Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-05-10 · Civilinė byla Nr. e2YT-3618-1150/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-10
Bylos Nr.
e2YT-3618-1150/2022
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00549-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
R. L.
Suinteresuotas asmuo
V. B., G. B., Lentvario miesto notarų biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3618-1150/2021Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00549-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 10 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja M. A.-Valentinavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. L. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. B. (V. B.), G. B., Lentvario miesto notarų biuro notarė N. P. (Š.), Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. R. L. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo sesers J. B. (toliau – sesuo), mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties priėmė jos palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nurodo, kad:

1.1. Pareiškėjos bei jos sesers tėvai (duomenys neskelbtini). išsituokė. Mama mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja su seserimi po mamos mirties kreipėsi įstatymų nustatyta tvarka į notarų biurą dėl paveldėjimo pagal įstatymą. Pareiškėja 2019 m. lapkričio 12 d. gavo paveldėjimo teisės liudijimą dėl mamos turto, tuo tarpu jos sesuo dokumentų iki galo nesusitvarkė ir paveldėjimo teisės liudijimas jai nebuvo išduotas. Sesuo, padavusi notarui pareiškimą dėl mamos palikimo pagal įstatymą priėmimo palikimą priėmė, tačiau 1/2 dalis turto tebėra įregistruota mamos vardu.

1.2. Minėta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sesuo, tačiau nei pareiškėja, nei sesers pirmos eilės įpėdiniai, t. y. sutuoktinis V. B. (V. B.) ir dukra G. B., po pareiškėjos sesers mirties įstatymų nustatyta tvarka į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Mirusios palikimu (kurį sudaro: 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis; 1/2 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/2 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojosi, rūpinosi bei iki šios dienos naudojasi pareiškėja. Tad ji priėmė sesers palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

3. Suinteresuoti asmenys V. B. ir G. B. atsiliepimuose į pareiškimą nurodo, kad į palikimą nepretenduoja, pareiškimui neprieštarauaja.

4. Suinteresuoti asmenys Lentvario miesto notarų biuro notarė N. P. (Šilinienė) ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

5. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

6. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

7. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pananašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

8. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).

9. Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

10. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

11. Teismas Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis nustatė, kad pareiškėjos mirusiai mamai priklausė nekilnojamasis turtas – 1/2 dalis vieno kambario buto, esantis adresu (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis.

12. Pareiškėja paaiškino, jog po mamos mirties, ji kartu su šiuo metu miriusia seserimi kreipėsi įstatymų nustatyta tvarka į notarą dėl motinos palikimo priėmimo, tačiau sesuo neužbaigė paveldėjimo procedūrų, nors mamos palikimą buvo priėmusi. Todėl dalis turto, registruoto pareiškėjos bei jos sesers mamos vardu, priklauso mirusiai seseriai.

13. Teismas nustatė, kad po pareiškėjos sesers mirties nei ji, nei sesers įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė į notarą dėl palikimo, nurodyto šios nutarties 1.2 punkte, priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Nepaisant to, teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėja po sesers mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Tokia išvada grindžiama žemiau išdėstytais motyvais.

14. Pareiškėja nurodė, kad bute, kurio 1/2 dalis priklauso mirusiai seseriai, niekas negyvena, o už komunalines paslaugas, įskaitant ir sesrs dalį, moka pareiškėja. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operaturius“ atsiskaitymo knygelės duomenys, apmokėjimo kvitai už komunalines paslaugas.

15. Teismo vertinimu, byloje pateikti pareiškėjos paaiškinimai yra nuoseklūs ir logiški, tuo tarpu aplinkybės, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą jais abejoti, nenustatytos. Kiti galimi mirusiosios įpėdiniai, t. y. mirusiosios dukra G. B., mirusiosios sutuoktinis V. B. bei suinteresuotas asmuo byloje VĮ Turto bankas pareiškimui neprieštarauja. Kiti suinteresuotys asmenys nustatytu terminu prieštaravimų nepareiškė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pareiškėjos paaiškinimų vertinti kaip nepatikimų, jais nesivadovauti. Dėl šių priežasičių teismas daro išvadą, kad pareiškėja po sesers J. B. mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

16. Teismas pažymi, kad, kaip minėta, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą (kaip kad šiuo atveju – turtą nurodytą šios nutarties 11 punkte), laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėja R. L. po savo sesers J. B. mirties priėmė visą jos palikimą sudarantį turtą, nurodytą šios nutarties 1.2. punkte (t. y. įskaitant 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei 1/2 dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. L. po savo sesers J. B. mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

17. Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sesers J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas R. L. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] M. A.-Valentinavičienė