- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-29
- Bylos Nr.
- e2-672-585/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01270-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltkalis“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltkalis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. papildomos nutarties civilinėje byloje Nr. e2-379-910/2019 dalies, kuria teismas atsisakė tenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltkalis“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Belor“ atsisakymą nuo ieškinio atsakovėms UAB „Baltkalis“ ir RUAB „Arvi fertis“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo (civilinė byla Nr. e2-379-910/2019) ir minėta bylą nutraukė.
Šalies argumentai
2. Atsakovė UAB „Baltkalis“ kreipėsi į teismą, prašydama priimti papildomą nutartį ir priteisti atsakovei UAB „Baltkalis“ iš ieškovės UAB „Belor“ 4 872 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Ieškovė UAB „Belor“ su atsakovės prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesutiko. Ieškovės vertinimu, nepaisant to, kad ji atsisakė ieškinio, priteisti visų prašomų bylinėjimosi išlaidų nėra teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad jos dar ieškinyje prašytus dokumentus atsakovės galėjo pateikti į bylą kartu su atsiliepimais į ieškinį, taip paneigdamos ieškovės ieškinio reikalavimus, tačiau juos pateikė tik vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Ieškovės manymu, tai patvirtina, kad atsakovės procesinis elgesys buvo nesuderinamas su kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigų vykdymu, todėl tenkinti atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo visa apimtimi būtų neproporcinga.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 13 d. papildoma nutartimi iš dalies tenkino atsakovės UAB „Baltkalis“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – priteisė atsakovei UAB „Baltkalis“ iš ieškovės UAB „Belor“ 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalį atmetė.
5. Teismas pažymėjo, kad atsakovės UAB „Baltkalis“ patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo nulemtos ieškovės inicijuoto teismo proceso, kuris baigėsi ieškovei atsisakius ieškinio, pastarajai praradus suinteresuotumą jį tęsti, o ne todėl, kad atsakovės būtų pripažinusios ieškinį ar patenkinusios ieškinio reikalavimus, todėl atsakovės prašymas priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės laikytinas pagrįstu.
6. Teismas nustatė, kad dalis atsakovės prašomų priteisti advokato pagalbos išlaidų viršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius; pagrįstomis pripažino tokias atsakovės UAB „Baltkalis“ patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas: 370,68 Eur už atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą; 280 Eur už atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl ekspertizės skyrimo parengimą; 324,35 Eur už klientų konsultavimą; 336 Eur už atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą dėl 2018 m. liepos 24 d. teismo nutarties atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimą; 1 400 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą; 280 Eur už prašymo dėl civilinių bylų sujungimo parengimą; 280 Eur už prašymo panaikinti išduotą teismo liudijimą parengimą; 840 Eur už tripliko parengimą; 224 Eur už rašytinių paaiškinimų dėl informacijos pripažinimo nevieša informacija parengimą (viso 4 335,03 Eur dydžio išlaidas).
7. Teismas, spręsdamas dėl atsakovei UAB „Baltkalis“ priteistino advokato pagalbos išlaidų dydžio, be kita ko, įvertino tai, kad, atsakovei UAB „Baltkalis“ pateikus jos turėtus rašytinius įrodymus, paneigiančius ieškovės ieškinio reikalavimo pagrįstumą, kartu su atsiliepimu į ieškinį, teismo procesas galėjo baigtis anksčiau, kartu išvengiant papildomų bylinėjimosi išlaidų patyrimo. Teismas taip pat įvertino priežastis, galimai lėmusias ieškinio pareiškimą teisme, o būtent, kad atsakovės klaida buhalteriniuose dokumentuose, neteisingai įvardijant finansinę operaciją, ir sudarė prielaidas ieškovei manyti, kad buvo sudarytas būtent skolos sudengimo sandoris, bei kreiptis dėl galimai pažeistų teisių į teismą.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Baltkalis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. papildomos nutarties dalį, kuria iš dalies buvo atmestas jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; išspręsti klausimą iš esmės – visiškai tenkinti atsakovės UAB „Baltkalis“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jos naudai iš ieškovės UAB „Belor“ priteisiant 4 872 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai sumažino atsakovei UAB „Baltkalis“ priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – atsakovė prašyme nurodė konkrečius darbus, už kuriuos prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, šios išlaidos buvo patirtos pagrįstai.
8.2. Teismas netinkamai taikė Rekomendacijų 8.16 punktą, pagal kurį rekomenduojama priteisti suma yra 370 Eur (0,4 x 926,70 = 370,68 Eur), taip pat visiškai neatsižvelgė į tai, kad už suteiktas teisines paslaugas nebuvo prašomos priteisti maksimalios Rekomendacijose nurodytos sumos, bendra atsakovės UAB „Baltkalis“ patirtų bylinėjimosi išlaidų suma už visus atliktus darbus (suteiktas paslaugas) atitiko ir neviršijo Rekomendacijose įtvirtinto maksimalaus užmokesčio už teisines paslaugas dydžio.
