Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamųjų kaltė įrodyta jų pačių, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, byloje surinkta rašytine medžiaga.

Kaltinamasis V. G. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies, nepripažino, kad atėmė nukentėjusiajam laisvę, nurodė, kad gailisi ir paaiškino, kad pernai metų vasarą nukentėjęs atėjo pas juos į namus. Vakare grįžęs iš parduotuvės jis rado nukentėjusįjį namuose, jis sėdėjo su broliu ir gėrė. Brolis pasakė, kad nukentėjusįjį pasikvietė. Jis paklausė A. G., ko jis čia vaikšto, o A. G. pasakė, kad Žemaitis atsiuntė, kad pašalintų jį nuo bylos. Tada jis nukentėjusiajam sudavė delnu į veidą, kumščiu į šoną. Po to kartu su broliu A. K. išsivedė nukentėjusį į lauko virtuvę. Nukentėjusio niekas netempė, jis pats ėjo. Lauko virtuvėje jis trenkė A. G. kumščiu į veidą, sudavė 4 smūgius į šoną. A. K. taip pat sudavė smūgius. Paliko A. G. gulėti ant lovos ir išėjo. Namuose buvo jo sugyventinė B. M.. A. G. buvo gavęs pinigų, kad susidoroti su juo. Kai jis kambaryje trenkė A. G., jis nukrito ir jam iš rūbų iškrito peilis. Mano, kad A. G. norėjo jam pakenkti, nes apie namus vaikščiojo tris paras, tai matė B. M.. Nusivedė A. G. į virtuvę, kad nebūtų kraujo. A. G. buvo girtas. Jis A. G. pasakė, kad jei nori, tegul miega, dar davė užsikloti. Ryte nuvedė A. G. nusiprausti ir A. G. išėjo. Jis kambaryje A. G. sudavė 2 smūgius : į pakaušį ir į šonus, dar brolis sudavė. A. G. buvo sąmoningas. Buteliu jam nesudavė, jis nebuvo surištas. Nežino, kodėl A. G. neišvijo. Ten tos stiklo šukės visada būdavo, nes ten mama mesdavo stiklainius. Nukentėjęs nebuvo surištas ir daužytas buteliu. A. G. bet kada galėjo atsistoti ir išeiti iš lauko virtuvės, bet jis nėjo, nes buvo girtas, gulėjo. Nukentėjęs norėjo jam pakenkti, todėl atėjo į namus. Su civiliniu ieškiniu sutinka, būtų sumokėjęs, bet nežinojo, kur sumokėti. Lauko virtuvėje nukentėjusio nespardė, gal jo kaulai trapūs, todėl lūžo šonkaulis. Nežino, ar nukentėjęs atėjo pas juos sumuštas, ar ne. Gal nuo smūgių nukentėjusiajam buvo kraujosrūvos. Po sumušimo nukentėjusysis galėjo paeiti, ryte dar pasiūlė A. G. kavos, davė cigaretę. Pas kaimynus A. G. nebuvo nusivedęs. Ryte pasakė A. G. išeiti ir jis išėjo. Nežino, kada brolis vedėsi A. G. pas kaimynus. Namuose išgėrė sidro apie 2 litrus, kažkiek buvo apsvaigęs, girtumas neturėjo įtakos jo veiksmams. Nematė, kaip sudavė brolis nukentėjusiam per galvą stiklainiu. Už jokių kojų netampė. Nukentėjęs atsigulė ant lovos, jokių virvių nebuvo. Nežino, kodėl brolis jį apkalba, gal jam vaidenasi. Ryte, kai atsikėlė, nuėjo pas nukentėjusį, jį prikėlė, sakė eiti nusiprausti ir eiti namo. Nesutinka, kad nukentėjęs buvo visą naktį be sąmonės.

