- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- e2S-389-555/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13329-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- T. P.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-30593-1085/2018 pagal atsakovo T. P. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui T. P. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo T. P. 261,61 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur žyminį mokestį.
2. Nurodė, kad 2017 m. spalio 13 d. įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta D. T. priklausanti transporto priemonė TOYOTA COROLLA, v/n (duomenys neskelbtini). Padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 261,61 Eur dydžio draudimo išmoką už transporto priemonės TOYOTA COROLLA, v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimus. Remiantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktais duomenimis apie eismo įvykį, eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas T. P., kuris sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos. Ieškovė nuketėjusiajam asmeniui atlygino žalą, todėl pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą įgijo regreso teisę į transporto priemonės valdytoją T. P..
3. Kauno apylinkės teismas, atsakovui T. P. nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, 2018 m. rugsėjo 17 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino pilnai.
Šalies argumentai
4. Atsakovas T. P. 2018 m. spalio 9 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo jis prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad teismo sprendimas už akių nėra teisingas, kadangi nebuvo vertinti jo, kaip atsakovo argumentai, kadangi jų laiku negalėjo pateikti. Sprendimas už akių priimtas nesant tam pakankamai dokumentų. Pasak atsakovo, teismo sprendimas net formaliai nepagrįstas, nes be ieškovės paaiškinimų, byloje nebuvo įrodymų, pagrindžiančių ieškovės prašomos priteisti žalos dydį, o į faktą, kad atsakovas iš eismo įvykio vietos nepasišalino, nebuvo net formaliai atsižvelgta. Atsakovas paaiškino, kad eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, atsakovas buvo trumpam pasišalinęs iš įvykio vietos, nes jo automobilį persekiojo nežinomas automobilis, išprovokavęs eismo įvykį, todėl jis, baimindamasis dėl grėsmės savo gyvybei, išbėgo pasikviesti pagalbą, kad netrukdant pašaliniams asmenims galėtų užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Sugrįžus su pagalba, nerado nei policijos, nei savo automobilio. Atsakovas neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, tačiau tvirtina, kad iš eismo įvykio vietos nepasišalino, nes jo valdyta transporto priemonė, liko eismo įvykio vietoje. Atsakovui civilinė atsakomybė netaikytina, kadangi jos taikymui nėra būtinos sąlygos – atsakovas su transporto priemone pasišalino iš eismo įvykio vietos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsakovo T. P. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-22701-1085/2018 netenkino.
6. Teismas nurodė, kad atsakovas, siekdamas sprendimo už akių panaikinimo, turėjo įrodyti egzistuojant abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, išskyrus tuos atvejus, kai teismui pateikiami įrodymai akivaizdžiai patvirtina teismo priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą. Šiuo atveju sprendimas už akių buvo priimtas atsakovui per teismo nustatytą laikotarpį nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Teismas vertino, jog atsakovas neįrodė objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių pateikti atsiliepimą laiku.
7. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1673-240/2018 T. P. asmeniškai įteiktas 2018 m. balandžio 30 d. Į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl susipažinimo su administracinio nusižengimo bylos medžiaga atsakovas kreipėsi tik 2018 m. rugsėjo 7 d., t. y. praleidęs terminą ne tik atsiliepimui pateikti, bet ir teismo pratęstą terminą. Teismas sprendė, kad atsakovo pasyvumą subjektyviai nulėmė jo paties valinis pasirinkimas.
8. Teismas taip pat nurodė, kad priimant sprendimą už akių, be kita ko, buvo vertinamas ieškovės pateiktas transporto priemonės TOYOTA COROLLA techninės apžiūros aktas bei žalos sąmatos dokumentai. Minėti dokumentai yra nurodyti ir sprendime už akių. Teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai teigė, jog buvo remtasi tik ieškovės paaiškinimais, be įrodymų priteisiant žalą. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. spalio 25 d. pateiktos informacijos draudimo bendrovei matyti, jog 2017 m. spalio 13 d. eismo įvykis kilo dėl atsakovo kaltės, ir jam taikyta atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos. Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių duomenų minėtai aplinkybei paneigti, todėl nebuvo jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo, priimant sprendimą už akių, šios situacijos vertinti kitaip. Teismas sprendė, kad atsakovo kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio įrodyta įsiteisėjusiu administraciniu nurodymu, todėl negali būti šis klausimas toliau kvestionuojamas, o šioje stadijoje teisiškai jau nėra reikšmingi atsakovo argumentai dėl to, jog jis iš eismo įvykio vietos nepabėgo.
