Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas:

1) 2011 m. vasario 7 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 13 minimalių gyvenimo lygių (toliau – ir MGL) dydžio (1 690 Lt) bauda; vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 66 straipsniu, nustatyta galutinė bausmė – 9 MGL dydžio (1 170 Lt) bauda; 2011 m. lapkričio 27 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 4 (keturių) parų areštą;

2) 2017 m. kovo 28 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 286 straipsnį – 45 MGL (1 697,70 Eur) bauda; vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 66 straipsniu nustatyta galutinė bausmė – 26 MGL dydžio (979,16 Eur) bauda; bausmės neatlikęs, neišieškota bausmės dalis – 839,65 Eur;

3) 2020 m. rugsėjo 8 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams; remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. kovo 28 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir nustatyta subendrinta bausmės – 26 MGL (979,16 Eur) bauda ir terminuotas laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas (dvi paros) ir paskirtas terminuotas laisvės atėmimas su 24 MGL (879,16 Eur) bauda; pritaikius BK 72 straipsnį, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota 1 040 Eur suma; vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams; 2021 m. kovo 5 d. paleistas atlikęs terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2022 m. spalio 1 d. apie 16 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo rūsyje, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimąjį giminaitį – brolį R. P., į kurį metė pjaustymo lentelę, pataikė į kairį skruostą, tuo nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo kairio skruosto srityje ir kraujosruvos kairio skruosto gleivinėje.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, po fizinio smurto panaudojimo prieš R. P., toje pačioje vietoje, apie 16.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, užsimojęs metaline, vydamasis R. P., išsakydamas grasinimus žodžiu – aš tave užmušiu, grąsino nužudyti R. P., kai jam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, pripažino smurtavęs prieš brolį, tačiau neigė jam grasinęs. Paaiškino, kad 2022 m. spalio 1 d. jis buvo namuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, buvo neblaivus, visų įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena, tačiau pamena, kad apie 16 val. jis buvo rūsyje, valgė. Pas jį atėjo brolis R. P., pradėjo priekaištauti, kad jis geria, pradėjo jį filmuoti mobiliuoju telefonu. Jis supyko ir metė į brolį pjaustymo lentelę. Neprisimena, ar kur pataikė, pamena, kad brolis išbėgo į kiemą. Kas vyko po to, gerai neatsimena, jam atrodo, kad jis taip pat išėjo į kiemą, tačiau brolis jį užpuolė. Prisimena, kad ant jo šaukė brolio draugė, po to atyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Jis tikrai neturėjo peikenos ir ja negrasino. Gal kartais panaudojo peikeną durims atidaryti, jis tiksliai neprisimena, bet prisimena, kad negrasino broliui su peikena. Ikiteisminio tyimo metu jo parodymai, kur neva jis pripažino grasinęs yra neteisingi, nes atėjęs kažkoks tyrėjas užrašė ką norėjo, o ne taip, kaip jis sakė. Su R. P. ieškiniu nesutinka, sutinka tik su Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštu ieškiniu, tačiau jis nedirba, pinigų neturi, todėl neturi iš ko atlyginti padarytos turtinės žalos (t. 2, b. l. 183–184; t. 3, b. l. 30–31).

