Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-11-13 · Civilinė byla Nr. e2-2691-1098/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-13
Bylos Nr.
e2-2691-1098/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Leščinskienė
Ieškovas
D. N., M. R., L. R., J. R., A. R.
Atsakovas
J. J., R. J.
Advokatai
Viktorija Čivilytė
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,sekretoriaujant Aušrai Tumbrotaitei, Anetai Jankovskai,

dalyvaujant ieškovų D. N., M. R. (M. R.), L. R., J. R. ir A. R. atstovei advokatei Viktorija Čivilytė,

atsakovui ir atsakovės J. J. įmonės „PRIE HALĖS“ atstovui J. J.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. N., M. R. (M. R.), L. R., J. R. ir A. R. ieškinį atsakovams J. J., R. J. ir J. J. įmonei „PRIE HALĖS“ dėl atlygintino servituto nustatymo ir negautų pajamų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

1. ieškovai D. N., M. R. (M. R.), L. R., J. R. ir A. R. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. J., R. J. ir J. J. įmonei „PRIE HALĖS“ (toliau – atsakovai), prašydami:

1.1. ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčiam viešpataujančiam daiktui, negyvenamajai patalpai – gamybinėms patalpoms (984,34 kv. m.), unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., nuosavybės teise priklausančiam atsakovams J. J. ir R. J., nustatyti atlygintinį žemės servitutą 1 172 kv. m. ieškovų žemės sklypo daliai (tarnaujantis daiktas), kuri 2019 m. liepos 16 d. UAB „GEOKSIS“ parengtame plane pažymėta zonoje „J“, sklypo taškai 69-68-102-103-63, už servitutą nustatant atsakovams fiksuotą metinį 100,00 Eur bei 7 proc. metinį servitutu nustatytos vidutinės žemės sklypo dalies rinkos vertės, nustatytos VĮ „Registrų centras“ masinio vertinimo būdu, mokestį, jį kasmet indeksuojant pagal žemės sklypo vertės pokytį sausio 1 d. būklei.

1.2. iš atsakovų J. J. ir R. J. ieškovams priteisti 14 266,75 Eur negautų pajamų (atsižvelgiant į atsakovų pastatų nuosavybės dalis, 60 proc. priteisiant iš R. J. bei J. J. solidariai (kas sudaro 8 560,05 Eur), 40 proc. priteisiant iš J. J. asmeniškai (kas sudaro 5 706,07 Eur).

1.3. ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčiam viešpataujančiam daiktui, pastato transformatorinei, (984,34 kv. m.), unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., nuosavybės teise priklausančiam atsakovei J. J. įmonei „PRIE HALĖS“, nustatyti atlygintinį žemės servitutą 140 kv. m. ieškovų žemės sklypo daliai (tarnaujantis daiktas), kuri 2019 m. liepos 16 d. UAB „GEOKSIS“ plane pažymėta zonoje „TP“, sklypo taškai 87-72-74-75-13-12, už servitutą nustatant atsakovei fiksuotą metinį 100,00 Eur bei 7 proc. metinį servitutu nustatytos vidutinės žemės sklypo dalies rinkos vertės, nustatytos VĮ „Registrų centras“ masinio vertinimo būdu, mokestį, jį kasmet indeksuojant pagal žemės sklypo vertės pokytį sausio 1 d. būklei.

1.4. priteisti iš atsakovės J. J. įmonės „PRIE HALĖS“ ieškovams 1 704,2 Eur negautų pajamų.

