Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), R. P.,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ir atsakovo A. K. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo ir pagal A. K. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir santuokinio turto padalijimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė ,,Swedbank”, E. M., D. K. K., V. S., G. K., A. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. K., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė:

1) nutraukti ieškovės D. K. ir atsakovo A. K. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Druskininkų miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 97, dėl sutuoktinio kaltės;

2) santuokos nutraukimo teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms taikyti nuo 2018 m. sausio 29 d.;

3) priteisti D. K. iš A. K. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

4) po santuokos nutraukimo D. K. palikti santuokinę pavardę K.;

5) padalinti bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę įgytą turtą tokia tvarka:

5.1.1. žemės sklypą su gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), 319 270 Eur vidutinės rinkos vertės;

5.1.2. namų apstatymo ir apyvokos daiktus, 4 800 Eur vidutinės rinkos vertės;

5.1.3. transporto priemonę Mazda 2, v.n. (duomenys neskelbtini), 1450 Eur vidutinės rinkos vertės.

5.2.1. negyvenamąją patalpą – garažo boksą Nr. 22, adresu: (duomenys neskelbtini)i, 9500 Eur vidutinės rinkos vertės;

5.2.2. pastatą - dirbtuves, adresu (duomenys neskelbtini), 140000 Eur vidutinės rinkos vertės;

5.2.3. juvelyrinėse dirbtuvėse esančią įrangą bei įrankius – liejimo ir vaškų darbo vietos (1 3915 Eur vertės), akių dėjimo ir 3 juvelyro darbo vietos (15 340 Eur vertės), sidabro žaliava ir gaminiai (96 669,32 Eur vertės), auksas (3 106 Eur vertės), sintetiniai ir kiti brangakmeniai (13447,24 Eur vertės), lydmetalis (žaliava) – 231,92 Eur vertės, viso 16 6945,48 Eur vertės;

5.2.4. transporto priemonę CITROEN XSARA PICASSO, v.n. (duomenys neskelbtini) 950 Eur vidutinės rinkos vertės;

5.2.5. transporto priemonę CITROEN XSARA PICASSO, v.n. (duomenys neskelbtini), 950 Eur vidutinės rinkos vertės;

5.2.6. neregistruotą transporto priemonę(duomenys neskelbtini), 8200 Eur vidutinės rinkos vertės;

5.2.7. savos gamybos automobilio priekabą 600 Eur vidutinės rinkos vertės;

5.2.8. A. K. įmonę, buveinės adresas (duomenys neskelbtini).

6) Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui Swedbank pagal 2005 m. liepos 25 d. kredito sutartį Nr.BR1425050113 su vėlesniais pakeitimais D. K. ir A. K. atžvilgiu lieka solidari.

7) Priteisti D. K. iš A. K. 4 824,23 Eur už solidarios pareigos įvykdymą.

8) Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė ir paaiškino, kad sutuoktinių santuoka yra iširusi dėl nuolatinio nepagarbaus atsakovo elgesio prieš ieškovę, naudojamo fizinio ir psichologinio smurto, tyčiojimosi ir engimo tiek namuose, tiek darbovietėje. Atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko sutuoktinių bendras gyvenimas tapo neįmanomas, ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškė tuo, kad dėl atsakovo veiksmų jaučia nuolatinę įtampą bei baimę. Dėl pastovaus jaudinimosi dėl tolesnio atsakovo elgesio ir šeimos ateities, sutriko ieškovės bendra savijauta ir asmeninis gyvenimas. Nuo 2018 m. sausio 29 d. atsakovas paliko šeimą ir išėjo gyventi kitur, gyvena atskirai, bendro ūkio neveda.

3. Atsakovas A. K., patikslinęs priešieškinio reikalavimus, prašė:

1) nutraukti D. K. ir A. K. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Druskininkų miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. 97, dėl D. K. kaltės; nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y., nuo 2018 m sausio 1 d.

2) Santuokos menu bendrosios jungtinės nuosavybės teisę įgytą turtą padalinti tokiu būdu:

2.1. Ieškovei D. K., asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą:

2.1.1. 1/2 žemės sklypo, kurio plotas 0,0698 ha, esančio(duomenys neskelbtini);

2.1.2. 1/2 pastato – gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini);

2.1.3. transporto priemonę „CITROEN XSARA PICASSO“, v. n. (duomenys neskelbtini);

2.1.4. transporto priemonę „MAZDA“ 2, v. n. (duomenys neskelbtini);

2.2.1. 1/2 žemės sklypo, kurio plotas 0,0698 ha, esančio(duomenys neskelbtini); 1/2 pastato – gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini);

2.2.2. negyvenamąją patalpą – garažo boksą Nr. 22, esantį(duomenys neskelbtini);

2.2.3. pastatą-dirbtuves, esantį(duomenys neskelbtini).

2.2.4. transporto priemonę „CITROEN XSARA PICASSO“, v. n. (duomenys neskelbtini)

2.2.5. A. K. įmonę, buveinės adresas(duomenys neskelbtini).

3) Atidalinti gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini)į du atskirus nekilnojamojo turto objektus pagal architektės G. S. parengtą planą. Gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), padalijimas į du atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus:

3.1. D. K. priskiriant įrengtą gyvenamojo namo dalį, t. y. rūsio patalpas plane pažymėtais indeksais: R-1, R-2, R-3, R-4, G-1, R-9, R-11 (iš viso 75,80 m²); pirmojo aukšto patalpas plane pažymėtais indeksais 1-1, 1-2, 1-8, 1-9,1-10 (iš viso 76,82 m²), antrojo aukšto patalpas plane pažymėtas indeksais 1-11, 1-12, 1-17, 1-18 (iš viso 72,61 m²). B. D. K. atitenkantis gyvenamojo namo plotas 225,23 m².

