Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

gynėjams advokatams Valdui Burneikiui, Mindaugui Kepeniui, Piotrui Orlovui, Aleksandrui Uščiauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. J., B. G., V. G., G. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

B. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. VIII-1233 redakcija) – 180 MGL (23 400 Lt) dydžio bauda. B. G. į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas, viena diena ir paskirta galutinė bausmė – 178 MGL (23 140 Lt) dydžio bauda.

V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. VIII-1233 redakcija) – 160 MGL (20 800 Lt) dydžio bauda. V. G. į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas, viena diena ir paskirta galutinė bausmė – 158 MGL (20 540 Lt) dydžio bauda.

V. J. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. VIII-1233 redakcija) – 160 MGL (20 800 Lt) dydžio bauda.

G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 229 straipsnį – 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kaip nusikaltimo priemonės, konfiskuoti automobiliai „A“, valst. Nr. XXX, ir „P“, valst. Nr. XXX saugomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinėje.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistosios V. J. priteista jos konfiskuoto vairuojamo automobilio „A“, valst. Nr. XXX vertę 7 620 Lt atitinkanti pinigų suma.

Iš nuteistosios V. J. paimti 4 130 Lt ir perduoti turto konfiskavimo užtikrinimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. G., V. G. ir V. J. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe ir turėdami tikslą iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per valstybės sieną kontrabanda pergabenti įvairių prekių, 2009 m. gruodžio 14 d. trimis automobiliais, per Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Pagėgių rinktinės, Bardinų užkardos, Panemunės pasienio kontrolės punktą, esantį (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, išvyko į Rusijos Federacijos Kaliningrado srities teritoriją. V. J. automobiliu „A“, valst. Nr. XXX, išvyko 22 val. 29 min., V. G. automobiliu „A“, valst. Nr. XXX, išvyko 22 val. 41 min., o B. G. automobiliu „P“, valst. Nr. XXX išvyko 23 val. 06 min.

Po to B. G., V. G. ir V. J. Rusijos Federacijos Kaliningrado srities nenustatytoje vietoje į automobilį „A“, valst. Nr. XXX sukrovė ir paslėpė 2 000 pakelių cigarečių „S“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 500 pakelių cigarečių „L“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 600 pakelių cigarečių „B“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 440 pakelių cigarečių „B“ su Rusijos Federacijos banderolėmis ir 160 pakelių cigarečių „J“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, į automobilį „A“, valst. Nr. XXX sukrovė ir paslėpė 2 984 pakelius cigarečių „S“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 500 pakelių cigarečių „L“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 500 pakelių cigarečių „B“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 2 talpyklas su 45 l dyzelino, į automobilį „P“, valst. Nr. XXX sukrovė ir paslėpė 20 pakelių cigarečių „M“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 10 pakelių cigarečių „M“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 50 pakelių cigarečių „R“ be banderolių, 10 vnt. 0,5 l talpos butelių degtinės „O“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 4 plastikines talpyklas su 120 l dyzelino, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 49 312,23 Lt.

2009 m. gruodžio 15 d. 2 val. 51 min., B. G. automobiliu „P“, valst. Nr. XXX 3 val. 02 min., V. G. automobiliu „A“, valst. Nr. XXX, ir 3 val. 05 min., V. J. automobiliu „A“, valst. Nr. XXX vyko iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės, Bardinų užkardos, Panemunės pasienio kontrolės punktą, esantį (duomenys neskelbtini) savivaldybėje bei gabendami automobiliuose sudėtas anksčiau minėtas prekes, nepateikė jų muitinės kontrolei.

Tokiu būdu, B. G., V. G. ir V. J., veikdami bendrininkų grupe, automobiliais per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno prekes, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 49 312,23 Lt, kurių nepateikė muitinės kontrolei.

G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, t. y. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės, Bardinų užkardos Sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, pagal VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės vado 2008 m. birželio 27 d. patvirtinto Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos sargybų būrio vyresniojo pasieniečio pareigybės aprašymo Nr. 3-651 5 punktą, privalėdamas vykdyti patikimą valstybės sienos apsaugą, teisėtą asmenų ir transporto priemonių perleidimą per valstybės sieną, užkirsti kelią valstybės sienos pažeidimams, užtikrinti pasienio teisinį režimą paskirtoje vietoje, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 14 d. 20 val. 30 min. iki 2009 m. gruodžio 15 d. 8 val. 30 min., dirbdamas Panemunės kelio pasienio kontrolės poste, esančiame (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, ir laikotarpiu nuo 2 val. 30 min. iki 3 val. 30 min., būdamas paskirtas vykdyti į Lietuvos Respubliką atvykstančių autotransporto priemonių tikrinimą, pagal 2009 m. liepos 2 d. VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės vado pavaduotojo įsakymu patvirtintos Panemunės kelio pasienio kontrolės punkto Pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos 12.7., 12.8., 12.11. ir 12.12. papunkčių reikalavimus, privalėdamas apžiūrėti transporto priemonę ir gabenamą krovinį, ypatingą dėmesį skirti vietoms, kur gali būti pasislėpę asmenys; nustačius, kad transporto priemonėje yra slėptuvės ar kitos vietos, kur gali būti slepiami žmonės, daiktai, kontrabandinės prekės, pranešti posto pamainos vyresniajam ir muitinės pareigūnui; sulaikyti neteisėtai gabenamas sprogstamąsias, radioaktyviąsias, narkotines medžiagas, ginklus, kitus pavojingus daiktus ir medžiagas, o nustačius prekių ir krovinių gabenimo pažeidimus, informuoti muitinės pareigūną ir posto pamainos vyresnįjį, žinodamas, kad yra paskelbta 2005 m. gegužės 6 d. VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės vado įsakymu Nr. 2RN-26RN, patvirtinto Pagėgių rinktinės prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras“ I lygio grėsmė (Filtras – A), pagal kurią, siekiant sugriežtinti kertančių valstybės sieną asmenų bei transporto priemonių tikrinimą, išaiškinti galimus teroristus, pabėgusius iš įkalinimo įstaigų, kitus paieškomus ar įtartinus asmenis bei juos sulaikyti, aptikti neteisėtai gabenamus ginklus bei kitus draudžiamus arba ribojamus gabenti ar laikyti daiktus, kertantiems per sieną asmenims bei transporto priemonėms, privalo atlikti išsamų pasienio tikrinimą, netinkamai atliko savo pareigas.