1.5. priteisti iš atsakovų ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovai ieškinyje nurodo, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. (toliau – žemės sklypas). Minėtame žemės sklype stovi atsakovams R. J. bei J. J. nuosavybės teise priklausanti negyvenamoji patalpa-gamybinės patalpos bei atsakovei J. J. įmonei „PRIE HALĖS“ priklausantis pastatas-transformatorinė. Tarp ieškovų ir atsakovų yra susiklostę faktiniai žemės sklypo naudojimo santykiai, atsakovai naudojamame žemės sklype vykdo veiklą, naudojasi ieškovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, tačiau niekada ieškovams nemokėjo jokio žemės sklypo nuomos mokesčio, jokia kita forma neatsilygino už naudojamą žemės sklypo dalį, nors be kitų suvaržymų ir nepatogumų ieškovai už šią žemės sklypo dalį mokėjo ir moka jiems pagal teisės aktus paskaičiuotą žemės mokestį. Ieškovai negali ir ateityje negalės naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu, atsakovų naudojamu žemės sklypu, jų nuosavybės teisė de facto yra suvaržyta, žemės sklypo pritaikymas ieškovų poreikiams praktiškai yra neįmanomas, todėl ieškovai ne kartą kreipėsi į atsakovus, siūlydami rašytine standartizuota ir su kitais ieškovų žemės sklype pastatus turinčiais turtų savininkais įprastai pasirašomoje sutartyje įtvirtinti šalių nuomos santykius ir nustatyti nuomos mokestį, siūlė išsipirkti žemės sklypo dalį, taip pat siūlė perleisti atsakovams priklausančius ir ant ieškovų žemės stovinčius pastatus už jų rinkos kainą, siūlė išsikelti pastatus, tačiau atsakovai į ieškovų siūlymus nereagavo, su ieškovais nebendradarbiauja, juos ignoravo, toliau savavališkai neatlygintinai naudojasi ieškovams priklausančia žemės sklypo dalimi. Ieškovai ieškinyje pažymėjo, kad su kitais, šalia ginčo sklypo esančiais žemės sklypų naudotojais, yra sudarę nuomos sutartis (įskaitant UAB „ETVA“), pagal kurias už sklypų nuomą yra mokamas suderintas standartinis sutartinis 7 procentų metinis nuomos mokestis bei vienkartinis metinis 100,00 Eur sutarties administravimo mokestis. Kaip teigiama ieškinyje, nuomojamos žemės vidutinė rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu pagal rinkos verčių žemėlapius, vadovaujantis Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklėmis, patvirtintomis Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515. Pagal su kitais ieškovų žemės naudotojais sudarytas nuomos sutartis, nuomojamos žemės rinkos vertė ir atitinkamai metinio nuomos mokesčio suma perskaičiuojama kasmet sausio 1 d. ir apie vertės pasikeitimą nuomotojas informuoja nuomininką jo nurodytais kontaktais. Susiklosčius tokiai situacijai, kai įstatyme nėra įtvirtintos atsakovų pareigos sudaryti žemės nuomos sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 2 dalis), nesant pačių atsakovų valios sudaryti žemės nuomos sutartį (siunčiamų pranešimų neatsiima, bendradarbiauti vengia), ieškovai neturi kitos galimybės kaip tik prašyti teismo sprendimu nustatyti atsakovų naudojamam pagrindiniam daiktui (atsakovams nuosavybės teise priklausančiam gamybinės paskirties pastatui) tarnaujančiai žemės sklypo daliai atlygintiną žemės servitutą (CK 4.111 ir 4.112 straipsniai, 4.126 straipsnio 1 dalis) bei atlyginti ieškovams negautas pajamas (už penkis pastaruosius metus ieškovų dėl atsakovų naudojimosi ieškovams priklausančio žemės sklypo dalimi negautas pajamas).

