Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini) rūbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Č. M. 2021-07-01, apie 13 val., (duomenys neskelbtini) Kaune, daugiabučio namo laiptinėje, žodinio konflikto su K. K. metu, tyčia, ne mažiau kaip du kartus, rankose laikytu guminės medžiagos durų kilimėliu, smogė K. K. į nugarą ir vieną kartą į veidą, dėl to K. K. nuo suduoto smūgio į veidą atsitrenkė į laiptinės sieną kairės rankos krumpliais, kairės rankos alkūne ir petimi, tokiais savo veiksmais padarė K. K. poodines kraujosruvas lūpų dešinėje, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, tai specialisto išvadoje konstatuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis Č. M. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad įvykio dieną tvarkėsi namuose, ruošėsi išvykti poilsiui. Kaimynė K. K. gyvena namo trečiame aukšte, o jis pirmame, tačiau jai vis tiek smirda kai jis rūko ir dėl to nuolat kyla konfliktai. Kai jis nešė į kiemą išpurtyti durų kilimėlį, tada į laiptinę įbėgo K. K. ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis nukentėjusiai papriekaištavo, kad ji vaikšto ne savo laiptinėje, jeigu čia jai smirda. Pripažįsta, kad žodinio konflikto metu jis kaimyną vadino „brudu“, nes ji prieš keletą dienų į jo balkoną buvo supylusi svetimas nuorūkas. Konflikto metu nukentėjusi stovėjo vienu laipteliu aukščiau ir vis bandė jam įspirti, provokuodama jį jai suduoti. Tačiau jis nukentėjusios atžvilgiu jokio fizinio smurto nenaudojo ir rankose turėtu kilimėliu į veidą jai nesudavė. Tas kilimėlis buvo sunkus ir jei jau būtų su juo sudavęs, tai ant kaimynės veido būtų likusios žymės. Po to jis iš laiptinės išėjo, o kaimynė jį vijosi ir galėjo parvirsti. Griuvimo nematė, tačiau aiškiai girdėjo jos pasakytus žodžius, kad „dabar tai aš tau parodysiu“. Pripažįsta, kad tarp jo ir K. K. įvyko žodinis konfliktas, bet nepripažįsta, kad jis du kartus smogė kilimėliu nukentėjusiai. Su kaimyne jis nesutaria jau seniai. Ji yra konfliktiška asmenybė, todėl siekia jį apkalbėti.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais:

