- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-19
- Bylos Nr.
- 2S-857-302/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40495-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Danske Bank A
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto antstolio V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje Danske Bank A/S, veikiantis per Lietuvos filialą, Paribio apartamentų savininkų bendrija, BUAB „Middle Europe Investments Baltija“, BUAB „Radiolinija“, UAB Vilniaus energija“, Vilniaus apskrities VPK, UAB „General Financing“, Seesam Insurance AS, veikiantis per Lietuvos filialą, UAB „Vestekspress“, UAB „Mokilizingas“, AB LESTO, UAB „G4S Lietuva“, UAB „D legals“, AB Citadele bankas, E. G., J. J., UAB „Castrade Service“, TEO LT, AB, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolis V. M. pateikė teismui prašymą leisti užbaigti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/05935 dėl skolininkui ir įkaito davėjui A. S. nuosavybės teise priklausančio buto su terasa T7, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), esančio adresu (duomenis neskelbtini), priverstinio realizavimo iš varžytynių hipotekos kreditoriaus Danske Bank A/S, veikiančio per Lietuvos filialą, naudai, t. y. pirkėjui įmokėjus visą sumą už varžytynėse nupirktą turtą pasirašyti varžytynių aktą bei iš lėšų, gautų priverstinai pardavus hipoteka įkeistą turtą, atskaičius vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/05935 patirtas vykdymo išlaidas (apskaičiuotas vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais dydžiais), hipotekos kreditoriaus skolai dengti tenkančias lėšas pervesti į teismo nurodytą depozitinę sąskaitą. Nurodė, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011-02-08 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. I-604V/2010 dėl hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo, t. y. 316 086,04 EUR skolos, 133 Lt žyminio mokesčio ir 11 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko ir įkaito davėjo A. S. hipotekos kreditoriaus Danske Bank A/S, veikiančio per Lietuvos filialą, naudai, išieškojimą nukreipiant į įkeistą nekilnojamąjį daiktą – priverstinai parduoti iš varžytynių butą su terasa T7, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), esantį adresu (duomenis neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį skolininkui ir įkaito davėjui A. S.. 2013-11-11 antstolio patvarkymu buvo paskelbtos hipoteka įkeisto skolininko turto antrosios varžytynės Nr. 28273, vykusios 2013-12-12 10:00 val. – 2013-12-19 15:00 val. elektroniniu būdu interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt. 2013-12-19 VĮ „Registrų centras“ pranešimu varžytynes organizavęs antstolis buvo informuotas, jog varžytynės Nr. 28273 įvyko ir jas laimėjo varžytynių dalyvis M. M., pasiūlęs už iš varžytynių parduodamą A. S. turtą maksimaliausią kainą – 765 084 Lt. 2013-12-20 antstolio V. M. kontoroje buvo gauta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-19 nutarties kopija, kuria teismas priėmė nagrinėti skolininko A. S. patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Antstolio 2013-12-23 patvarkymu vykdomoji byla sustabdyta. Antstolis prašymą leisti užbaigti vykdymo veiksmus grindžia tuo, kad hipotekos kreditorius prieš kitus kreditorius turi pirmumo teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, privilegijuota hipotekos kreditoriaus padėtis išlieka ir skolininko bankroto byloje. Vykdymo procesas vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/05935 hipotekos kreditoriaus Danske Bank A/S naudai užtruko daugiau nei dvejus metus. Turtas buvo realizuotas už maksimaliausią kainą, nes didesnės kainos niekas nepasiūlė, o skolininkui ir įkaito davėjui A. S. taip pat nepavyko surasti savo pirkėjo, kuris šį turtą pirktų už didesnę kainą. Už priverstinai realizuotą įkeistą turtą gauta suma nepadengs net hipotekos kreditoriaus Danske Bank A/S hipoteka užtikrinto reikalavimo, todėl jokių kitų paskesnės eilės kreditorių reikalavimai vis tiek negalės būti tenkinami iš hipoteka įkeisto turto net ir tuo atveju, jeigu turtas būtų realizuojamas iš naujo bankroto procese.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjo antstolio V. M. prašymą tenkino iš dalies: leido antstoliui V. M. pasirašyti varžytynių aktą vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/05935, varžytynes laimėjusiam dalyviui M. M. įmokėjus visą sumą už varžytynėse nupirktą turtą. Kitoje dalyje prašymo netenkino. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kai pareiškėjo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priimtas jau pasibaigus varžytynėms, todėl teismo manymu šiuo atveju yra tikslinga leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, susijusias su skolininko turto realizavimu, t. y. varžytynes laimėjusiam dalyviui įmokėjus visą sumą už varžytynėse nupirktą turtą, antstoliui leido pasirašyti varžytynių aktą. Tačiau, teismas atsižvelgęs į tai, kad vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos tik tuomet, kai vykdomoji byla užbaigiama, netenkino antstolio prašymo leisti atskaityti vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/05935 patirtas vykdymo išlaidas. Teismas taip pat pažymėjo, jog šiuo metu nėra galimybės nurodyti teismo depozitinės sąskaitos, į kurią turėtų būti pervesti hipotekos kreditoriaus skolai dengti tenkančios lėšos, kadangi teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui dar nėra priimta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas antstolis V. M. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti antstolio V. M. prašymo dalį ir išspręsti klausimą iš esmės- leisti antstoliui iš lėšų, gautų priverstinai realizavus hipoteka įkeistą skolininkui A. S. priklausantį turtą, atskaityti vykdymo išlaidas, laikantis LR CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų, o kreditoriui tenkančią lėšų dalį pervedant į nurodytą depozitinę sąskaitą. Apeliantas nesutinka su teismo motyvais dėl vykdymo išlaidų atskaitymo iš lėšų, t.y. jog jos gali būti atskaitomos tik užbaigus vykdomąją bylą ir nurodo, jog šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatos nenumato, jog vykdymo išlaidos gali būti išieškomos tik užbaigus vykdomąją bylą. Priešingai, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vykdymo išlaidos dengiamos nuo kiekvienos išieškotos sumos laikantis CPK 753 str. nustatyto eiliškumo. Nurodo, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, jokie išieškotojų reikalavimai nebegalės būti tenkinami vykdymo proceso tvarka, taip pat nebus galima iš skolininko išieškoti ir vykdymo išlaidų, nes antstolis privalės užbaigti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą iškėlusiam teismui. Pažymi, jog antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją. Už šių funkcijų atlikimą antstolis turi teisę gauti vykdymo išlaidas ir atlygį už darbą. Pasak apelianto, nagrinėjamu atveju antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus, išieškojo- 765 084 Lt, todėl iš šios sumos pirmiausiai turėtų būti atskaitomos vykdomosios bylos administravimo būtinosios išlaidos, tuomet vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos ir nuo likusios realiai išieškotos sumos pagal formulę apskaičiavus antstolio atlygį už vykdomojo dokumento vykdymą, proporcingą išieškotojui tenkančiai sumai, likusi suma tektų hipotekos kreditoriaus reikalavimui tenkinti. Pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju vykdomąją bylą Nr. 0240/11/05935 sudaro net du vykdomosios bylos tomai, nes vykdomoji byla buvo užvesta ir vykdymo veiksmai pradėti dar 2011-09-23, t.y. vykdymo veiksmai tęsiasi daugiau nei dvejus metus. Šioje vykdomojoje byloje yra susidariusių ne tik antstolio papildomų išlaidų už atliktus atskirus vykdymo veiksmus, bet ir nemažai faktinių išlaidų, kurias vykdomosios bylos eigoje antstolis privalėjo sumokėti tretiesiems asmenims ir kurios yra atlyginamos antstoliui pagal faktines jo turėtas išlaidas. Apelianto manymu, situacija, kuomet antstolis atlikdamas procesinius veiksmus privalėtų pasirašyti varžytynių aktą ir prisiimti profesinę riziką dėl galinčios kilti civilinės atsakomybės, tačiau neturėdamas teisės gauti atlygio toje dalyje, kurioje jis įvykdė vykdomąjį dokumentą, visiškai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Atsiliepimas
Pareiškėjas A. S. pateikęs atsiliepimą į atskirąjį skundą prašo atmesti apelianto atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria buvo netenkinta antstolio V. M. pateikto prašymo dalis. Nurodo, kad patenkinus apelianto atskirąjį skundą, jam būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas prieš kreditorius gauti vykdymo išlaidų atlyginimą ne LR fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka, o argumentai, kad antstolis dirbo ir prisiėmė profesinę riziką ir dėl to turi teisę į atlyginimą yra nepagrįsti ir menkaverčiai, nes ir kiti kreditoriai, kurių reikalavimai bus tenkinami skolininko bankroto byloje teikė paslaugas, dirbo, teikė prekes ir pan.