Netinkamas G. B. pareigų atlikimas pasireiškė tuo, kad 2 val. 51 min. tikrindamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką vykstantį automobilį „P“, valst. Nr. XXX vairuojamą B. G., neapžiūrėjo automobilio salono, detaliai neapžiūrėjo automobilio bagažinės ir gabenamo krovinio, nesiėmė priemonių galimoms slėptuvėms, paslėptiems asmenims ar daiktams surasti, ir dėl to nenustatė, kad šiuo automobiliu yra gabenamos kontrabandinės prekės, t. y. 20 pakelių cigarečių „M“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 10 pakelių cigarečių „M“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 50 pakelių cigarečių „R“ be banderolių, 10 vnt. 0,5 l talpos butelių degtinės „O“ su Rusijos Federacijos banderolėmis ir 4 plastikinės talpyklos su 120 l dyzelino, bei apie šias kontrabanda gabenamas prekes neinformavo posto vyresniojo pareigūno.

Taip pat, G. B. 3 val. 02 min. tikrindamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką vykstantį automobilį „A“, valst. Nr. XXX, vairuojamą V. G., detaliai neapžiūrėjo automobilio salono, bagažinės ir gabenamo krovinio, nesiėmė priemonių galimoms slėptuvėms, paslėptiems asmenims ar daiktams surasti ir dėl to nenustatė, kad šiuo automobiliu yra gabenamos kontrabandinės prekės, t. y. 2 000 pakelių cigarečių „S“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 500 pakelių cigarečių „L“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 600 pakelių cigarečių „B“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 440 pakelių cigarečių „B“ su Rusijos Federacijos banderolėmis ir 160 pakelių cigarečių „J“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, ir apie šias kontrabanda gabenamas prekes neinformavo posto vyresniojo pareigūno.

Taip pat, G. B. 3 val. 05 min. tikrindamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką vykstantį automobilį „A“, valst. Nr. XXX, vairuojamą V. J., detaliai neapžiūrėjo automobilio salono, visiškai neapžiūrėjo bagažinės ir gabenamo krovinio, nesiėmė priemonių galimoms slėptuvėms, paslėptiems asmenims ar daiktams surasti ir dėl to nenustatė, kad šiuo automobiliu yra gabenamos kontrabandinės prekės, t. y. 2 984 pakeliai cigarečių „S“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 500 pakelių cigarečių „L“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 500 pakelių cigarečių „B“ su Rusijos Federacijos banderolėmis ir 2 talpyklos su 45 l dyzelino ir apie šias kontrabanda gabenamas prekes neinformavo posto vyresniojo pareigūno.

Tokiu būdu, minėtais automobiliais kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo pergabenta prekių už 4 847,23 Lt ir taip išvengta sumokėti 44 465 Lt mokesčių.

G. B. netinkamai atlikdamas savo pareigas, pažeidė: VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės vado 2008 m. birželio 27 d. patvirtinto Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos sargybų būrio vyresniojo pasieniečio pareigybės aprašymo Nr. 3-651, 5 punktą, pagal kurį pareigūnas privalo vykdyti patikimą valstybės sienos apsaugą, teisėtą asmenų ir transporto priemonių perleidimą per valstybės sieną, užkirsti kelią valstybės sienos pažeidimams, užtikrinti pasienio teisinį režimą paskirtoje vietoje; 2009 m. liepos 22 d. VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės vado pavaduotojo įsakymu patvirtintos Panemunės kelio pasienio kontrolės punkto Pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos 12.7., 12.8., 12.11. ir 12.12. papunkčių reikalavimus, kuriuose numatyta, kad pareigūnas privalo apžiūrėti transporto priemonę ir gabenamą krovinį, ypatingą dėmesį skirti vietoms, kur gali būti pasislėpę asmenys bei nustačius, kad transporto priemonėje yra slėptuvės ar kitos vietos, kur gali būti slepiami žmonės, daiktai, kontrabandinės prekės, pranešti posto pamainos vyresniajam ir muitinės pareigūnui; sulaikyti neteisėtai gabenamas sprogstamąsias, radioaktyviąsias, narkotines medžiagas, ginklus, kitus pavojingus daiktus ir medžiagas, o nustačius prekių ir krovinių gabenimo pažeidimus informuoti muitinės pareigūną ir posto pamainos vyresnįjį; 2005 m. gegužės 6 d. VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės vado įsakymu Nr. 2RN-26RN patvirtinto Pagėgių rinktinės prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras“ 8.1. papunkčio reikalavimus, kuriame numatyta, kad paskelbus I lygio grėsmę („Filtras A“), kertantiems valstybės sieną asmenims bei transporto priemonėms taikomas išsamus pasienio tikrinimas.

Šiais savo veiksmais pasienio pareigūnas G. B. sulaužė duotą priesaiką sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, pažemino pareigūno vardą, sudarė sąlygas asmenims nekliudomai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti kontrabanda prekes, sudarė sąlygas formuotis neigiamai visuomenės nuomonei apie valstybės sienos kontrolės nebuvimą, pareigūnų bejėgiškumą ir nebaudžiamumo toleravimą. Taip pat, sumenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kaip institucijos, atsakingos už valstybės sienos apsaugą ir jos kontrolę, autoritetą ir prestižą, dėl ko Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir valstybė – Lietuvos Respublika patyrė didelę neturtinę ir turtinę žalą.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Klaipėdos apygardos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų B. G., V. G., V. J. ir G. B. kaltės, jų įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso normas. Šioje byloje esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikacijos nenustatyta.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiškiančios, jog pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, atitinkančią baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką procesas reglamentuojamas BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimą, kaltinamojo asmens teisių užtikrinimą. Teisingumo vykdymas – išimtinė teismo kompetencija. Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normomis.