Nukentėjęs R. P. patvirtino, kad 2022 m. spalio 1 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur gyvena ir jis ir brolis J. R., apie 15.40 val. tarp jo ir brolio J. R. įvyko konfliktas, kurio metu J. R. metė jam į veidą pjaustymo lentelę ir išmušė jam dantų implantus, taip pat jį sužalojo. J. R. išgėręs būna agresyvus, todėl būdamas blaivus, ne kartą yra prašęs jį neblaivų nufilmuoti, kad jis blaivus pamatytų, kaip elgiasi. Tą dieną jis pamatė, kad brolis J. R. yra neblaivus, todėl pradėjo jį filmuoti. J. R. dėl to labai supyko ir metė į jį po ranka turėtą medinę pjaustymo lentelę, kuri jam pataikė į žandikaulį ir išmušė keturis anksčiau implantuotus dantis. Smūgis buvo stiprus, jis suklupo, pasakė broliui, kad dabar jis turės problemų dėl išmuštų dantų ir išeidinėjo iš rūsio. Brolis supyko, pradėjo eiti link jo, jis išsigando, pradėjo bėgti, o brolis jį vijosi. Kai jis bėgo iš rūsio, girdėjo brolio grasinimą užmušti, brolis sakė, kad jam čia ne vieta, išsigando, kadangi brolis išgėręs būna agresyvus, dėl to ir kvietė policiją. Bėgdamas atsisuko ir matė, kad brolis jį vejasi. Tuo metu nepastebėjo, kad brolis rankoje turėtų peikeną, bet po to matė peikeną numestą maždaug už 7 m nuo rūsio durų, o prieš tai peikeną matė rūsyje. Dėl išmuštų keturių implantuotų dantų jis patyrė turtinę 1 800 Eur žalą (4 dantys po 450 Eur), kurią prašo priteisti iš kaltinamojo. Civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos nereiškia (t. 2, b. l. 184–185).

Savo parodymus R. P. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kur nurodė vietą namo rūsio virtuvėje, kur jam stovint, J. R. pataikė į veidą mesta medine lentele; nustatyta, kad R. P. buvo už trijų metrų nuo J. R., kai šis metė lentėlę į jį; R. P. parodė vietą rūsyje, kur iki įvykio buvo padėta peikena – toje pat patalpoje, kur buvo mesta medinė lentelė į R. P. (t. 1, b. l. 146–160).

Liudytoja S. K. patvirtino, kad ji gyvena kartu su R. P. (duomenys neskelbtini). Jie gyvena antrame aukšte, pirmame aukšte gyvena J. R., o kitas brolis P. R. gyvena rūsyje. 2022 m. spalio 1 d. apie 15 val. ji kartu su R. P. ir sūnumi grįžo į namus. Kai grįžo, matė, kad J. R. neblaivus vaikščiojo po kiemą, rankoje laikė alaus butelį, šūkavo, kalbėjosi su savimi. Ji su sūnumi nuėjo į namus, R. liko kieme. Už keleto minučių išgirdo triukšmą rūsyje, nuėjusi prie lango pamatė, kaip R. P. išbėgo iš rūsio, o iš paskos užsimojęs peikena išbėgo J. R. J. vijosi R. šaukdamas – aš tave užmušiu, vartojo necenzūrinius žodžius. Ji išbėgo į kiemą, pamatė, kad J. R. ir R. P. yra parkritę ant žemės, R. lūpa kraujavo. R. P. iškvietė policijos pareigūnus, atvykę policijos pareigūnai sulaikė J. R., kuris elgėsi neadekvačiai, keikė policijos pareigūnus. Po to kai J. išsivežė policijos pareigūnai, R. jai pasakė, kad jam J. metė į veidą pjaustymo lentelę ir taip išmušė dantų implantus (t. 2, b. l. 191–192).

Liudytoja D. P. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu ji apklausė J. R. dėl jam pateiktų įtarimų, viską užrašė protokoluose taip, kaip nurodė J. R. Protokolai jam buvo skaitomi, paskutinį J. R. dar prašė patikslinti, ką ji ir padarė, tačiau jau neprisimena, dėl kokių konkrečiai aplinkybių J. R. prašo užrašyti patikslinimus. Surašiusi paskutinį įtariamojo apklausos protokolą, ji pasikvietė kolegą V. K., kadangi jis dirba su tokio pobūdžio bylomis ir turi daugiau patirties nei ji, nes ji dirba su ikiteisminiais tyrimais, kur įtariamieji nenustatyti. Ji norėjo, kad jis perskaitytų protokolą ir pasakytų, ar ji gerai apklausė, ar neturi išsiaiškinti kokių dar kitų reikšmingų aplinkybių. V. K. buvo atėjęs, perskaitė protokolą, pasakė, kad apklausa pakankama ir išėjo (t. 3, b. l. 30).

