- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-21
- Bylos Nr.
- 1A-442-885/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00357-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Arūnas Bartkus, Aušra Bielskė
- Kaltinamasis
- D. Š.
- Advokatai
- Mansuras Muksinovas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Bielskės ir Virginijos Liudvinavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. Š. išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusiklastamą veiką, kad jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su M. S., kuriam byla nutraukta jam mirus, ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėvėdami ant veido kepures-kaukes, tokiu būdu slėpdami savo tapatybę, 2012 m. kovo 20 d., apie 03.20 val., išėmę namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriaus langą įsibrovė į patalpą, kur vienas iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų liko stovėti prie įėjimo durų bei stebėjo aplinką, o jis, stovėdamas virtuvėje priešais D. A., sušukęs ,,policija“ pateikė savo ranka užpildytą ,,kratos protokolą – PAVYZDĮ“ su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kurį numetęs ant grindų stvėrė D. A. už pečių ir ją nusukęs nuo savęs pastūmė, kai tuo tarpu kitas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo D. A. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t. y. sudavė jai vieną smūgį į kaklo sritį, nuo kurio ji prarado lygsvarą ir jai nugriuvus ant čiužinio užsėdo ant nugaros bei užlaužęs atgal rankas ir prispaudęs prie čiužinio galvą, tokiu būdu atėmęs galimybę priešintis, numovė nuo jos rankos piršto auksinį žiedą su deimantu - 1500 litų (434,43 eurų) vertės, o tuo metu M. S. nubėgo į greta esantį kambarį, sugriebė už drabužių miegantį nepilnametį E. L., gimusį (duomenys neskelbtini), kurį atnešė į virtuvę ir numetė ant lovos čiužinio greta L. L. ir Z. L., po ko jis, kartu su M. S. priėję prie jų pagrasino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais šaunamaisiais ginklais, taip atimdami ir galimybę priešintis prieš juos, pareikalavo atiduoti pinigus, auksą, narkotikus, dėl ko L. L., vykdydama jų reikalavimus, atidavė savo rankinę (neturinčią materialinės vertės), kurioje buvo apie 5 000 litų (1 448,10 eurų), L. L. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), po ko šaukdami, kad pateko ne į tą namą, visi iš įvykio vietos pasišalino, tokiais bendrais savo veiksmais padarydami nukentėjusiajai L. L. 5 000 litų (1 448,10 eurų) turtinę žalą ir nukentėjusiajai D. A. 1 500 litų (434,43 eurų) turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį: D. Š. pripažinti kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 2 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantris BK 75 (straipsnio redakcija iki 2017 m. spalio 6 d.) straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant pareigas: neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančioas institucijos leidimo ir tęsti darbą.
3. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį iš esmės rėmėsi tik kaltinamojo parodymais ir dėl visiškai neaiškių priežasčių atmetė kaip nepagrįstus D. Š. kaltę pagrindžiančius duomenis – visų pirma, nukentėjusiųjų L. L. ir D. A. parodymus, nukentėjusiųjų kaltinamojo atpažinimą pagal balsą, rašysenos specialisto tyrimo duomenis, todėl padarė klaidingas ir prieštaringas išvadas.
