Utenos apylinkės teismo sprendimas

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. S., jo atstovui advokato padėjėjui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei J. W. (K.) dėl nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. S., notarė Daiva Sabaliauskienė, ir pagal atsakovės J. W. (K.) priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl tarpininkavimo paslaugų sutarties 7 punkto pripažinimo negaliojančiu ab initio ir nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. S., notarė Daiva Sabaliauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti 2018 m. rugpjūčio 24 d. tarpininkavimo paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 7 punktą nesąžiningu ir negaliojančiu ab initio.

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.

Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė pateikė į bylą kitas Tarpininkavimo sutartis, kuriose punktas dėl komisinio mokesčio nutraukiant sutartį vienašališkai tiek yra įtrauktas, tiek jo nėra. Taigi, ieškovės politika yra tokia, kad klientai turi galimybę derėtis dėl sutarčių sąlygų ir į jų nuomonę bei pageidavimus atsižvelgiama. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė turėjo visas galimybes ir pakankamai laiko susipažinti su Sutarties sąlygomis, tarpininkavimo įmonės atstovas su ja bendravo geranoriškai atsakydamas į visus iškilusius klausimus, todėl atsakovė suprato, kokią Sutartį pasirašo, kokie yra šalių įsipareigojimai pagal ją bei Sutarties vienašališko nutraukimo pasekmės, ir tokios Sutarties sąlygos pasirašymo momentu ją tenkino ir buvo priimtinos. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Sutarties 7 punkte numatyta sąlyga buvo atsakovei primesta stipresniosios Sutarties šalies ir negalėjo būti derinama.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo dėl Sutarties 7 punkto pripažinimo negaliojančiu ab initio, todėl jis atmestinas.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės 1 210 EUR ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos.

Atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad paslaugos jai buvo teikiamos netinkamai ir neprofesionaliai, neatitiko jos lūkesčių. Be to, Sutarties 7 punkte numatytas vienašališko Sutarties nutraukimo atveju sumokamas komisinis mokestis yra beveik tokio dydžio, kaip mokestis, kurį ji turėtų sumokėti brokeriui pilno Sutarties įvykdymo atveju.

Šalių sudarytos Sutarties dalykas yra tarpininkavimo paslaugų teikimas – Buto pirkėjų paieška. Atlygintinų paslaugų sutarčių, kurių kategorijai priskirtini ir tarpininkavimo atvejai, kaip ir bet kokiais kitais pagrindais atsirandančių prievolių vykdymo principai yra išdėstyti CK 1.5 straipsnyje, 6.38 straipsnyje, 6.158 straipsnyje, 6.200 straipsnyje, 6.718 straipsnio 1 dalyje, t.y. visos sutartys turi būti vykdomos sąžiningai, šalims bendradarbiaujant ir kooperuojantis.

Byloje nustatyta, jog sudarius Sutartį ieškovė, atstovaujama trečiojo asmens, ėmėsi veiksmų įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Buvo išimtas išrašas iš VĮ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės apie tai, kam priklauso butas, padarytos buto nuotraukos. Duomenys apie parduodamą butą patalpinti į „Capital Realty“ duomenų bazę ir į internetinį puslapį www.aruodas.lt, suderinus su buto nuomininku kelis kartus buvo organizuojami buto pristatymai potencialiems pirkėjams. Todėl teismo vertinimu, ieškovė sutarties sąlygą - savo pastangomis ir pasirinktomis priemonėmis ieškoti pardavinėto turto pirkėjų - įvykdė. Taip pat nustatyta, kad vieni potencialių pirkėjų pasiūlė atsakovei priimtiną buto kainą – 44 000 EUR. Iš šalių susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovę taip pat labai pradžiugino faktas, jog tai jos buvę kaimynai, ji buvo labai patenkinta, kad butas atiteks būtent šiems pirkėjams. 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo parengta ir pasirašyta preliminari buto pirkimo – pardavimo sutartis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, jog antroji sutarties sąlyga – surasti turto pirkėją – taip pat ieškovės ir jos atstovo trečiojo asmens buvo įvykdyta tinkamai.

