Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. D. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje – notarė Daina Aliukonienė, V. R., J. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas netenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad palikėja O. R. mirė (duomenys neskelbtini) (Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Gimimo liudijime esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo mama B. R. buvo O. R. ir J. R. dukra. Mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, B. D. mirė (duomenys neskelbtini). Gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad pareiškėjas R. D. buvo B. D. ir J. D. sūnus. Suinteresuoto asmens V. R. pateiktais duomenimis, (duomenys neskelbtini). Liudijime notarė Daina Aliukonienė liudijo, kad O. R. palikimą priėmė vieni iš testamentinių ir įstatiminių įpėdinių – sūnus V. R. ir dukra J. B. (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime nurodyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) patvirtintą testamentą Nr. (duomenys neskelbtini), testamente nurodytas turto įpėdinis yra dukra J. B.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 nurodyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės – palikėjo seneliai tike iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; 4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tike iš tėvo, tiek iš motinos pusės; 5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); 6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. (CK 5.12 str.)

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011).

Pareiškėjas nurodė, kad po palikėjos O. R. mirties, palikimo atsiradimo momentu į notarą nesikreipė, nes nežinojo apie palikėjos mirtį.

Kaip jau nurodyta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą. Pareiškėjas nurodė, kad po savo mamos mirties ((duomenys neskelbtini)), su jos gimine nebendravo. Apie močiutės O. R. mirtį sužinojo nesenai t. y. po beveik 1,5 m. po močiutės mirties. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teismas pripažįsta, jog iš paties pareiškėjo nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nebendravo su močiute, nepalaikė ryšio, nesidomėjo jos gyvenimu bei nesirūpino ja.

Tačiau pareiškėjas nurodo, kad vos sužinojęs apie močiutės mirtį, jis kreipėsi į notarą dėl informacijos, ar yra priimtas močiutės palikimas ir kas jį priėmė bei ėmė nuolat prižiūrėti jos kapą.

Vertindamas, ar pareiškėjo nurodytos termino praleidimo aplinkybės gali būti pripažįstamos svarbiomis, teismas atsižvelgia į tai, kad suinteresuotas asmuo V. R. atsiliepime nurodė, jog nesutinka su pareiškimu bei patvirtina, kad jau 15 metų jie nebendrauja dėl pareiškėjo elgesio, kadangi pareiškėjas miegantį tėvą apipylė benzinu, jį padegė, pražudė moterį su sūnumi, sudegino turtą bei vos V. R. nepasmaugė. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, pagal kurią jis turi pareigą išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 1999 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 str. 2 d., 105 str. 1 p., 2 d., 4 p. (du epizodai), 278 str. 2 d., laisvės atėmimu 15 metų, Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, veika pervaklifikuota pagal naująjį BK 22 st. 1 d., 129 str. 2 d. 3 p., 5 p., 7 p., 187 str. 2 d. nuteisiant laisvės atėmimu 15 metų. Taip pat pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 140 str. 2 d., nuteistas 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pareiškėjas pagal BK 182 str. 1 d. (trys nusikalstamos veikos) nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams. Teismo vertinimu, šie informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina suinteresuoto asmens V. R. nurodytas aplinkybes apie pareiškėjo teistumą, nes pareiškėjas buvo teistas už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, už nužudymą savo artimo giminaičio ar šeimos nario, dviejų ar daugiau žmonių ir kitiems žmonėms pavojingu būdu, taip pat už turto sugadinimą ar sunaikinimą, fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui ir sukčiavimą. Tai reiškia, kad galima daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjas įstatyme įtvirtintų savo teisių negalėjo įgyvendinti tinkamai (laiku) ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl savo paties subjektyvių veiksmų (nusikalstamų veikų padarymo), dėl ko nebendravo nei su palikėja, nei su kitais giminėmis.

Pareiškėjas svarbia priežastimi praleisto termino pareiškimui priimti atnaujinimui nurodė tai, kad J. B. ir V. R. nepranešė pareiškėjui apie O. R. mirtį ir neinformavo notaro apie galimus kitus įpėdinius. Vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią pripažįstant konkrečias priežastis svarbiomis, svarbus palikimą siekiančio priimti asmens elgesys, kuris vertinamas pagal tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Kaip jau nurodyta, paties pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nebendravo nei su suinteresuotais asmenimis, nei su savo močiute, palikėja O. R. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad suinteresuoti asmenys neturėjo įstatyme nustatytos pareigos susisiekti su juo bei pranešti apie O. R. mirtį. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad J. B. ir V. R. nepranešė pareiškėjui apie O. R. mirtį, negali būti pripažįstamos svarbiomis kasacinio teismo nurodyta prasme, nes pareiškėjas pats nurodė nebendravęs ir nesidomėjęs palikėja O. R. Tai reiškia, kad ir šios pareiškėjo nurodytos priežastys negali būti pripažįstamos objektyviomis, t. y. nuo jo valios nepriklausančiomis bei trukdžiusiomis jam domėtis, bendrauti su giminėmis ir tokiu būdu lėmusiomis prašomo atnaujinti termino palikimui priimti praleidimą. Priešingai, šios aplinkybės, t. y. nebendravimas su palikėja ir kitais giminėmis, pripažintinos subjektyviomis, t. y. priklausančiomis išimtinai nuo paties pareiškėjo valios, jo atidumo, sąžiningo, rūpestingo elgesio. Todėl teismas daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodytas praleisto termino palikimui priimti priežastis, dėl kurių jis nežinojo apie palikėjos mirtį, svarbiomis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, kasacinio teismo praktika, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas pripažįsta, kad pareiškėjas R. D. neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos įrodyti, jog įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po močiutės O. R. mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas yra atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 442, 443, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjo R. D. pareiškimą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.