Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Š. (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarimo, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 198 straipsnio 1 dalyje ir 198 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas galutine subendrinta 2000 € dydžio bauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. Š. nubaustas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d., būdamas UAB „A.“ (bendrovė, kuri pagal patikrinimo metu nustatytas aplinkybes vertėsi ir iki šiol verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą nekilnojamaisiais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 15 000 € ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, kaip tai buvo numatyta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) 2 straipsnio 10 dalies 7 punkte, direktoriumi, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7 ir 8 dalimis, 37 straipsnio 12 dalies 1 punktu, 37 straipsnio 12 dalies 11 punktu, privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą ir atsakyti už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, nevykdė šių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų, t. y.:

- nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. ir nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. nenustatė atitinkamų vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu, pranešimų bei informacijos pateikimu Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT), PPTFPĮ nurodytos informacijos saugojimu, rizikos įvertinimu, rizikos (atsižvelgiant į kliento, dalykinių santykių, produkto ar sandorio tipą ir pan.) valdymu, reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija, kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams, ir užtikrinti, kad finansų įstaigų ir kitų subjektų darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis PPTFPĮ ir kituose teisės aktuose, ir tuo pažeidė: PPTFPĮ (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) 19 straipsnio 1 dalį; 2015 m. vasario 26 d. FNTT direktoriaus įsakymo Nr. V-53 „Dėl asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą nekilnojamaisiais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 15 000 € ar atitinkamą sumą užsienio valiuta, jei atsiskaitoma grynaisiais pinigais, skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ (toliau – ir Nurodymai) 69 punkto reikalavimus. Tokiais savo veiksmais D. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje.

- D. Š. laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. ir nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. raštu nepranešė FNTT apie paskirtą asmenį, kuris organizuotų PPTFPĮ nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT ir tuo pažeidė: PPTFPĮ (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) 19 straipsnio 2 dalį ir Nurodymų 70 punkto reikalavimus. Tokiais savo veiksmais D. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje.

- Per 7 darbo dienas nepranešė FNTT kliento tapatybę patvirtinančių duomenų ir informacijos apie 2017 m. kovo 31 d. A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini)) vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais (22 000 €), kuomet minėtas asmuo pirko iš UAB „A.“ automobilį LAND ROVER RANGE ROVER, VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir atsiskaitė grynaisiais pinigais (vienkartinis atsiskaitymas į UAB „A.“ kasą (kasos pajamų orderis AUT9), o sąskaitą faktūrą išrašė direktorius D. Š., ir tuo pažeidė PPTFPĮ (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) 17 straipsnio 3 dalį ir 4 dalį. Tokiais savo veiksmais D. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje.

- 2017 m. kovo 31 d. neatliko tinkamo kliento – fizinio asmens tapatybės nustatymo, prieš pradedant dalykinius santykius, kai klientas fiziškai dalyvauja, nes nebuvo daroma kliento A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini)) tapatybę patvirtinančio dokumento puslapio, kuriame yra šio fizinio asmens nuotrauka, kopijos ir/arba nenuskenavo šio dokumento, nors pagal PPTFPĮ (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) 16 straipsnio 9 dalį jo kopiją privalo saugoti 10 metų nuo sandorio ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos (pagal PPTFPĮ redakciją nuo 2017 m. liepos 13 d. minėtą kopiją privalo saugoti 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos), ir tuo pažeidė: PPTFPĮ (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) 9 straipsnio 1, 14 dalis; 2008 m. rugsėjo 24 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 942 patvirtintų Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių reikalavimų (toliau – Reikalavimai) (galiojo nuo 2008 m. spalio 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d.) 5.5 punktą, Nurodymų 6 punktą (galiojo nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2017 m gruodžio 15 d.). Tokiais savo veiksmais D. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu D. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-1760-1078/2019 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