Nagrinėjamu atveju, ieškovei savo pastangomis ir pasirinktomis priemonėmis suradus turto pirkėją, tarpininkavimo paslaugų teikimas nesibaigė ir turėjo būti tęsiamas iki tinkamo pirkimo – pardavimo sutarties įforminimo. Sandorio tvirtinimas pas notarą buvo numatytas 2018 m. rugsėjo 24 d., tačiau sandoris neįvyko dėl to, jog paaiškėjo, kad parduodamas butas atsakovės įgytas santuokos metu ir nepaisant to, kad buvęs sutuoktinis ½ buto dar iki santuokos nutraukimo buvo padovanojęs jo su atsakove dukrai R. K., notarei nebuvo pateikta duomenų, kad likusi ir atsakovės vardu registruota ½ buto priklauso jai asmeninės nuosavybės teise.

Pažymėtina, jog šalių paaiškinimais nustatyta, kad potencialūs pirkėjai buvo suinteresuoti įsigyti nekilnojamąjį turtą, preliminarios sutarties galiojimo terminas nebuvo dar pasibaigęs, be to, pirkėjai nereikalavo kompensacijų bei buvo pasiruošę laukti, kiek prireiks, kol bus sutvarkyti visi formalumai. Nors atsakovė teigia, kad ieškovė ir trečiasis asmuo, būdami savo srities profesionalai, privalėjo numatyti, kad dėl to, jog butas įgytas santuokos metu, gali kilti tam tikrų neaiškumų, tačiau teismo vertinimu, kadangi VĮ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše buto savininkėmis buvo nurodytos atsakovė ir jos dukra, pati atsakovė patikino juos, kad butas priklauso tik jai ir dukrai, ieškovė, atstovaujama trečiojo asmens, neturėjo pagrindo numatyti ir suprasti, kad sandoris gali būti nepatvirtintas. Be to, vertinant visą susidariusią situaciją ir šalių elgesį, teismas prieina išvados, jog pirkimo – pardavimo sandoris realiai galėjo būti užbaigtas, tik tam prireiktų atlikti tam tikrus papildomus veiksmus. Jei atsakovė nenutrauktų bendravimo su ieškove ir trečiuoju asmeniu bei, kaip planavo, pasirašytų įgaliojimą savo dukrai atlikti veiksmus, susijusius su turto pardavimu, atsižvelgiant į ieškovės ir trečiojo asmens pastangas bei potencialių pirkėjų poziciją, buto pirkimo – pardavimo sutartis galėjo būti patvirtinta vėliau, po to kai būtų sutvarkyti teisiniai aspektai, susiję su nuosavybės pripažinimo asmenine. Taigi, ieškovė, atstovaujama trečiojo asmens, buvo sąžininga ir jos kaltė nėra tokio laipsnio, kad teigti, jog būtent dėl netinkamo paslaugų teikimo Sutartis nebuvo iki galo įvykdyta.

CK 6.721 straipsnyje numatyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.

Atsakovė pareiškė Sutartį nutraukianti vadovaujantis CK 6.217 straipsniu, tai yra dėl Sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, kas yra esminis sutarties pažeidimas. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, į ką turi būti atsižvelgta nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne: 1) ar nukentėjusioji šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3 ) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiajai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė iš esmės gavo paslaugą – ieškovė, atstovaujama trečiojo asmens, ieškojo ir rado pirkėjus parduodamam butui, buvo pasirašyta preliminari sutartis; nėra duomenų, kad Sutartis pagal savo prigimtį ir sąlygas reikalavo itin griežto prievolės sąlygų laikymosi; ieškovė ir trečiasis asmuo neturėjo tyčios neįvykdyti Sutarties, taip pat nenustatyta, kad jie elgėsi ypatingai neapdairiai ir nerūpestingai, nesilaikydami nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų; kaip jau buvo paminėta, sandoris realiai galėjo būti užbaigtas – patvirtintas notaro, tik tam reikėjo atlikti papildomus veiksmus. Taigi, teismas daro išvadą, kad nebuvo pagrindo nutraukti Sutartį vadovaujantis CK 6.217 straipsnio nuostatomis, todėl laikytina, kad Sutartis nutraukta vadovaujantis CK 6.721 straipsniu ir Sutarties 7 punktu, pagal kurį klientas turi teisę bet kada vienašališkai nutraukti Sutartį, sumokėjęs paslaugų teikėjui 1 000 EUR (+PVM) komisinį mokestį.