Atsiliepimas

3. Atsakovai per teismo nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodo, kad jiems nuosavybės teise priklauso gamybinės patalpos su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 pastato-transformatorinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas. Tačiau tuo pačiu adresu, šalia gamybinių patalpų su garažu, registruota J. J. įmonės „PRIE HALĖS“ nuosavybės teise taip pat priklausanti patalpa-katilinė. Pastarųjų patalpų (katilinės) ieškovai nemini ieškinyje, nors šios patalpos yra tame pačiame žemės sklype. Paaiškino, kad nesutarimas dėl žemės, ant kurios stovi jiems priklausantis nekilnojamasis turtas, nuomos prasidėjo 2003 – 2004 metais. Tuo metu į angarą (gamybinės patalpos su garažu) atvyko asmuo, prisistatęs A. R.. Jis pareiškė, kad žemė, ant kurios stovi angaras ir aplink jį, yra privati nuosavybė ir atsakovas J. J. privalo jam mokėti nuomą už naudojimąsi šia žeme. Toks pareiškimas buvo netikėtas, kadangi atsakovų turimuose nuosavybės teisę liudijančiuose dokumentuose duomenys apie žemės sklypo savininką (-ai) nebuvo nurodyti. Nurodė, kad atsakovui J. J. tuomet buvo žinoma tik tai, kad žemė iki A. R. pareiškimo priklausė valstybei. Nematydamas jokio kito pasirinkimo, atsakovas J. J. pradėjo derybas su A. R. dėl žemės nuomos sutarties. Derybų metu 2004 m. vasario 13 d. ir 2004 m. balandžio 29 d. pervedė į A. R. sąskaita po 400,00 Lt (litų), kaip išankstinius mokėjimus pagal ketinamą pasirašyti žemės nuomos sutartį. Deryboms tęsiantis atsakovui J. J. kilo abejonės dėl A. R. minėto pareiškimo ir veiksmų teisėtumo. Anot A. R., žemės sklypo nuosavybės teisė priklausė M. R., tačiau jis nepateikė atsakovui J. J. jokių dokumentų, įrodančių jo įgaliojimus spręsti žemės nuomos klausimus savininko vardu. Taip pat nebuvo pateikti jokie dokumentai, įrodantys M. R. nuosavybės teisę į žemės sklypą, kuriame buvo ir yra atsakovų nekilnojamasis turtas. Savo abejones atsakovas J. J. žodžiu pareiškė A. R. ir perspėjo, kad derybas dėl žemės nuomos tęs po minėtų dokumentų gavimo. Tokie dokumentai jam nebuvo pateikti. Siekiant išsiaiškinti, kam priklauso žemės sklypas, kuriame yra atsakovų nekilnojamasis turtas, atsakovas J. J. gavo 2003 m. balandžio 2 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 41-15769 kopiją. Šiuo sprendimu M. R. buvo atkurta nuosavybės teisė į 2,88 ha žemės sklypą kitai paskirčiai (komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams). Taip pat buvo gauta 2003 m. balandžio 16 d. pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre kopija, kurio duomenimis 2,88 ha žemės sklypui, priklausančiam M. R. pagal minėtą Vilniaus apskrities viršininko sprendimą, buvo suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Tai yra tas pats unikalus numeris, kuris nurodytas atsakovų 2019 m. balandžio 25 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše Nr. 10/2392 kaip istorinė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dėl kurio atsakovai pateikė ieškinį, kilmė. Atsakovai sutinka, kad jų nekilnojamasis turtas, atsiradus žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pateko į šio sklypo ribas, o vėliau padalinus šį sklypą pateko į sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes atsakovai prašo teismo pripažinti, kad iš nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui gamybinės patalpos su garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-transformatorinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patalpos-katilinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal 2003 m. balandžio 02 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 41-15769 trečią punktą galiojo žemės servitutas, kuriame tarnaujančiu objektu tapo žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o pastarąjį sklypą padalinus ir suformavus naują žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti servitutą galiojančiu šiam žemės sklypui pagal CK 4.115 straipsnį.

5. Atsakovai 2020 m. birželio 16 d. pateikė teismui rašytinį pareiškimą, kuriame patikslino savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį.