3. Skunde nurodo, kad skundžiamame nutarime iš esmės remiamasi aplinkybe, jog sutartį UAB „A.“ su buhalterines paslaugas teikiančia įmone UAB „V. a.“ sudarė jau po įstatymo imperatyviai nustatyto termino, per kurį turėjo būti atlikti veiksmai. Atitinkamai, skundu prašoma prijungti prie bylos naujai pateiktus dokumentus – buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį (b. l. 156, 157), sudarytą 2016 m. rugpjūčio 24 d., pagal kurią UAB „N.“ turėjo teikti buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „A.“, ir UAB „A.“ susirašinėjimą su UAB „T.“ (b. l. 158), kuris, anot apelianto, rodo, jog UAB „A.“ ir UAB „N.“ sudaryta sutartis gauta susirašinėjant su tais pačiais asmenimis, kurie vykdo buhalterinės apskaitos paslaugų teikimą pagal 2017 m. balandžio 28 d. sutartį tarp UAB „A.“ ir UAB „V. a.“. Apeliantas teigia, kad pateikiama sutartis yra dokumentas, apie kurį jis nurodė tiek patikrinimo metu, tiek pirmos instancijos teisme, tačiau dėl trečiųjų asmenų veiksmų, šio dokumento jis negalėjo pateikti anksčiau. Pasak apelianto, ši sutartis, jos sudarymo data įrodo, jog administracinio nusižengimo protokole bei teismo nutarime nurodytu metu neturėjo prievolės asmeniškai atlikti tam tikrus veiksmus. Taip pat apeliantas skunde pabrėžia, jog sutarties su UAB „N.“ (2.1.1. punkto) pagrindu tiek pastaroji įmonė nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d., tiek ir vėliau UAB „V. a.“ pagal atnaujintą sutartį nuo 2017 m. balandžio 28 d. turėjo atlikti visas apskaitos tvarkymo paslaugas, įskaitant PPTFPĮ ir su juo susijusių norminių aktų vykdymą, o tą patvirtina ne tik su UAB „N.“ ir UAB „V. a.“ sudarytos sutartys, bet ir liudytoju apklausto UAB „V. a.“ direktoriaus Č. M. bei paties apelianto teisme duoti parodymai. Remiantis tuo, apeliantas teigia, kad norminiais aktais nustatytus veiksmus turėjo atlikti ne jis, kaip UAB „A.“ vadovas, o kiti asmenys, minėtas prievoles (informuoti valstybės instituciją apie tam tikro pobūdžio ir apimties sandorius ir kt.) prisiėmę sutartiniu pagrindu. Taip pat pažymi, kad teismas nereikalavo dokumentų (apskaitos knygos ir kt.), numatytų vykdant PPTFPĮ nuostatas, patvirtinančių apie įmonėje nustatytą informavimo apie tam tikro pobūdžio sandorius tvarką, paskirtą asmenį, todėl teismo teiginiai laikytini deklaratyviais ir objektyviais įrodymais nepagrįstais. Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remiasi patikrinimo metu jo pareikšta pozicija, o sutartis su A. G. 2017 m. kovo 31 d. įforminta tinkamai ir tuo laikotarpiu teikti nustatytos formos pranešimus prievolę turėjo kiti asmenys.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą FNTT prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. FNTT nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes, surinko įrodymus, juos įvertino ir motyvuotai priėmė teisingą sprendimą. Atsiliepime teigiama, jog apelianto argumentai iš esmės grindžiami tuo, kad, jo manymu, visa atsakomybė dėl PPTFPĮ ir kituose teisės aktuose nurodytų prievolių nevykdymo tenka UAB „A.“ buhalterines paslaugas bylai reikšmingu laikotarpiu teikusioms bendrovėms – UAB „V. a.“ ir UAB „N.“, tačiau nei vienoje iš su pastarosiomis dvejomis bendrovėmis sudarytų sutarčių jokių pareigų, susijusių su PPTFPĮ nuostatų įgyvendinimu, buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančioms bendrovėms nebuvo nustatyta, jų sutartiniai įsipareigojimai apsiriboja buhalterinės apskaitos bei su tuo susijusių konsultacijų teikimu. Apelianto nurodomos sutarčių nuostatų interpretacijos yra atmestinos kaip nepagrįstos ir vertintinos kaip siekis išvengti atsakomybės. Be to, FNTT manymu, apeliantas turėjo visas galimybes laiku pateikti visus bylai reikšmingus dokumentus ar jų kopijas. FNTT nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi patikrinimo akto duomenimis ir jame užfiksuota informacija, gauta iš apelianto ir kitų patikrinimo metu dalyvavusių asmenų bei patvirtinta jų parašu, tai yra, kad nebuvo daromos asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos, kai sandorių suma viršijo 15 000 €, kad nėra ir nebuvo raštu patvirtintos vidinės tvarkos dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo bendrovėje ir klientų identifikavimo bei kad bendrovėje nėra ir niekada nebuvo direktoriaus įsakymo, kuriuo bendrovės darbuotojas būtų paskirtas atsakingu už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą bei ryšių palaikymą su FNTT ir apie tokį darbuotoją raštu nepranešta FNTT. O apeliantas apeliaciniame skunde nepateikė nei vieno argumento, dėl ko teismas neturėjo remtis patikrinimo akto duomenimis ir jame užfiksuota paties apelianto pateikta informacija.