9. Kadangi atsakovas žinojo apie šią bylą, procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti vadovaujantis CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas pripažino, kad buvo pagrindas priimti sprendimą už akių, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi. Atsakovo kartu su pareiškimu pateikti įrodymai neturėjo įtakos 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui, jie taip pat nepatvirtino, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Atsakovo nurodyti argumentai teismui nekėlė abejonių dėl sprendimo už akių pagrįstumo ir teisėtumo, todėl nuspręsta, jog atsakovas neįrodė, egzistuojant CPK 288 straipsnio 4 dalies 1–2 punktuose įtvirtinti sprendimo už akių naikinimo pagrindams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas T. P. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė prieštaraujantį CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir neteisingą, net formaliai nepagrįstą, sprendimą visiškai tenkinti ieškinį, nes be ieškovės paaiškinimų, byloje nebuvo įrodymų, pagrindžiančių ieškovės prašomos priteisti žalos dydį, o į faktą, kad atsakovas iš eismo įvykio vietos nepasišalino (trumpam ją buvo palikęs), nebuvo net formaliai atsižvelgta. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo kitą dieną po eismo įvykio nurodytos aplinkybės, nuvykus į policijos nuovadą, taip pat administracinio nusižengimo protokolas ir įvykdytas administracinis nurodymas sumokėti 300,00 Eur baudą.
10.2. Policija eismo įvykio vietoje rado atsakovo valdytą transporto priemonę ir nukentėjusiąją su jos transporto priemone, bet nerado paties atsakovo, nes jis, kadangi eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, trumpam buvo išbėgęs dėl svarbios priežasties – buvo tamsu, jo automobilį persekiojo nežinomas automobilis, išprovokavęs eismo įvykį. Kai grįžo su pagalba nerado nei policijos nei automobilio, kuris jau buvo nuvežtas. Jis iš eismo įvykio nepasišalino.
10.3. Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra tuomet, kai vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasitraukia arba pasišalina kartu su valdyta transporto priemone ir yra duomenų, rodančių, kad pasišalindamas jis tikėjosi apsunkinti jo paties kaip pažeidėjo nustatymą, eismo įvykio aplinkybių išaiškinimą, siekdamas išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą ir pan.
Atsiliepimas
11. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į atsakovo T. P. atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad šiuo atveju buvo visi sprendimo už akių priėmimo pagrindai, tuo tarpu atsakovas, kreipdamasis dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes ar priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą. Atsakovo nurodyti argumentai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovas laiku nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neprašė teismo pratęsti termino atsiliepimui pateikti, jis žinojo, kada jis turėjo pateikti atsiliepimą į ieškinį, jo nepateikimo pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).
15. Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Taigi, teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo.
16. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodyta: aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sprendžia dėl bent vienos iš šių dviejų sąlygų buvimo – ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; ar byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017).
Dėl galimybės priimti spendimą už akių
17. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sprendimas už akių buvo priimtas, atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė pirmosios instancijos teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo T. P. 261,61 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur žyminį mokestį. Ieškinys priimtas 2018 m. rugpjūčio 10 d. ir teisėjos rezoliucija nustatytas atsakovui 14 dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, per kurį jis privalėjo pateikti teismui atsiliepimą į ieškovės pareikštą ieškinį.
19. CPK 117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. CPK 175¹ straipsnyje numatyta galimybė teismo procese naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 8 d. pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo ir ieškinys įteikti atsakovui 2018 m. rugpjūčio 16 d. pasirašant asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis), tačiau atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė. 2018 m. rugpjūčio 29 d. teisėjos rezoliucija buvo tenkintas atsakovo atstovo advokato padėjėjo S. P. prašymas ir atsakovui pratęstas atsiliepimo pateikimo terminas 7 dienomis, tačiau ir per papildomai suteiktą terminą atsakovas teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Pažymėtina, kad apeliantas (atsakovas) šios aplinkybės atskirajame skunde neginčija. Teismo pranešime buvo nurodytos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės – teismo teisė priimti sprendimą už akių. Atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė pateisinamos priežasties dėl ko nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė esant pagrindą sprendimui už akių priimti (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
Dėl sprendimo už akių teisėtumo bei pagrįstumo
20. Kita aplinkybė, kurią apeliantas turėjo įrodyti, numatyta CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Savo esme ir turiniu ji yra svarbiausia, kadangi sprendžiant klausimus dėl sprendimo už akių peržiūros yra susiformavusi nuosekli teismų praktika, jog net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ar nepateikusio procesinio dokumento šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012).
21. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sprendė, jog jo pateikti įrodymai nesudaro pagrindo abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu, t. y. laikė, kad nėra artosios sąlygos, numatytos CPK 288 straipsnio 4 dalyje.
22. Pagal CPK 285 straipsnio nuostatas teismas, priimdamas sprendimą už akių, privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus iš esmės netirdamas šių įrodymų turinio, tačiau įvertindamas teisinį jų pagrindą. Taigi teismas privalo nustatyti, ar būtų pagrindo tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti.
