Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. C. (D. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti duomenys

D. C. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad išsiskyrė su mergina, sirgo tėvas, jis dėl to pergyveno, parūkydavo „žolės“, kurią pirkdavo kartą per kelis mėnesius. Pirkdavo nedidelį kiekį – kelis gramus. Įvykio vietoje ir namuose rastos kanapės buvo įsigytos prieš kelis savaites iš nepažįstamo asmens. Jas pabadė rūkyti prieš kelis metus, bet pastoviai nevartodavo. Kanapes pirko sau ir pats rūkė, ne pardavimui, draugams nesiūlė. Rastos kanapės buvo pirktos tuo pačiu metu. Jam nežinoma, kodėl skyrėsi jų koncentracija. Kratos metu buvo paimtas ir smulkintuvas, kurį naudojo kanapių smulkinimui. Prieš įvykio dieną kanapes buvo vartojęs prieš kelias dienas. Namuose jis nerūkydavo, tėvai juo pasitikėjo ir netikrindavo, ką jis turi namuose.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko prokuroras.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Liudytojas J. Č. tyrimo metu parodė, kad patruliuodami (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartiną automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas juos pamatęs pradėjo dairytis į šonus, todėl nusprendė jį patikrinti. Įjungus tarnybinius raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius automobilis „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini). Priėjus ir prisistačius vairuotojas pateikė dokumentus. Pasiklausius, ar pas vairuotoją, ar kitus keleivius yra draudžiamu daiktų, jie nurodė, kad draudžiamų daiktų nėra. Patikrintas keleivis, kuris sėdėjo galinėje sėdynėje, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai yra D. C. iš vidinės kairės pusės kišenės ištraukė cigarečių pakelį ,,Parlament“, kuriame buvo degtukų dėžutė „Europa“ su augalinės kilmės žalios spalvos galimai narkotinė medžiaga „žole“. D. C. nurodė, kad visa tai priklauso jam, sakė, kad rado gatvėje, tikslios vietos nenurodė. Patikrinus kitus automobilyje esančius du asmenis, pas juos nieko draudžiamo nerasta. Įvykio vietoje buvo filmuojama „BODYCAM“ (b. l. 27-28).

Liudytojas D. D. (D. D.) tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 31d., apie 2.40 val. jis kartu su savo draugu M., jo (M.) automobiliu atvyko prie D. namų, esančių (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena, nes prieš tai buvo susitarę, kad visi trys važiuos prie (duomenys neskelbtini) turgaus, kur M. galės nuotoliu padirbėti, o jis su D. tiesiog pasėdės ir pabendraus. D. paėmė iš namų, šis atsisėdo ant galinės sėdynės, M. vairavo automobilį, o jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Maždaug po 10 min., važiuojant (duomenys neskelbtini), juos sustabdė policijos pareigūnai. Priėję pareigūnai vairuotojo paprašė pateikti dokumentus, klausė kieno automobilis, tada jam ir draugui M. liepė išlipti iš automobilio ir iš drabužių kišenių išsiimti visus daiktus. Pas jį ir draugą M. jokių draudžiamų daiktų nebuvo. Po to pareigūnai liepė iš automobilio išlipti D. Nei jis, nei M. nematė, ką pas D. rado policijos pareigūnai, tik pasakė, kad D. bus sulaikytas. Vėliau iš D. sužinojo, kad pareigūnai pas jį rado „žolės“ (b. l. 32-33).

