbo priemonės, neatitinkančios norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotų saugą darbe bei sveikatą, reikalavimų, o už tokius pažeidimus, vadovaujantis tiek DSSĮ 16 str. 1 nuostatomis, tiek ir analogiškais kitais teisės aktais, yra atsakingas darbdavio įgaliotas asmuo – nuteistasis T. S..

3.5. Priešingai nei nurodo nuteistas, šioje byloje nėra jokio kazuso, nes nuteistojo kaltė nustatyta šiais teismo argumentais: 1) V. P. buvo apmokytas, kad užsikišus matricai ir aparatui sustojus, išjungti elektros srovę vienu jungikliu, matricos vidų valyti laužtuviuku, o nugrandytus plutos gabalus išimti rankomis, jas kišant į aparato vidų; 2) įkišus ranką, sistema netikėtai neišsijungė – elektros grandinė perdegė ir išsijungė tik po kelių minučių po to, kai nukentėjusiojo ranka buvo prispausta; Byloje esančioje eksperto/specialisto išvadoje aiškiai konstatuota, jog savaiminis preso įsijungimas įvyko dėl jo paties ir jam aptarnauti reikalingos elektros grandinės netvarkingumo bei neatitikimo teisės aktų reikalavimams; 3) darbo inspektorius S. S. tyrimo neatliko ne dėl to, kad jam nekilo abejonių dėl savaiminio aparato įsijungimo/ išsijungimo, o dėl to, kad šis inspektorius patikėjo nuteistojo melagingais žodžiais, kad ranką nukentėjusiajam prispaudė tariamai neveikiantis įrenginys; 5) teismas teisingai įvertino aprašytų aplinkybių įtaką nelaimingam atsitikimui organizaciniu požiūriu: jei V. P. būtų dirbęs tik su techniškai tvarkinga darbo priemone, jei nukentėjusiajam iš tiesų būtų buvusios sudarytos sąlygos išvalyti granuliavimo aparatą saugiai, nekišant į vidų rankų, jei nukentėjusysis būtų buvęs tinkamai instruktuotas, tai nelaimingas atsitikimas įvykęs nebūtų.

3.6 Nukentėjusiojo gauta 4 518,80 Eur draudimo išmoka buvo įskaityta į reikalautos atlyginti žalos dydį, atitinkamai sumažinant civilinio ieškinio reikalavimą. Atsižvelgiant į dabartines būtiniausių prekių ir paslaugų kainas, teismo nukentėjusiajam priteistas žalos atlyginimo dydis nekompensuoja visos jo patirtos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos. Kaip buvo nurodyta civiliniame ieškinyje, patirtą neturtinę žalą nelaimės metu, atsižvelgdamas į visas ieškinyje aprašytas aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką, nukentėjusysis vertino tik 50 000 Eur suma, o atsižvelgus į infliaciją nuo 2017 m. kovo mėnesio iki 2022 m. rugsėjo mėnesio ši suma padidėtų iki 70 800 Eur, todėl nėra pagrindo dar labiau mažinti priteisto žalos atlyginimo dydžio.

3.7 Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta padarytas aiškus rašymo apsirikimas, nurodant, kad T. S. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Šis rašymo apsirikimas nekeičia nuosprendžio esmės ir gali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teismo sprendimu.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. spalio 26 d. nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar dėl jų skundas gautas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-689/2018).

5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-101-303/2020 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. balandžio 23 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10). Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas baimintis, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, suinteresuoto asmens požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195/2010).

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą asmens teisę į nešališką teismą detalizuojantis BPK 58 straipsnis pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Iš BPK 58 straipsnyje nustatytų draudimo teisėjui dalyvauti procese pagrindų matyti, kad yra du atvejai, kada pirmosios instancijos teismo teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą: pirma, kai jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje (BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas); antra, kai jis priėmė nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali nagrinėti tos pačios bylos apeliacine ir kasacine tvarka, taip pat iš naujo nagrinėti bylos pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas jo priimtas nuosprendis (BPK 58 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