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. spalio 13 d. (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta D. T. priklausanti transporto priemonė Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės BMW Serie X, v/n (duomenys neskelbtini), valdytojo atsakovo T. P. kaltės. Atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu transporto priemonės BMW Serie X, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas Ž. P.. Dėl šio eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovė išmokėjo 261,61 Eur D. T. dydžio draudimo išmoką ir raštu kreipėsi į atsakovą dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo. Atsakovui nesumokėjus reikalaujamos sumos, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 261,61 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka. Kauno apylinkės teismas Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimu už akių ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį patenkino visiškai.
24. Tiek pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirąjį skundą apeliantas iš esmės grindžia aplinkybę, jog jis nepasišalino iš eismo įvykio vietos, kurio metu kilusią žalą siekia prisiteisi ieškovė. Apelianto teigimu ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, kadangi šiuo atveju Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis negalėjo būti taikoma, nes nėra jos taikymui būtinos sąlygos – atsakovas su valdyta transporto priemone iš eismo įvykio nepasišalino. Priimto teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą apeliantas ginčija, pateikdamas Kauno apskrities VPK 2017 m. spalio 14 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno AVPK patrulių rinkinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. L. tarnybinį pranešimą 2017 m. spalio 13 d. dėl eismo įvykio D. T. 2017 m. spalio 13 d. paaiškinimą, Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2017 m. spalio 13 d. eismo įvykio vietos schemą, Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2017 m. spalio 13 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą Nr. 281, 2017 m. spalio 15 d. Ž. P. paaiškinimą ir 2017 m. spalio 14 d. T. P. paaiškinimą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atmetė apelianto pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodydamas, jog nėra pagrindo abejoti jo teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 185 straipsnis).
25. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, vertino byloje esančius įrodymus, t. y. VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašą, ieškovės 2017 m. lapkričio 7 d. pretenziją atsakovui, Kauno apskrities VPK 2017 m. spalio 25 d. informaciją apie eismo įvykį, D. T. 2017 m. spalio 17 d. prašymą, 2017 m. gegužės 11 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, 2017 m. spalio 17 d. transporto priemonės TOYOTA COROLLA techninės apžiūros aktą, 2017 m. spalio 25 d. žalos sąmatą, 2017 m. lapkričio 2 d. pranešimą apie žalos atlyginimą ir 2017 m. lapkričio 3 d. mokėjimo nurodymą, ir sprendė, kad ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui – T. T., turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padariusį žalą asmenį – atsakovą T. P., kadangi jis pasišalino iš eismo įvykio vietos (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tuo tarpu, paties atsakovo kartu su prieštaravimais dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad eismo įvykio kaltininku pripažintas būtent atsakovas, kuris pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 127, 219.1 ir 220 punktus bei Administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį, dėl ko jam buvo skirta 300,00 Eur bauda. Kauno apskrities VPK 2017 m. spalio 14 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) turinys patvirtina, kad atsakovas, vairuodamas transporto priemonę nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo tarp priekyje važiavusios ir sustojusios kitos transporto priemonės, ir atsitrenkė į jos galinę dalį; neužpildęs eismo įvykio vietos deklaracijos ir apie eismo įvykį nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino; eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Taigi, nustatytos aplinkybes ir jas pagrindžiantys įrodymai, priešingai nei bando įrodyti apeliantas, tik patvirtina, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, kurio metu nukentėjusysis – T. T., patyrė žalą.
26. TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta transporto priemonės valdytojo pareiga įvykus eismo įvykiui apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Pagal Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – Taisyklės) 219.1 punktą įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; o vadovaujantis Taisyklių 220 punktu jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti [...]. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas, sukėlęs eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad eismo įvykio vietoje atsakovas buvo palikęs savo transporto priemonę, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvadas, juolab, kad ir pats atsakovas, pripažįsta, jog į eismo įvykio vietą grįžo jau išvažiavus policijai.
27. Pažymėtina, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Kadangi atsakovas T. P. buvo pripažintas kaltu, sukėlusiu eismo įvykį, nukentėjusiajam asmeniui – T. T., eismo įvykio metu padarytą 261,61 Eur žalą atlygino draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ ir pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą įgijo teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (atsakovas), kadangi jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai išaiškino minėtus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai atmetė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodydamas, jog nėra pagrindo abejoti jo teisėtumu bei pagrįstumu, nes atsakovui neįrodžius, jog ieškovo reikalavimas ar jo dalis yra įvykdyta, nėra pagrindo atmesti ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis).
28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė aplinkybių bei jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir su atskiruoju skundu (CPK 178, 185, 314 straipsniai) apeliacinės instancijos teismui, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
29. Atsakovui iniciavus apeliacinį procesą, byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur), todėl šios išlaidos iš atsakovo (apelianto) valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.