3.2. A. K. priskiriant neįrengtą gyvenamojo namo dalį: rūsio patalpas plane pažymėtais indeksais R-5, R-6, R-7, R-8, 1 ir 2 rūsio patalpa (iš viso 69,59 m²); pirmojo aukšto patalpas plane pažymėtas indeksais 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7 (iš viso 82,87 m²), antrojo aukšto patalpas plane pažymėtas indeksais 1-13, 1-14, 1-15, 1-16 (iš viso 68,44 m²). Bendras A. K. atitenkantis gyvenamojo namo plotas 220,90 m².

4) Nustatyti žemės sklypo, kurio plotas 0,0698 ha, esantis(duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/427902 naudojimo tvarką pagal UAB ,,Anigro“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, t. y. A, o atsakovui A. K. priskirti naudotis žemės sklypo ploto dalį, plane pažymėtą indeksais B ir B1. Ieškovei D. K. ir atsakovui A. K. bendrai palikti naudoti žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu C .

5) Priteisti iš D. K. A. K. naudai 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

6) Priteisti iš D. K. A. K. 13162,51 Eur kompensaciją;

7) Priteisti iš D. K. A. K. naudai 10317,96 Eur skolą;

8) pripažinti, kad prievolės tretiesiems asmenims AB Swedbank, D. K. K., A. P., V. S., G. K., E. M., yra solidarios D. K. ir A. K. prievolės;

9) Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas nurodė ir paaiškino, kad ieškovė tiek šeimoje, tiek už jos ribų neveikė šeimos interesais. Ieškovė nuolat kaltino atsakovą tariama neištikimybe, nuolat žemindavo atsakovą tiek vaikų, tiek kolegų akivaizdoje, keldavo konfliktus ir naudojo smurtą prieš atsakovą. Šalys kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2018 m. sausio 1 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 22d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė ieškovės D. K. ir atsakovo A. K. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 97, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2018 m sausio 1 d. Nutraukus santuoką teismas ieškovei D. K. paliko santuokoje turėtą pavardę – K., atsakovui A. K. paliko jo pavardę – K. Teismas ieškovei D. K. priteisė 1/2 dalį žemės sklypo, 0,0698 ha adresu(duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), 336 000 Eur vertės, namų apstatymo ir apyvokos daiktus, 4 800 Eur vidutinės rinkos vertės, 1/2 pastato - dirbtuvių adresu (duomenys neskelbtini), 140 000 Eur vertės, transporto priemonę Mazda 2, v. n. (duomenys neskelbtini), 1 450 Eur vidutinės rinkos vertės. Teismas atsakovui A. K. priteisė dalį žemės sklypo, 0,0698 ha adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį gyvenamojo namo, adresu(duomenys neskelbtini), 336 000 Eur vertės; negyvenamąją patalpą – garažo boksą Nr. 22 adresu(duomenys neskelbtini), 9 500 Eur vertės; 1/2 pastato - dirbtuvių adresu(duomenys neskelbtini), 140 000 Eur vertės, juvelyrinėse dirbtuvėse esančią įrangą bei įrankius – liejimo ir vaškų darbo vietos, akių dėjimo ir 3 juvelyro darbo vietos, sidabro žaliava ir gaminiai, auksas, sintetiniai ir kiti brangakmeniai, lydmetalis (žaliava), 25716,49 Eur vertės ir sąskaitoje esantį pinigų likutį 702,76 Eur, A. K. įmonę, (duomenys neskelbtini), transporto priemonę „CITROEN XSARAPICASSO“, v. n. (duomenys neskelbtini) 950 Eur vertės; transporto priemonę „CITROEN XSARA PICASSO“, v. n. (duomenys neskelbtini), 950 Eur vertės, savos gamybos automobilio priekabą, 600 Eur vertės. Teismas atidalino gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)į du atskirus nekilnojamojo turto objektus pagal architektės G. S. parengtą planą. Teismas gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), padalijo į du atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus: ieškovei D. K. priskiriant įrengtą gyvenamojo namo dalį, t. y. rūsio patalpas plane pažymėtais indeksais: R-1, R-2, R-3, R-4, G-1, R-9, R-11 (iš viso 75,80 m²), pirmojo aukšto patalpas plane pažymėtais indeksais 1-1, 1-2, 1-8, 1-9,1-10 (iš viso 76,82 m²), antrojo aukšto patalpas plane pažymėtas indeksais 1-11, 1-12, 1-17, 1-18 (iš viso 72,61 m²). Bendras ieškovei D. K. atitenkantis gyvenamojo namo plotas 225,23 m². Atsakovui A. K. priskiriant neįrengtą gyvenamojo namo dalį: rūsio patalpas plane pažymėtais indeksais R-5, R-6, R-7, R-8, 1 ir 2 rūsio patalpa (iš viso 69,59 m²), pirmojo aukšto patalpas plane pažymėtas indeksais 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7 (iš viso 82,87 m²), antrojo aukšto patalpas plane pažymėtas indeksais 1-13, 1-14, 1-15, 1-16 (iš viso 68,44 m²). Bendras atsakovui A. K. atitenkantis gyvenamojo namo plotas 220,90 m². Teismas nustatė žemės sklypo, kurio plotas 0,0698 ha, esančio (duomenys neskelbtini)naudojimo tvarką pagal UAB ,,Anigro“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, t. y. ieškovei D. K. priskirti naudotis žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu A, o atsakovui A. K. priskirti naudotis žemės sklypo ploto dalį, plane pažymėtą indeksais B ir B1. Teismas ieškovei D. K. ir atsakovui A. K. bendrai paliko naudoti žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu C. Teismas pripažino, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui Swedbank pagal 2005 m. liepos 25 d. kredito sutartį Nr.BR1425050113 su vėlesniais pakeitimais ieškovės D. K. ir atsakovo A. K. atžvilgiu lieka solidari. Teismas pripažino, kad prievolės tretiesiems asmenims D. K. K., A. P., V. S., G. K., E. M., yra atsakovo A. K. prievolės. Likusioje dalyje teismas ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo A. K. ieškovės D. K. naudai 8 044,42 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė iš ieškovės D. K. valstybės naudai 2 240 Eur žyminio mokesčio. Teismas priteisė iš atsakovo A. K. 4 639 Eur žyminio mokesčio. Teismas priteisė iš ieškovės D. K. ir atsakovo A. K. valstybės naudai lygiomis dalimis iš kiekvieno po 188,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

6. Teismas nurodė, santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, abu turi prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo.