7. Atkreiptinas dėmesys taip pat į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies (teisė į nešališką teismą) aiškinimo ir taikymo, pagal kurią tai, kad bylą nagrinėjantis teisėjas anksčiau procese yra priėmęs su ta pačia nusikalstama veika susijusių sprendimų, savaime negali būti traktuojama kaip aplinkybė, pateisinanti baiminimąsi dėl jo nešališkumo trūkumo; šiuo atveju yra svarbus atitinkamų sprendimų pobūdis (2014 m. gegužės 27 d. sprendimas byloje Marguš prieš Kroatiją, peticijos Nr. 4455/10, par. 85). Tuo atveju, jeigu teisėjas anksčiau baudžiamajame procese yra priėmęs tik formalius procesinio pobūdžio sprendimus, kuriuos priimant nepateikiamas įrodymų vertinimas ir neišreiškiama pozicija dėl kaltinamojo kaltumo (bylos esmės), nešališkumo trūkumo problemos nekyla (2008 m. liepos 22 d. sprendimas byloje Gómez de Liano y Botella prieš Ispaniją, peticijos Nr. 21369/04; 1996 m. vasario 22 d. sprendimas byloje Bulut prieš Austriją, peticijos Nr. 17358/90). Taigi, garantuojant kaltinamojo teisę į nešališką bylos nagrinėjimą teisme tiek subjektyviąja, tiek objektyviąja prasme, būtina, kad bylą nagrinėtų teisėjas, dėl kaltinamojo nepriėmęs sprendimų, kuriuose būtų pasisakęs dėl įtarimų pagrįstumo, duomenų (įrodymų) vertinimo ir pan. Teisėjo pasisakymas dėl įtarimų pagrįstumo ar bylos faktinių aplinkybių vertinimo rodo išankstinę teisėjo nuomonę dėl bylos baigties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-124-648/2015).

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo 30 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojo V. P. sunkaus sveikatos sutrikdymo, patirto darbo metu. Šiame ikiteisminiame tyrime pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 176 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo įteiktas (duomenys neskelbtini) darbuotojai D. S. S. Už darbuotojo veiksmais galbūt padarytą žalą materialiai atsakingas asmuo – (duomenys neskelbtini) buvo įtrauktas į bylą civiliniu atsakovu (t. 6. b. l. 189). Siekiant užtikrinti nukentėjusiojo V. P. darbdaviui (duomenys neskelbtini) pareikšto 54 681,20 Eur civilinio ieškinio atlyginimą, prokurorės K. Prialgauskienės 2019 m. vasario 20 d. nutarimu buvo laikinai, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. apribota civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė į jai priklausantį turtą: pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., pastatą – dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. (t. 7, b. l. 32 – 33). 2019 m. vasario 2 7 d. baudžiamoji byla, kurioje D. S. S. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 176 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, su kaltinamuoju aktu buvo perduota Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismui, ir paskirta nagrinėti teisėjai J. Grigonienei (t. 6, b. 1. 170 – 19).

9. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisėjas V. V. 2019 m. rugpjūčio 22 d. ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimis, V. P. pareikšto civilinio ieškinio užtikrinimui, pratęsė laikino nuosavybės teisės į civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) turtą apribojimo terminą (t. 7, b. l. 37 – 38, 80 – 81).

10. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu D. S. S. buvo išteisinta pagal LR BK 176 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), o nukentėjusiojo V. P. civiliniam atsakovui (duomenys neskelbtini) pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas (t. 1, b. l. 4 – 26). Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi atmetė prokurorės ir nukentėjusiojo atstovo apeliacinius skundus ir paliko galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad D. S. S. nėra tinkamas atsakomybės subjektas ir byloje neįrodyta, kad būtent dėl jos veiksmų kilo nelaimingas atsitikimas ir sunkūs padariniai nukentėjusiajam (t. 1, b. l. 27 – 54). Įsiteisėjus nuosprendžiui, teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 6 dalimi, perdavė bylą prokurorui, kad šis imtųsi priemonių tą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti (t. 1, b. l. 62 – 63). 2022 m. birželio 7 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje dėl to paties įvykio, kurio metu buvo sunkiai sužalotas V. P., pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) direktoriaus T. S. atžvilgiu, pagal BK 176 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 55, 59 – 60). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjos J. Grigonienės 2022 m. birželio 15 d. nutartimi leista ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) panaudoti visus išnagrinėtos baudžiamosios bylos (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis (t. 1, b. l. 62 – 63). Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokurorės K. Prialgauskienės 2022 m. spalio 24 d. nutarimu iš baudžiamosios bylos, kurioje D. S. S. buvo išteisinta pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad ji dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme, buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas, kuriam suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi nebuvo techninės galimybės perkelti teisme išnagrinėtos baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo duomenis į pradėtą procesą kito kaltininko – T. S. atžvilgiu. Tos pačios dienos prokurorės nutarimu, ikiteisminiai tyrimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo sujungti, sprendimą motyvuojant tuo, kad tyrimas atliekamas dėl to paties įvykio (t. 1, b. l. 13 – 14). Visi šie duomenys patvirtina, kad iš esmės buvo atliekamas vienas tyrimas dėl to paties nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, tačiau, išteisinus vieną nusikalstamos veikos padarymu kaltintą asmenį, tyrimas buvo tęsiamas nustatyti nusikaltimą padariusį asmenį.