5. Atsiliepime papildomai atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismui pateiktuose paties apelianto pasirašytuose pranešimuose FNTT dėl atsakingo asmens paskyrimo, be kita ko, klaidingai nurodomas teisinis pagrindas – PPTFPĮ 4 straipsnio 10 dalis, nors iš tikrųjų nagrinėjamoje byloje apeliantui aktuali pareiga buvo įtvirtinta PPTFPĮ (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) 19 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, todėl toks teisinių pagrindų neatitikimas kelia papildomas abejones dėl šių įrodymų tikrumo. Taip pat pažymima, jog nors teisminio nagrinėjimo metu UAB „V. a.“ atstovas pateikė dokumentus, turinčius patvirtinti, kad, remiantis PPTFPĮ nuostatomis, 2017 m. gegužės 2 d., 2017 m. lapkričio 10 d. ir 2018 m. lapkričio 28 d. buvo paskirti asmenys, atsakingi už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą bei ryšių palaikymą su FNTT, tačiau šiuose dokumentuose nurodyti asmenys yra (buvo) pačios UAB „V. a.“ darbuotojos (buhalterės), o tai neatitinka PPFTPĮ (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) 19 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi pagal jas atsakingu darbuotoju turėjo būti paskirtas pačios UAB „A.“ darbuotojas bei apie jį per 7 darbo dienas nuo paskyrimo raštu turėjo būti pranešta FNTT. Be to, FNTT pažymi, kad jokios informacijos raštu apie paskirtus vadovaujančius darbuotojus apskritai nėra gavusi, o pateiktuose pranešimuose vien neidentifikuoto asmens padarytas įrašas apie dokumento išsiuntimą nepatvirtina tokio veiksmo atlikimo ir jo savalaikiškumo, ką teisingai nurodė ir apylinkės teismas. Taip pat, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino ir kitus į bylą pateiktus dokumentus – UAB „A.“ vidaus tvarką įgyvendinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, Kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo formas, nes FNTT patikrinimo metu apeliantas tvirtino, kad šių dokumentų nėra, o teisme šie dokumentai vis dėlto buvo pateikti, tačiau jie yra be rekvizitų, leidžiančių įsitikinti jų tikrumu, tik su paties apelianto parašais.