Pažymėtina, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl apeliantų išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Pažymima, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistųjų lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės bei nepatvirtina teismo šališkumo. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų B. G., V. G., V. J. ir G. B., liudytojų parodymus, rašytinę medžiagą ir daiktinius įrodymus, telefoninių pokalbių suvestines vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. Tačiau nuteistieji apeliaciniuose skunduose priešingai, vadovaujasi tik jiems palankiais įrodymais, juos vienpusiškai, atskirai ir selektyviai analizuoja, jų nesieja tarpusavyje ir su kitais objektyviais bylos duomenimis. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis savo forma bei turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nenustačius įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, nėra pagrindo pripažinti, jog pažeidus įrodymų vertinimo taisykles buvo pažeistos nuteistojo V. G. teisės į nekaltumo prezumpciją. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal nekaltumo prezumpcijos principą neaiškumai aiškinami kaltinamojo naudai tik tada, kai jų nepavyksta pašalinti išnaudojus visas galimybes, tuo tarpu nagrinėjamojoje byloje tokių neaiškumų nėra, nes visi prieštaravimai ir neaiškumai buvo įveikti pasitelkus įrodymų viseto teikiamą informaciją.

Apeliacinis teismas nurodo, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijimai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantai su nustatytomis aplinkybėmis nesutinka, ginčija veiksmus padarytus bendrininkų grupe ir neigia kaltę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaIsiais ir kaltės turinys yra atskleidžiamas ne tik kaltinamųjų parodymais, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje. Svarbu pažymėti, kad įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Be to, teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Kasacinės nutartys Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Nurodoma, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad iš anksto numatytas, detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų paskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Tai sudėtingesnės ir pavojingesnės bendrininkavimo formos – organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis).

Pirmosios instancijos teismo ištirtų ir nuosprendyje įvertintų įrodymų visuma patvirtina nuteistojo B. G., kaip iniciatoriaus (organizatoriaus) ir kitų bendravykdytojų, t. y. V. J. ir V. G., susitarimą ir tyčią padaryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje.

Remiantis liudytojų V. M., I. M., E. P., M. P., Ž. L., A. Ž., T. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, surašytais tarnybiniais pranešimais, matyti, kad buvo gauta išankstinė operatyvinė informacija, jog B. G. veikdamas kartu su kitais asmenimis, t. y. V. J. ir V. G., organizuoja automobiliais iš Rusijos Federacijos privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimą per Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos Panemunės pasienio kontrolės punktą, nepateikiant jų muitinės kontrolei. Siekiant sulaikyti nusikalstamą veiką vykdančius asmenis buvo surengta pasala ir vietovių stebėjimas, kurios metu pareigūnai tiesiogiai stebėjo ir sekė visus tris nuteistuosius nuo to momento, kai jie kirto Lietuvos Respublikos sieną (3 t., 104-106, 108-109, 110-112, 116-118, 119-121, 122-124, 113-115 b. l.; 7 t., 88-89, 90, 91 b. l.). Be to, iš 2010 m. spalio 4 d. daiktų apžiūros protokolo bei Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pateiktų duomenų matyti, kad B. G., V. J., V. G. automobiliais tiek išvyko į Rusijos Federaciją, tiek grįžo į Lietuvos Respubliką tik kelių minučių skirtumu (2 t., 85-99 b. l.; 5 t., 157-158 b. l.; 6 t., 30, 68-70 b. l.). Remiantis 2009 m. gruodžio 16 d. B. G. papildomu apklausos protokolu matyti, kad jis (B. G.) pasiūlė V. J. ir V. G. iš Rusijos Federacijos per Panemunės pasienio kontrolės punktą į Lietuvos Respubliką neteisėtai pravežti cigaretes su Rusijos Federacijos banderolėmis. Taip pat nurodė, kad dirba gera muitininkų pamaina, kuri labai mažai tikrina transporto priemones, todėl nebus sunku pravežti cigaretes ir už tai, pažadėjo po 100 Lt (5 t., 136 b. l.). Iš užfiksuotų telefoninių pokalbių suvestinių matyti, kad B. G. glaudžiai bendradarbiavo su muitinės ir Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais dirbančiais Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos Panemunės pasienyje (4 t., 3-5, 16-17, 18-24 b. l.). Iš 2009 m. spalio 23 d. užfiksuoto telefoninio pokalbio Nr. 1261 turinio matyti, kad B. G. tariasi su Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pareigūnu M. R., jog be eilės įleistų automobilį, kurį vairavo V. J. (4 t., 18 b. l.). 2009 m. gruodžio 11 d. ir 2009 m. gruodžio 14 d. telefoniniuose pokalbiuose Nr. 4453., Nr. 4586, B. G. tariasi su V. G. dėl vykimo į Rusijos Federaciją bei prašo, kad būtų į eilę įlesta mergina (4 t., 46-47 b. l.). Iš 2009 m. gruodžio 14 d. telefoninių pokalbių suvestinių Nr. 4589, Nr. 4591 turinio matyti, kad B. G. tariasi su asmeniu vardu M. dėl susitikimo Rusijos Federacijoje (4 t., 48 b. l.). Taip pat iš 2009 m. gruodžio 14 d. telefoninių pokalbių suvestinių Nr. 4625, Nr. 4627 turinio matyti, kad B. G. bendrauja su V. J. bei tariasi dėl įleidimo į eilę, tikslinasi kurioje vietoji ji stovi (4 t., 48 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad V. J. būdama Rusijos Federacijoje, siunčia trumpuosius pranešimus (SMS žinutes) B. G., klausia jo patarimo (2 t., 149 b. l.). Tuo tarpu, nuteistasis V. G. sulaikymo metu parašė ir išsiuntė pranešimą (SMS) savo tėvui V. G., kurioje nurodė, jog „jiems viskas“ (5 t., 113 b. l.).

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš užfiksuotų telefoninių pokalbių suvestinių matyti, kad nuteistieji įtardami, jog jų telefoniniai pokalbiai gali būti klausomi, kalba trumpiniais, nedetalizuoja savo veiksmų. Svarbu pažymėti, kad iš 2009 m. gruodžio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo bei 2010 m. sausio 27 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog V. J. ir V. G. automobiliuose buvo rastos vienodos nešiojamo radijo ryšio priemonės „W“ (1 t., 33-35 b. l.), o B. G. automobilyje rastas radijo stoties pakrovėjas „A: XXX, W“ (2 t., 45-48 b. l.), kas patvirtina, jog nuteistieji galėjo tarpusavyje bendrauti.