11. 2022 m. rugsėjo 7 d. T. S. pranešta apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje (t. 8, b. l. 100 – 112). 2022 m. spalio 28 d. prokurorės K. Pralgauskienės nutarimu, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo V. P. pareikštą civilinį ieškinį, paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) turtui – pastatams ir žemės sklypams (t. 8, b. l. 112 – 113). 2022 m. gruodžio 1 d. baudžiamoji byla, kurioje T. S. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, padarymu, su kaltinamuoju aktu perduota Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismui ir paskirta nagrinėti teisėjui V. Vainiui. (t. 8, b. l. 142, 176 – 177). Klaipėdos apylinkės teismo teisėjas V. Vainius 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžiu T. S. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 176 straipsnio 1 dalį (pastaba – nuosprendžio rezoliucinėje dalyje suklysta nurodant, kad T. S. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį).

12. Kaip jau minėta anksčiau, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas V. Vainius, toje pačioje byloje (bylą nagrinėjant teisėjai J. Grigonienei) 2019 m. rugpjūčio 22 d. ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimis sprendė procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) turtą termino pratęsimo klausimą, todėl, vadovaujantis BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jis nebegalėjo šios bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme. Apeliacinio teismo nuomone, nors teisėjas V. Vainius, spręsdamas klausimą dėl civilinio atsakovo nuosavybės teise priklausančio turto apribojimo termino pratęsimo, D. S. S. kaltės klausimo nesprendė, tačiau vertino, ar užtenka duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta nusikalstama veika, už kurios padarymą materialiai atsakingo asmens – (duomenys neskelbtini) turtui būtų galima taikyti procesines prievartos priemones.

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo teisėjui V. Vainiui, nagrinėjus procesinių prievartos priemonių klausimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl kaltinamosios D. S. S. padaryto darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo (duomenys neskelbtini), o vėliau tų pačių įrodymų pagrindu dėl tos pačios nusikalstamos veikos padarymo priėmus kitoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamojo T. S. atžvilgiu, kyla pagrįsta abejonė dėl bylą išnagrinėjusio teismo nešališkumo. Net ir neturėdamas tiesioginio, subjektyvaus suinteresuotumo šioje byloje, pirmosios instancijos teismo teisėjas V. Vainius privalėjo numatyti, kad žvelgiant „iš šono“ gali kilti grėsmė, jog bylą nagrinėjantis teismas bus šališkas. Atsižvelgdamas į tai, teisėjas privalėjo nusišalinti nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Teismui nenusišalinus buvo pažeista kaltinamojo T. S. teisė į nešališką teismą (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Šie BPK pažeidimai pripažįstami esminiais, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Dėl LR BPK 276 straipsnio 5 dalies, 290 straipsnio ir 301 straipsnio 1 dalies pažeidimų

14. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Ši norma nereiškia, jog nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamojo ir kitų asmenų parodymais, kurie buvo duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti. Teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis), vertinti įrodymų visetą, o ne atskirus duomenis. Įrodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo / nekaltumo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

15. BPK 276 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai ankstesnis teismo nuosprendis ar nutartis yra panaikinti ar kitais atvejais, kai byla nagrinėjama teisme iš naujo, liudytojai ir nukentėjusieji, apklausti anksčiau šią bylą nagrinėjant teismo posėdyje, pakartotinės apklausos nekviečiami, jeigu to nereikia teisingumo interesais, o jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, paskelbiami ir ištiriami šio Kodekso 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

16. Nagrinėjamoje byloje dėl kaltinamojo T. S. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje rėmėsi liudytojų J. V., T. V., S. S., parodymais, duotais baudžiamąją bylą anksčiau nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat prie bylos pridėtais dokumentais, specialistų ir eksperto išvadomis, šių duomenų nepaskelbęs BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka. Savo išvadas dėl nuteistojo kaltės grįsdamas įrodymais, kurie nebuvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, teisėjas padarė esminį baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą.

17. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2023 m. spalio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo nuosprendžio įžanginėje ir aprašomojoje dalyje nurodytas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 176 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimas, jos požymių aprašymas, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje T. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Teismo kolegijos vertinimu, tai laikytina rašymo apsirikimo klaida.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinių skundų argumentų, nes, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pripažinus neteisėtu dėl esminių BPK pažeidimų, teismo išvados bei nuosprendžio turinio klausimai, kurie ginčijami apeliaciniais skundais, negali būti nagrinėjami apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto ,,a” papunkčiu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. spalio 26 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.