Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų J. A. ir K. L. atskiruosius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-1252-664/2021 pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą suinteresuotiems asmenims J. A. ir K. L. dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš motinos ir tėvo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų, kadangi tėvai nesirūpina, netinkamai auklėja ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, o būtent – suinteresuoti asmenys J. A. ir K. L. nesugebėjo tinkamai pasinaudoti specialistų teikiama pagalba, nedėjo pakankamai pastangų ir nekeitė savo elgesio (toliau piktnaudžiauja alkoholiu), nėra pakankamai motyvuoti dalyvauti ilgalaikiame gydyme nuo priklausomybės alkoholiui, dėl kurio vartojimo tarp jų kyla konfliktai, vaikai tokiu būdu patiria įtampą bei stresą, nėra užtikrinama tinkama, saugi, švari ir vaikų poreikius atitinkanti aplinka, o tokia situacija nesikeičia kurį laiką.

17. Atskiraisiais skundais suinteresuoti asmenys J. A. ir K. L. tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ir vertino, jog aplinka šeimoje vaikams yra nesaugi dėl tėvų vartojamo alkoholio, juo labiau kad suinteresuoti asmenys nėra nuo jo priklausomi; neatsižvelgė į tai, kad mažametis vaikas išsigalvoja dėl prieš du metus buvusio smurto jo atžvilgiu; o taip pat nepagrįstai vertino, jog nėra pagrindo apklausti nepilnametę teisme, o namuose buvusi augintinių sukelta netvarka yra natūralus dalykas įsigijus augintinius.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, o taip pat atskirųjų skundų argumentus, vertina, kad nagrinėjamu atveju buvo pakankamas pagrindas leisti paimti vaiką iš tėvų, kadangi jie nesugebėjo užtikrinti saugios ir tinkamos aplinkos savo vaikams.

19. Pažymėtina, kad CK 3.254 straipsnis nustato atvejus, kada vaikui nustatoma laikinoji globa (rūpyba), t. y. kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) (1 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių (2 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (3 punktas). CK 3.254¹ straipsnis numato, kad kai yra šio kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (1 dalis). CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Be to, VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 36⁵ straipsniu: 1) paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą; 2) Civilinio kodekso 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ir dėl to ginčas nekyla, kad: J. A. ir K. L. yra M. L., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai, kartu gyvenantys (duomenys neskelbtini). Šeimoje kartu gyvena ir J. A. nepilnametis sūnus L. A., gimęs (duomenys neskelbtini). Šeima nuo 2012 m. liepos 11 d. įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl girtavimo. Nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. šeimai taikoma atvejo vadyba. Pagalbos šeimai planas peržiūrėtas šešis kartus. 2017 m. vasario 22 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką (2017-02-22 K. L. ir J. A. rasti namuose neblaivūs, namuose dviejų nepilnamečių vaikų akivaizdoje buvo girtaujama, tėvams surašyti administracinio nusižengimo protokolai, o vaikai paimti iš nesaugios aplinkos); 2019 m. birželio 4 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, nepriežiūra, nes motina buvo neblaivi, vyresnysis vaikas kreipėsi į policiją. Vaikai paimti iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinti pas giminaitį. 2020 m. gegužės 9 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, nepriežiūra, nes tėvai buvo neblaivūs, vaikai paimti iš jiems nesaugos aplinkos ir laikinai apgyvendinti pas giminaitį. 2021 m. vasario 23 d. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos socialinės pedagogė S. B. telefonu informavo Skyrių, kad L. A. jau kuris laikas neprisijungia nuotoliniu būdu prie pamokų. Skambinant motinai telefonu socialinei pedagogei susidarė įspūdis, kad vaiko motina J. A. neblaivi. Vėliau motina telefonu nebeatsiliepė. Skyriaus specialistams nuvykus į šeimos gyvenamąją vietą pareigūnams duris atidarė nepilnametė M. L., o prie durų priėjęs K. L. buvo akivaizdžiai neblaivus, elgėsi agresyviai ir priešiškai, neįsileido specialistų į vidų. Atvykus policijos pareigūnams K. L. atsisakė tikrintis neblaivumą, o namuose buvusiai J. A. nustatytas 3,98 promilių girtumas, tačiau ji dėl girtumo negalėjo bendrauti su pareigūnais. Namuose buvo netvarkinga, nešvaru, mėtėsi buteliai, ant žemės buvo išmėtyti įvairūs daiktai, šuns išmatos. K. L. buvo surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnio 1 dalį.