7. Teismas sprendė, kad yra pagrindas atidalinti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)į du atskirus nekilnojamojo turto objektus pagal architektės G. S. parengtą planą.

8. Teismas pripažino, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui Swedbank pagal 2005 m. liepos 25 d. kredito sutartį Nr.BR1425050113 su vėlesniais pakeitimais D. K. ir A. K. atžvilgiu lieka solidari. Teismas pripažino, kad prievolės tretiesiems asmenims D. K. K., A. P., V. S., G. K., E. M., yra A. K. prievolė. Teismas nurodė, kad apie šias prievoles ieškovė nieko nežinojo, byloje nėra duomenų, kad jos buvo panaudotos šeimos poreikiams, paskolos sutartis sudarė tik atsakovas A. K..

9. Teismas nurodė, kad ieškovė D. K. prašė priteisti atsakovui transporto priemonę(duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas A. K. valdo tokią transporto priemonę. Be to, ir pats atsakovas paneigė tokio automobilio egzistavimą, šį automobilį buvo įsigijęs iki santuokos sudarymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė D. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nėra aišku, kokiais įrodymais ir kokiu teisiniu pagrindu, teismas sprendė, jog egzistuoja pagrindai santuoką nutraukti būtent dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Konkrečiu atveju liko neįvertinta, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl atsakovo kaltės, kuri pasireiškė tiek neištikimybe, psichologinio ir fizinio smurto vartojimu, šeimos palikimu, kas CK 3.60 straipsnyje numatyta kaip sutuoktinio kaltės prezumpcija, kurios atsakovas nepaneigė. Atsakovas iki šeimos palikimo tiek su ieškove, tiek su vaikais elgėsi nepagarbiai, pravardžiavo, įžeidinėjo, žemino, buvo agresyvus, vartojo fizinį, psichologinį smurtą, nenakvodavo namuose, vedė palaidą gyvenimo būdą, nesirūpino nei vaikais, nei ieškove, kaip savo sutuoktine, elgėsi priešingai šeimos interesams – 2018 m. sausio 29 d. išėjo iš namų, paliko ieškovę be piniginių lėšų, išnešė iš šeimos visas santaupas, o po to dar ir atleido ieškovę iš darbo.

10.2. Teismas visiškai nemotyvavo savo sprendimo dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto padalijimo, turto verčių, nepadalino viso santuokos metu įgyto turto. Teismas nenurodė, kokiomis įstatymo normomis remiasi dalindamas turtą. Teismas atsakovui priteisė didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto dalį, t. y. ieškovei turto už 244 250 Eur, atsakovui - 275 716,49 Eur, nenurodydamas ieškovei priteistinos kompensacijos dydžio, nemotyvuodamas tokio turto padalijimo. Nors šalys užgyveno 702,76 Eur santaupų, teismas įtraukė jas į bendro turto balansą, tačiau teismas jų nepadalino, dėl jų sprendime visiškai nepasisakė.

10.3. Teismas, pažeisdamas CK 3.119 straipsnį, nenustatė dalijamo bendro turto vertės pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, t. y. teismas nurodė, kad juvelyrinėse dirbtuvėse esančios įrangos bei įrankių vertę 25 716,49 Eur sumai, tačiau ši suma niekuo nepagrįsta, neatitinka turto kainų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, apskritai, nėra aišku, kuo remdamasis teismas tokią vertę nustatė. Teismas nenustatinėjo A. K. įmonės vertės.

10.4. Teismas, nuspręsdamas dėl „mūsų konfliktiškų santykių“ atidalinti gyvenamąjį namą, dirbtuves, natūra padalino lygiomis dalimis po 1/2 dalį, šio savo sprendimo taip pat nemotyvavo, nepagrindė. Todėl liko neįvertinta, kad šis objektas yra nedalus, egzistuoja tiek subjektyvūs, tiek objektyvūs turto nedalumo kriterijai (pastato šildymo, vandentiekio, elektros sistema yra bendra visam pastatui. Dujinis šildymo katilas, vandens ir elektros skaitliukai yra tik vienoje seniai įrengtoje patalpoje, įėjimas į pastatą yra tik pro vienas duris, dujiniu šildymu apšildomas visas namas).

10.5. Teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą į dalintino turto balansą įtraukti transporto priemonę (duomenys neskelbtini)esančią atsakovo žinioje, ir ją padalinti, šio sprendimo nemotyvavo pažeisdamas CPK 376 straipsnį, nebuvo aktyvus šeimos byloje, nerinko iš registrų informacijos apie šalių turimą turtą, nereikalavo atsakovo pateikti informacijos apie jos buvimo vietą, nors atsakovas net neginčijo šios transporto priemonės egzistavimo, nesutiko tik su jos verte.