6. Atsiliepimu taip pat sutinkama su skundžiamame nutarime išdėstyta motyvacija dėl 2017 m. kovo 31 d. sudaryto sandorio tarp UAB „A.“ ir A. G., kuomet pirkėjas už automobilį visą sumą – 22 000 €, sumokėjo grynaisiais pinigais, ir pabrėžiama, kad apeliantas skunde nenurodo jokių papildomų argumentų, dėl ko jam neturėtų kilti atsakomybė dėl su šiuo sandoriu susijusio pažeidimo. FNTT nuomone, teismas teisingai įvertino, kad nebuvo tinkamai nustatyta kliento (A. G.) tapatybė, nepadaryta šio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija bei apie sandorį, kurio suma lygi arba viršija 15 000 € grynaisiais pinigais, nebuvo pranešta FNTT. Dėl apelianto naudai liudijusio UAB „V. a.“ vadovo Č. M. parodymų, kuriuos apylinkės teismas taip pat įvertino, FNTT pažymi, kad be to, jog šio liudytojo parodymai teisme buvo gana abstraktūs ir nenuoseklūs, jie vertintini kritiškai ir dėl to, kad bendroves sieja sutartiniai santykiai, pagal kuriuos UAB „V. a.“ gauna suderintą atlygį, taigi įmonės vadovas yra suinteresuotas juos išlaikyti, kas motyvuoja teikti apeliantui palankius parodymus. Atsiliepime konstatuojama, kad esant tokioms bylos aplinkybėms bei prieštaringiems apelianto parodymams ir neatitikimams su pateiktais į bylą dokumentais, nėra jokio pagrindo abejoti patikrinimo metu nustatytomis ir patikrinimo akte užfiksuotomis aplinkybėmis. Apelianto kaip įrodymas teikiama 2016 m. rugpjūčio 24 d. sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis su UAB „N.“ nepašalina jo atsakomybės pagal ANK 198 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį. Apeliaciniame skunde nenurodomos jokios pagrįstos aplinkybės ar faktai, kurie nebuvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, ir dėl kurių nebūtų pasisakyta skundžiamame nutarime, o skunde nurodomas faktų ir aplinkybių vertinimas laikytinas asmenine interpretacija bei gynybine pozicija.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

D. Š. apeliacinis skundas netenkintinas.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo, teigia, kad PPFTPĮ nustatytų reikalavimų nepažeidė, jis neturėjo prievolės asmeniškai atlikti tam tikrus veiksmus.

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas įvertinus visas byloje nustatytas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

9. Vertinant apeliacinio skundo argumentą, kad UAB „N.“ ir UAB „V. a.“ 2016 m. rugpjūčio 24 d. ir 2017 m. balandžio 28 d. sudarytomis sutartimis iš esmės prisiėmė įsipareigojimus, kylančius iš PPTFPĮ ir kitų byloje aktualių teisės aktų, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnio, reglamentuojančio sutarčių aiškinimo taisykles, 2 dalyje įtvirtinta, jog aiškinant sutartį, be kitų aplinkybių, turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką bei šalių elgesį po sutarties sudarymo. Kitaip tariant, svarbu vertinti ne tik tai, kas pažodžiui įtvirtinta sutartyse, bet ir faktines aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai gali padėti nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr. pvz., kasacinio teismo praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-394/2013, 3K-3-281-686/2016).

10. Visgi įvertinus byloje esančius įrodymus nematyti, kad PPTFPĮ ir susijusių teisės aktų įgyvendinimo pareigą UAB „V. a.“ ar UAB „N.“ būtų prisiėmę raštu sudarytų sutarčių (tiek įvertinus šių analogiškų sutarčių 1.1, tiek 2.1.1, tiek ir kitus punktus) ar kitų faktinių veiksmų pagrindu. Visų pirma, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nors tarp UAB „V. a.“ bei UAB „A.“ 2017 m. balandžio 28 d. buvo sudaryta buhalterinės apskaitos sutartis, kuri itin detaliai numatė sutarties objektą (teikiamas paslaugas), tačiau joje išties nekalbama apie tai, jog UAB „V. A.“, teikiant buhalterinę apskaitą, įsipareigoja vykdyti ir PPTFPĮ bei susijusių teisės aktų numatytus įpareigojimus. Atitinkamai, tokios pareigos vien tik rašytinės sutarties pagrindu negalėjo prisiimti ir UAB „N.“, nes UAB „A.“ ir UAB „N.“ 2016 m. rugpjūčio 24 d. sudaryta sutartis yra identiška UAB „A.“ ir UAB „V. a.“ 2017 m. balandžio 28 d. sudarytai sutarčiai. Taigi apelianto pateikta UAB „A.“ ir UAB „N.“ buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis, kaip pagrįstai pažymėta ir atsiliepime į apeliacinį skundą, nelaikytina įrodymu, šalinančiu D. Š. atsakomybę, nepaisant to, kad ši sutartis galėjo būti sudaryta 2016 m. rugpjūčio 24 d., t. y. dar iki D. Š. inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo.