Nukentėjusi K. K. parodė, kad gyvena daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) pirmoje laiptinėje. Tame pačiame name, tik antroje laiptinėje, gyvena Č. M.. 2021-07-01, apie 13 val., ji ėjo į namo laiptinę, kurioje gyvena Č. M.. Pradariusi laiptinės duris, kurios buvo neužrakintos ir šiek tiek pravertos, ji įėjo į laiptinę ir lipo laiptais pašto dėžučių link. Jai užlipus į pirmą aukštą, jo aikštelėje, iš savo buto išėjęs Č. M. jai piktai papriekaištavo, ko ji eina į jo laiptinę. Tarp jų kilo žodinis kivirčas, kurio metu Č. M. ją keikė necenzūriniais žodžiais, sakydamas, kad ji čia po jo laiptinę nesivalkios. Po to jis paėmė ten buvusį medžiaginį durų kilimėlį ir juo tyčia, ne mažiau kaip du kartus sudavė jai į nugarą. Kai ji pasakė, kad ji atėjo į laiptinę su reikalu, kad ji gali vaikščioti kur nori, tuomet Č. M. dar labiau supyko ir pagriebęs abejomis rankomis ant žemės gulėjusį ažūrinį guminį durų kilimėlį, trenkė juo jai į veidą. Nuo smūgio ji atsitrenkė į sieną savo kairiu petimi, kaire alkūne, kaire plaštaka ir kairės rankos pirštų krumpliais. Daugiausiai smūgio jėgos teko jos dešinės rankos dilbiui, po smūgio atsirado kraujingi nubrozdinimai dešiniame dilbyje ir kraujosruvos, kadangi ji dengėsi minėta ranka norėdama apsiginti nuo smūgio jos dešinei veido pusei. Nuo suduoto kaimyno smūgio durų kilimėliu, jai dešinėje veido pusėje prie lūpų, netoli smakro, atsirado kraujosruvos. Ji patyrė šoką, perbėgusi namo, buvo susijaudinusi, jai skaudėjo sumuštas vietas. Kadangi jai būtinai reikėjo įmesti dokumentą į kaimynės buto pašto dėžutę, todėl ji per kitą įėjimą vėl nuėjo į tą pačią antrą laiptinę, kur vėl sutiko Č. M.. Tarp jų vėl kilo ginčas, kaimynas vėl pradėjo ant jos šaukti, priekaištauti, neva ji valkiojasi jo laiptinėje. Tuo metu ji rankoje turėjo savo mobiliojo ryšio telefoną ir įjungė balso įrašymo funkciją. Šį kartą Č. M. fizinio smurto prieš ją nenaudojo, todėl ji, įmetusi dokumentą į pašto dėžutę, ėjo iš laiptinės. Išėjusi iš laiptinės, ji nuėjo namo. Kadangi jai skaudėjo sumuštas vietas, kūnas tose vietose pradėjo tinti, formavosi kraujosruvos, ji savo telefonu paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pasakė, kas nutiko. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriems pasakė, kas atsitiko. Pareigūnai iškvietė jai greitąją medicinos pagalbą. Greitosios medicinos pagalbos medikai nuvežė ją į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikas, kur jai buvo diagnozuotas galvos sumušimas. Dėl Č. M. veiksmų ji patyrė fizinę žalą.

Liudytojas V. A. parodė, kad jo kaimynas yra Č. M., 2021 m. vasaros metu, nei mėnesio nei dienos neprisimena, jis būdamas namuose girdėjo, kad jo kaimynas Č., kažkur prie įėjimo į laiptinę, po jo langu labai stipriai muša kilimėlius ir su kažkuo pykstasi. Jis į laiptinę išėjęs nebuvo, pagalvojo, kad Č. su kažkuo pykstasi dėl rūkymo, nes iš jo riksmo ir tuo metu pasakytų žodžių buvo galima taip suprasti. Tą dieną kai girdėjo triukšmą jis matė, kad po jo girdėto triukšmo, pas juos į kiemą buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai. Matė kaip kaimynė iš kitos laiptinės rodė pareigūnams jų laiptinę. Žino, kad Č. M. buvo kalbėjęs su jo žmona A. A. ir jai sakė, kad yra susipykęs su kaimyne, iš kitos laiptinės dėl rūkymo. Č. M. minėjo, kad ta kaimynė dabar jį nori „pasodint“. Daugiau jo žmonai Č. M. nieko nepasakojo apie įvykusį konfliktą. Negirdėjo, kad Č. M. būtų prisipažinęs, jog kaimynę sumušė.

Liudytoja A. A. parodė, kad apie įvykusį konfliktą tarp namo gyventojų žino iš Č. M. pasakojimo. Spalio mėnesį kalbėjo su kaimynu Č. ir jis jai pasakė, jog kažkada įvyko nesusipratimas dėl kažkokios smulkmenos su kaimyne iš to paties namo, kad ta moteris yra labai pikta ant jo dėl niekų, tiesiog kažkokios smulkmenos, tačiau pokalbio metu Č. jai nieko nesakė apie tai, kad jis kaimynę sužalojo, apie tai kalbos išvis nebuvo. Tos kaimynės nei vardo, nei pavardės ji nežino ir jos nepažįsta. A. Č. gali atsiliepti tik gražiuoju, jis labai gražiai tvarko aplinką prie antros ir pirmos jos gyvenamo namo laiptinės.