10.6. Teismas visiškai nemotyvavo sprendimo dalyje dėl nekilnojamojo turto atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismas, atidalindamas turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nenustatė šio turto dalių verčių, tokiu būdu ieškovei priteisė nugyventą turto dalį, atsakovui - neįrengtą turto dalį, kuri yra žymiai didesnės vertės. Teismas visiškai nevertino atsakovo siūlomo atidalijimo projekto, jo techninio priimtinumo, atitikties bendraturčių dalims, nesvarstė abiejų šalių pateiktų motyvų dėl projekto pranašumų ir trūkumų, jo racionalumo išvengiant tolimesnių šalių ginčų ir kt., nevertino, ar nepažeidžiamos kitų asmenų teisės.. Teismas faktiškai nesiaiškino ginčo turto atidalijimo galimybių, todėl neatskleidė bylos esmės.

10.7. Teismas, apsiribodamas nurodymu, kad „likusioje dalyje ieškinys ir priešieškinis atmestini“, sprendime visiškai nepasisakė dėl ieškovės ieškinio reikalavimo ieškovei vienai vykdant prievolės, atsiradusios dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto (gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini)) komunalinių paslaugų mokėjimo nuo 2018 m. sausio mėn. bei tuo pagrindu pareikšto reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovo 1/2 dalį sumokėtos sumos už namo komunalinius mokesčius, t. y. 4 121,85 Eur. Teismas sprendimu nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo ieškovei AB Swedbank pagal 2005 m. liepos 25 d. kredito sutartį Nr. BR1425050113 sumokėtas paskolos įmokas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėn., iš viso ieškovė sumokėjusi 1 404,77 Eur.

10.8. Teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo vienbutį gyvenamąjį namą priteisti ieškovei, o nuspręsdamas jį padalinti lygiomis dalimis ir atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, žinodamas, kad šalių santykiai su atsakovu yra itin konfliktiniai, kad atsakovas dar nuo 2018 metų nevykdo solidariosios paskolos AB Swedbank pagal 2005 m. liepos 25 d. kredito sutartį Nr. BR1425050113, siekiant išvengti tolimesnių ginčų teismuose, teismas turėjo nustatyti, kad paskolą AB Swedbank pagal 2005 m. liepos 25 d. kredito sutartį šalys turi vykdyti lygiomis dalimi sumos pagal kredito sutartį, t. y. po 702,38 Eur.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11.1. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo buvimo, o pirmosios instancijos teismo padarytos pavienės ir neesminės klaidos gali būti ištaisytos apeliacinės instancijos teismo, siekiant greitesnio bent teisinės taikos atkūrimo tarp šalių. Ieškovės teiginiai apie tariamą atsakovo romaną su kolege neatitinka tikrovės. Tariamas įrodymas (laiškas) tėra jo autoriaus monologas, kuriame kalbama apie vidinius išgyvenimus, mintis ir neišsipildžiusias svajones. Šio įrodymo patikimumas apskritai abejotinas, nes negalima patvirtinti laiško autentiškumo. Teiginiai apie tariamą romaną su kita darbuotoja taip pat neatitinkantys tikrovės ir nepatvirtinti jokiais įrodymais. Į bylą pateiktos nuotraukos ir vaizdo įrašai tik dar kartą patvirtina, jog ieškovė bando suklaidinti teismą, apkraudama nereikalinga medžiaga. Atsakovas smurto prieš sutuoktinę niekada nevartojo. Atsakovės teikiami dokumentai yra surašyti išimtinai iš jos paaiškinimų, todėl jais remiantis negali būti nustatinėjami faktai. Atsakovo išsikraustymas iš šeimos namų buvo neišvengiamas dėl pačios ieškovės netinkamo elgesio. Santuokos iširimą lėmė ne ieškovės nurodomos aplinkybės, o pačios ieškovės elgesys.

11.2. Pažymėtina, jog atsakovas sutiko, jog jam būtų priteista neįrengta namo dalis vien todėl, kad greičiau ir paprasčiau būtų išspręstas šalių ginčas. Akivaizdu, jog toks sprendimas yra palankesnis ieškovei - jai priteista vertingesnė namo dalis, be to, ji gali iš karto gyventi įrengtoje namo dalyje, nepatiriant jokių papildomų išlaidų. Teismas neturi priemonių pats rinkti duomenis apie santuokoje įgyto turto vertes. Turto vertė nustatoma pagal įrodymus, kuriuos į bylą pateikia šalys. Priešingai, nei nurodė apeliantė, teismas įvardijo, kuo remiantis buvo nustatyta juvelyrinėse dirbtuvėse esančios įrangos bei įrankių vertė, nurodydamas konkrečią rašytinių įrodymų vietą byloje - tomas 11, bylos lapai 20-21. Aplinkybė, jog teismo nustatyta turto vertė neatitinka apeliantės įsivaizduojamos turto vertės, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas turto vertę nustatė neteisingai.

11.3. Apeliantė skundžiasi, jog teismas nenustatinėjo atsakovo individualios įmonės vertės. Į bylą yra pateiktas rašytinis oficialusis įrodymas - VšĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ sprendimas dėl ūkio subjekto išbraukimo iš ūkio subjektų sąrašo, kuris patvirtina, jog įmonė šiuo metu jokios veiklos nevykdo. Atitinkamai, įmonė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje jokios vertės neturi. Pati apeliantė jokių įrodymų dėl įmonės vertės į bylą neteikė.

11.4. Aplinkybė, jog šalių santykiai šiuo metu konfliktiški, savaime nėra kliūtis padalinti gyvenamąjį namą natūra. Juo labiau, kad namo plotas itin didelis. Teismas kiek įmanoma minimizavo konfliktų galimybes atidalindamas iš bendrosios nuosavybės, o nepilnamečių vaikų, kurių interesai galėtų nukentėti dėl šalių konfliktų, šeimoje nėra.