11. Taip pat pažymėtina, kad nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme UAB „V. a.“ ir pateikė dokumentus (pranešimus, vidaus tvarką ir kt.), kurie esą patvirtina D. Š. nekaltumą ir rodo, kad UAB „V. a.“, neva, faktiškai vis tik buvo atsakinga už PPTFPĮ bei susijusių teisės aktų įgyvendinimą, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių dokumentų nelaikė patikimais ir šalinančiais D. Š., kaip UAB „A.“ vadovo, atsakomybę dėl PPTFPĮ reikalavimų netinkamo vykdymo.

12. Visų pirma, pabrėžtina, kad FNTT atlikto patikrinimo metu D. Š. teigė, jog jo vadovaujamais laikotarpiais UAB „A.“ nėra ir nebuvo raštu patvirtintos vidinės tvarkos dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo bendrovėje ir klientų identifikavimo (kurią nustatyti būtina pagal PPTFPĮ (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) 19 straipsnio 1 dalį, 29 straipsnio 1 dalį, Nurodymų (redakcija nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d.) 69 punktą, FNTT direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. V-186 „Dėl asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 € ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) 4.13. papunktį (šiuo teisės aktu 2017 m. gruodžio 15 d. buvo panaikintas Nurodymų galiojimas)), tačiau iš apylinkės teismui pateiktos UAB „A.“ Vidaus tvarkos įgyvendinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones matyti, jog ją pasirašė pats D. Š.. Taigi teisminio nagrinėjimo metu pateikti dokumentai akivaizdžiai prieštarauja D. Š. patikrinimo metu nurodytoms aplinkybėms. Be to, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, pateikta UAB „A.“ Vidaus tvarka yra be jokios jos sudarymo datos, kas neleidžia spręsti, jog tokia tvarka UAB „A.“ buvo ir nagrinėjamais laikotarpiais. Taigi D. Š. šiuo atveju pagal ANK 198 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai.

13. Taip pat, kaip teisingai pastebėjo tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir FNTT atsiliepime į apeliacinį skundą, FNTT patikrinimo metu D. Š. nurodė, jog, jo duomenimis, UAB „A.“ nėra ir niekada nebuvo direktoriaus įsakymo, kuriuo bendrovės darbuotojas būtų paskirtas atsakingu už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimą ir ryšių su FNTT palaikymą, bet vėliau (teisminio nagrinėjimo metu) į bylą UAB „V. a.“ jau pateikė paties D. Š. pasirašytus pranešimus „Dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimui paskirtą asmenį“, kuriais 2017 m. gegužės 2 d., 2017 m. spalio 2 d. ir 2018 m. lapkričio 28 d. tariamai buvo paskirti už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimą ir ryšių su FNTT palaikymą atsakingi asmenys. Vis dėlto, byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas, kad D. Š. ar UAB „V. a.“ minėtus pranešimus teisės aktų nustatytu laiku būtų pateikę FNTT. Vien neidentifikuoto asmens dokumento viršuje padarytas įrašas, kad dokumentas išsiųstas, nepatvirtina, kad dokumentai iš tikrųjų buvo išsiųsti ar kad išsiųsti būtent nurodytu laiku. Taigi D. Š., būdamas UAB „A.“ direktoriumi, organizuodamas jo vadovaujamos įmonės veiklą, nesilaikė PPTFPĮ (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) 19 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, Nurodymų (redakcija nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d.) 70 punkte ir Įsakymo (galioja nuo 2017 m. gruodžio 16 d.) 36 punkte įtvirtintų reikalavimų, todėl ir šiuo atveju pagal ANK 198 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai.