Teisėjų kolegijos nuomone, iš aukščiau paminėtų įrodymų, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, akivaizdu, kad tarp V. J., V. G. ir B. G. buvo susitarimas neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną gabenti prekes, nepateikiant jų muitinės kontrolei.

Atkreipiamas nuteistųjų dėmesys į tai, kad visiškai nebūtina asmeninė pažintis ar tiesioginis bendravimas su kitais vykdytojais. Glaudžių ryšių nustatymas nėra būtinas bendrininkų požymis. Svarbu tai, kad bendrininkas suvokia veikiantis ne vienas, o su kitais bendrininkais (vykdytojais). Remiantis aukščiau aptartomis aplinkybėmis matyti, kad tiek V. J., tiek V. G. pažinojo nusikalstamos veikos iniciatorių (organizatorių) B. G., kuris koordinavo nusikalstamos veikos veiksmus. Todėl, net ir nepažinodami ar nepalaikydami jokių ryšių tarpusavyje nuteistieji V. J. ir V. G., viską derino per nuteistąjį B. G. ir nedviprasmiškai suvokė, kad veikia ne po vieną, o su kitais bendrininkais (vykdytojais).

Apeliacinis teismas konstatuoja, kad aukščiau byloje įvertinti įrodymai ir nuteistųjų atlikti konkretūs veiksmai patvirtina, jog B. G., V. J. ir V. G. veikė tiesioginę tyčia, t. y. suvokė pavojingą šios nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi, tarp visų bendrininkų atliktų konkrečių veiksmų ir bendrai padarytos veikos yra priežastinis ryšys, nes kiekvienas iš jų atliko reikšmingus bendroje nusikalstamoje veikoje veiksmus (neteisėtai gabeno per valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus) ir norėjo taip veikti. Tai, kad nuteistųjų vairuojami automobiliai buvo sulaikyti skirtingose vietose bei juose buvo rastos skirtingų rūšių cigaretės, nepaneigia nuteistųjų kaltės.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistoji V. J. cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartį ir nurodo, jog net ir konstatavus, kad nusikalstamos veikos darymo metu asmuo buvo toje vietoje, tačiau neturint kitų šiai aplinkybei nustatyti reikšmingų duomenų, neįmanoma visiškai patikimai nuspręsti, jog tas asmuo tyčia ar dėl neatsargumo tuo metu atliko nusikalstamą veiką.

Apeliacinis teismas pažymi, kad precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad aiškinantis tikrąją teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau buvo pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Precedentu privalu vadovautis tik toje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėmis. Kitaip tariant, panašia pripažinta byla, kurioje teismo sprendimas sutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinė nutartis (Nr. 2K-279/2008), kuria remiasi apeliantė, nėra nei analogiška, nei iš esmės panaši į nagrinėjamą bylą. Šioje nutartyje, kuria buvo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, buvo konstatuoti BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai, nes teismai nepagrįstai rėmėsi Odorologinio tyrimo rezultatais. Nagrinėjamojoje byloje tokių pažeidimų nėra padaryta.

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji V. G., V. J. ir V. G. nurodo, kad liudytojų V. M., M. P., E. P., Ž. L., A. Ž., I. M., T. P., E. D., R. S., V. B., G. A. parodymai yra nekonkretūs, melagingi, prieštaringi kitai baudžiamosios bylos medžiagai.

Pažymėtina, kad, ar šie apeliantų skunduose nurodyti liudytojų parodymai yra patikimi, nustatoma tik išanalizavus jų gavimo tvarką, palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių, t. y. įvertinus kiekvieną iš jų atskirai ir visą įrodymų visumą.

Apeliacinis teismas konstatuoja, kad liudytojų V. M. (3 t., 104-105 b. l.; 7 t. 88 b. l.), M. P. (3 t., 116-117 b. l.; 7 t., 89 b. l.), E. P. (3 t., 110-111 b. l.; 7 t., 90 b. l.), Ž. L. (3 t., 119-120 b. l.; 7 t., 90 b. l.), A. Ž. (3 t. 122-123 b. l.; 7 t., 91 b. l.), I. M. (3 t., 108-109 b. l.; 7 t., 96 b. l.), T. P. (3 t., 113-114 b. l.; 7 t., 90 b. l.), E. D. (3 t., 125 b. l.), R. S. (3 t., 127-128 b. l.; 7 t., 91 b. l.), V. B. (3 t., 147-150 b. l.; 7 t., 92 b. l.), G. A. (3 t., 157-159 b. l.; 7 t., 92, 159 b. l.) parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu buvo įvertinti visų kitų bylos duomenų kontekste, ir nenustačius jų parodymų melagingumo, prieštaringumo ar nenuoseklumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi pagrindžiant apeliantų kaltę. Be to, byloje nenustatyta, kad liudytojas M. P. ar kiti aukščiau minėti liudytojai būtų kaip nors suinteresuoti bylos baigtimi ir sakytų netiesą, t. y. leistų abejoti jų parodymų patikimumu. Todėl Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti dėl pirmosios instancijos teismo teisėjų, vertinusių įrodymus, vidinio įsitikinimo, pagrįsto išsamiu, nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Nuteistoji V. J. neigdama savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, skunde nurodo, kad liudytojais apklausti Panemunės pasienio kontrolės pareigūnai skirtingai parodė apie automobilių važiavimo eiliškumą: vieni jų teigė, kad pirmas automobilis važiavo „A“, kiti – kad, automobilis „A“.

Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje liudytojai Ž. L. ir A. Ž. nurodė, kad pirmas važiavo automobilis „A“, o antras – „A“, tačiau panaudojus priverstinio stabdymo priemonę „ežį“, pastebėjo, jog automobilio „A“ vairuotojas padidino greitį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir aplenkė automobilį „A“ (3 t., 119-120, 122-123 b. l.; 7 t., 90-91 b. l.). Liudytojai E. P. ir I. M. taip pat parodė, kad priekyje važiavęs pareigūnų ekipažas persekiojo pirmąjį automobilį „A“, kurį vairavo V. G., o jų ekipažas 50 m atstumu sulaikė antrąjį automobilį „A“, kurį vairavo V. J. (3 t., 110-111,108-109 b. l.; 7 t., 90, 96 b. l.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į šių liudytojų parodymus, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu, nes visi liudytojai patvirtino, jog pirmas buvo sustabdytas automobilis „A“, o antras – „A“. Be to, Apeliacinio teismo nuomone, teisingam bylos išsprendimui neturi reikšmės tai, ar važiavo pirmas automobilis „A“ ar „A“, nes tai nei patvirtina, nei paneigia esminių bylos aplinkybių.

Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai nurodoma, kad byloje nebuvo pateikti vaizdo įrašai. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 290 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymų tyrimo metu teisme gali būti perklausomi, peržiūrimi garso ir vaizdo įrašai, kurie buvo pateikti atliekant ikiteisminio tyrimo metu. Remiantis bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos vado pavaduotojas R. S. pateikė kompaktinį vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, jog 2009 m. gruodžio 15 d. 3 val. 02 min. V. G. automobiliu „A“, 3 val. 05 val. V. J. automobiliu „A“ ir 2 val. 51 min. B. G. automobiliu „P“ vyksta iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Panemunės pasienio kontrolės punktą (2 t., 84-101 b. l.). Iš Klaipėdos apygardos teismo teisiamojo posėdžio 2011 m. gruodžio 28 d. protokolo matyti, kad posėdžio metu buvo pagarsinti ir peržiūrėti vaizdo įrašai, esantys kompaktiniame diske, o proceso dalyviai nepareiškė jokių papildomų prašymų (7 t., 110-111 b. l.). Remiantis šia bylos medžiaga, matyti, kad priešingai negu tvirtinama apeliaciniuose skunduose, buvo pateikti ir peržiūrėti vaizdo įrašai, kurie atitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų sampratą, o pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, jais pagrįstai vadovavosi.

Nuteistoji V. J. skunde prašo atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi pasienio pareigūno V. M. surašytu 2009 m. gruodžio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, nes jis surašytas neteisingai bei prieštarauja liudytojų parodymams.

Apeliacinis teismas pažymi, kad apeliantė iš esmės pateikia tik savo subjektyvius samprotavimus dėl to, kaip jos nuomone, turėjo būti vertinami byloje pateikti duomenys. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jei kaltininkui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios.

Svarbu pažymėti, kad BPK 96 straipsnyje nustatyta, jog apžiūros, kratos, poėmio, parodymų patikrinimo vietoje ir kitų proceso veiksmų protokolai yra dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Įvykio vietos apžiūra yra ikiteisminio tyrimo veiksmas, o jos metu rasti daiktai, kuriuos būtina tirti, kaip patvirtina teismų praktika, paimami apie tai nurodant protokole, t. y. nurodoma, iš kur ir kokie daiktai buvo paimami. Iš bylos medžiagos matyti, kad Pagėgių rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. M. surašytame 2009 m. gruodžio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyti visi reikalingi duomenys. Taip pat, jame užfiksuoti apžiūrėti automobiliai, juose rasti ir paimti daiktai, apžiūros metu naudotos techninės priemonės (fotografuota) ir pan. (1 t., 33-35 b. l.). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareigūnas V. M. surašydamas įvykio vietos apžiūros protokolą, nepateikė jokių specialių žinių reikalaujančių paaiškinimų ar išvados. Bylos medžiaga patvirtina, kad visi įvykio vietos apžiūros protokole rasti daiktai (prekės) buvo pateikti detalesnei apžiūrai Klaipėdos teritorinei muitinei (2 t., 71-72, 81, 83 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, 2009 m. gruodžio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolas atitinka jam keliamus įstatymų reikalavimus, todėl jis teisėtai pripažintas leistinu įrodymu, kuriuo pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir vertino kontekste su kitais įrodymais bei vadovavosi spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimus.

Apeliacinės instancijos teismas nepagristais laiko nuteistųjų B. G., V. J. ir V. G. skunduose išdėstytus argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi telefoninių pokalbių išklotinėmis.

Remiantis teismų praktika svarbu pažymėti, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai grindžiami duomenimis gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo pirmiausia patikrinti ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti (Kasacinės nutartys Nr. 2K-526/2008; Nr. 2K-273/2009).