Liudytojas V. K. patvirtino, kad kažkurios J. R. apklausos metu jį pasikvietė kolegė D. P., kad šis patikrintų, ar ji gerai apklausė įtariamąjį tokio pobūdžio byloje. Jis protokolą perskaitė, pataisė kelias rašybos klaidas ir išėjo. Pats jokių pataisymų dėl apklausiamo J. R. parodymų esmės neatliko, apklausa buvo išsami, jis jokių pastabų dėl jos neturėjo (t. 3, b. l. 30–31).

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai patvirtina, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo rūsys; rūsio virtuvėje, kairiau kampe, ant grindų numesta medinė rudos spalvos pjaustymo lentelė; kieme, nuo namo 15 m atstumu, rasta mediniu kotu peikena; medinės rudos spalvos lentutės ilgis – 21,5 cm, plotis – 14 cm, storis – 1 cm; peikenos ilgis – 120,5 cm, metalinė peikenos dalis – 98 cm ilgio, ties ploniausia metalinės dalies vieta peikenos storis – 2,5 cm, ties storiausia – 5 cm; medinė peikenos rankena – 22,5 cm ilgio, plotis – 5 cm (t. 1, b. l. 25–49).

Vaizdo ir garso įrašai patvirtina šias bylai reikšmingas aplinkybes: 1) nešiojamos pareigūno vaizdo kameros įrašas Nr. 2022_1001_163418_001, kuriame matyti, kaip atvykusius policijos pareigūnus pasitinka vyriškis, vizualiai matyti, kad tai R. P.; kitas vyriškis – J. R., sėdi prie namo ant laiptų ir rūko cigaretę; policijos pareigūnai pasisveikina, R. P. nurodo, kad rašys pareiškimą, kadangi jam išmušti implantai, patvirtina, kad J. R. yra jo brolis; pareigūnas prieina prie ant laiptų sėdinčio J. R., vedasi prie prie tarnybinio automobilio; J. R. elgiasi agresyviai, plūsta pareigūnus įvairiais žodžiais, šaukia (t. 1, b. l. 55–57; t. 2 voke Nr. esanti kompiuterinė laikmena); 2) garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, garso įrašo data – 2022 m. spalio 1 d. 16.12 val., kuriame girdėti vyriškio pokalbis su operatoriumi, pranešimas fiksuotas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini); vyras prašo iškviesti policiją į (duomenys neskelbtini); nurodo, kad jį sumušė brolis J. R., kad šoko į jį su peikena; brolis namuose; operatorė nurodo laukti policijos (t. 1, b. l. 58–60; t. 2, kompiuterinė laikmena voke Nr. 1).

Specialisto išvada R. P. nustatyti odos nubrozdinimai kairio skruosto srityje, kraujosruva kairio skruosto gleivinėje; sužalojimas galėjo būti padarytas smūgiavimo būdu, vieno trauminio poveikio; sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; dantų protezų pašalinimas nekvalifikuojamas pagal sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 68–69).

Alkoholio kiekio matavimo žurnalas patvirtina, kad 2022 m. spalio 1 d. 18.04 val. J. R. nustatytas 2,23 promilės, R. P. 18.10 val. – blaivus (t. 1, b. l. 110–112).

Asmens duomenų pažyma patvirtina, kad R. P. ir J. R. yra broliai (t. 2, b. l. 72).

Motyvuojamoji dalis

I. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015, 2016 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016), o nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties ir pasekmių patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiojo parodymai, kurie patvirtina, kad kaltinamasis metė į nukentėjusįjį medinę pjaustymo lentelę, kuri pataikė nukentėjusiajam į žandikaulį ir išmušė keturis dantis. Įvykio vietos apžiūros protokolas, duomenys apie neblaivumą patvirtina, kad kaltinamasis smurtavo namuose, buvo neblaivus. Tai, kad R. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl odos nubrozdinimų kairio skruosto srityje, kraujosruvos kairio skruosto gleivinėje ir kad dėl to jis galėjo jausti fizinį skausmą, patvirtina specialisto išvada. Faktą, kad R. P. buvo išmušti keturi implantai patvirtina ambulatorinio apsilankymo aprašymas, iš kurio matyti, kad burnos apžiūros metu 2022 m. spalio 6 d. matyti lokalus patinimas, burnoje likę tik 24 ir 26 dantų atramos, 24 danties atrama nulenkta, 23–26 dantų cirkonio keramikos tiltas išmuštas.