14. Be to, skundžiamu nutarimu D. Š. nubaustas pagal ANK 198 straipsnio 3 dalį ir dėl to, kad jis, būdamas UAB „A.“ vadovu, per 7 darbo dienų terminą nepranešė FNTT apie 2017 m. kovo 31 d. su A. G. sudarytą sandorį ir vykdant šį sandorį atliktą vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais (22 000 €), nors privalėjo tai padaryti pagal PPTFPĮ (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) 17 straipsnio 3 ir 4 dalis. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme D. Š. laikėsi pozicijos, kad tokį pranešimą turėjo atlikti būtent UAB „V. a.“ atstovai, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį D. Š. argumentą atmetė pažymėdamas, kad buhalterinės apskaitos sutartis su UAB „V. A.“, kurios pagrindu šiai bendrovei, neva, perėjo pareiga bendrauti su FNTT UAB „A.“ vardu, buvo sudaryta tik 2017 m. balandžio 28 d., t. y. jau praėjus įstatymo imperatyviai nustatytam terminui, per kurį apie tokį atsiskaitymą grynaisiais pinigais turėjo būti pranešta FNTT. Kita vertus, pažymėtina, kad net jei buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis ir būtų (buvo) sudaryta anksčiau, ką apeliaciniame skunde teigia D. Š., ši aplinkybė niekaip nešalina apelianto administracinės atsakomybės pagal ANK 198 straipsnio 3 dalį, kadangi nei pagal UAB „A.“ su UAB „V. a.“, nei pagal UAB „A.“ su UAB „N.“ sudarytas sutartis apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančioms įmonėms, kaip jau minėta anksčiau, neperėjo pareiga įgyvendinti PPTFPĮ ir susijusių teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju pareigą pranešti apie sudarytą sandorį FNTT turėjo pats UAB „A.“ vadovas D. Š., tačiau jis šios pareigos tinkamai neįgyvendino.

15. Apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti ir tuo, jog D. Š. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pagal ANK 198 straipsnio 1 dalį dėl to, kad sudarant sandorį su A. G. nepadarė šio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos, taip pažeisdamas PPTFPĮ (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) 9 straipsnio 1 ir 14 dalyse, Reikalavimų (redakcija nuo 2008 m. spalio 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d.) 5.5 punkte ir Nurodymų (redakcija nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2017 m gruodžio 15 d.) 6 punkte įtvirtintas pareigas. FNTT atliekamo patikrinimo metu D. Š. teigė, kad sudarant sandorius, taip pat ir su A. G., pirkėjų asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai buvo patikrinti, tačiau šių dokumentų kopijų nedarė. Nagrinėjant bylą teisme, D. Š. jau teigė priešingai, esą visada buvo daromos klientų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos, kurios vėliau būdavo pateikiamos buhalterijai. Visgi, nei pats D. Š., nei UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkanti UAB „V. a.“ A. G. asmens dokumento kopijos nepateikė. Be to, iš pateiktos Kliento (A. G.) ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo formos matyti, kad joje apskritai nėra jokios informacijos apie A. G. tapatybę patvirtinančio dokumento duomenis (šios grafos paliktos neužpildytos). Taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių D. Š. pirmosios instancijos teisme išsakytus teiginius apie tai, kad prieš pradedant dalykinius santykius ir pradedant kliento nustatymo procedūrą jis laikėsi teisės aktų nuostatų ir padarė kliento tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-1760-1078/2019 nepakeistą ir D. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.