Vertinant realiai suteiktų paslaugų apimtį – iš esmės liko tik paskutinis etapas – sandorio patvirtinimas pas notarą; šalių elgesį po to, kai paaiškėjo apie iškilusias problemas; sandorio užbaigimo realumo laipsnį; komisinio mokesčio sėkmingo Sutarties įvykdymo atveju dydį – 1 452 EUR, konstatuotina, kad ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti 1 210 EUR komisinį mokestį ir šis mokestis nėra neprotingai ir nepagrįstai didelis, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų apimtį.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidę skolininkai privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti 1 497,97 EUR nuostolių atlyginimo bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos.

CK 6.245 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Sutinkamai su CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 2.246-6.248 straipsniai apibrėžia kitas būtinas civilinei atsakomybei kilti sąlygas – turi būti kitos šalies neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), priežastinis ryšys tarp atsiradusių nuostolių (žalos) ir veiksmų bei įpareigoto asmens kaltė, kuri gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Tik nustačius visų šių sąlygų visetą, galima konstatuoti, kad asmeniui kyla civilinė atsakomybė ir jis privalo atlyginti žalą.

Atsakovė priešieškinyje teigia, kad ieškovė, atstovaujama trečiojo asmens V. S., tarpininkavimo paslaugas jai suteikė netinkamai, neprofesionaliai, pažeisdami Sutartį, taip atlikdami jos atžvilgiu neteisėtus veiksmus. Teismas negali sutikti su tokiais teiginiais. Kaip jau aptarta aukščiau, teismo nuomone, paslaugos buvo suteiktos tinkamai ir laikantis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, todėl papildomai teismas šiuo aspektu nepasisako. Tai, kad sandoris nebuvo užbaigtas, lėmė ir pačios atsakovės elgesys. Be to, teismas pažymi, jog bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė iš esmės pripažino, kad sandoris nebuvo užbaigtas dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo ieškovės ir trečiojo asmens valios ar veiksmų, problema buvo nesutvarkyti teisiniai klausimai. Atsakovė kreipėsi į teismą dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalies pripažinimo jos asmenine nuosavybe ir 2019 m. gegužės 16 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2695-1055/2019 buvo patvirtinta J. W. (K.) ir P. K. sudaryta taikos sutartis.

Atsakovė teigia, kad ieškovės ir trečiojo asmens neteisėti veiksmai ir kaltė taip pat pasireiškia tuo, kad V. S. laiku nepranešė jai apie iškilusias problemas ir negalimumą sudaryti sandorį, dėl ko ji be reikalo atvyko į (duomenys neskelbtini) bei patyrė nuostolių. Tačiau trečiojo asmens paaiškinimai ir bylos medžiaga nustatyta, kad V. S. apie nesklandumus pranešė atsakovės dukrai R. K., kuri pažadėjo šią problemą išspręsti ir pranešti motinai. Teismo vertinimu, toks pranešimas atsakovės dukrai, kaip turto bendrasavininkei, sutarties šaliai ir artimai atsakovės giminaitei, gali būti vertinamas kaip iš esmės tinkamas. Nėra pagrindo netikėti trečiojo asmens paaiškinimais, kad pačiai atsakovei nepranešė, nes žinojo apie jos konfliktiškus santykius su buvusiu sutuoktiniu bei karštą būdą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad trečiasis asmuo pasielgė ne visai tinkamai, nepranešdamas apie problemas pačiai atsakovei, elgėsi nepakankamai apdairiai, tačiau taip pat nėra pagrindo teigti, kad jis nuslėpė informaciją, niekam jos nepranešdamas, todėl negalima vertinti, jog nuostoliai atsirado išimtinai dėl jo veiksmų (neveikimo), teismo nuomone, didžiąja dalimi tam įtakos turėjo pačios atsakovės apsisprendimas vykti į (duomenys neskelbtini) negavus galutinio patvirtinimo, kad sandoriui įvykti nėra jokių kliūčių, taip pat atsakovės dukters elgesys ir apsisprendimas nieko nepranešti motinai.