11.5. Apeliantė teikia visiškai absurdišką argumentą, neva neįrengta namo dalis yra didesnės vertės, nei įrengta. Tai rodo arba apeliantės visišką nesupratimą apie statybos darbus ir jų vertę, arba norą dėl kažkokių priežasčių užtęsti ginčą, galimai tiesiog siekiant apkartinti atsakovui gyvenimą. Pagal kasacinio teismo praktiką išaiškinta, jog negalima reikalauti įrodyti akivaizdžių dalykų. Logiška ir akivaizdu, jog įrengtas būstas yra brangesnis, nes jo sukūrimas pareikalavo daugiau lėšų ir darbo, juo galima iš karto naudotis. Visuotinai žinoma, jog įrengto būsto pardavimo kaina yra didesnė, kas reiškia, jog didesnė yra ir rinkos vertė.

11.6. Teismas aiškinosi faktines atidalijimo galimybes nagrinėdamas byloje esantį namo planą, atidalijimo planą, išklausydamas šalių paaiškinimus. Teismas sprendė dėl atidalijimo nurodydamas konkrečias plane pažymėtas patalpas, kas akivaizdžiai rodo, jog teismas patalpų išsidėstymą ištyrė. Apeliantės nurodoma aplinkybė, neva atsakovas nemoka būsto paskolos, yra neatitinkanti tikrovės, ją paneigia byloje esantys objektyvūs įrodymai. Būtent atsakovas ir mokėjo būsto paskolą, o vienas iš byloje keltų atsakovo reikalavimų buvo priteisti iš ieškovės pusę atsakovo kreditoriui sumokėtų sumų. Byloje nustatyti duomenys apie šalių turimas transporto priemones pagrįsti oficialiais įrodymais, kurių teisingumo apeliantė nepaneigė.

11.7. Atsakovas sutinka, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė šalių tarpusavio atsiskaitymo klausimų dėl mokėjimų, atliktų nuo gyvenimo skyriaus pradžios. Tačiau atsižvelgiant į šalių atliktus mokėjimus, skola priteistina ne iš atsakovo ieškovei, o iš ieškovės atsakovui. Atsakovo pateiktame apeliaciniame skunde detalizuota ir apskaičiuota, jog atsižvelgiant į atsakovo atliktus ir į bylą pateiktais dokumentais pagrįstus mokėjimus, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 10 952,83 Eur skola.

11.8. Automobilį „CITROEN XSARA PICASSO“ automobilį, v. n. (duomenys neskelbtini) atsakovas prašo priteisti ieškovei, kadangi būtent ji automobiliu ir naudojosi. Ieškovės teiginiai, neva šiuo automobiliu naudojosi atsakovas, yra neatitinkantys tikrovės. Akivaizdu, kad atsakovas nesinaudojo vienu metu dviem vienodais automobiliais.

12. Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimą ir patikslinus kilnojamųjų daiktų vertę, priteisti iš ieškovės D. K. atsakovo A. K. naudai 6 545 Eur kompensaciją, pripažinti santuokos laikotarpiu įgytas prievoles kreditoriams A. P., V. S., G. K., E. M. solidariomis D. K. ir A. K. prievolėmis, priteisti iš ieškovės D. K. atsakovo A. K. naudai 10 952,83 Eur skolą, teisingai išspręsti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas, paskirstydamas sutuoktiniams turtą natūra, teisingai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, tačiau neteisingai nustatė dalies kilnojamųjų daiktų vertes. Teismas atsakovui natūra priteisė negyvenamąją patalpą - garažo boksą Nr. 22, esantį adresu: (duomenys neskelbtini)(toliau - garažas), ir nustatė, jog garažo vertė yra 9 500 Eur. Vertė nustatyta netinkamai įvertinius byloje esančius įrodymus. Pagal į bylą pateiktą nepriklausomų turto vertintojų atliktą garažo vertinimą, reali garažo rinkos vertė yra 1 600 Eur. Abejoti šiuo vertinimu nėra jokio pagrindo, nes jį atliko specialių žinių ir atitinkamą kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Be to, garažo vertės nustatymas buvo užsakytas pačios ieškovės. Konstatavus, jog atsakovui priskirta turto vertė realiai yra 7 900 Eur mažesnė, jam iš ieškovės pritiestina 3 950 Eur (7 900/2) kompensacija.

12.2. Teismas taip pat neteisingai nustatė ieškovei priteistų kilnojamųjų daiktų vertę. Atsakovo nurodytos vertės paskaičiuotos atsižvelgiant į realias rinkos kainas pagal panašių daiktų rinkos vertes, atsižvelgus į konkrečių šalių įgytų daiktų nusidėvėjimą, todėl laikytinos atitinkančiomis rinkos vertę. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog ieškovei natūra priteistų kilnojamųjų daiktų – namų apstatymo ir apyvokos rinkos daiktų vertė yra 8 440 Eur. Įvertinus realios daiktų vertės ir teismo klaidingai nustatytos namų apstatymo ir apyvokos daiktų vertės skirtumą, atsakovui iš ieškovės priteistina 1 820 Eur ((8 440-4 800)/2) kompensacija.

12.3. Teismas neteisingai nustatė automobilio Mazda 2, v. n (duomenys neskelbtini) vertę, ir nurodė, jog šios ieškovei priteistos transporto priemonės vertė yra 1 450 Eur. Reali minėto automobilio rinkos vertė yra 3 000 Eur, todėl atsakovui iš ieškovės papildomai priteistina 775 Eur ((3 000-1450)/2) kompensacija. Teisingai nustačius santuokoje dalintino kilnojamojo turto vertes, atsakovui iš ieškovės priteistina 6 545 Eur kompensacija.