Aptartų įrodymų analizė kartu su kaltinamojo duodamais parodymais apie įvykio aplinkybes, patvirtina, kad J. R. medinę pjaustymo lentelę mesdamas į nukentėjusįjį, pataikė jam į į kairės pusės žando sritį, taip jį nežymiai sužalojo ir sukėlė jam fizinį skausmą bei išmušė keturių dantų implantus. Aptartame kontekste pažymėtina, kad J. R. veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia, nes medinę lentelę sviesdamas į nukentėjusįjį, suprato pavojingos veikos pobūdį, numatė, kad tokie jo veiksmai gali jį sužaloti, ir nors to nesiekė, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti.‏‏‎ Atsižvelgus į tai, jo veika kvalifikuotina pagal atsiradusias sunkiausias sveikatos sutrikdymo pasekmes – kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nukentėjęs yra kaltinamojo brolis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 38 straipsnyje nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

Atsižvelgus į tai, kad smurtas panaudotas brolio atžvilgiu, jis yra šeimos narys, J. R. nusikalstama veika kvalifikuotina kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas šeimos nariui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

II. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį

Įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą. Siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamąją atsakomybę gali užtraukti tik realūs (ne tariami) grasinimai. Taigi pripažįstant nusikalstamą grasinimo pobūdį, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą asmenį, siekdamas sukelti jam baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą, ir nori taip elgtis.

BPK jokiems įrodymams nesuteikia pirmenybės, todėl įrodymine prasme liudytojo ar kaltinamojo parodymai yra vienodi. Tačiau įrodymai turi būti vertinami visete (BPK 20 straipsnio 5 dalis), jų patikimumas nustatomas vertinant kiekvienus parodymus tiek atskirai, tiek kitų įrodymų visete.

Vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą pažymėtina, kad jo parodymai nėra nuoseklūs. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 15 d. nurodė, kad jis neprisimena, ar vijosi nukentėjusįjį su peikena (t. 2, b. l. 50). Apklaustas 2022 m. gruodžio 7 d. nurodė, kad prisimena, kad su peikena brolį vijosi, tačiau ką sakė vydamasis, neprisimena (t. 2, b. l. 59). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad negalėjo taip būti, kad jis brolį būtų vijęsis su peikena ir jam grasinęs (t. 2, b. l. 183). BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad parodymai užrašyti neteisingai (t. 2, b. l. 184). Liudytojais apklausti tyrėjai D. P. ir V. K. paneigė kaltinamojo parodymus, patvirtino, kad protokolai buvo surašyti taip, kaip nurodė J. R. (t. 3, b. l. 30). Pats kaltinamasis po liudytojų D. P. ir V. K. apklausos jau nurodė, kad prisimena, kad peikena vis tik buvo, tačiau jis ja negrasino, o naudojo tik durims atidaryti (t. 3, b. l. 30). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tuoj po įvykio kaltinamajam nustatytas 2,23 promilės neblaivus, o pareigūno nešiojamos kameros padarytas vaizdo ir garso įrašas patvirtina, kad kaltinamasis sulaikomas elgėsi neadekvačiai. Tai patvirtina, kad kaltinamojo parodymai nenuoseklūs, įvykio metu jis buvo stipriai neblaivus, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis neprisimena tiksliai įvykio aplinkybių, kaip kad ir nurodė 2022 m. lapkričio 15 d. apklausos metu. Kaltinamojo parodymai neatitinka kitiems byloje surinktiems įrodymams ir visa tai sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad jo duodami parodymai šioje dalyje yra nepatikimi, todėl nuosprendis jais negali būti grindžiamas.