6. Atsakovai 2020 m. birželio 16 d. pareiškime nurodo, kad paaiškėjus, kad dabartinis teisinis reguliavimas nenumato galimybės nustatyti neatlygintino žemės servituto, su ieškinio reikalavimu dėl servituto nustatymo sutinka, tačiau nesutinka su kompensacijos dydžiu. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 punktu, prašo nustatyti kompensaciją už 2003 m. balandžio 2 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 41-15769 nustatytą servitutą pastatų eksploatacijai, kuri prilygsta valstybinės žemės nuomos mokesčiui Vilniaus rajono savivaldybėje, kuris pagal 2019 m. liepos 26 d. Vilniaus rajono savivaldybės sprendimo Nr. T3-282 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir lengvatų nustatymo“ 1.2.1. ir 1.2.2. punktus yra 0,2 procentai žemės vertės fizinių asmenų žemei ir 0,8 procentų žemės vertės juridinių asmenų žemei. Taip pat atsakovai pažymėjo, kad atsakovų nurodytas žemės plotas, plane pažymėtas taškais 69-68-102-103 63, skirtas angaro ir katilinės eksploatacijai, yra šiek tiek per mažas. Reikalingas plotas šių pastatų eksploatacijai (transporto priemonių pastatymui darbo metu ir iškrovimo pakrovimo darbams) atitinka taškus 69-66-65-64. Plotas pagal šiuos taškus apytiksliai būtų (26,21 m + 3,53 m) x 39,98 m = 1189 kv. m. Atsižvelgiant, į tai, kad fiziniams ir juridiniams asmenims skiriasi valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžiai, atsakovai prašo žemės plotui (140 kv. m.), ant kurio yra transformatorinė, taikyti mokesčio dydį, skirtą juridiniams asmenis, nes pastatas priklauso J. J. įmonei „PRIE HALĖS“. Žemės plotui, skirtam katilinės ir gamybinių patalpų su garažu eksploatacijai, prašo taikyti žemės nuomos mokesčių dydžius tiek juridinių, tiek fizinių asmenų žemei, nes katilinė priklauso įmonei, o gamybinės patalpos priklauso fiziniams asmenims. Nustatant faktinius žemės plotus, prašo taikyti santykį tarp katilinės ir gamybinių patalpų bendro ploto. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, katilinės bendras plotas – 71,32 kv. m. , o gamybinių patalpų su garažu bendras plotas – 984,34 kv. m. Žemės plotas katilinės eksploatacijai būtų 71,32 / (71,32+984,34) * 1189 kv. m. = 80 kv. m. ir taikomas juridinių asmenų tarifas, o likusi žemės ploto dalis 1189 – 80 = 1109 kv. m. būtų skirta gamybinių patalpų eksploatacijai ir taikomas fizinių asmenų tarifas.

Šalies argumentai

7. Byloje 2020 m. rugpjūčio 18 d. gautas ieškovų atstovės pareiškimas dėl papildomų dokumentų pateikimo, kuriame ieškovai pareiškė, kad ieškiniu prašo nustatyti atlygintinį žemės servitutą 1 172 kv. m. ieškovų žemės sklypo daliai (tarnaujantis daiktas), kuri pažymėta UAB „GEOKSIS“ 2019 m. liepos 16 d. parengtame Naudojimosi žemės sklypu plane pažymėta zonoje „J“, sklypo taškai plane pažymėti: 69-68-102-103-63. Neprieštarauja, kad servitutas būtų nustatytas taip pat sklypo daliai, pažymėtai plane taškais 69-66-65-64, nekeisdami prašomo atlyginimo už nustatomą servitutą dydžio.

8. Teismo posėdžių metu ieškovų atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi, įtraukiant papildomus taškus, kuriais pažymėta teritorija galėtų naudotis atsakovai. Atstovė papildomai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypas yra privati valda, o ne valstybinis, todėl mokestis už servitutą negali būti siejamas su valstybiniams žemės sklypams nustatytais mokesčiais. Priešingu atveju mokestis būtų net mažesnis už žemės mokestį, kurį ieškovai moka valstybei.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo posėdžių metu atsakovas J. J. palaikė atsakovų 2020 m. birželio 16 d. pareiškime išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

10. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, ieškovų atstovės ir atsakovo J. J. paaiškinimais nustatyta:

10.1. Atsakovas J. J. yra J. J. įmonės „PRIE HALĖS“ savininkas, bylos nagrinėjimo metu posėdžiuose atstovavęs savo, kaip fizinio asmens, ir įmonės, kaip juridinio asmens, interesus.

10.2. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, ieškovei D. N. asmeninės nuosavybės teise priklauso 6399/112680 dalys, ieškovui M. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso 6399/112680 dalys, ieškovei L. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso 6399/112680 dalys, ieškovei J. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso 6399/225360 dalys, ieškovei A. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso 6399/225360 dalys 2,8170 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos.

10.3. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovui J. J. ir R. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 6/10 dalys, vien atsakovui J. J. 4/10 dalys negyvenamosios patalpos – gamybinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Atsakovei J. J. įmonei „PRIE HALĖS“ nuosavybės teise priklauso 1/2 pastato-transformatorinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav.).