12.4. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, jog santuokos laikotarpiu, kai buvo statomas gyvenamasis namas bei tvarkoma jo aplinka, periodiškai skolinosi iš tetos Ž.-B. M. dideles pinigų sumas, taip pat namo gerbūvio įrengimui skolinosi iš G. K.. Ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, ir byloje nėra jokių duomenų, jog už ženklias pasiskolintas sumas atsakovas būtų pirkęs asmeninius daiktus, pinigus kam nors dovanojęs ir pan. Todėl nėra pagrindo atmesti atsakovo pateiktus įrodymus bei liudytojų paaiškinimus, patvirtinančius, jog prisiimtos prievolės yra susijusios su šeimos poreikių tenkinimu - būtent bendro šeimos turto kūrimu. Skolos A. P. solidarumą neginčijamai patvirtina 2016 m. balandžio 15 d. sudaryta Statybos rangos sutartis, iš kurios aiškiai matyti, kad buvo sutarta dėl darbų atlikimo šeimos turto adresu. Teismas, nepripažindamas minėtų paskolų solidariomis, šiurkščiai pažeidė įrodinėjimo taisykles, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas.

12.5. Atsakovas teismui nurodė, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. ieškovė viena gyvena name, juo visiškai naudojasi, naudojasi elektra, vandeniu, telefono ir kitomis paslaugomis. Šis turtas iki teismo sprendimo, kuriuo nutraukiama šalių santuoka, įsiteisėjimo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau ieškovė nemokėjo už turtą komunalinių mokesčių, draudimo įmokų, taip pat nemokėjo paskolos AB Swedbank. Visas įmokas, kaip ir šalims gyvenant kartu, taip ir po santuokos faktinio iširimo moka atsakovas. Atsakovas įrodymais pagrindė sumokėtas sumas. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė tenkinti teisėtą atsakovo reikalavimą dėl 10 317,96 Eur skolos priteisimo.

12.6. Teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai priteisė ne visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas atsižvelgė tik į atsakovo atstovams sumokėtas sumas, tačiau neįtraukė patirtų išlaidų už teisinę pagalbą anksčiau šioje byloje teisines paslaugas teikusioms advokatėms. Į bylą patekti įrodymai, jog už teisinių paslaugų šioje byloje suteikimą atsakovas advokatei R. N. sumokėjo 400 Eur, advokatei E. T. – 3 325 Eur. Teismas neteisingai konstatavo, jog ieškovė už advokato paslaugas sumokėjo 20 078,92 Eur. Teismas ignoravo aplinkybę, jog dalį šios sumos 8 044,42 Eur sumokėjo ieškovės sesuo, kuri taip pat naudojosi advokatės paslaugomis. Todėl 8 044,42 Eur turėtų būti pripažinta ne ieškovės, o ieškovės sesers patirtomis išlaidomis advokato pagalbai, ir jų priteisimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas. Teismas taip pat nevertino, ar ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų sumų.

13. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, tenkinti ieškovės apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1. Nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisingai nustatė dalintino turto vertę, t. y. apeliantui natūra priteisė negyvenamąją patalpą - garažo boksą Nr. 22, esantį(duomenys neskelbtini), ir nustatė, jog garažo vertė yra 9500 Eur. Konkrečiu atveju garažo vertė buvo nustatyta remiantis aktualiomis kainomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Teismo nustatyta garažo vertė buvo nurodyta 2022 m. birželio 20 d. patikslintame ieškinyje, atsakovas su šiuo priešieškiniu susipažino, kas patvirtina, jog sutiko su minėta verte, jos neginčijo, ji yra vėliausia byloje nustatyta turto vertė.

13.2. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo motyvu, kad neaišku, kodėl teismas visiškai nesivadovavo atsakovo nurodytomis vertėmis, o vadovavosi išimtinai ieškovės, nurodyta akivaizdžiai pernelyg maža kilnojamųjų daiktų verte. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Ieškovė 2022 m. birželio 20 d. ieškinyje nurodė, kad, namų apstatymo ir apyvokos daiktų vertė yra 4 800 Eur, ji nustatyta atsižvelgiant į turto būklę, nusidėvėjimą. Atsakovas byloje nepateikė tikslaus kilnojamųjų daiktų įvertinimo, pats savo nuožiūra surašydamas niekuo nepagrįstas kainas.

13.3. Transporto priemonės vertė ieškinio pateikimo dienai (2019 m. gegužės 5 d.) buvo 1 880 Eur, o patikslinto ieškinio pateikimo dienai (2022 m. birželio 20 d.), atsižvelgiant į nusidėvėjimą, remonto poreikį, buvo vos 1 450 Eur, todėl teismas pagrįstai rėmėsi aktualiausia transporto priemonės verte.

13.4. Priešingai, nei nurodo apeliantas, byloje esanti medžiaga nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šalys solidariai atsakingi kreditoriams Ž. B. M. - 17 377,20 Eur (mirusi, jos įpėdinis yra E. M.), G. K. - 8 100 Eur bei A. P. - 400 Eur. Šios prievolės atsirado ieškovei nežinant, nei vienos iš šių paskolos sutarčių ieškovė nepasirašė, sutikimo nedavė, pinigai pagal šias sutartis (jei ir buvo gauti) panaudoti išimtinai atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, sutartyse nenurodoma, kokiam tikslui skolinami pinigai ir kt.