Kreditorius DanSKE Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą nutarties dalį. Nurodo, kad skundžiama nutartis dalyje, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo pateiktą prašymą, priimta neteisėtai, pažeidžiant teisinį reglamentavimą bei kreditoriaus ir pareiškėjo interesus, todėl turi būti toje dalyje panaikinta. Kreditoriaus manymu, kad iškėlus fizinio asmens bankroto bylą ir turtui jau esant parduotam, antstolis neturėjo perduoti turto arešto ir vykdomųjų dokumentų bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, i turėjo pabaigti vykdymo veiksmų procedūras parduoto turto atžvilgiu CPK nustatyta tvarka. Ginčo atveju būtent tokia situacija ir susiklostė- turtas buvo parduotas dar iki įsiteisėjant nutarčiai dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, taigi, antstolis turėjo visas teises pabaigti vykdymo veiksmų procedūras CPK nustatyta tvarka. Be to, kreditoriaus manymu, šiuo atveju buvo netinkamai taikomos teisės normos, o skundžiama nutartimi pažeidžiami ir banko interesai, kadangi už turto realizavimą varžytynėse gautus pinigus pervedus į bankroto bylą, iš bankui įkeisto turto realizavimo gautų lėšų būtų nepagrįstai tenkinamos bankroto administravimo išlaidos, kaip tai numato FABĮ 22 str. 5 d.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis V. M. vykdo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011-02-08 nutartį Nr. I-604V/2010 dėl hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo, t.y. 316 086,04 EUR skolos, 133 Lt žyminio mokesčio ir 11 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko ir įkaito davėjo A. S., hipotekos kreditoriaus Danske Bank A/S, veikiančio per Lietuvos filialą, naudai, išieškojimą nukreipiant į įkeistą nekilnojamąjį daiktą-priverstinai parduoti iš varžytynių butą su terasa T7, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini), esantį (duomenis neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį skolininkui ir įkaito davėjui A. S.. 2013-11-11 antstolis priėmė patvarkymą skelbti antrąsias varžytynes minėtam butui parduoti. 2013-12-19 VĮ „Registrų centras“ pranešimu antstolis buvo informuotas, jog varžytynės Nr. 28273 įvyko ir jas laimėjo varžytynių dalyvis M. M., už parduodamą iš varžytynių turtą pasiūlęs didžiausią kainą- 765 084 Lt. Antstolis 2013-12-20 gavęs teismo 2013-12-19 nutartį, kuria buvo priimtas nagrinėti skolininko A. S. patikslintas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, 2013-12-23 patvarkymu sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/05935 iki teismas priims sprendimą dėl leidimo užbaigti priverstinio turto realizavimo iš varžytynių veiksmus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 14 d. nutartimi leido antstoliui pasirašyti varžytynių aktą vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/05935, varžytynes laimėjusiam dalyviui M. M. įmokėjus visą sumą už varžytynėse nupirktą turtą, tačiau kitoje dalyje, t.y. dėl vykdymo išlaidų atskaitymo nuo įmokėtos sumos gautos už priverstinai parduotą turtą, prašymą atmetė. Teismas taip pat nenurodė ir teismo depozitinės sąskaitos į kurią antstolis privalėjo pervesti minėtas gautas lėšas, kadangi tuo metu nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo dar nebuvo priimta.
Apeliantas antstolis V. M. pateikęs atskirąjį skundą nurodo, jog neleidus antstoliui atskaityti vykdymo išlaidų iš priverstinai pardavus turtą gautų lėšų, susiklostytų situaciją, kuomet antstolis privalo pasirašyti varžytynių aktą ir prisiimti profesinę riziką dėl galinčios kilti civilinės atsakomybės, tačiau neturi teisės gauti vykdymo išlaidų, kas visiškai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, taip pat pažeistų LR Konstitucijos 48 str. 1 d. nustatytą kiekvieno žmogaus teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą.
LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 6 d. nurodyta, jog teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties nuorašą išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Kaip jau minėta aukščiau, antstolis V. M. apie tai, jog teisme priimtas pareiškėjo A. S. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, buvo informuotas 2013-12-20, pirmosios instancijos teismui pateikus jam 2013-12-19 nutartį, kuria minėtas pareiškimas buvo priimtas. Iš to darytina išvada, jog antstolis nuo 2013-12-20 privalėjo sustabdyti įvykusių antrų varžytynių tolimesnę procedūrą, t.y. priėmus pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, varžytynių aktą su varžytynių laimėtoju M. M. dėl nupirkto buto, pasirašyti nebebuvo galima.
LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 20 str. 1 d. nurodyta, kad antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui turto, kuris iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ir praneša apie tai turto saugotojui ir išieškotojui. Jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą.
Nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija kuomet ne tik, kad varžytynio dalyvio mokestis buvo sumokėtas, tačiau ir varžytynių laimėtojas buvo paskelbtas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos, ko pasėkoje antstoliui teko pareiga kreiptis į teismą su prašymu leisti užbaigti pradėtą vykdymo veiksmų procedūrą išieškant skolą. Sutiktina su apelianto argumentais, jog kiekvienas asmuo turi teisę gauti atlygį už atitinkamą darbą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog antstoliui skundžiama nutartimi nėra paneigta teisė gauti atlyginimą už atliktus vykdymo veiksmus ir jis tos teisės neprarado iškėlus skolininkui bankroto bylą. Pažymėtina, jog nei Civilinio proceso kodeksas, nei Fizinių asmenų bankroto įstatymas ar kiti įstatymai, nenustato antstoliui pirmumo teisės prieš kitus skolininko kreditorius turint reikalavimo teisę į skolininką ar kaip šiuo atveju teismui leidus baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas (t.y. pasirašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą su laimėtoju M. M. ir laimėtojui pervesti antstoliui pinigines lėšas), iš šių gautų lėšų visų pirma atskaityti savo patirtas vykdymo išlaidas ir tik likusią dalį pervesti į teismo nurodytą depozitinę sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, įstatyme yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, jog išieškojus skolą, t.y. pasirašius turto pardavimo iš varžytynių aktą ir varžytynių laimėtojui pervedus atitinkamą sumą, antstolis įpareigotas pervesti gautas lėšas, o ne jų dalį, t.y. atskaičius turėtas vykdymo išlaidas, į nurodytą depozitinę sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju antstoliui nepervedus gautas lėšas į depozitinę sąskaitą ar tai atskaičius iš jų savo patirtas vykdymo išlaidas, jam būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas prieš kitus skolininko kreditorius, gaunant atlyginimą už atliktą darbą ne LR fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Apelianto argumentai, jog neleidus iš gautų piniginių lėšų atskaityti jo patirtas vykdymo išlaidas, jis prisiima atitinkamą riziką bei yra pažeidžiami teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai, atmestini, kadangi jie taip pat yra nepagrįsti kitų skolininko kreditorių atžvilgiu, kurių reikalavimai bus tenkinami skolininko bankroto byloje nustatyta tvarka ir kurie taip pat, kaip ir apeliantas teikė paslaugas, dirbo ir kt. Be to, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, antstolis skolininko bankroto byloje pasinaudojo teise pareikšti kreditorinį reikalavimą ir jo antros eilės kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas 2014-04-04 nutartimi, kas tam tikra dalimi suteikia pagrindą išvadai, jog ir pats apeliantas pripažįsta aplinkybę, jog jo kaip antstolio reikalavimai turi būti tenkinami bankroto byloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tai, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, jokiais būdais nesuteikia jam pranašumo prieš kitus skolininko kreditorius, todėl ir jo reikalavimas turi būti tenkinamas kartu su visais, įstatymo nustatyta tvarka.
Be to, pažymėtina ir tai, jog fizinio asmens bankroto proceso metu kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos, reglamentuojančios kreditoriaus teisę į jo reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja LR fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatoms (FABĮ 1 str. 6 d.). Iš to darytina išvada, jog LR fizinių asmenų bankroto įstatymas šiuo atveju turi viršenybę prieš kitus įstatymus, reglamentuojančius kreditorių reikalavimus į skolininką, todėl būtent juo ir privalu vadovautis, santykiuose dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo.
Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai ir nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Be to, pažymėtina ir tai, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas pagrindžiančiais nutarties motyvais.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstytą, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, patenkinęs antstolio V. M. prašymą tik iš dalies, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.