10.4. UAB „GEOKSIS“ 2019 m. liepos 16 d. žemės sklypo plane R. J. bei J. J. naudojama dalis pažymėta indeksu „J“, koordinatėmis 69-68-102-103-63; ½ J. J. įmonės „PRIE HALĖS“ bei kita ½ bendrasavininko dalis pažymėta indeksu „TP“, koordinatėmis 87-72-74-75-13-12; faktiškai atsakovai dar naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta koordinatėmis 69-66-65-64, ko ieškovai neginčija.

10.5. Ieškovai 2018 m. sausio 16 d. pranešimu kreipėsi į atsakovus Rimą ir J. J. su pretenzija-pasiūlymu, siūlydami jiems: 1) išsikelti jiems priklausančius statinius iš ieškovams priklausančių žemės sklypo dalių ir jas atlaisvinti; 2) rinkos kaina išsipirkti atitinkamas žemės sklypo dalis, būtinas ieškovų pastatų eksploatavimui; 3) atlygintinai nuomotis atitinkamas žemės sklypo dalis, būtinas ieškovų pastatų eksploatavimui.

11. Ieškovai, kaip atitinkamų žemės sklypo dalių bendrasavininkai, prašo nustatyti atlygintinį servitutą atsakovų faktiškai valdomoms žemės sklypo dalims, atitinkamai priteisti iš atsakovų negautas pajamas už pastaruosius penkis metus (laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d.) bei kompensaciją už servitutą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai iš pradžių laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo spręsti klausimo dėl atlygintino servituto nustatymo, kadangi jis nustatytas administraciniais aktais, tačiau išreikalavus nuosavybės teisių atkūrimo bylą bei su ja susipažinę savo nuomonę pakeitė – laikosi pozicijos, kad yra teisėtas pagrindas atlygintino servituto nustatymui, tačiau nesutinka su ieškovų prašomos priteisti žalos (negautų pajamų) dydžiu bei kompensacijos dydžiu.

12. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp ieškovų ir atsakovų yra susiklostę faktiniai žemės sklypo naudojimo santykiai, kad ieškovai faktiškai naudojasi atitinkamomis ieškovams nuosavybės teise priklausančiomis žemės sklypo dalimi, būtinomis jiems priklausančių pastatų eksploatavimui. Taip pat tarp šalių nėra ginčo dėl faktų, kokiomis dalimis ieškovams nuosavybės teise priklauso ginčo žemės sklypas, kokias dalis žemės sklypo atsakovai faktiškai naudoja jiems priklausančių pastatų eksploatavimui, taip pat dėl pastatų ir faktiškai naudojamų žemės sklypo dalių išsidėstymo UAB „GEOKSIS“ plane.

Dėl servituto nustatymo.

13. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

14. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra. Ji pasiekiama, be kita ko, atlygintinumu, todėl pagal bendrą taisyklę nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas. Tai reiškia, kad viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai. Servitutui, kaip kiekvienai išvestinei daiktinei teisei, būdinga ir tai, kad servituto turėtojo teisės naudotis svetimu daiktu neturi paneigti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių. Ar laikytasi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų balanso, ar nepažeistos tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės, gali būti sprendžiama pagal servituto turinį įvertinant, kiek servitutu nustatytos teisės atitinkamai suvaržo nuosavybę.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis).

16. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skirtingų žemės sklypo ir jame esančių pastatų savininkų interesai gali būti derinami, taikant ne tik servituto teisę, bet ir kitais įstatymui neprieštaraujančiais būdais. Laisvai disponuodami subjektinėmis teisėmis nekilnojamojo turto savininkai gali susitarti dėl pastato eksploatavimui reikalingo žemės sklypo nuomos ar daiktinių teisių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 26 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, ko neneigia ir atsakovai, kad ieškovai siūlė atsakovams alternatyvius variantus, kaip jie galėtų įgyvendinti teisę naudotis jiems priklausančiais pastatais – ieškovams priklausančių žemės sklypo dalių nuomos pagrindais, išsipirkimo arba išsikėlimo pagrindais. Atsakovai iki ieškovų kreipimosi į teismą dienos savo pozicijos dėl ieškovų jiems pasiūlytų variantų neišreiškė, bylos nagrinėjimo metu teigė neturintys finansinių galimybių išsipirkti atitinkamų žemės sklypo dalių, būtinų jiems priklausančių pastatų eksploatavimui. Šalims nesutarus dėl naudojimosi svetimu daiktu (ieškovų žemės sklypo) apimties ir atlyginimo, ieškovai pasirinko savo civilinių teisių gynimo būdą – kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. Nurodyti duomenys patvirtina, kad ieškovai tinkamai pasinaudojo galimybe suderinti skirtingų žemės sklypo ir jame esančių pastatų savininkų interesus kitomis teisinėmis priemonėmis, tačiau suderinti viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų balanso kitais teisiniais būdais jiems nepavyko.