Iš byloje esančio 2009 m. gruodžio 28 d. techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolo matyti, kad Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas V. M., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos 10 straipsnio nuostatomis, siekiant gauti duomenų apie galimos nusikalstamos veikos požymius, pagal Klaipėdos apygardos teismo laikinai einančio Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas Zigmo Pociaus 2009 m. spalio 8 d. nutartį Nr. S1-739 RN, kuria buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, kontroliavo telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją bei darė įrašus dėl B. G. galimos nusikalstamos veikos darymo, siekiant surinkti pakankamai duomenų, leidžiančių patraukti baudžiamojon atsakomybėn B. G. bei kitus nusikalstamos veikos bendrininkus (4 t., 2, 53 b. l). Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio nuostatomis, bei atsižvelgiant į tai, kad byloje turi būti operatyvinių veiksmų atlikimo teisinis pagrindas – teismo nutartis ar išrašas iš jos, buvo išslaptintas Klaipėdos apygardos prokuratūros 2009 m. spalio 8 d. teikimas dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka (4 t., 51 b. l) bei Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis Nr. S1-739, kuria buvo sankcionuota slapta B. G. telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė bei jos fiksavimas telefonu, kurio abonento Nr. XXXXX, laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 8 d. iki 2010 m. sausio 8 d. (4 t., 53 b. l.). Byloje liudytoju apklaustas V. M. ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje parodė, kad 2009 m. rugsėjo mėnesį vykdant operatyvinius veiksmus buvo gauta operatyvinė informacija, kad B. G. galimai vykdo nusikalstamą veiką, t. y. per Panemunės pasienio kontrolės punktą organizuoja privalomų pateikti muitinei prekių gabenimą, nepateikdamas jų muitinės kontrolei. Todėl B. G. atžvilgiu buvo pradėtas detalesnis tyrimas, t. y. jo telefoninių pokalbių kontrolė pagal Klaipėdos apygardos teismo sankcionuotą nutartį, kurios metu buvo nustatyta, jog B. G. palaiko ryšius su V. J. ir V. G. Be to, atliekant telekomunikaciniais ryšiais gaunamos informacijos kontrolę buvo gauta operatyvinė informacija, kad 2009 m. gruodžio 14 d. 23 val., B. G., V. J. ir V. G. susitarę įvažiavo į Rusijos Federaciją, kad pargabentų kontrabandines cigaretes į Lietuvos Respubliką. Gauta operatyvinė informacija patvirtino pirminę informaciją ir 2009 m. gruodžio 15 d. 3 val. buvo vykdoma informacijos realizacija, t. y. sustabdyti B. G., V. J. ir V. G. automobiliai, kuriuose buvo rasta įvairių rūšių cigarečių (3 t., 107-105 b. l.; 7 t., 88 b. l.). Šios aplinkybės įrodo, kad gauta operatyvinė informacija visiškai pasitvirtino.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš aukščiau aptartų duomenų matyti, jog pareigūnai iš anksto gavo operatyvinės informacijos apie B. G. planuojamą nusikalstamą veiką, todėl siekdami nustatyti visus nusikalstamų veikų padaryme dalyvaujančius asmenis ir atskleisti planuojamą padaryti nusikalstamą veiką, atliko Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme numatytus veiksmus, kurie buvo sankcionuoti nepažeidžiant šiame įstatyme nustatytos sankcionavimo tvarkos, t. y. B. G. telefoninių pokalbių buvo klausomasi dar nepradėjus dėl jo ikiteisminio tyrimo. Taigi, telefoninių pokalbių suvestinės, kaip įrodymų šaltinis buvo gauti įstatymų nustatyta tvarka, jos patvirtino bylai reikšmingas aplinkybes, įvertintos pagal kitų bylos duomenų, t. y. liudytojų, iš dalies pačių nuteistųjų parodymais bei kita bylos medžiaga, atitiko įrodymams keliamus leistinumo, patikimumo reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino šiuos duomenis bylos aplinkybių kontekste ir siejo su kitais byloje surinktais įrodymais.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija kritiškai vertina nuteistosios V. J. apeliacinio skundo argumentus, kad ji tik Lietuvos Respublikos teritorijoje vežė kontrabandines cigaretes, kurias jai į automobilio bagažinę sudėjo nepažįstamas asmuo už muitinės bei nuteistojo B. G. skundo argumentus, jog jo automobilyje rastos cigaretės, degalai ir alkoholiniai gėrimai buvo atvežti iš Rusijos Federacijos per kelis kartus. Teisėjų kolegijos manymu, tokios nuteistųjų pateiktos versijos laikytinos gynybinėmis pozicijomis, siekiant tokiu būdu sušvelninti savo teisinę padėtį, kadangi jų nepatvirtina byloje ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymai.

V. J. skundo teiginiai dėl jos veikos atitikimo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiams, taip pat nėra pagrįsti, nes šiuo atveju cigaretės buvo kontrabandos dalykas, kurio vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, o V. J. – šios kontrabandos dalyvis.

Apeliantas B. G. skunde prašo atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BK 72 straipsnio nuostatomis, neteisėtai konfiskavo automobilį „P“, nes automobilis priklauso jo sutuoktinei.

Apeliacinis teismas pažymi, kad turto konfiskavimo pagrindai nustatyti BK 72 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismų praktikoje BK 72 straipsnio 2 dalies prasme nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamą veiką. Teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti. Nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas (pavyzdžiui, transporto priemonė, kurioje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui paslėpti) arba toks turtas, be kurio panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas būtų labai apsunkintas (pavyzdžiui, transporto priemonė, panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas), taip pat kai kurių nusikalstamų veikų dalykas (Kasacinės nutartys Nr. 2K-500/2010, Nr. 2K-24/2011, Nr. 2K-237/2011). Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (CK 3.124 straipsnis).

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad nuteistasis B. G. automobiliu „P“, valst. Nr. XXX kuris priklauso jam ir jo sutuoktinei G. G. bendrosios nuosavybės teise (7 t., 72 b. l.), neteisėtai kontrabanda gabeno prekes, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą. Taigi akivaizdu, kad be transporto priemonės panaudojimo nusikalstamo dalyko – prekių – gabenimas būtų neįmanomas. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo B. G. automobilį „P“, valst. Nr. XXX, kuriuo jis neteisėtai kontrabanda gabeno prekes, pripažino nusikaltimo padarymo priemone ir ją konfiskavo. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo B. G. atžvilgiu BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos buvo pritaikytos tinkamai.