Nukentėjęs nuo pat pirmojo kontakto su Bendrojo pagalbos centro operatore, bendraudamas su atvykusiais policijos pareigūnais bei duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad kaltinamasis ir po smūgio medine pjaustymo lentele jį vijosi, šaukdamas, kad užmuš. Vėliau nukentėjęs matė kieme numestą peikeną, nors prieš tai ji buvo rūsyje prie durų. Tai, kad nukentėjusįjį J. R. vijosi rankoje turėdamas peikeną, kad taip vydamasis išsakė grasinimus nukentėjusiajam, patvirtino ir S. K. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad peikena, kurios ilgis yra 120,5 cm rasta kieme, o ne rūsyje, kur buvo iki įvykio. Atsižvelgęs į tai teismas sprendžia, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nes juos patvirtina byloje esantys objektyvūs duomenys, taip pat liudytojos S. K. parodymai. Atsižvelgęs į tai teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo parodymai paneigia kaltinamojo nurodytas aplinkybes apie tai, kad J. R. nesivijo brolio su peikena ir jam negrasino.

Aptarti įrodymai visete pavirtina, kad J. R., vydamasis brolį su peikena, garsiai išsakydamas grasinimą jam, siekė brolį įbauginti. Nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad nukentėjęs dėl grasinimo išsigando, kadangi J. R. neblaivus būna agresyvus, neprisimena savo elgesio esant neblaiviam, o ir po įvykio su policijos pareigūnas elgėsi agresyviai. Šios aplinkybės aptartų įvykių kontekste leidžia pripažinti įrodytu, kad nukentėjęs turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės, o kaltinamasis norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos, todėl spręstina, kad J. R. grasinimas nukentėjusiajam buvo realus.

Aptarti įrodymai leidžia pripažinti įrodytu, kad J. R. veiksmai, kai jis tyčia, vydamasis brolį su peikena išreiškė grasinimą jį užmušti, šiais veiksmais siekdamas, kad R. P. to išsigąstų, kvalifikuotini kaip grasinimas nužudyti žmogų. Dėl šio kaltinamojo žodžiu išreikšto grasinimo nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, J. R. veika atitinka BK 145 straipsnio 1 dalies kvalifikaciją.

III. Dėl bausmės paskyrimo

Kaltinamasis anksčiau teistas, turi tris neišnykusius teistumus (t. 2, b. l. 73–91). Per pastaruosius penkerius metus devynis kartus baustas administracine tvarka už įvairius administracinius teisės pažeidimus (t. 2, b. l. 120–127). Jis ilgą laiką yra nesaistomas darbiniais santykiais (t. 2, b. l. 128, 130), bendruomenė dėl jo elgesio nusiskundimų neturi (t. 2, b. l. 138). Tai leidžia spręsti, kad ši jo padaryta veika nėra atsitiktinė, jis linkęs daryti teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas, dar nuo 1988 m. rugsėjo 27 d. fiksuoti penki ankstesni teistumai, kurie šios nusikalstamos veikos padarymo metu, buvo išnykę. J. R. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios yra nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). J. R., būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, teistumui esant neišnykusiam ir nepanaikintam, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad J. R. teisiamas ketvirtą kartą, padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, pakartotinis veikų darymas rodo, kad jo vertybinės nuostatos neorientuotos į pagarbą teisės normoms, į visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių laikymąsi, anksčiau paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės nedaro poveikio jo elgesio ir vertybių pokyčiams ir tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsnį. Parenkant bausmės bausmės rūšį įvertintina ir tai, kad nusikalstamos veikos nebuvo suplanuotos iš anksto, kaltinamasis veikė spontaniškai, sukelto pykčio pasekoje. Įvertinus tai, pripažintina, kad trumpalaikio terminuoto laisvės atėmimo bausmė – areštas, bus pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, jam skirtina trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė – areštas (BK 49 straipsnis).

Nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina į tai, kad J. R. padarytos nusikalstamos veikos nepasižymėjo dideliu mastu ir intesnyvumu, sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, sunkių pasekmių nukentėjusiajam nesukėlė, įvykio metu išmušti implantuoti dantys, jis neprašo griežtos bausmės, dėl sveikatos sutrikdymo yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, abi nusikalstamos veikos padarytos esant dviem jo atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, bendruomenė dėl jo elgesio nesiskundžia, tačiau su broliu – nukentėjusiuoju R. P., jis socialinės taikos neatkūrė. Atsižvelgus į visas aukščiau aptartas kaltinamojo asmenybę ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibudinančias aplinkybes jam skirtina trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje – mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, nes yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje – didesnė nei sankcijoje nustatytas vidurkis, nes nėra jo atsakombę lengvinančių aplinkybių, o yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalies pagrindu iš dalies sudedant, nes veikomis nepadaryta didelė žala, nukentėjęs neprašo griežtos bausmės.

Remiantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas ir laikas J. R. išbūtas laikinajame sulaikyme – nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 2 d. (viena para) (t. 2, b. l. 28–35) (BK 66 straipsnio 1 dalis).

Asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 75 straipsnio 1 dalis). Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Tai, kad kaltinamasis teisiamas ketvirtą kartą, kad ir po bausmių, susijusių su laisvės atėmimu, toliau daro nusikalstamas veikas, kritiškai nevertina savo elgesio ir nerodo noro keistis, spręstina, kad bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis) negali būti pasiekti netaikant realios trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės, todėl J. R. atžvilgiu arešto bausmės vykdymo atidėjimas netaikytinas.

2020 m. rugsėjo 8 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu J. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas trejus metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei 1 040 Eur konfiskavimas. Šios baudžiamojo poveikio priemonės nebendrintinos ir vykdytinos pagal šį nuosprendį (BK 73 straipsnio 2 dalis).

IV. Dėl civilinių ieškinių

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 21,32 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 100–101), kuris pagrįstas byloje esančiu gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, b. l. 102). Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad R. P. nustatyti paviršiniai galvos sužalojimai, jis konsultuotas ortopedo traumatologo, am išleista 21,32 Eur (t. 1, b. l. 102).

Kaltinamasis su šiuo ieškiniu sutinka, aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad ši 21,32 Eur turtinė žala atsirado dėl neteisėtų jo veiksmų sužalojant nukentėjusįjį, todėl jis privalo ją atlyginti (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgus į tai ieškinys tenkintinas ir iš J. R. priteistina 21,32 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

Tenkinus civilinius ieškinius bei priteisus turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant civilinių ieškovų reikalavimams ją priteisti, priteistinos ir procesines palūkanas, nustatytos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019). Civilinis ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti procesines palūkanas, todėl jos priteistinos.

Nukentėjęs R. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 800 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 11).

Ambulatorinio apsilankymo aprašymas, apyvartos duomenys patvirtina, kad 2019–2022 m. laikotarpyje R. P. implantuoti keturi dantys turi būti iš naujo tvarkomi, nes išmuštas cirkonio keramikos tiltas, nulenkta implanto atrama, todėl jų sutvarkymo kaštai – po 450 Eur už kiekvieną danties implantą, t. y. 1 800 Eur (t. 2, b. l. 12–13). Šie įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajam padaryta 1 800 Eur turtinė žala.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad ši 1 800 Eur turtinė žala atsirado dėl neteisėtų J. R. veiksmų, todėl jis privalo ją atlyginti (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, iš kaltinamojo priteistina 1 800 Eur turtinės žalos nukentėjusiajam.

V. Dėl kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 63–66), panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi kompiuterinės laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, saugotinos byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu.

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 53 (penkiasdešimt trijų) parų areštu.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštą.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, J. R. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 2 d. (vieną parą).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Priteisti iš J. R. 21,32 Eur (dvidešimt vieną eurą 32 centus) gydymo išlaidų ir penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondui, sumokant juos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679), į sąskaitą LT217300010002484333 (AB ,,Swedbank“), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą ir pavardę asmens, už kurio gydymą yra mokama.

Priteisti iš J. R. 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) R. P. turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi kompiuterines laikmenas, saugoti byloje.

Remiantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, 2020 m. rugsėjo 8 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – draudimo trejus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones bei 1 404 Eur, konfiskavimo – nebendrinti ir jas vykdyti atskirai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienosgali būti apskųstas apeliaciniu skunduKauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Išaiškinti J. R. tai, jog jis ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą (Alytus, Ulonų g. 8A) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą, jis privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (tel. +370 315 52 001). Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.