Liudytoja A. Č. parodė, kad vykdydama savo pareigas, vyko adresu (duomenys neskelbtini) Kaune. Užėjus į vieną butą, duris atidarė vyras, kuris jai paklausus ar jam kas nors yra žinoma apie įvykį, kuomet buvo sužalota namo gyventoja, paaiškino, kad jam žmona buvo pasakojusi apie tokį atvejį, kuomet kaimynas, kitai namo gyventojai trenkė durų kilimėliu per galvą ir jo žmonai, pasipasakodamas nuogąstavo, kas jam už tai gali grėsti. Grįžusi į komisariatą tą pačią dieną surašė apie apsilankymą adresu (duomenys neskelbtini) tarnybinį pranešimą (b. l. 114-116).

2021-07-09 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno Policijos komisariato 2 Veiklos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22792-21, pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, K. K. pareiškimą, apie tai, kad 2021-07-01 apie 13 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, kuriame ji gyvena, antroje laiptinėje, jos kaimynas iš buto Nr. 15 Č. M., konflikto metu, tyčia, ne mažiau kaip du kartus smogė jai guminiu durų kilimėliu į nugarą bei vieną kartą tvirtos gumos durų kilimėliu smogė jai į veidą, kurį ji prisidengė dešine ranka, o šiuo smūgiu buvo nublokšta į laiptinės sieną, į kurią atsitrenkė savo kaire ranka, dėl to ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 8).

2021-07-01 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja K. K., kuri paaiškino, kad kaimynas iš antros laiptinės Č. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, ją iškeikė necenzūriniais žodžiais, kojų valymo kilimėliu mušdamas, sužalojo abi rankas ir veidą. Visas konfliktas įvyko antroje laiptinėje. Turi konflikto garso įrašą, kurį pateiks vėliau. Atvykusi 1510 med. brigada ją išvežė į KMUK. Nuėjus į minėtą butą, duris atidarė Č. M., kuris paaiškino, kad kaimynės nemušė, o konfliktas vyksta nuo seniau dėl nežinia ko. Č. M. nustatytas 0.00 promilių blaivumas, K. K. iš pažiūros buvo blaivi. Padarytos moters sužalotų rankų ir veido foto nuotraukos, kuriose matosi smurto žymės bei konflikto įvykio vieta, kilimėlis, kuriuo galimai buvo sužalota (b. l. 15-21).

ROIK 0121000422415 informacijos gavimo laikas 2021-07-01 13.29 val. K. K. pranešė, kad kaimynas prieš 15 minučių primušė pranešėją laiptinėje grindų kilimėliu ir išvažiavo, nes ji draudžia jam rūkyti bendrame balkone (b. l. 22).

2021-07-14 įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, jog atvykus nurodytu adresu matyti baltų plytų penkių aukštų, keturių laiptinių namas. Iš kairės pusės trečioje laiptinėje butai 15-28, matyti metalinės durys į laiptinę, rakinamos koduota spyna. Prie laiptinės durų lauke guli rausvos spalvos guminis kilimėlis (50X50 cm) batams valyti. Už durų matomas pilkos spalvos kilimėlis (40X65 cm) drėgmei sugerti batams valyti, paėjus į priekį, matomos šešios laiptų pakopos aukštyn į pirmo aukšto laiptinės aikštelę. Prie laiptų guli medžiaginis kilimėlis (45X60 cm). Už laiptų aikštelės matome laiptus žemyn, už laiptų ant žemės medžiaginis kilimėlis (45X60 cm), tolumoje laiptinės durys medinės, rakinamos iš lauko pusės raktu į Perlojos, Vaidoto g. pusę. Iš pirmo aukšto laiptinės aikštelės laiptais pakilus į laiptų aikštelę tarp 1-o ir 2-o aukštų dešinėje pusėje matoma 11- a pašto dėžučių (trys pašto dėžučių blokai), kairėje pusėje matomos 4-ios pašto dėžutės (vienas pašto dėžučių blokas). Laiptinės vaizdas smulkiau matomas foto lentelėje (b. l. 25-33).