Dėl nuteistojo G. B. apeliacinio skundo argumentų

Apeliaciniame skunde nuteistasis G. B. tvirtina, kad pagal BK 229 straipsnį nuteistas nepagrįstai, todėl prašo jį išteisinti.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad BK 229 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens nusikalstamą neveikimą, kuris pasireiškia savo pareigų neatlikimu ar netinkamu atlikimu dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, neatlikimas, nepasinaudojimas savo teisėmis, kurias suteikia teisės aktai, o netinkamas savo pareigų atlikimas yra pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai, tai irgi iš esmės teisės aktų reikalavimų nevykdymas savo darbinėje veikloje, t. y. neveikimas. Kadangi BK 229 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, veika laikoma baigtu nusikaltimu tik kilus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Visais atvejais savo tarnybos pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas – tai nevykdymas pareigos, kuri priklauso valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kompetencijai. Be to, tarnybos pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu. Pažymėtina ir tai, kad BK 229 straipsnis numato atsakomybę tik esant neatsargiai kaltei, kuri gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstam nerūpestingumu. Šios neatsargumo rūšys nesiskiria savo pavojingumu, todėl neturi esminio skirtumo sprendžiant bausmės skyrimo klausimus. Esant nusikalstamam pasitikėjimui, asmuo supranta, kad jo pasirinktas tarnybos pareigų vykdymo būdas yra neteisėtas ir gali sukelti pavojingų pasekmių, tačiau savo rizikingo elgesio nekeičia ir lengvabūdiškai tikisi, jog yra aplinkybių, kurios neleis kilti žalingoms pasekmėms. Tuo tarpu nusikalstamas nerūpestingumas pasireiškia tuo, kad asmuo, konkrečiai nenumatydamas pavojingų pasekmių ignoruoja visuomenės interesus, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ir profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad baudžiamajame įstatyme vartojama sąvoka „turėjo“ apibūdinama objektyviais kriterijais ir pateikia konkrečios situacijos vertinimą bei pareigą numatyti savo veikos pavojingus padarinius, tuo tarpu sąvoka „galėjo“ reiškia subjektyvias asmens savybes, kurių dėka asmuo turi realią galimybę numatyti pavojingus savo veikos padarinius.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pagal Pagėgių rinktinės vado 2008 m. birželio 27 d. patvirtintą Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos sargybų būrio vyresniojo pasieniečio pareigybės aprašymą, pasienietis privalo gerai žinoti ir vadovautis darbe Lietuvos Respublikos įstatymais, tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, Vidaus reikalų ministro norminiais dokumentais, reglamentuojančius valstybės sienos apsaugą, taip pat kitais teisės aktais, susijusiais su tarnybos ir vidaus reikalų statutinių įstaigų veikla, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu ir kitais aktais, reglamentuojančiais įslaptintos informacijos panaudojimą ir apsaugą, Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis bei vykdyti patikimą valstybės sienos apsaugą, teisėtą asmenų ir transporto priemonių praleidimą per valstybės sieną, užkirsti kelią valstybės sienos pažeidimams, užtikrinti pasienio teisinį režimą paskirtoje veikimo teritorijoje (2 t., 125 b. l.). Pagal Panemunės kelio pasienio kontrolės tikrinimo posto darbo instrukciją, patvirtintą Pagėgių rinktinės vado 2009 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 3-436, pareigūnas turintys įgūdžių tikrinant asmenų, transporto priemonių, daiktų (prekių) dokumentus, praleidimo per valstybės sieną tvarką bei žinantys transporto priemonių kėbulo konstrukcijas, privalo kartu su muitinės pareigūnu apžiūrėti transporto priemonę ir gabenamą krovinį, ypatingą dėmesį skirti vietoms, kur gali būti pasislėpę asmenys (12.7 punktas), nustačius, jog transporto priemonėje yra slėptuvės ar kitos vietos kur gali būti slepiami daiktai, kontrabandines prekes ir pan., pranešti posto pamainos vyresniajam ir muitinės pareigūnui (12.8 punktas), taip pat sulaikyti neteisėtai gabenamas sprogstamąsias, radioaktyvias, narkotines medžiagas, ginklus, kitus pavojingus daiktus ir medžiagas (12.11 punktas) bei nustačius prekių ir krovinių gabenimo pažeidimus, informuoti muitinės pareigūną ir posto pamainos vyresnįjį (12.12 punktas) (2 b. l. 105-115 b. l.). Be to, pagal Pagėgių rinktinės prevencinių saugumo priemonių planą „Filtras“, patvirtintą Pagėgių rinktinės vado 2005 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. XXX, paskelbus I lygio signalą „Filtras A“, pareigūnai privalo išsamiai tikrinti asmenis bei transporto priemones kertančius valstybės sieną (8.1 punkto 1 dalis) (2 t., 130, 134 b. l.). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad G. B. su pareigine instrukcija bei aukščiau nurodytais norminiais aktais, specialiais reikalavimais kuriais reikia vadovautis atliekant savo pareigas, buvo supažindintas ir žinojo savo funkcijas bei pareigas, tačiau jas pažeidė netinkamai atlikdamas savo pareigas.

Netinkamas G. B. pareigų atlikimas pasireiškė tuo, kad 2009 m. gruodžio 15 d., 2 val. 51 min., 3 val. 02 min., 3 val. 05 min., tikrindamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką vykstančius automobilius „P“, valst. Nr. XXX vairuojamą B. G., „A“, valst. Nr. XXX, vairuojamą V. G., „A“, valst. Nr. XXX, vairuojamą V. J., neapžiūrėjo automobilių salono, detaliai neapžiūrėjo automobilių bagažinių ir gabenamų krovinių, nesiėmė priemonių galimoms slėptuvėms, paslėptiems asmenims ar daiktams surasti, ir dėl to nenustatė, kad šiais automobiliais buvo gabenamos kontrabandinės prekės (cigaretės) už 4 847,23 Lt bei apie šias, kontrabanda gabenamas prekes, neinformavo posto vyresniojo pareigūno. Dėl šių netinkamų pareigų atlikimo G. B. pažemino pareigūno vardą, sudarė sąlygas asmenims nekliudomai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti kontrabandą, sumenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kaip institucijos, atsakingos už valstybės sienos apsaugą ir jos kontrolę, autoritetą ir prestižą, dėl ko Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir valstybė – Lietuvos Respublika patyrė didelę neturtinę ir turtinę žalą.

Apeliacinis teismas pažymi, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai-psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir objektyviuosius (išorinius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos darant, padėtį ir pan.

