Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnyje, paskiriant laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyje, paskiriant, atitinkamai laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams ir areštą 30 (trisdešimčiai) parų, bei BK 145 straipsnio 2 dalyje, paskiriant laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu ir G. B. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. B. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, nuspręsta į bausmės laiką įskaityti G. B. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. lapkričio 29 d., 19.30 val., iki 2021 m. lapkričio 30 d., 16.10 val., nuo 2022 m. balandžio 12 d., 18.35 val., iki 2022 m. balandžio 13 d., 14.05 val. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Nuteistojo G. B. apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, realią laisvės atėmimo bausmę pakeičiant pinigine bauda arba atidedant bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

5.1. Skunde teigiama, kad BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nesunkus nusikaltimas, BK 259 straipsnio 2 dalyje – baudžiamasis nusižengimas, dėl kurių padarymo nuteistas G. B., yra tiesiogiai susiję su nuteistojo priklausomybe nuo psichotropinių medžiagų. Atkreipiamas dėmesys į įstatymų leidėjo politiką, pažymint inicijuojamas pataisas dėl nedidelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymo savo reikmėms dekriminalizavimo. Apeliantas pažymi, turintis priklausomybę ir negebantis be profesionalios pagalbos jos atsisakyti.

5.2. Nuteistojo teigimu, BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 248 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas jis padarė dėl neadekvataus aplinkos suvokimo, kilusio nuo psichotropinių medžiagų sukelto realybės iškreipimo. Jis dėl nusikalstamų veikų prisipažino, gailėjosi, netrukdė procesui, susitaikė su nukentėjusiuoju, šis neturėjo pretenzijų ir nereiškė civilinio ieškinio.

6. Teismo posėdžio metu nuteistojo G. B. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis G. B. neneigia jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių ir neginčija savo kaltės, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog G. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju nesant kitų nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentų ir nenustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaujantis anksčiau nurodytomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, skundžiamas nuosprendis tikrintinas nuteistajam G. B. paskirtos bausmės teisingumo ir pagrįstumo kontekste.

9. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas privalo atsižvelgti į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021). Taigi, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs ir bausmę skiriantis teismas privalo nustatyti bei įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

10. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas konkrečią bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad BK 61 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

11. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-719/2022).

12. BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu nuosprendžiu neteisingai paskiriama bausmė. Neteisinga pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-122-976/2021, 2K-7-719/2021 ir kt.). Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

13. Nagrinėjamoje byloje G. B. pripažintas kaltu padarius keturias nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 284 straipsnyje. BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų. BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos alternatyvios bausmės, atitinkamai, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų; viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas, o už BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriami viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Vadovaudamasis bausmių skyrimo taisyklėmis baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas turi nuspręsti, kuri iš kiekvienos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytų bausmių ir koks jos dydis yra pakankamas, kad būtų pasiekti bausmės tikslai ir taip užtikrintas jos paskirties įgyvendinimas, ir paskirti bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką, dėl kurios asmuo pripažįstamas kaltu.

14. Skundžiamu nuosprendžiu G. B. skirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams (BK 145 straipsnio 2 dalis), laisvės atėmimo bausmė šešiems mėnesiams (BK 259 straipsnio 1 dalis), arešto bausmė trisdešimčiai parų (BK 259 straipsnio 2 dalis) bei laisvės atėmimo bausmė šešiems mėnesiams (BK 284 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau minėtomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis ir pateikta teismų praktika dėl bausmių skyrimo, pirmiausia, vertina, ar pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos bausmės už atskirtas nusikalstamas veikas nelaikytinos aiškiai per griežtomis.

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, sprendžia, kad, remiantis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės išnagrinėtos išsamiai ir nustatytos teisingai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą bei rūšį – G. B. tiesiogine tyčia padarė nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis taip pat padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, ir apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei. Skundžiamame nuosprendyje padarytos pagrįstos išvados dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, t. y. pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad G. B. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų (toliau – ĮKNR) išrašo apie nuteistąjį matyti, kad nusikalstamas veikas, dėl kurių G. B. pripažintas kaltu nagrinėjamoje byloje, jis padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, teistumas nebuvo išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka (3 t., b. l. 88–91). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad sutiktina su apelianto teiginiais, kad jis prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų ir gailėjosi, netrukdė proceso, tačiau, kaip jau buvo minėta, šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino, pripažindamas tai G. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, dėl to pakartotinai šias aplinkybes vertinti ir dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį nėra pagrindo.

16. Iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad buvo nustatyti bei įvertinti ir nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys – G. B. yra 30 metų amžiaus, nevedęs. Nuteistojo teigimu, jis yra užsiregistravęs į Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filialą ir Užimtumo tarnybą, baigęs (duomenys neskelbtini) ir įgijęs komunalinio ūkio specialisto specialybę, todėl tikisi Užimtumo tarnybos pagalba susirasti darbą. Vis dėlto, šios aplinkybės, jas įvertinus visumoje nuteistojo asmenybę ir padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančių duomenų, nelaikytinos išimtinėmis, darančiomis įtaką nuteistajam paskirtų bausmių švelninimui.