Liudytojas M. R. (M. R.) tyrimo metu parodė, kad su D. C. ir D. D. yra pažįstami. 2022 m. spalio 31 d. iš pradžių susitiko su draugu D., o vėliau susirašė su D. ir susitarė visi kartu susitikti ir pasibūti, nes ilgai nesimatė. Apie 2.40 val. jis savo automobiliu atvažiavo prie D. namų, esančių (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena, paėmė jį ir norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), nes ten dirba kitas jo draugas, todėl norėjo visi kartu susitikę pasikalbėti, praleisti laiką. Kai nuo namų pasiėmė D., jo automobilyje jau buvo D., jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o D. atsisėdo automobilio gale. Jiems važiuojant automobiliu, maždaug po 10 min. (duomenys neskelbtini), sustabdė policijos pareigūnai. Priėję policijos pareigūnai jo paprašė pateikti dokumentus, jis juos pateikė. Tada jam ir D. liepė išlipti iš automobilio ir iš drabužių išsiimti visus asmeninius daiktus. Pas juos su D. tarp daiktų policijos pareigūnai nieko draudžiamo nerado. Po to policijos pareigūnai liepė iš automobilio išlipti D., ką pas jį rado policijos pareigūnai, jis nematė, tik pasakė, kad D. bus sulaikytas, o jie gali važiuoti. Paklausė pareigūnų, kodėl sulaiko D., tačiau jie neatsakė, pasakė, kad pats D. galės jiems papasakoti. Vėliau D. jam papasakojo, kad tą naktį policijos pareigūnai pas jį surado „žolės“. Tuo metu, kai buvo susitikę, jis nežinojo, kad D. turi „žolės“ ir kad ją vartoja. Jis pats asmeniškai nevartoja jokių narkotinių medžiagų (b. l. 37-38).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2022 m. spalio 31 d. 2.00 val. buvo užregistruotas pranešimas, jog pas asmenį pareigūnai rado galimai narkotines medžiagas (b. l. 18).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. spalio 31 d., apie 2.55 val. patruliuojant (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas važiuojantis automobilis „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas pamatęs tarnybinį automobilį pradėjo dairytis į visas šalis, todėl buvo nuspręsta patikrinti automobilį. Automobilis buvo sustabdytas ties (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio, prisistačius ir paprašius vairuotojo pateikti dokumentus, vairuotojas juos ir pateikė. Paklausus asmenų, ar pas juos yra draudžiamų daiktų, jie nurodė, kad draudžiamų daiktų nėra. Tikrinant keleivį, kuris sėdėjo galinėje sėdynėje, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo D. C., ir paprašius jo ištraukti iš kišenės visus daiktus ir padėti ant automobilio stogo, D. C. iš vidinės kairės pusės kišenės ištraukė cigarečių pakelį „Parlament“, kurio viduje buvo degtukų dėžutė „Europa“, o viduje augalinės kilmės žalios spalvos galimai narkotinė medžiaga – „žolė“. D. C. nurodė, kad tai rado kažkur gatvėje ir viskas priklauso jam. Asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į Operatyvaus valdymo skyrių. Faktinis sulaikymas 2.00 val. Pas kitus, automobilyje buvusius asmenis, paviršutinės apžiūros metu, jokių draudžiamų daiktų rasta nebuvo (b. l. 19).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti tyrimo metu peržiūrėtas policijos pareigūnų „Body“ kameros garso ir vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnai atlieka asmenų bei automobilio „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrą. Užfiksuota kaip pas D. C. randamos narkotinės medžiagos (b. l. 22-23, 193).

Iš kratos protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad tyrimo metu D. C. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 31 d. buvo atlikta krata, kurios metu rasta ir paimta dėžutė su užrašu „Fitokompozicija“, kurioje yra smulkintuvas, bei į foliją susukta augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga (b. l. 50-63).

Iš specialisto išvados matyti, kad žalios spalvos sausa susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš degtukų dėžutės „Europa“ (vokas Nr. 1), 2022 m. spalio 31 d. rasta ir paimta pas D. C., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,116 g, tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis jose yra 12,3 %, žalios spalvos sausa dainai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš folijos lankstinuko (vokas Nr. 2), 2022 m. spalio 31 d. rasta ir paimta adresu, (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 2,801 g, tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis jose yra 18,2 %, ant metalinės dėžutės-smulkintuvo (vokas Nr. 2), 2022 m. spalio 31 d. rasto ir paimto adresu, (duomenys neskelbtini), vidinių paviršių rasti narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai, nuoplovose, paimtose nuo D. C. rankų (vokas Nr. 3), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (b. l. 80-84).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2022 m. spalio 31 d. 2.22 val. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0779 (patikros sertifikatas 1680800, galiojo iki 2022 m. lapkričio 15 d.) D. C. girtumas nustatytas nebuvo (0,00 promilės) (b. l. 102-103).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. spalio 31 d., apie 2.19 val. į Operatyvaus valdymo skyriaus patalpas pristatytas D. C. atsisakė pateikti šlapimo mėginius (b. l. 104).

Iš toksikologijos specialisto išvados matyti, kad D. C. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta (b. l. 106)

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus“, kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga, kuri draudžiama vartoti medicininiais tikslais, išskyrus atvejus, kai į sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje (1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos sąrašas Nr. IV). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 buvo patvirtintos „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos“, kuriose kanapių (antžeminių dalių) (Nr. 19) nedideliu kiekiu pripažįstama masė iki 5 g, o didelis kiekis – masė virš 500 g.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad D. C. neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas – kanapes (antžeminės dalys). Kaltininkas neteisėtai elgėsi neturėdamas tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti, jas vartojo savo reikmėms. Tokią tiesą patvirtina logiškai susijusių duomenų visuma, kuri surinkta baudžiamojoje byloje ir teismo buvo ištirta posėdžio metu.