13.5. Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad teismas nepagrįstai nepriteisė apeliantui piniginių kompensacijų už jo įvykdytas prievoles. Iš atsakovo pateiktų UAB „Bitė“ sąskaitų matyti, kad jos išrašytos už tris telefono numerius, nėra aišku, kam jie naudojami ir už ką atsakovas moka, be to UAB „Bitės“ paslaugomis jis naudojosi tik iki 2018m. birželio 27 d. Atsakovui nevykdant prievolės kreditoriui, būtent ieškovė mokėjo kredito įmokas. Nors apeliantas nurodo, kad nuo 2018 m. sausio iki 2019 m. gegužės mėn. sumokėjo AB „Eso“ už sunaudotą elektros energiją 1 985,61 Eur, tačiau į tą sumą pridėjo ir ieškovės atliktus mokėjimus. Nors atsakovas teigia, kad sumokėjo už žemės sklypą(duomenys neskelbtini), žemės mokestį, iš viso 199,91 Eur, tačiau į šią sumą įtraukė ir žemės mokestį už 2017 metus 56,02 Eur, kurie buvo mokėti dar gyvenant kartu, vedant bendrą ūkį. Nors atsakovas nurodė, kad sumokėjo 339,46 Eur už atliekų tvarkymą, tačiau nutyli, kad didesnė dalis yra sumokėta už kitų nekilnojamojo turto objektų, pvz. Dirbtuvių, atliekų tvarkymą, kurios išnuomotos komercinei veiklai ir jis už tai atgauna pinigus.

13.6. Byloje pateiktos visos ieškovę atstovavusios advokatų kontoros (duomenys neskelbtini)mano patirtos bylinėjimosi išlaidos - pateiktos sąskaitos už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. yra teisingos, nenuginčytos. Ieškovės sesuo advokatės D. F.-Norvaišienės paslaugomis nesinaudojo, o mokėjimus advokatų kontorai atliko ieškovės pavedimu, nes tuo metu ieškovė neturėjo galimybių pati apmokėti sąskaitų. Nagrinėjamu atveju išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose dydžių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinė instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

15. Teismo sprendimą skundžia abi proceso šalys. Ieškovė nurodo, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir nėra išspręstas jos ieškinio reikalavimas dėl kompensacijos už solidarios prievolės įvykdymą priteisimo. Atsakovas nurodo, kad ir jo pareikšti reikalavimai priteisti neturtinės žalos atlyginimą, taip pat priteisti iš ieškovės pusę sumos, sumokėtos už komunalines paslaugas ir grąžinant paskolą, nebuvo išspręsti.

16. CPK 329 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti atvejai, kurie laikomi absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais, be kita ko, kai teismo sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų) ir kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

17. Teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinį apibrėžia CPK 270 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.

18. Teisėjų taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 120 straipsnio 27 punktu, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, kuris kelia teisinio aiškumo reikalavimą, reiškiantį, kad teismo sprendimai turi būti tinkamai motyvuoti ir aiškūs, tik motyvuotais teismo sprendimais yra tinkamai įvykdomas teisingumas, teismų sprendimų viešumas reiškia ir teismų sprendimų motyvų aiškumą ir suprantamumą, 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu patvirtino rekomenduojamus teismų procesinių sprendimų kokybės standartus (toliau - Standartai). Pagal Standartų 1.2 punktą, perskaičius teismo sprendimą turi būti aišku, kokias faktines aplinkybes nustatė teismas, pagal Standartų 2 dalį, teismo sprendimo motyvai neturi apsiriboti bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais; pernelyg bendro pobūdžio formuluotės (tokios kaip „šie argumentai yra nepagrįsti ir prieštarauja bylos medžiagai“ ar pan.), kurios vartojamos atsakant į konkrečius bylai reikšmingus argumentus ir galėtų būti įterpiamos į bet kokį sprendimą, nepateikiant jokių papildomų detalių ar būtent konkrečiam sprendimui būdingų motyvų, nėra tinkamas motyvavimas; spręsdamas faktinių aplinkybių nustatymo klausimus teismas nurodo, kodėl tam tikrus įrodymus atmeta. Nepakanka tik nurodyti, kad remiamasi kitais įrodymais ar visais įrodymais; spręsdamas teisinio ginčo santykių kvalifikavimo ir teisės taikymo klausimus teismas nurodo, kodėl tam tikrus ginčo šalių argumentus atmeta; iš teismo sprendimo turi būti aišku, kodėl bylą pralaimėjusios šalies argumentų ar pozicijos palaikymas prieštarautų teisės normoms ar byloje esantiems įrodymams; iš teismo sprendimo turi būti matoma, kad teismas atliko savarankišką vertinimą. Standartų 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo motyvų pakankamumas pirmiausia reiškia, kad turi būti aiškiai atsakyta į esminius bylos klausimus, iš teismo sprendimo motyvų turi būti aišku, kokie bylos aspektai buvo ginčijami, o kokie ne, todėl sprendimo motyvai paprastai rengiami atsižvelgiant į atitinkamas problemas, iš teismo sprendimo motyvų turi būti matoma, kad teismas turi poziciją dėl visų priimtų įrodymų ir dėl visų byloje kylančių klausimų.

19. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą ir motyvų pakankamumo vertinimą yra išaiškinęs ir kasacinis teismas, pavyzdžiui, nutartyse Nr. e3K-3-114-701/2023, Nr. e3K-3-182-781/2022 konstatuota, kad motyvai laikytini neišsamiais, kai sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2012 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012).

20. Teisėjų kolegija vertina, kad šioje byloje priimto sprendimo negalima laikyti motyvuotu, nes spręsdamas esminį šalių ginčą, kuris iš sutuoktinių yra kaltas dėl santuokos iširimo, teismas apskritai nepasisakė, kokiais įrodymais remdamasis padarė išvadą, kad abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo, tuo labiau nepasisakė, kaip įvertino šalių pateiktus įrodymus, kodėl juos atmetė. Įstatymo normų pacitavimas ir abstraktus nurodymas, kad teismas įvertino bylos faktines aplinkybes, net neaišku, kokias, nelaikytinas motyvais. Sutiktina, kad esant tokio turinio sprendimui, šalims net nėra aišku, kokius teismo argumentus kritikuoti, nes tų argumentų nėra. Tuo labiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi, ką vertinti ir tikrinti.