4. Skunde dėl D. Š. atpažinimo iš balso nurodoma, kad 2013 m. lapkričio 6 d. atlikto atpažinimo pagal balsą metu nukentėjusioji L. L. atpažino balsą Nr. l (D. Š.), kuris frazes sakė rusų ir lietuvių kalbomis, jo balsas labai panašus į vyriškio, kurį duodama parodymus apibūdino kaip vyriškį Nr. l. Balsas labai panašus pagal kalbėjimo manierą, tembrą, tik plėšimo metu jis kalbėjo agresyviai ir šaukdamas, jei neklysta, būtent šis vyriškis sakė rusiškai „Sterva, molei, a to zastreliu tebia“, „davaj uchodim“, „pačemu tak malo dieneg“, „malei- leži spokojno“. Jis stovėjo arčiausiai kambaryje prie jos ir vaikų. Iš teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios L. L. duotų parodymų matyti, kad yra įsitikinusi dėl balso, kurį atpažino ikiteisminio tyrimo metu, jį gerai įsidėmėjo, galėtų atpažinti ir vėl. L. L. teigimu, tada ji pagal balsą įsidėmėjo žmogų ir atpažino tą, kuris pradžioje šaukė „policija“ ir laikė rankoje popierių. Jie visi kalbėjo rusiškai, bet ji jautė jų dialektus ir skiria, jie buvo rusakalbiai. Tyrimo metu balsus klausė iš garso įrašo per magnetofoną, kuomet pasakė, kokį balsą ji girdėjo, ji tą tvirtai pasakė, nes dirbo su narkotikais ir pardavinėdavo juos per tokią skylutę ir žmones girdėdavo iš balsų, o ne iš išvaizdos. Ir dabar galėtų atpažinti tą balsą. Patvirtino, kad čia toks pats balsas, kurį girdėjo plėšimo metu. Ji ilgai tą balsą prisiminė, nes ir naktį prabusdavo iš baimės. Parodymuose nurodė visą tiesą 2013 m. dėl balsų; 2016 m. kovo 25 d. atpažinimo pagal balsą metu liudytoja D. A. atpažino balso įraše VN350126 vyriškio balsą Nr. l (D. Š.), kaip labai panašų į tą, kuris šaukė „palicyja“. Panašus pagal tembrą, tik įvykio metu jis šaukė ir jo balso tonas buvo pakeltas. 2016 m. rugpjūčio 5 d. atpažinimo pagal balsą metu liudytoja D. A. atpažino balso įraše Nr. 2 įtariamojo D. Š. balsą kaip labai panašų į tą, kuris patekęs į namą šaukė „palicyja“ ir kitas frazes bei pateikė užpildytus lapus. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. A. patvirtino, kad pagal balsą ji atpažino vieną asmenį. Labiausiai įsiminė pirmo užėjusio į kambarį vyro balsas. Jis kalbėjo garsiai, šiek tiek su akcentu. Kitas balsas buvo panašus į vyro, kuris nurodinėjo. Atpažinimas vyko 2012 metais. Jai buvo pateikti 6 balsai, iš kurių, mano, vienas balsas buvo tikrai vieno iš tų vyrų. Klausė 4 kartus kiekvieno iš asmens balso. Eilės tvarka buvo ta pati. Atsimena, kad balsą atpažino 100 procentų. Intonacija buvo kita. Balso tembrą atskiria. Atskyrė tik pirmą balsą, antras jai pasirodė tik panašus. Atpažindama balsą buvo įsitikinusi. Tiek nukentėjusioji L. L., tiek nukentėjusioji D. A. iš joms pateiktų atpažinti asmenų balsų, atpažino tą patį asmenį – būtent D. Š., apklausiamos teisme patvirtino, kad atpažindamos balsą buvo dėl jo įsitikinusios, gali atpažinti ir dabar. D. A. skirtingu laiku atlikto atpažinimo metu D. Š. balsą atpažino du kartus.
5. Skunde nesutinkama su teismo išvada, jog atpažinimas pagal balsą su nukentėjusiąją D. A. abu kartus darytas neteisėtai, todėl tokie duomenys įrodymais byloje nelaikytini, grindžiant, jog šis buvo atliekamas, kai buvo įsiteisėjęs prokurorės 2014 m. birželio 9 d. nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas D. Š. atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (BPK 212 straipsnio 2 punktas), o šis nutarimas panaikintas tik 2017 m. spalio 9 d. nutarimu. Pažymėjo, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą D. Š. atžvilgiu, ikiteisminis tyrimas 2014 m. birželio 10 d. nutarimu buvo sustabdytas, o 2016 m. sausio 28 d. atnaujintas. Šiuo atveju aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas D. Š. atžvilgiu buvo nutrauktas, tam tikroje ikiteisminio tyrimo stadijoje nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, nereiškia, kad tęsiant ikiteisminį tyrimą ir toliau tiriant nusikalstamos veikos aplinkybes, negalėjo būti atliekamas atpažinimas pagal balsą su nukentėjusiąją D. A., su kuria anksčiau atlikti šio ikiteisminio tyrimo veiksmo nebuvo galimybės. Todėl nesudaro pagrindo išvadai, jog veiksmas, kurio metu buvo gauti nauji duomenys tiriant nusikalstamą veiką, atliktas neteisėtai. Byloje nėra jokių duomenų, kad atpažinimui pateikti garso įrašai buvo gauti neteisėtais būdais ar atliekant atpažinimą, būtų pažeista BPK 191 straipsnio 2 dalyje ir 192 straipsnio 1-5 dalyse nustatyta parodymo atpažinti tvarka.