Kaltinamasis D. C. savo kaltę tiek tyrimo metu, tiek teisme pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad narkotines medžiagas nusipirko iš nepažįstamo asmens savo asmeniniams poreikiams. Kaltininkas pripažino, kad dalį medžiagos laikė namuose, o kitą dalį turėjo su savimi, kurią asmens apžiūros metu pas jį rado policijos pareigūnai. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina tarpusavyje atitinkantys liudytojų J. Č., D. D., M. R. parodymai, taip pat byloje esanti rašytinė medžiaga, o būtent policijos įvykių registro išrašo duomenys, tarnybiniai pranešimas, kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti kaip pas D. C. buvo rastos narkotinės medžiagos, kratos protokolas, iš kurio matyti D. C. gyvenamojoje vietoje rastos narkotinės medžiagos, specialisto išvada, kurioje užfiksuota rastų draudžiamų medžiagų rūšis ir kiekiai, toksikologijos specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad D. C. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgštis. Remiantis tyrimais ir išvadomis apie D. C. organizme aptiktas medžiagas teismas pripažįsta, kad kaltininkas draudžiamas medžiagas įsigijo ir vartojo asmeniniais tikslais.

Remiantis minėtomis baudžiamojo įstatymo ir kitų teisės normų, reglamentuojančių narkotinių medžiagų kiekius ir dydžius, nuostatomis teismas pripažįsta, kad D. C. neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Tikslo platinti šias medžiagas nebuvimą patvirtina rastų narkotinių medžiagų kiekis, kaltininko parodymai. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“, bendras neteisėtai disponuojamų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalys) kiekis, rastas pas D. C. buvo 2,917 g (0,116 g + 2,801 g), t. y. toks kiekis, kuris neviršija nedidelio šios medžiagos kiekio. Dėl to teismas pripažįsta, kad D. C. padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

D. C. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis pripažino įvykdęs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo veiksmų ir juos teigė nutraukęs visam laikui(BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). D. C. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nagrinėjant bylą teisme buvo gautas D. C. ir K. C. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismas nustatė ir pripažino, kad D. C. padarė baudžiamąjį nusižengimą, šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

D. C. praeityje neteistas (b. l. 93), per paskutinių penkerių metų laikotarpį penkis kartus baustas administracine tvarka, iš kurių du kartus baustas už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 432 straipsnio 1 dalyje (vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo), po vieną kartą baustas už administracinius nusižengimus numatytus ANK 417 straipsnio 2 dalyje (vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje), ANK 416 straipsnio 4 dalyje (vairuodamas transporto priemonę viršijo nustatytą leistiną greitį), ANK 446 straipsnio 4 dalyje (važiavo viešuoju transportu be bilietėlio). Paskirtas pinigines baudas dėl administracinių nusižengimų D. C. yra sumokėjęs (b. l. 95-98). D. C. yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas kaip sąžiningas, iniciatyvus, paslaugus ir komunikabilus darbuotojas. Turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų D. C. nėra padaręs, jo netinkamo elgesio faktų po baudžiamojo nusižengimo padarymo neužfiksuota.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus atsitiktinį padaryto baudžiamojo nusižengimo pobūdį yra pagrindas manyti, kad D. C. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu yra visos sąlygos, kurios sudaro pagrindą baudžiamąjį nusižengimą padariusį D. C. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Teisme apklausta kaip laiduotoja K. C. parodė, kad apie sūnaus narkotines medžiagas sužinojo kratos metu. Jai buvo šokas, to tikrai nesitikėjo. Jos santykiai su sūnumi geri, sūnui tikrai buvo sunkus laikas. Sūnus išsiskyrė su mergina, netgi pirko sau pagalbos knygas. Ji suprato, kad jis turi problemų. Ta mergina buvo jo pirma meilė, jis labai išgyveno. Daugiau nei prieš metus jos vyras, sūnaus tėvas susirgo (duomenys neskelbtini). Šis įvykis buvo stiprus smūgis jų šeimai. Ji supranta, kad dėl prašymo perduoti pagal laidavimą jos gyvenimas keisis. Ji dažniau tikrins, stebės sūnų. Jau dabar nusipirko testus dėl narkotinių medžiagų, sūnų tikrina. Ji kartu su sūnumi žaidžia stalo žaidimus, važiuojame kartu į kaimą, bendrauja ir leidžia laisvalaikį. Sūnus jos klauso, jai visada praneša savo buvimo vietą ir laiką, kada planuoja grįžti. Ji yra kartą viršijusi greitį, kiti pažeidimai yra vyro, nors jos vardu yra registruoti du automobiliai. Ji dirba mokytoja, jos mėnesinis atlyginimas yra apie 1100 eurų. Turime apie 2000 eurų santaupų. Jai žinoma, kad sūnus yra baustas administracine tvarka, baudas sumokėjo.