Atsakovės teigimu, pagrindinis vykimo į (duomenys neskelbtini) tikslas buvo buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas. Neįvykus sandoriui dėl, atsakovės teigimu, ieškovės ir trečiojo asmens kaltės, ji nepasiekė savo tikslo ir be pagrindo patyrė nuostolius. Taigi, atsakovė sieja savo patirtą žalą būtent su tikslo pasiekimu ar nepasiekimu, tai yra jeigu sandoris būtų buvęs įvykęs, jos patirtos išlaidos ir negautos pajamos nebūtų jos vertinamos, kaip padaryta žala. Teismas šiame sprendime jau konstatavo, kad buvo didelė tikimybė užbaigti buto pirkimo – pardavimo sandorį, jei pati atsakovė elgtųsi kitaip. Teismo vertinimu, jeigu atsakovė nenutrauktų bendravimo su tarpininkavimo paslaugas jai teikiančiais asmenimis ir bendrai imtųsi veiksmų pašalinti iškilusias teisines problemas (kurias beje ji vėliau išsprendė kreipdamasi į teismą su ieškiniu), atsižvelgiant į potencialių pirkėjų poziciją ir ieškovės bei trečiojo asmens V. S. dedamas pastangas įvykdyti Sutartį iki galo, buto pirkimo – pardavimo sandoris būtų sudarytas, tik šiek tiek vėliau. Be to, teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad pati atsakovė planavo surašyti įgaliojimą savo dukrai dėl tolimesnių veiksmų, susijusių su buto pardavimu. Taigi, konstatuotina, kad atvykusi į (duomenys neskelbtini), nors ir nesudarius sandorio šio atvykimo metu, atsakovė turėjo galimybę atlikti eilę veiksmų, kad sandoris galėtų įvykti ateityje, tačiau teismo turimais duomenimis to nepadarė, taigi tikslas nebuvo pasiektas ne išimtinai dėl ieškovės ir trečiojo asmens V. S. veikimo ar neveikimo, bet ir dėl pačios atsakovės.

Tokiu būdu, kadangi nenustatyta, kad egzistuoja visų būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų visetas, nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovės jos patirtas kelionės išlaidas bei negautas pajamas.

Ieškovo atstovas posėdžio metu pareiškė, kad priešieškinis dalyje dėl nuostolių atlyginimo yra pareikštas netinkamas atsakovui, atsakovas turėtų būti notarė Daiva Sabaliauskienė. Teismas nesutinka su tokia atsakovės pozicija. Nors šalys aiškina, kad kita notarė, į kurią kreipėsi atsakovė su dukra pasakė, jog visi dokumentai yra iš pažiūros tvarkingi ir sandoris galėtų būti tvirtinamas, tačiau ta pati notarė pasakė, kad reikia gilintis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vėliau pasirinko teisminį nuosavybės pripažinimo asmenine būdą, nebuvo galimybės tokį sandorį tvirtinti notarine tvarka, kol nebuvo išspręsti buto nuosavybės klausimai. Todėl notarė nėra ir negali būti atsakinga už tai, kad buto pirkimo – pardavimo sandoris neįvyko. Teismas taip pat pažymi, kad aukščiau paminėta aplinkybė, jog net ir notaras, susipažinęs su pateiktais dokumentais, be detalesnio jų vertinimo, sprendė, kad sandorio tvirtinimas yra iš esmės įmanomas, patvirtina, kad ieškovė ir trečiasis asmuo V. S. veikė pakankamai rūpestingai ir apdairiai ir negalėjo numatyti, kad sandoris gali neįvykti, kol notarė D. Sabaliauskienė, įsigilinusi į dokumentų esmę, nenurodė jiems, kad yra tam tikrų problemų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai, o atsakovės priešieškinis atmestas, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra.

Ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis, kuris sudaro 27 EUR. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad ieškovė už suteiktas teisines paslaugas parengiant ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį bei atstovaujant teisme, sumokėjo advokato padėjėjui 1 350 EUR. Vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis teismas konstatuoja, kad ieškovės patirtos išlaidos patvirtintos rašytiniais įrodymais, ir neviršija nustatytą maksimalią už tokias paslaugas priteistiną sumą. Teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, šias išlaidas priteisia iš atsakovės ieškovei, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Taip pat iš atsakovės valstybės biudžeto naudai priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 8,65 EUR (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 88 straipsnis, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268- 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės J. K. (W.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai: 1 210 EUR (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 210 EUR (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 27,00 EUR (dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio ir 1 350 EUR (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės J. K. (W.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,65 EUR (aštuonis eurus ir 65 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, pateikiant įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.