21. Taigi nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nepilnamečio vaiko tėvai sistemingai girtauja ir dėl to neužtikrina tinkamos ir saugos aplinkos savo vaikams. Tokia aplinka, kai abu nepilnamečio vaiko tėvai yra neblaivūs, o dėl to kartu neužtikrina švaros bei tvarkos namuose (vaikų gyvenamojoje vietoje), o taip pat vaikų lavinimo eigos, priešingai nei tvirtinama atskiruosiuose skunduose, nėra saugi aplinka nepilnamečiam vaikui, išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, juo labiau kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal byloje esančius duomenis dėl suinteresuoto asmens K. L. smurtinių veiksmų nepilnamečio vaiko M. L. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

22. Nors suinteresuoti asmenys ir tvirtina, kad nepilnamečio vaiko nurodomos aplinkybės dėl prieš ją vartoto smurto yra vaiko išsigalvojimai, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju šis faktas, kaip ir aplinkybė dėl šunų išmatų šeimos namuose bei duomenys dėl suinteresuotų asmenų baustumo (J. A. 2017 m. laikotarpyje du kartus bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnį už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams: 2017 m. vasario 22 d. (ANK 73 straipsnio 1 dalis) ir 2017 m. birželio 9 d. (pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį); K. L. administracine tvarka baustas 17 kartų, vyraujantys pažeidimai yra padaryti esant neblaiviam, tai: viešosios tvarkos ir žmonių rimties trikdymas (ANK 481 straipsnis), policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymas, valstybės tarnautojų garbės ir orumo pažeminimas (ANK506 straipsnio 4 d., 508 straipsnis)), nebuvo vertinti izoliuotai.

23. Nustatytų aplinkybių visuma, t.y. kad šeima nuo 2021 metų įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl girtavimo; kad namuose suinteresuoti asmenys pareigūnų yra randami neblaivūs ir nesugebantys pasirūpinti vaikais, kadangi jie neprisijungia prie mokymo proceso, neatlieka užduočių, į mokyklą atvyksta netvarkingi, namuose nėra švaru, pagal nepilnamečio vaiko nurodytas aplinkybes, namuose yra triukšmaujama, vyksta išgertuvės iki paryčių, suinteresuotas asmuo K. L., būdamas neblaivus yra agresyvus, J. A. būdama neblaivi nesugeba bendrauti su atvykusiais pareigūnais, be to suinteresuoti asmenys savo netinkamo elgesio nevertina kritiškai (priešingai, mano, kad jų veiksmai atitinka vaikų interesus) sudaro pagrindą spręsti, kad tėvai nesugeba tinkamai suvokti vaiko poreikių ir tinkamai pasirūpinti vaiku, galimai naudoja fizinį smurtą, piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

24. Kita vertus, tai, kad pats nepilnametis vaikas pagal byloje esančius duomenis yra nurodęs, kad kol tėčio nebuvo, viskas buvo gerai, mama negėrė, buvo ramu, o dabar norėtų išvažiuoti ten, kur saugu, o taip pat, kad nori, jog būtų paimta iš savo atstovų pagal įstatymą, taip pat leidžia spręsti, jog vaikui suinteresuotų asmenų – tėvų yra sukuriama nesaugi aplinka, sudaroma neigiama atmosfera bei kyla pavojus vaiko protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, ką, be kita ko, pats vaikas supranta ir suvokia. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad šiuo metu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, priešingai nei tvirtina suinteresuoti asmenys, neleidžia vertinti, kad nepilnametis vaikas išsigalvoja ar meluoja, kadangi nepilnametis vaikas M. L. yra sulaukusi 9 metų, yra gabi ir normaliai mąstanti.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atskirajame skunde nurodyti neatsakingi ir nesavikritiški teiginiai, susiję su suaugusiojo asmens apsisprendimu vartoti alkoholį, tvirtinant, kad įstatymu nėra draudžiama prie nepilnamečių vaikų tėvams būti apsvaigusiems nuo alkoholio, nesaikingo alkoholio vartojimo bei alkoholio vartojimo nesusiejimo su netinkama vaikui augti ir vystytis sudaroma aplinka, tik papildomai pagrindžia pirmosios instancijos teismo išdėstytas išvadas dėl nepakankamai kritiško suinteresuotų asmenų požiūrio į savo elgesį bei šio elgesio neigiamo vertinimo.

26. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas kaip nepagrįstus suinteresuotų asmenų argumentus dėl neva piktnaudžiavimo alkoholiu nebuvimo bei teisės aktų, nedraudžiančių prie savo nepilnamečių vaikų būti neblaiviems, pabrėžia, jog VTAPĮ 30 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą. Nagrinėjamu atveju pirmiau išdėstytos nustatytos aplinkybės, susijusios su namų bei vaikų aprangos nešvara, suinteresuotų asmenų neblaivumu, dėl kurio vienas jų tampa agresyvus, o kitas – negeba bendrauti su atvykusiais pareigūnais, patvirtina, kad suinteresuotų asmenų neblaivumas yra priežastis, dėl kurios nepilnamečiams vaikams nėra užtikrinama saugi ir tinkama aplinka augti bei vystytis, o suinteresuoti asmenys to nesuvokia ir nepripažįsta.