Įvertinus K. C. charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad laiduotoja yra kaltininko mama, kuri su sūnumi betarpiškai ir artimai bendrauja, gyvena kartu. K. C. neteista, per paskutinius penkerius metus du kartus bausta administracine tvarka tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtą piniginę nuobaudą yra sumokėjusi. K. C. yra dirbanti, (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama teigiamai, kaip atsakinga, pareiginga, teisinga, nustatanti aukštus standartus darbuotoja. Teismas nustatė, kad D. C. ir K. C. santykiai yra nuolatiniai, artimi, nuoširdūs ir tamprūs tiek, kad laiduotoja galėtų daryti pakankamą ir teigiamą įtaką kaltininkui. Pasitikėjimas ir tarpusavio pagalba yra tie požymiai, kuriuos įvertinęs kaltininkas turėtų jausti artimo asmens įtaką ir kontrolę bei atsakomybę už savo veiksmus.

Teismo vertinimu minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja K. C. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kadangi yra nepriekaištingos reputacijos, nuolat ir artimai bendrauja su sūnumi D. C., kritiška kaltininko elgesiui dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, jos pozityvi vertybinė orientacija ir ryšys su kaltininku, pagalba ir kontrolė yra pagrindas ir veiksniai, kurie be abejonės turi daryti kaltininkui teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).

Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, baudžiamojo nusižengimo trukmę, pasekmes, kaltininko asmenybę, padarytas išvadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, gautus prašymus, taip pat atsižvelgęs į K. C. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, kuris sąlyginai nėra didelis, jos turtinę padėtį ir ryžtą kontroliuoti sūnaus elgesį, teismas mato pagrindą atleisti D. C. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos K. C. atsakomybei kiek ilgesniam nei minimalus įstatymo numatytam laidavimo terminui, bet be užstato.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Tinkamam baudžiamosios atsakomybės tikslų realizavimui teismas taip pat mato pagrindą D. C. atleidus nuo atsakomybės skirti jam baudžiamojo poveikio priemones, kaip tai numatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje (pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės).

Atsižvelgus į tai, kad asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės teistumas ir su tuo susiję padariniai nekyla, taip pat įvertinus tai, kad D. C. yra dirbantis ir gaunantis pastovias pajamas bei siekiant įgyvendinti teisingumo principą, kaltinamąjį D. C. paskatinti ateityje nepažeisti įstatymų reikalavimų, teismas mato pagrindą jam kaip dirbančiam asmeniui skirti BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – minimalią (500 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 146-148) – kaip tinkamai įgyvendinanti savo paskirtį paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko naikintina, kaip nebereikalinga.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal BPK 94 straipsnio nuostatas: nusikalstamos veikos dalykas, priemonės ir įrankiai konfiskuotini ir sunaikintini, kiti daiktai sunaikinti kaip menkaverčiai ir negalintys būti suvartoti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais

nusprendė:

D. C. (D. C.) pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį bei perduoti jį K. C. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams be užstato, ir bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu D. C. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko panaikinti.

- po tyrimo likusias kanapes (antžemines dalis) (2,592 g), supakuotas į bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį (saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Liepyno g. 7, Vilniuje) – sunaikinti;

- voką, kuriame vokas Nr. 1 su cigarečių pakeliu, kuriame degtukų dėžutė su trimis „Purize“ filtrais; vokas Nr. 2 plastikinė dėžutė su folijos lankstinuku ir metaline dėžute; vokas Nr. 3 pakuotė su plastikiniu pagaliuku ir vatoms tamponėliu (2022 m. gruodžio 19 d. kvitas B, serija BBB Nr. 5PK002958) – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

- jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai K. C., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.