17. Be kita ko, iš 2022 m. rugpjūčio 30 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už vienerius metus matyti, kad G. B. yra baustas tris kartus (nuobaudos galioja), o informacijos apie dviejų paskirtų baudų sumokėjimą nėra (3 t., b. l. 86–87). Vadinasi, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nuteistasis G. B. neturi galiojančių administracinių nuobaudų.

18. Iki pripažinimo kaltu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje G. B. buvo teistas tris kartus. Iš ĮKNR išrašo apie nuteistąjį matyti, kad jis teistas, be kita ko, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį. Iš registro duomenų matyti, kad pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirtos termino laisvės atėmimo bausmės 6 (šešeriems) mėnesiams vykdymas buvo atidėtas 2 (dvejiems) metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartimi nuteistajam bausmės vykdymas buvo panaikintas ir G. B. buvo pasiųstas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę (3 t., b. l. 88–91). Darytina išvada, kad G. B. paskirtos bausmės tikslai nebuvo pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

19. Pažymėtina ir tai, kad nustatęs po vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas už BK 145 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas G. B. vis tiek skyrė mažesnio dydžio bausmes nei sankcijose numatytų bausmių vidurkiai, o už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą nuteistajam paskirta tik šiek tiek didesnio dydžio bausmė nei arešto bausmės vidurkis pagal BK 49 straipsnio 3 dalį.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad nuteistajam G. B. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės turi būti švelninamos. Kadangi nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo G. B. pripažintas kaltu, sankcijose yra numatyta švelnesnių rūšių bausmės nei tos, kurios paskirtos nuteistajam, nėra pagrindo atskirai svarstyti švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimo pagal BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galimybės.

21. Atsižvelgdama į apelianto prašymą sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę teisėjų kolegija, be kita ko, vertina ir bausmių bendrinimo pagrįstumą bei teisėtumą. Skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas G. B. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir nuteistajam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (BK 63 straipsnio 6 dalis). Kaip jau buvo nurodyta, G. B. pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo, dviejų nesunkių ir vieno apysunkio nusikaltimų padarymo. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalių, 5 dalies 2 punkto nuostatomis, taikė bausmių apėmimo bei nuteistajam palankesnį – dalinio sudėjimo – bausmių bendrinimo būdus. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai vadovaudamasis baudžiamuoju įstatymu, nuteistajam G. B. paskyrė teisingą bei proporcingą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems) metams šešiems mėnesiams.

22. Kadangi pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla G. B. atžvilgiu buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam paskirta bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams.

23. Nuteistojo apeliaciniu skundu, nesušvelninus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, prašoma atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, dėl to teisėjų kolegija vertina šio instituto taikymo galimybę nagrinėjamoje byloje.

24. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Kaip jau buvo minėta, skundžiamu nuosprendžiu G. B. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus, paskiriant laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams. Nors šios aplinkybės atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau egzistuoja ir vertinamoji sąlyga, pagal kurią bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Net ir nustatęs formalų pagrindą bausmės vykdymo atidėjimui, teismas turi teisę, bet ne pareigą, atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

25. Pagal teismų praktiką teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-639/2017).

26. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau teismų praktikoje įtvirtinta, kad sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022).

27. Nuteistajam G. B. praeityje buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau teismo išreikšto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino ir bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas. Apeliantas yra ne kartą teistas, tačiau jam skirtos bausmės (net ir reali laisvės atėmimo bausmė) nuteistojo nepaveikė taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Pabrėžtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje G. B. nuteistas dėl keturių nusikalstamų veikų padarymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo spręsti, kad nuteistasis yra linkęs keisti savo nusikalstamu elgesiu pagrįstą gyvenimo būdą, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti be realaus skundžiamu nuosprendžiu paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

28. Pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismo išvadų pagrįstumo nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistasis BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas padarė dėl psichotropinių medžiagų sukelto neadekvataus aplinkos suvokimo, nes priklausomybė nuo psichotropinių ar narkotinių medžiagų nemažina nei paties asmens, nei padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, o priešingai – tam tikrais atvejais gali pavojingumą net padidinti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aplinkybė, kad nuteistasis turi problemų dėl psichotropinių medžiagų vartojimo, įvertinus paties nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis bei nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nesudaro pagrindo spręsti dėl švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės skyrimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d.) 91 straipsnio 1 dalies nuostatas arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose privaloma vykdyti švietėjišką, aiškinamąją ir kitokią prevencinę veiklą, skatinti nuteistuosius atsisakyti vartoti tabaką, alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitokias psichiką veikiančias medžiagas. Arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose taip pat privaloma užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų. Vadinasi, nuteistasis G. B., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turės galimybę gydytis nuo, jo teigimu, turimos priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ir mokytis vesti socialiai atsakingą gyvenimo būdą.

29. Pastebėtina ir tai, kad nors visi bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, turi vienodą reikšmę užtikrinant bausmės paskirtį, tačiau tikslas nubausti – yra neatsiejama bausmės dalis, o teisingumo principo įgyvendinimui trukdo tiek aiškiai per griežta, tiek ir per švelni bausmė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmė nuteistajam G. B. paskirta teisėtai, tinkamai individualizuota ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybei, todėl neprieštarauja teisingumo principui. Kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatyta nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kuriuo remiantis nuteistajam paskirta bausmė turėtų būti švelninama, tai sudaro pagrindą nuteistojo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. B. apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.