6. Skunde nusitinkama ir su teismo argumentu, jog be šių įrodymų, nėra kitų D. Š. kaltę įrodančių duomenų. 2013 m. rugpjūčio 6 d. specialisto išvada dėl rašysenos tyrimo Nr. 11-1719 (13), 2181 (13) patvirtina, kad 2012 m. kovo 20 d. kratos protokolo pavyzdyje, kurį įvykio vietoje paliko į nukentėjusiosios L. L. gyvenamąsias patalpas įsibrovę asmenys, rankraštinius įrašus parašė D. Š.. Nors pastarasis neginčija parašęs rankraštinius įrašus bei tvirtina padaręs tai prašomas pažįstamo J. V., tačiau jo parodymai nėra nuoseklūs, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme skirtingai nurodo kur šį tekstą rašė, kokį dokumento panaudojimo tikslą šiam neva nurodė J. V. D. Š. parodymai dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo neigimo, pateikta versija dėl rankraštinių įrašų atsiradimo ant įvykio vietoje surasto kratos protokolo pavyzdžio, teisminio tyrimo metu pateikta nauja versija, jog 2012 m. kovo 20 d. šis gyveno pas V. K., kurį slaugė, todėl įvykio vietoje būti negalėjo, vertintini kritiškai. Nors teisme apklaustas liudytojas V. K. patvirtino D. Š. parodymus, jog pastarasis 2012 m. kovo mėnesį gyveno pas šį ir jį slaugė, neva negalėjo būti taip, kad Dainius būtų nenakvojęs naktį ar grįžęs anksti ryte, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad D. Š. versiją, jog nusikalstamos veikos metu slaugė V. K. pateikė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, apie tokią aplinkybę apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu net neužsiminė, liudytojo V. K. parodymai taip pat vertintini kritiškai.
7. Skunde teigiama, kad D. Š. versiją, jog nepažinojo M. S. ir su šiuo nebendravo, gal jis jam skambino vieną kartą, paneigia atlikta D. Š. ir M. S. telefoninių pokalbių, kontaktų analizė. Atlikus D. Š. ir M. S. nustatytų naudojamų telefono numerių analizę, nustatyta, kad M. S. kontaktuose su žyma „raudonas“ įvestas D. Š. telefono numeris. Pažymėjo ir tai, kad ant kratos protokolo pavyzdžio, užpildyto D. Š., rastas M. S. piršto pėdsakas. M. S. rašant prisipažinimą (patvirtina ekspertizės išvada) nurodė, kad „raudonas“ mašinoje ištraukė kažkokius lapus, ant kurių buvo užrašyta „pavyzdys“ ir paprašė užpildyti. Be to, atlikus telefoninių pokalbių analizę užfiksuotas 2013 m. liepos 28 d. pokalbis su nenustatytu asmeniu, kurio metu nenustatytas asmuo sako, kad su niekuo ir apie nieką nekalbėtų, tai liečia D., sėdi vienas žmogus už tai kas buvo seniai, liepia tylėti kas bebūtų. D. Š. kalba, kad žino apie tą iš M raidės, kad greitai atvažiuos ten, kur randasi vyriškis ir su juo pakalbės. Pažymėjo, kad tuo metu M. S. nuo 2013 m. gegužės 29 d. buvo suimtas, 2013 m. birželio 6 d. savo iniciatyva parašė prisipažinimą dėl nusikalstamos veikos padarymo eigos, nurodant ir R., t. y. D. Š., kurį 2013 m. birželio 13 d. tyrėjos akivaizdoje suplėšė.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje D. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
9. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, kuris leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
10. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. Ši teisė nustatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-156-693/2017). Teismo nešališkumo principo esmė yra tai, kad bylą nagrinėjantis teismas turi su abejomis proceso šalimis elgtis vienodai, nerodydamas nė vienai iš jų palankumo, teismas negali būti suinteresuotas priimti vienai iš šalių palankaus sprendimo ir privalo vengti situacijų, keliančių abejonių dėl teismo nešališkumo. Šališku turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių.