19. Kaip minėta, ieškovams priklausančio žemės sklypo (jo atitinkamų dalių) naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Byloje nėra ginčo, kad atsakovų pastatai yra atitinkamose ieškovams priklausančiose žemės sklypo dalyse bei užima virš 2 200 kv. m. žemės sklypo dalį, ką patvirtina byloje esantis UAB „GEOKSIS“ planas. Įvertinus faktines aplinkybes, kad atsakovams nuosavybės teise priklausantys pastatai (gamybinės patalpos, transformatorinė) stovi ieškovams nuosavybės teise priklausančiose žemės sklypo dalyse, akivaizdu, jog nenustačius žemės sklypo servituto ieškovai objektyviai neturės galimybės normaliomis sąlygomis naudoti pagal paskirtį savo nuosavybę (žemės sklypo dalis, ant kurių stovi atsakovų pastatai), vykdyti ūkinę veiklą ir nėra jokio kito būdo įgyvendinti pastatų ir žemės sklypo savininkų interesų pusiausvyros.

20. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad atsakovai iš esmės teisingai laikėsi pozicijos, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. balandžio 2 d. sprendimu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei M. R.“ ginčo žemės sklype esančių pastatų savininkams jau buvo nustatytas servitutas tikslu tinkamai leisti jiems eksploatuoti pastatus, ką patvirtina byloje esančios nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiaga. Atsakovai jiems priklausančius pastatus įsigijo atitinkamai 2000 m. ir 2004 m. Taigi, iki nuosavybės teisių atkūrimo ir iki ieškovai įsigijo nuosavybės teises į atitinkamas žemės sklypo dalis (2008 m. ir 2014 m.), atsakovai tam tikrą laiką naudojosi administraciniu aktu nustatytu servitutu, kurio atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas. Kita vertus, teisėtumo aspektas nereiškia, kad pats tarnaujančiojo daikto savininkas turi prisiimti visus neigiamus padarinius, atsirandančius dėl servituto jam priklausančiam daiktui nustatymo. Kaip minėta, servituto nustatymo teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas – CK 4.129 straipsnyje, be kita ko, įtvirtinta, kad įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 41 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovai jiems suteikiamomis servituto teisėmis naudojosi (naudojasi) atlygintinai, todėl, įvertinus servituto, kaip tarnaujančio daikto savininko nuosavybės teisę varžančios priemonės pobūdį, bei atsižvelgus į tai, kad ieškiniu patikslinamos žemės sklypo servituto koordinatės, nepagrįstais laikytini atsakovų argumentai dėl jų teisės toliau naudotis administraciniu aktu nustatytu neatlygintinu servitutu.

21. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovai įrodė abi atlygintino servituto nustatymo sąlygas (CK 4.126 straipsnio 1 dalis).

Dėl kompensacijos dydžio.

22. Teismas sprendžia, kad ieškovai turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimą pagal CK 4.129 straipsnio nuostatas ir kompensacijos priteisimą.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas servituto atlygintinumo klausimą, turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos, kurią teismas nagrinėja, aplinkybių. Kitaip tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis, būtų neproporcingai iškreipta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 32 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra išskyręs ir pavyzdinį (nebaigtinį) aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, sąrašą: pvz., kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016 31 punktą). Pažymėtina, kad žemės sklypo rinkos kaina taip pat gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015).

24. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo nustatyti servitutą 1 172 kv. m. (gamybinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 140 kv. m. (transformatorinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) jiems priklausančioms žemės sklypo dalims. Kaip minėta, ieškovei D. N. asmeninės nuosavybės teise priklauso 6399/112680 dalys, ieškovui M. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso 6399/112680 dalys, ieškovei L. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso 6399/112680 dalys, ieškovei J. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso 6399/225360 dalys, ieškovei A. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso 6399/225360 dalys 2,8170 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Nustatytinas žemės sklypo servitutas iš esmės atima ieškovų teisę visavertiškai naudoti apie pusę jiems nuosavybės teise priklausančio komercinės paskirties sklypo.