2021-12-29 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole, nurodyta, kad papildomai įvykio vieta apžiūrėta su K. K.. Atvykus nurodytu adresu matomas baltų plytų penkių aukštų, keturių laiptinių namas. Iš kairės pusės žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) trečioje laiptinėje butai nuo 15 iki 28. Laiptinėje matomos metalines duris į laiptinę rakinamas koduota spyna. Prie laiptinės durų lauke guli rausvos spalvos guminis kilimėlis (50X50 cm) batams valyti. Už durų matomas pilkos spalvos kilimėlis (40X65 cm) drėgmei sugerti, batams valyti paėjus į priekį matomos 6-ios laiptų pakopos aukštyn į pirmo aukšto laiptinės aikštelę. Prie laiptų dešinėje prie buto durų pažymėtų Nr.15 guli guminis-plastikinis kilimėlis (55X80 cm). K. K. nurodo, kad tai šis kilimėlis, kuriuo ji vasarą buvo sužalota kaimyno. Už laiptų aikštelės matomi laiptai žemyn, už laiptų ant žemės medžiaginis kilimėlis (45X60 cm), tolumoje laiptinės durys medinės, rakinamos iš lauko pusės raktu į Perlojos, Vaidoto g. pusę. Laiptinės vaizdas matomas pridedamoje foto lentelėje (b. l. 34-39).

2021-12-29 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas papildomos įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini) Kaune paimtas durų kilimėlis skirtas valytis batams. Tai juodos spalvos, 55x80 cm. dydžio ir 0,5 cm storio, stačiakampio formos pagamintas iš kietos gumos, batų kilimėlis batams valytis, kurio kampai yra kieti, kilimėlis dėvėtas, kilimėlio faktūra yra grublėta, matomi išlieti raštai visame kilimėlio paviršiuje. Apžiūrimas kilimėlis nufotografuotas ir fotonuotraukos sukeltos į foto lentelę Nr. 1 (b. l. 82-87).

Lietuvos sveikatos mokslų ligoninės Kauno klinikų medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodyta, kad 2021-07-01 15.27 į skubios pagalbos skyrių atvyko K. K., pacientė skundžiasi, kad nuskriaudė kaimynas. Teigia, kad kaimynas durų kilimėliu kelis kartus trenkė pacientei, pataikė į veidą, pacientė bloškėsi į sieną, skundžiasi kairės peties sąnario, alkūnės skausmu, plaštakos skausmu. Trauma: smurtas; Veidas: ties d. lūpų kampu lokali hematoma. Kairė ranka: stebimos hematomos ties alkūnės sąn., plaštakoje ties IV-V pirštais, ranką kelia (b. l. 54).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1292/2021(02) nurodyta, kad K. K. konstatuota poodinės kraujosruvos lūpų dešinėje, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, nubrozdinimas dešiniame dilbyje. Stebėti pakitimai kairėje alkūnėje vertinami kaip seni ir su 2021-07-01 trauma nesietini. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y., 2021-07-01. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Poodinės kraujosruvos kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus. Esant sužalojimams kairėje plaštakoje, dešiniame dilbyje neatmetama ir kovos ar savigynos galimybė (b. l. 58-60).

2021-09-15 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro skambutis (2021-07-01, 13.25 val., iš telefono numerio 37061374595). Garso įrašas trunka 2.57 min. (b. l. 71-73).