21. Tas pats pasakytina apie teismo sprendimą dėl sutuoktinių bendro turto padalinimo. Nors proceso metu šalys ginčijosi dėl įvairių turto objektų verčių, teismas visiškai neargumentuoja, kokiais įrodymais remdamasis vertina namų apstatymo daiktus, juvelyrinėse dirbtuvėse esančią įrangą, medžiagas, A. K. individualią įmonę. Teismas tiesiog nurodo, kaip padalina turtą, tačiau priskirdamas turtą atsakovui A. K., įmonės vertės, juvelyrinių gaminių, įrengimų vertės apskritai nenurodo, atitinkamai nesudaro sutuoktinių turto balanso, kuris būtinas pagal CK 3.118 straipsnį, todėl lieka neaišku, ar turtas padalintas lygiomis dalimis, ar nukrypta nuo lygių dalių principo ir, jeigu nukrypta, tai kodėl. Įmonės vertę (133 004,1 Eur) ieškovė buvo nurodžiusi savo atsiliepime į priešieškinį (DOC 5387). Teismas dėl šių ieškovės pateiktų vertinimų nieko nepasisakė. Grynieji pinigai (702 Eur) teismo lieka apskritai nepadalinti. Nesant jokių teismo motyvų, vėlgi, teismo sprendimas negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu, nei teisingu.

22. Spręsdamas, kad yra pagrindas atidalinti gyvenamąjį namą ir nustatyti naudojimosi tvarką namų valdos žemės sklypu(duomenys neskelbtini), teismas nenurodo, kokiais argumentais remdamasis nustato, kad atidalinimo projektas yra tinkamas, įgyvendinamas, kuo remdamasis atmeta ieškovės teiginius, kad namas yra nedalus.

23. Kaip jau minėta, absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu laikytina ir tokia situacija, kai teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Jeigu šalių viena kitai reikštus reikalavimus priteisti neturtinės žalos atlyginimą galima būtų laikyti išvestiniais reikalavimais iš reikalavimų pripažinti kitą šalį kalta dėl santuokos nutraukimo, ir tai nesudarytų pagrindo laikyti sprendimą nepagrįstu, tai šalių reikalavimų priteisti kompensaciją už solidarios prievolės vykdymą ir už apmokėtas komunalinių paslaugų sąskaitas, negalima laikyti išvestiniais reikalavimais, todėl vien teismo išvada „atmesti likusią dalį ieškinio ir priešieškinio“ nelaikytina tinkamai išspręstais reikalavimais.

24. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra surašytas be motyvų, be to, nėra išspręsti visi šalių pateikti reikalavimai (neišspręsta dėl kompensacijos už solidarios prievolės įvykdymą, kompensacijos už apmokėtas komunalines paslaugas, neturtinės žalos atlyginimo, nepadalinti grynieji pinigai). Šie sprendimo trūkumai sudaro absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, todėl sprendimas panaikintinas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktai).

25. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikė naujus įrodymus: 2018 m. sausio 29 d. nutarimą skirti kardomąją priemonę, 2018 m. birželio 25 d. pranešimą dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, 2023 m. sausio 13 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, priėmimo–perdavimo aktą bei eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą. Įvertinant, kad byla grąžinama nagrinėti iš naujo, naujų įrodymų priėmimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui.

26. Ieškovė prašė nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad pakeitusi byloje atstovę ir papildomai išanalizavusi bylą bei kasacinio teismo praktiką, mano, kad šioje byloje surinktų įrodymų pakanka bylą išnagrinėti iš esmės apeliacinėje instancijoje. Teisėjų kolegija vertina, kad tokiu teiginiu apeliantė (ieškovė) prieštarauja savo pačios apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir kad bylą reikia nagrinėti iš naujo. Suprantamas apeliantės siekis, kad procesas kuo greičiau pasibaigtų, nes byla nagrinėjama nuo 2019 metų, sukaupta 15 tomų bylos medžiagos popierine forma, tačiau pažymėtina, kad pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, byla apeliacine tvarka nagrinėjama kitais aspektais, negu tas daroma pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas gali pakartotinai arba papildomai tirti pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, be to, surinkti ir tirti naujus įrodymus (CPK 324 straipsnio 3 dalis), bet negali iš naujo vertinti visus įrodymus, nes tai būtų bylos nagrinėjimas pirmąja instancija, ir tokiu atveju priimtu sprendimu nepatenkinta šalis neturėtų galimybės skųsti sprendimą apeliacine tvarka (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Apeliantės nurodoma kasacinio teismo nutartis Nr. 3K-3-326-1075/2018 šiuo atveju nėra tinkamas pavyzdys, nes šioje nutartyje buvo nagrinėjama bylos esmės neatskleidimo sąvoka, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo motyvuotas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo požiūriu, nepakankamai, ne visi įrodymai įvertinti, pritrūko naujų įrodymų, ir dėl tokios situacijos kasacinis teismas nurodė, kad galima papildomai ištirti įrodymus apeliacinėje instancijoje. Šioje gi byloje teismo sprendimas yra apskritai be motyvų. Todėl apeliantės prašymas nagrinėti bylą žodine tvarka apeliacinėje instancijoje šiuo atveju nebūtų prasmingas, nes esant absoliutiems sprendimo negaliojimo pagrindams, kaip minėta, tenka grąžinti bylą pirmajai instancijai nagrinėti iš naujo. Taip pat pažymėtina, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas yra teismui pavestas ex officio (savo iniciatyva), taigi, nepriklauso nuo aplinkybės, kad apeliantė pakeitė savo poziciją ir vertina sprendimą kaip motyvuotą ar iš dalies motyvuotą.

27. Bylinėjimosi išlaidos šioje stadijoje neskirstomos ( CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktais

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.