27. Atskirajame skunde suinteresuoto asmens J. A. išreikšta pozicija, jog ji grubiai nepažeidė tėvų valdžios, dėl ko kyla abejonių dėl jos kaltės ir ypatingos žalos, vykdant motinos pareigas, papildomai sustiprina pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl nepakankamai kritiško savo elgesio vertinimo vartojant alkoholį. Pagal tokią J. A. išsakomą poziciją, galima suprasti, kad ji nemano, jog tėvų girtumas yra kliūtis, siekiant tinkamai vykdyti tėvų pareigas bei užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir interesus. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, jog J. A. šiuo metu pakankamai kritiškai vertina savo elgesį dėl alkoholio vartojimo, o tokio vertinimo nekeičia atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės dėl alkoholio nevartojimo pastaruoju metu bei aktyvios darbo paieškos. Kita vertus, vaiką paėmus iš šeimos tėvai gali keisti savo elgesį ir požiūrį į vaiko auklėjimą, nesant vaiko šalia (VTAPĮ 37 straipsnio 8 dalis), o situacijai pasikeitus, vaikas iš esmės yra nedelsiant grąžinamas į šeimą, todėl suinteresuoti asmenys turi realias galimybes atlikti nuo jų valios priklausančius veiksmus, įrodančius jų pastangas keistis. Šiuo metu suinteresuotų asmenų atskiruosiuose skunduose išdėstytos pozicijos, atsižvelgiant dar ir į K. L. nurodytas aplinkybes, kad jis naudojosi proga, jog nepilnametis vaikas yra paimtas, ir dėl to vartojo daugiau alkoholinių gėrimų, pagrindžia pirmiau padarytas išvadas dėl suinteresuotų asmenų nekritiško savo elgesio vertinimo.

28. Vienas iš esminių atskirojo skundo argumentų yra tas, kad nepilnametis vaikas nebuvo tiesiogiai išklausytas teismo psichologo. Tačiau nei VTAPĮ, nei kituose tarptautiniuose ar nacionaliniuose teisės aktuose nėra numatyta ir įtvirtinta pareiga apklausti vaiką tiesiogiai teisme, o vaiko nuomonė gali būti išklausoma ir per atstovą (EŽTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje M. ir M. prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vaiko nuomonė buvo išklausyta 2021 m. vasario 23 d. ir 2021 m. vasario 26 d. Vaiko nuomonę patvirtino ir 2021 m. kovo 2 d. (duomenys neskelbtini) vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas laikinosios globėjos pasakojimas apie suinteresuotų vaikų nuotaikas, savijautą ir jų paaiškinimus apie gyvenimą šeimoje. Tai patvirtina, kad vaiko nuomonė buvo išklausyta kelis kartus specialistų, kurie gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Tai, kad užfiksuota vaiko nuomonė ir pasisakymai nėra palankūs suinteresuotiems asmenims, savaime nepatvirtina ir nelaidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryti esminiai pažeidimai, susiję su vaiko nuomonės išklausymu, kad pareiškėjo į bylą pateikti duomenys yra nepatikimi ar kad pareiškėjas neobjektyviai vertina ginamo vaiko interesus.

29. Be to, Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba yra institucija, kuri, užtikrindama visų savivaldybių teritorijose gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, galimo vaiko teisių pažeidimo atveju vertina vaiko situaciją, inicijuoja atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų (VTAPĮ 50 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Tai suponuoja išvadą, kad pirmiausia valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai yra suteikti įgalinimai spręsti dėl vaiko saugumo, jo poreikių tenkinimo ir interesų užtikrinimo ir tik vėliau jos priimtus sprendimus patikrina teismas. Valstybės vaiko teisų apsaugos tarnyba siekia suteikti pagalbą šeimai, tačiau jei tėvų elgesys nekinta, tai, nepaisant jų pažadų keistis, vaikas turėtų būti paimamas iš šeimos, jei joje jam nesudaromos sąlygos saugiai augti ir vystytis. Tai atitinka ir EŽTT praktiką tokio pobūdžio bylose, kad kiekvienu atveju reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (žr., pvz., 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, par. 78) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020). Be to, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, net ir tuo atveju, jei vaikas išreiškia norą gyventi su tėvais, savaime tai nepaneigia ir nepašalina nustatytų aplinkybių dėl nesaugios aplinkos ir neleidžia vertinti, kad tai yra pakankamas pagrindas ignoruoti vaiko teisių pažeidimus.

30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

31. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnio 1 dalis), pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas bei vertino byloje esančius duomenis. Atskirųjų skundų argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

32. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).

33. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas pateikė 2021-03-19 Tarnybinį pranešimą dėl pagalbos teikimo suinteresuotiems asmenims, iš kurio turinio matyti, kad suinteresuotas asmuo K. L. nekeičia savo elgesio, yra agresyvus ir nepriima specialistų pagalbos bei iš esmės neleidžia to daryti J. A.. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pateikiami nauji rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su pirmosios instancijos teismui teiktais duomenimis, jų pateikimo galimybė atsirado jau po pirmosios instancijos teismo nutarties (2021-03-10) priėmimo, šios civilinės bylos išnagrinėjimo terminas yra sutrumpintas, o jų priėmimas apeliacinės instancijos teisme, priima apeliacinės instancijos teisme pateiktus naujus įrodymus, juo labiau kad šie įrodymai nėra esminiai priimant šią apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.