Iš į įvykį reagavusių pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašų matyti, kaip policijos pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio ir eina į daugiabučio namo laiptinę, užlipa į daugiabučio namo laiptinės trečią aukštą ir paskambina skambučiu į duris, pažymėtas numeriu Nr. 7. Buto duris atidaro nukentėjusi. Policijos pareigūnas paklausia ar moteris neserga, įspėja, jog pokalbis bus įrašytas ir nufilmuotas (tuo metu moteris pasikviečia pareigūnus į namus ir visi užeina į butą), policijos pareigūnas klausia kas atsitiko, o moteris papasakoja kas atsitiko, kad ėjo į antrą laiptinę įmesti pažįstamai dokumentą į pašto dėžutę, o kadangi paprašė, kad jis nerūkytų, o jis 6 valandą ryto vėl rūkė, jis pasakė, kad negražu taip anksti rūkyti, tada jis labai supyko, bet nieko nesakė, vėliau ji ėjo įdėti kaimynei tą dokumentą ir susitiko su juo, tada jis pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais, tada paėmė prie durų padėtą guminį kilimėlį ir juo sudavė. Greitosios pagalbos moteris atsisakė, sutiko rašyti pareiškimą, žinojo kaimyno vardą, pavardę. Atidarius vaizdo įrašą Nr. 2021_0701_142804_028 matyti, jog tai ankščiau aprašyto vaizdo įrašo tęsinys, vaizdo įrašo trukmė 5 minutės, vaizdas geros kokybės su garsu, kairiame apatiniame kampe matomas užrašas 2021/07/01 ir bėgantis laiko takelis nuo 14:28:00 matoma ta pati moteris sėdinti prie rašomojo stalo ir rašanti pareiškimą (b. l. 74-81).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad Č. M. pareikštas kaltinimas dėl nežymaus K. K. sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino.

Kaip matyti iš kaltinamojo Č. M. paaiškinimo, jis nepripažįsta tyčia sužalojęs nukentėjusią K. K., nurodo, kad konfliktą išprovokavo pati nukentėjusi, kuri atėjusi į jo buto laiptinę su juo susiginčijo. Nurodė, kad K. K. jis durų kilimėliu nesudavė, K. K. galėjo nuvirsti ir susižaloti tarpusavio konflikto metu, kai jį persekiojo ir provokavo savo kalbomis.

Nukentėjusi K. K. parodė, kad Č. M., pagriebęs abejomis rankomis ant žemės gulėjusį ažūrinį guminį durų kilimėlį, trenkė juo jai į veidą. Nuo smūgio jėgos ji atsitrenkė į sieną kairiu petimi, kairės rankos alkūne, kairės rankos plaštaka ir kairės rankos pirštų krumpliais. Daugiausiai smūgio jėgos teko jos dešinės rankos dilbiui, po smūgio atsirado kraujingi nubrozdinimai dešiniame dilbyje ir kraujosruvos, kadangi ji dengėsi minėta ranka norėdama apsiginti nuo smūgio jos dešinei veido pusei. Nuo suduoto kaimyno smūgio durų kilimėliu, jai dešinėje veido pusėje prie lūpų, netoli smakro, atsirado kraujosruvos.

Byloje nustatyta, kad tiesioginių įvykio liudytojų nėra.

Aiškinantis kaltės klausimą tokioje byloje, kurioje kaltinamojo ir nukentėjusio parodymai yra prieštaringi, ypatingą reikšmę turi objektyvūs įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo ar nukentėjusio nurodytas bylos aplinkybes. Kad nukentėjusiajai K. K. buvo padaryti sužalojimai – konstatuota poodinės kraujosruvos lūpų dešinėje, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, nubrozdinimas dešiniame dilbyje, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1292/2021(02). Išvadoje nurodyta, kad sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021-07-01. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Poodinės kraujosruvos kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus. Esant sužalojimams kairėje plaštakoje, dešiniame dilbyje neatmetama ir kovos ar savigynos galimybė (b. l. 58-60). Tokiu atveju teismas vertina byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Vertinant abiejų konflikto šalių parodymus, matyti, kad jos skirtingai vertina viena kitos ir savo pačių veiksmus. Vis tik, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus – garso ir vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes bei liudytojų nurodytas aplinkybes, prieita prie išvados, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Č. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, konflikto metu, tyčia, ne mažiau kaip du kartus, rankose laikytu guminės medžiagos durų kilimėliu, smogė K. K. į nugarą ir vieną kartą į veidą, dėl to K. K. nuo suduoto smūgio į veidą, atsitrenkė į laiptinės sieną kairės rankos krumpliais, kairės rankos alkūne ir petimi bei padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nors, vertinant įvykio aplinkybes, galima spręsti, kad Č. M. kilimėliu sudavė nukentėjusiai nesiekdamas ją sužaloti, bet tik norėdamas ją išvaryti iš savo laiptinės, kad K. K. jam nereikštų pastabų dėl rūkymo, tai nepaneigia, kad dėl smūgio į veidą nukentėjusi atsitrenkė į laiptinės sieną ir jautė fizinį skausmą, o suduodamas smūgį, kaltinamasis suvokė, kad tokios pasekmės gali kilti. Tai reiškia, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia. Jo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl veika kvalifikuota teisingai.