Atsiliepimas
8.3. Nesutinka su teismo argumentais, kad atsakovės UAB „Baltkalis“ procesinis elgesys buvo pagrindas mažinti jai priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Aplinkybė, kad atsakovė papildomus įrodymus pateikė ne kartu su atsiliepimu į ieškinį, o vėliau, nėra ir negali būti vertinamas kaip netinkamas jos procesinis elgesys – surinkti ir pateikti papildomus įrodymus atsakovei UAB „Baltkalis“ buvo reikalingas laikas. Faktas, kaip buvo vedama UAB „Baltkalis“ buhalterinė apskaita, negalėjo būti pagrindu mažinti jai priteistinas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
8.4. Ieškovė UAB „Belor“ atsisakė ieškinio reikalavimų, nenurodydama jokių tokio atsisakymo argumentų. Tik vėliau, atsakovei UAB „Baltkalis“ pateikus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškovė pradėjo laikytis pozicijos, kad ieškinio atsisakymą lėmė neva tai, kad į nagrinėjamą bylą atsakovė UAB „Baltkalis“ pateikė papildomus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas teismui bylą nutraukus, t. y. nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, dalis. Ginčijamos nutarties dalies, kuria teismas sumažino apeliantės patirtų, jai iš ieškovės priteistinų, bylinėjimosi (advokato pagalbos) išlaidų dydį, teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis)
10. CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).
11. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
12. Pirmosios instancijos teismas atskiruoju skundu neskundžiama papildomos nutarties dalimi pripažino apeliantės (atsakovės) teisę į patirtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimą, tačiau jos prašomą priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų dydį sumažino įvertinęs apeliantės elgesį procese, o būtent aplinkybę, kad atsakovei (apeliantei) pateikus jos turėtus rašytinius įrodymus, paneigiančius ieškovės ieškinio reikalavimo pagrįstumą, kartu su atsiliepimu į ieškinį, teismo procesas galėjo baigtis anksčiau, kartu išvengiant papildomų bylinėjimosi išlaidų susidarymo; taip pat aplinkybę, kad atsakovės klaida buhalteriniuose dokumentuose, neteisingai įvardijant finansinę operaciją, sudarė prielaidas ieškovei manyti, kad buvo sudarytas būtent skolos sudengimo sandoris, ir kreiptis dėl galimai pažeistų teisių į teismą. Atkreiptinas dėmesys, kad paminėtosios pirmosios instancijos teismo išvados atskiruoju skundu nėra paneigtos – apeliantė atskiruoju skundu iš esmės neginčija nei jos į bylą teiktų naujų dokumentų pateikimo momento bei jų reikšmės bylai, kitaip tariant, kad jos nesavalaikiai į bylą pateikti dokumentai paneigė ieškovės ieškinio reikalavimus, nei pirmosios instancijos teismo konstatuoto jos buhalterinės apskaitos netinkamo vedimo, sąlygojusios ieškovės kreipimąsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Priešingai nei atskirajame skunde teigia apeliantė, abi aptartosios aplinkybės yra svarbios vertinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kai byla užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atitinkamai įvertintos. Jos (minėtos aplinkybės) patvirtina, kad dalis apeliantės patirtų advokato pagalbos išlaidų procese buvo nulemtos jos pačios elgesio – nepakankamo rūpestingumo, suinteresuotumo greitesne bylos baigtimi. Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde tik nurodo, kad dokumentų pateikimui į bylą jai buvo reikalingas laikas, tačiau šio savo teiginio niekaip nepagrindžia, nors atitinkami dokumentai į bylą buvo pateikti beveik po keturių mėnesių nuo bylos iškėlimo teisme (CPK 178 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą papildomos nutarties dalį, taip pat tinkamai įvykdė pareigą – įsitikinti, ar turėtos išlaidos už atskirus procesinius veiksmus (dokumentus), kurias prašoma kompensuoti, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių bei ar atitinka jų apskaičiavimo kriterijus. Teismo atliktą patirtų išlaidų atitiktį Rekomendacijų reikalavimams apeliantė atskirajame skunde ginčija iš esmės tik deklaratyviais teiginiais apie tam tikrų Rekomendacijų punktų (pvz. 8.16 punkto) netinkamą taikymą, šių savo teiginių niekaip nepagrįsdama. Pažymėtina, kad Rekomendacijų 8.16 punktas numato būtent tokį koeficientą, kokį, priimdamas skundžiamą nutarties dalį, taikė pirmosios instancijos teismas – 0,4. Pirmosios instancijos teismo atlikto apeliantės turėtų advokato pagalbos išlaidų vertinimo tinkamumo taip pat nepaneigia ir atskirojo skundo argumentai dėl visos apeliantės turėtų advokato pagalbos išlaidų sumos atitikties Rekomendacijose nustatytiems dydžiams – teismas, spręsdamas dėl dėl išlaidų, kurias prašoma kompensuoti, turi vertinti bylinėjimosi išlaidų už atskirus procesinius veiksmus (dokumentus) atitiktį Rekomendacijose nustatytiems dydžiams; būtent tokį vertinimą ir atliko pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą papildomos nutarties dalį. Be to, vertinant aptariamą apeliantės nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi argumentų grupę, akcentuotina, kad iš esmės ne apeliantės patirtų advokato pagalbos išlaidų (ne)atitiktis Rekomendacijoms, o kitos, šioje nutartyje jau aptartos, aplinkybės, susijusios su pačios apeliantės elgesiu procese, lėmė esminį jos prašytų atlyginti bylinėjimosi išlaidų sumažinimą.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nutraukiant civilinę bylą, teisingai įvertino šalių procesinį elgesį bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.