25. Atsakovai iš esmės neginčija laikotarpio, už kurį ieškovai prašo priteisti negautas pajamas, taip pat neginčija ieškovų reikalavimo dalies dėl fiksuoto, o ne periodinio, kompensacijos dydžio nustatymo.

26. Ieškovai patirtų nuostolių ir kompensacijos dydį sieja su žemės sklypo vidutine rinkos verte. Teismo vertinimu, žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį. Taigi ieškovai, nustatydami negautų pajamų ir kompensacijos atsakovams dydžius, galėjo, be kitų kriterijų, remtis žemės sklypo rinkos verte.

27. Tuo tarpu atsakovai nuostolių ir kompensacijos dydžius tiesiogiai sieja su 2019 m. liepos 26 d. Vilniaus rajono savivaldybės sprendimu Nr. T3-282 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir lengvatų nustatymo“ nustatytais nuomos mokesčiais už valstybinę žemę tarifais: fizinių asmenų žemei – 0,2 proc. žemės vertės; juridinių asmenų žemės ūkio paskirties žemei – 0,1 proc. žemės vertės. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio teisės akto nuostatos, reglamentuojančios nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką atitinkamame rajone, įskaitant ir paties mokesčio tarifus, gali būti taikomos kaip vienas iš kriterijų periodinės kompensacijos už servitutą dydžiui nustatyti, tačiau visais atvejais, remiantis tokiomis nuostatomis, būtina įvertinti skirtumus tarp tų teisinių santykių, kuriems reglamentuoti yra tiesiogiai skirtas pirmiau įvardytas teisės aktas, ir tų teisinių santykių, kuriems papildomai (kartu su kitais kriterijais) kvalifikuoti yra taikomas šis teisės aktas. Pažymėtina, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklės, ką savaime atspindi šio teisės akto pavadinimas, skirtos nuolatiniams valstybinės žemės nuomos teisiniams santykiams reguliuoti. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos specifika yra ta, kad servitutas nustatomas siekiant užtikrinti ieškovų (privačių asmenų), kuriems priklausančiuose žemės sklypuose (atitinkamose žemės sklypo dalyse) yra atsakovams priklausantys pastatai, naudojimą pagal paskirtį.

28. Teismo vertinimu, įvertinus nagrinėjamos bylos ypatumus bei atsižvelgus į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo metu jau buvo žinoma, kad ginčo žemės sklype yra nemažai komercinės paskirties pastatų, kurie priklauso tretiesiems asmenims, taip pat į tai, kad atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose yra kitų pastatų, kurių savininkai moka ieškovams atitinkamo dydžio kompensacijas už servitutus, iš kurių ieškovai gali kompensuoti valstybei mokamus žemės mokesčius, tinkamas tarifo dydis fiksuotai kompensacijai nustatyti laikytinas pusė to tarifo (7 procentų), kuri prašo taikyti ieškovai, t. y. 3,5 procento nuo ginčo žemės sklypo vertės, netaikant 100,00 Eur administravimo mokesčio.

29. Teismas, atsižvelgdamas į naudą, kurią atsakovai gauna nustačius servitutą, ir ieškovų atsakovų naudos sąskaita atitinkamai patiriamus praradimus, taip pat į kitus pirmiau įvardytus ir aptartus kriterijus, sprendžia, kad fiksuotos kompensacijos, lygios pusei ieškovų iš kiekvieno atsakovo reikalaujamos priteisti kompensacijos, yra tinkamos ieškovų nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypo dalį ribojimui atlyginti, kartu tokio dydžio fiksuotos kompensacijos užtikrina proporcingumą tarp ieškovų patiriamų suvaržymų ir atsakovų šių suvaržymų sąskaita gaunamos naudos.