Dėl pagrindo pripažinti veiką mažareikšme

BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas prieina prie išvados, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-7-109/2013, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-186-689/2020 ir kt.).

Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Kita vertus, kasacinio teismo praktika fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo kategorijos bylose rodo, jog besitęsiantys asmenų konfliktai, kurių metu yra pavartojamas smurtas, nebūtinai sąlygoja padidėjusį nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat būtinumą bei tikslingumą kaltininką už padarytą veiką patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017 ir kt.). Dar daugiau, iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad nagrinėjant situaciją, kai asmuo kaltinamas pagal BK 140 straipsnį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti, kaip antai, konfliktinė situacija tarp asmenų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017), todėl teismas, nagrinėjamoje byloje savo sprendimą Č. M. taikyti BK 37 straipsnį grindžia šiais argumentais:

Kaip jau minėta, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusi buvo aktyvūs ir lygiaverčiai šio konflikto dalyviai, abu elgėsi netinkamai, vienas kitą įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, kaltinamasis nebuvo vienintelis konflikto iniciatorius. Pačiam įvykiui ir kaltinamojo veiksmams, sukėlusiems nukentėjusiai nežymų sveikatos sutrikdymą, įtakos turėjo ir neteisėtas, provokuojantis nukentėjusios elgesys – svetimų nuorūkų į kaltinamojo balkoną išpylimas.

Kaltinamasis konflikto metu sukėlė nukentėjusiai nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė poodinėmis kraujosruvomis lūpų dešinėje, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje. Poodinės kraujosruvos kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus. Iš baudžiamojoje byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusios patirti sužalojimai nebuvo stiprūs ir ilgalaikiai. Iš byloje nustatytų aplinkybių galima konstatuoti, kad Č. M. veiksmai nebuvo nukreipti į sąmoningą nukentėjusios žalojimą, buvo spontaniški ir vertinami kaip būdingi tokio pobūdžio konfliktams ir grumtynėms. Nukentėjusiai sukeltas tik trumpalaikis fizinis skausmas ir, nors šios pasekmės yra reikšmingos ir svarbios, tačiau vis dėlto šios žalos atsiradimą lėmė ir jos pačios netinkamas sąmoningas elgesys kurstant konfliktą, be to, žala nėra tokia didelė, kad kaltininkui negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.

Nukentėjusi K. K. parodė, kad ji medicinos įstaigose dėl padaryto sveikatos sutrikdymo nesigydė, skausmą malšino sužalotas vietas tepdama tepalu. Teismas mano, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, patvirtinantis faktą, jog K. K. dėl Č. M. veiksmų ilgą laiką jautė skausmą, negalėjo vaikščioti, patyrė turtinę žalą ar prarado pajamas. Į bylą nebuvo pateikti nei nukentėjusios medicininiai išrašai, nei kiti objektyvūs duomenys kurie patvirtintų, jog K. K. buvo nedarbinga, ar dėl padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo būtų jautusi ilgalaikius skausmus.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad Č. M. padaryta veika pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas, todėl Č. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytų veikų mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktiniai įrodymai, kompaktiniai diskai, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

Č. M. , padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktinius įrodymus – kompaktinius diskus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.