Tai, kad G. B. pažemino pareigūno vardą, sudarė sąlygas asmenims nekliudomai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti kontrabandą, sumenkino Valstybės sienos apsaugos autoritetą ir prestižą, dėl ko valstybė patyrė didelę turtinę žalą, įrodo dokumentų pateikimo protokolai, liudytojo parodymai, dokumentai, vaizdo įrašas ir pan. Iš bylos medžiagos kad Klaipėdos apygardos teismas kruopščiai analizuodamas ir sugretinęs visus faktinius duomenis, kurių šaltiniai buvo 2009 m. gruodžio 15 d., 2010 m. spalio 4 d. dokumentų pateikimo protokolai su nurodyta vaizdo medžiaga (2 t., 84-101), Valstybinės sienos apsaugos tarnybos įsakymai (2 t., 126, 127, 130, 131 b. l.), Pasienio tikrinimo posto darbo instrukcija (2 t., 115 b. l.), Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos sargybų būrio vyresniojo pasieniečio pareigybės aprašymas (2 t., 125 b. l.), 2009 m. gruodžio 14 d. Pasienio tikrinimo posto tarnybinis žiniaraštis (2 t., 117-120 b. l.), 2009 m. gruodžio 9 d. faksograma (2 t., 121 b. l.), liudytojo R. S. parodymai (3 t., 127-128 b. l.; 7 t., 91-92 b. l.), kurie tinkamai atskleidė nuteistojo G. B. nusikalstamą veiką.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje esančių faktinių duomenų pakanka nuteistojo kaltei nustatyti ir paneigti G. B. gynybą, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, nepadarė.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija kritiškai vertina nuteistojo G. B. apeliacinio skundo argumentus, kad nei Pagėgių rinktinės prevencinių saugomu priemonių plano „Filtras“ reikalavimuose, nei kituose teisės aktuose nėra reglamentuojama, kaip turėtų būti atliktas transporto priemonės tikrinimas, esant įvestai priemonei „Filtras“. Remiantis iš byloje pateikto Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos rašto matyti, kad 2009 m. gruodžio 9 d. Pagėgių rinktinės Sienos apsaugos skyriaus faksograma Nr.(21/22)-27-1425 buvo paskelbtas „FiltrasA“, kurio metu pagal 2005 m. gegužės 6 d. Pagėgių rinktinės vado patvirtintą įsakymą ir planą Nr. 2RN-26RN „Dėl Pagėgių rinktinės prevencinių saugomo priemonių plano „Filtras“, taikomas išsamus patikrinimas kertantiems valstybės sieną asmenims bei transporto priemonėms. Išsamus patikrinimas, kuris apima ir transporto priemonių tikrinimą, reglamentuojamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu patvirtintoje Pasienio tikrinimo tvarkoje (2 t., 102-104, 134 b. l.).

G. B. skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog automobilių salonų apžiūrą atliko per trumpai, taip pat yra nepagrįsti ir prieštarauja bylos medžiagai. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos vado pavaduotojas R. S. pateikė kompaktinį vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, jog 2009 m. gruodžio 15 d. G. B. tikrindamas automobilius vykstančius iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką, užtruko po vieną sekundę, t. y. laikotarpiu nuo 03:00:47 val. iki 03:00:48 val., tikrino V. G. vairuojamą automobilį „A“; laikotarpiu nuo 03:02:52 val. iki 03:02:53 val. tikrino V. J. vairuojamą automobilį „A“; o 02:49:26 val. tikrino B. G. vairuojamą automobilį „P“ (2 t., 85-101 b. l.). Liudytojas R. S. pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, kad G. B. netinkamai tikrino automobilius ir tam skyrė labai mažai laiko (7 t., 91-92 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės patvirtina G. B. aplaidų pareigų vykdymą.

Apeliantas skunde išdėsto savo abejones dėl automobilių salonuose ir bagažinėse vežamų cigarečių kiekio akivaizdaus pastebėjimo. Apeliacinio teismo manymu, tokios G. B. pateiktos versijos laikytinos gynybinėmis pozicijomis, siekiant tokiu būdu sušvelninti savo teisinę padėtį, kadangi ištirtais įrodymais neginčytinai nustatyta, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje automobiliai: „A“ vairuojamas V. G., „A“ vairuojamas V. J. ir „P“ vairuojamas B. G. buvo sulaikyti tik dėl to, kad jie nebuvo tinkamai tikrinami Panemunės kelio pasienio kontrolės punkte ir kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo pergabenti kroviniai.

Pažymėtina tai, kad per postą vykusios transporto priemonės nesukėlė įtarimų šalia stovėjusiems muitinės pareigūnams, G. B. veikos teisiniam įvertinimui tai įtakos neturi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp G. B. tarnybos pareigų neatlikimo ir kilusių pasekmių yra priežastinės ryšys, nes tarnybos pareigų neatlikimas objektyviai, dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytos veikos vertinimu ir kvalifikavimu pagal BK 229 straipsnį. Tai, kad G. B. sąžiningai ir ilgai dirbo, turėjo sveikatos problemų, pasienio poste buvo organizuojamas netinkamas darbo organizavimas, didelis darbo krūvis, kitų pareigūnų kompetencijos stoka, neturi reikšmės įrodymų vertinimui ir veikos kvalifikavimui. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis G. B. kreipėsi į darbovietės administraciją dėl netinkamų darbo sąlygų ar jo organizavimo, per didelio darbo krūvio ir dėl to pablogėjusios sveikatos.

Dėl bausmių skyrimo

Apeliacinis teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas byloje kiekvienam nuteistajam skirdamas bausmes jas individualizavo tinkamai, atsižvelgė į visas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji B. G., V. J., V. G. ir G. B. neginčija jiems paskirtų bausmių pagrįstumo ir jų dydžių. Pažymėtina, kad visiems nuteistiesiems paskirtos švelniausios bausmės – baudos.

Klaipėdos apygardos teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nuteistiesiems pagrįstai paskyrė teisingas bausmes. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems V. J., B. G. ir V. G. padarė techninę klaidą ir nurodė, jog nuteistieji veikė ne bendrininkų grupe, bet organizuota grupe. Todėl Apeliacinis teismas šią klaidą ištaiso ir konstatuoja, kad nuteistųjų V. J., B. G. ir V. G. atsakomybę sunkina viena aplinkybė, t. y. kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įvertino nuteistųjų kaltės formą – tyčią, atsižvelgė į V. J., V. G., B. G. asmenybes.

Klaipėdos apygardos teismas skirdamas bausmę nuteistajam G. B. taip pat pagrįstai įvertino tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką numatytą BK 229 straipsnyje padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę (neteistas, puikiai charakterizuojamas) bei į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.

Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų (BK 54 straipsnio 2 dalis). V. J., V. G., G. B. ir B. G. paskirtos bausmės atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisingos ar per griežtos ir jų švelninti nėra pagrindo, nes užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų V. J., B. G., V. G., G. B. apeliacinius skundus atmesti.