30. Teismas, nurodytų išvadų kontekste, tenkina ieškovų reikalavimus dėl negautų pajamų ir kompensacijos priteisimo iš dalies, priteisdamas iš atsakovų fiksuotą 3,5 procentų metinį vidutinės žemės sklypo dalies rinkos vertės, nustatomos masinio vertinimo metu, mokestį, jį kasmet indeksuojant. Taikant šiuos tarifus atitinkamai perskaičuojami ieškovų prašomi priteisti nuostoliai (negautos pajamos), solidariai iš atsakovų R. J. ir J. J. priteisiant 4 280,00 Eur, iš atsakovo J. J. – 2 853,03 Eur, iš atsakovės J. J. įmonės „PRIE HALĖS“ – 852,10 Eur.

31. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

32. Ieškovų bylinėjimosi išlaidas sudaro 382,00 Eur žyminis mokestis ir 1 800,00 Eur išlaidos už suteiktas teisines paslaugas, viso 2 182,00 Eur. Pusę šios sumos sudaro 1 091,00 Eur.

33. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad iš esmės patenkinta 50 procentų ieškinio reikalavimų, todėl ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 1 091,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 363,66 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

34. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 46,34 Eur. Šių išlaidų atlyginimas lygiomis dalimis priteistinas iš ieškovų ir atsakovų, t. y. iš kiekvieno po 5,79 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Nustatyti ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., stovinčiam viešpataujančiam daiktui, negyvenamajai patalpai – gamybinėms patalpoms (984,34 kv. m.), unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., nuosavybės teise priklausančiam atsakovams J. J. ir R. J., atlygintinį žemės servitutą 1 172 kv. m. ieškovų žemės sklypo daliai (tarnaujantis daiktas), kuri 2019 m. liepos 16 d. UAB „GEOKSIS“ parengtame plane pažymėta zonoje „J“, sklypo taškai 69-66-65-64. Už šį servitutą nustatyti atsakovams J. J. ir R. J. fiksuotą 3,5 procentų metinį servitutu nustatytos vidutinės žemės sklypo dalies rinkos vertės, nustatytos VĮ „Registrų centras“ masinio vertinimo būdu, mokestį, kasmet indeksuojant pagal žemės sklypo vertės pokytį sausio 1 d. būklei.

Nustatyti ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčiam viešpataujančiam daiktui, pastato transformatorinei, (984,34 kv. m.), unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., nuosavybės teise priklausančiam atsakovei J. J. įmonei „PRIE HALĖS“, nustatyti atlygintinį žemės servitutą 140 kv. m. ieškovų žemės sklypo daliai (tarnaujantis daiktas), kuri 2019 m. liepos 16 d. UAB „GEOKSIS“ plane pažymėta zonoje „TP“, sklypo taškai 87-72-74-75-13-12. Už šį servitutą nustatyti atsakovei J. J. įmonei „PRIE HALĖS“ fiksuotą 3,5 procentų metinį servitutu nustatytos vidutinės žemės sklypo dalies rinkos vertės, nustatytos VĮ „Registrų centras“ masinio vertinimo būdu, mokestį, jį kasmet indeksuojant pagal žemės sklypo vertės pokytį sausio 1 d. būklei.

Priteisti iš solidariai atsakovų J. J. ir R. J. ieškovams D. N., M. R. (M. R.), L. R., J. R. ir A. R. 4 280,00 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų 00 ct) negautas pajamas už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d.

Priteisti iš atsakovo J. J. ieškovams D. N., M. R. (M. R.), L. R., J. R. ir A. R. 2 853,03 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 03 ct) negautas pajamas už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d.

Priteisti iš atsakovės J. J. įmonės „PRIE HALĖS“ ieškovams D. N., M. R. (M. R.), L. R., J. R. ir A. R. 852,10 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 10 ct) negautas pajamas už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d.

Priteisti ieškovams D. N., M. R. (M. R.), L. R., J. R. ir A. R. lygiomis dalimis iš atsakovų J. J., R. J. ir J. J. įmonės „PRIE HALĖS“ 1 091,00 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 363,66 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus 66 ct).

Priteisti iš ieškovų D. N., M. R. (M. R.), L. R., J. R. ir A. R., bei atsakovų J. J., R. J. ir J. J. įmonės „PRIE HALĖS“ po 5,79 Eur (penkis eurus 79 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jelena Leščinskienė