11. BPK 58 straipsnio, reglamentuojančio nušalinimo bei nusišalinimo pagrindus, 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje. Tokiu atveju teisėjas nuo bylos nagrinėjimo privalo nusišalinti (BPK 59 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką BPK 58–59 straipsnių nuostatų pažeidimas laikomas esminiu BPK pažeidimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384/2004, 2K-168/2007, 2K-340/2008).
12. Šioje baudžiamojoje byloje teisėjas V. B., kuris ir priėmė skundžiamą nuosprendį, 2013 m. gegužės 21 d., 2013 m. birželio 19 d., 2013 m. lapkričio 18 d. sankcionavo procesines prievartos priemones – leido atlikti kratas, iš kurių M. S. ir D. Š. gyvenamosiose vietose bei D. Š. priklausančiuose automobiliuose paimti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti (4 t., b. l. 72-73, 77-78, 126-127, 164-165, 184); 2013 m. gruodžio 12 d. pratęsė laikiną įtariamojo M. S. nuosavybės teisės apribojimo terminą (į automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą J. Š. vardu) (6 t., b. l. 128). Be to, teisėjas V. B. 2013 m. spalio 24 d. priėmė nutartį, kuria ikiteisminio tyrimo metu įtariamajam M. S. buvo pratęstas paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas vienam mėnesiui (6 t., b. l. 24-25). Šios kardomosios priemonės terminas M. S. buvo pratęstas įtariant jį padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, dėl kurios kaltinamasis aktas (dėl M. S., D. Š., J. K.) su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo perduoti teismui, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartimi byla buvo perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti (8 t., b. l. 210-211). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus 2017 m. sausio 17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00357-12 pagal BK 180 straipsnio 2 dalį įtariamojo M. S. atžvilgiu nutrauktas, jam mirus (10 t., b. l. 27-29). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ikiteisminį tyrimą organizavusi ir kontroliavusi prokurorė L. Ambrulevičienė 2014 m. birželio 9 d. nutarimu, nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl nusikalstamos veikos, nutraukė ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-1-00357-12 M. S., D. Š., J. K. atžvilgiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (9 t., b. l. 32-39), 2014 m. birželio 10 d. nutarimu prokurorė šį ikiteisminį tyrimą sustabdė (9 t., b. l. 44). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiasis prokuroras, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį, kurioje buvo nustatyti ikiteisminio tyrimo metu padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai (11 t., b. l. 41-44), 2017 m. spalio 9 d. nutarimu panaikino 2014 m. birželio 9 d. prokurorės L. Ambrulevičienės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-00357-12 D. Š. atžvilgiu ir atnaujino ikiteisminį tyrimą (11 t., b. l. 48-49). Byla su kaltinamuoju aktu (dėl D. Š.) ir ikiteisminio tyrimo medžiaga 2018 m. sausio 2 d. buvo perduota teismui. Teisėjas V. B. minėtus ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir bylą nagrinėjo po ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, kurioje ir priėmė skundžiamą nuosprendį. Skundžiamame nuosprendyje teisėjas vertino ir tuos duomenis, kurie buvo surinkti jam sankcionavus anksčiau minėtų procesinių prievartos priemonių taikymą ir pratęsė vieno iš įtariamųjų suėmimo terminą. Apeliaciniame skunde prokurorė šališkumo klausimo nekėlė, teismo posėdyje proceso dalyviai dėl šio klausimo taip pat nepasisakė.
13. Esant ankščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų, grąžina bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti šiam pirmosios instancijos teismui.