Kaltinamasis A. K. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies, nepripažino, kad atėmė nukentėjusiajam laisvę, nurodė, kad gailisi ir paaiškino, kad pernai vasaros metu A. G. slampinėjo aplink jų namus. Jis nukentėjusįjį pradėjo klausinėti, ko jis vis vaikšto aplink. Tada A. G. pasakė, kad vyksta į kitą kaimą. Pagalvojo, kad A. G. nori važiuoti traukiniu. Jį pasikvietė į namus ir A. G. su juo girtavo. Kambaryje buvo dviese, gėrė alų. Jis pagalvojo, kad kai A. G. pasigers, gal jis užsimins, ko čia aplink vaikšto. Begeriant A. G. prasitarė, kad jis pasiųstas žmonių iš kalėjimo, kad neįvyktų teismas, kuriame turėjo dalyvauti ir jo brolis. Tada su A. G. pradėjo elgtis draugiškai, išėjo į kiemą, pamatė, kad kaimynai ruošiasi pjauti žolę. A. G. jis paklausė, gal jis nori nupjauti kaimynams žolę ir taip užsidirbti. Jie abu nuėjo pas kaimynus, A. G. paėmė trimerį ir užsidėjo jo diržą ant peties. Tačiau atėjo kaimynas ir A. G. neleido pjauti žolės. Tada jie sugrįžo į namus. Tada grįžo jo brolis V. G., tarp brolio ir A. G. įvyko kivirčas. A. G. pasakė, kad jis sėdėjo kalėjime 9 metus. Tada kambaryje nukentėjęs susiėmė su jo broliu ir brolis sudavė nukentėjusiajam smūgį į veidą, o jis nukentėjusiam užvožė per šoną kumščiu. Visi trys išėjo į lauką ir tada kieme įvyko konfliktas, nes nukentėjęs pasakė, kad atvyko apsižiūrėti. Tada kieme nukentėjusysis gavo nuo jo ir brolio kelis smūgius. Jie A. G. palydėjo gulti į lauko virtuvę. Jis gal iš piktumo paėmė 3 litrų stiklainį ir sudavė juo A. G. per galvą, matė, kad nuo to sudavimo A. G. truputį bėgo kraujas. Paliko nukentėjusį miegoti, nes jis pasisakė, kad neturi kuo grįžti. Pasiūlė nukentėjusiam išsimiegoti su pažadu, kad negrįš, parodė, kur atsigulti, nes nukentėjęs paprašė nakvynės. Rišamas jis nebuvo. Lauko virtuvėje ant durų spynos nėra, nes nėra net durų, jos nukeltos ir pastatytos šalia. Pajuto grėsmę artimiesiems ir sau, nes žinojo, kokie žmonės A. G. siuntė. Norėjo apsaugoti artimuosius, buvo sulaukę grasinančių skambučių. A. G. jiems po visko pasižadėjo neužsiimti toliais darbais. A. G. prisistatė lyg Andriumi. Virtuvėje jį pastūmė, jis parkrito, virtuvėje sudavė A. G. stiklainiu. Brolis A. G. sudavė keletą smūgių. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais sutinka ( b.l. 6-7, t.2). Buvo užmesta virvė nukentėjusiajam ant kojų, su tuo sutinka. Jis su nukentėjusiu išgėrė apie 5 litrus alaus, kažkiek alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Smurto žymių ant nukentėjusio nesimatė, jis atrodė nešvarus. Gal buvo apibrozdintas. Ryte jau matėsi pas nukentėjusįjį kraujosrūvos. Brolis davė A. G. užsikloti, nukentėjęs atsigulė ant lovos, kraujas jam nustojo bėgti labai greitai. Brolis tik ant vienos kojos nukentėjusiam užmetė kilpą, brolį jis sustabdė, kad nukentėjusio netampytų. Kai gulėjo lovoje, tada užkabino koją, ką brolis galvojo, nežino. Stiklainiu nukentėjusiam sudavė lauko virtuvėje, namo viduje sudavė jam į šonus, V. G. sudavė į veidą, kiek smūgių nepamena, tačiau sudavė kelis kartus į veidą. Kad jie išsiskirtų, sudavė vieną kartą A. G. į šoną, tada jie atsiskyrė. Tada toliau vėl gėrė. Kai vedė nukentėjusį į kiemą, porą kartą sudavė jam į šoną, per prievartą jo niekas nevedė. Pasiūlė eiti pernakvoti. V. G. sudavė keletą smūgių nukentėjusiam į šoną. Lauko virtuvėje lauko dar jis sudavė porą smūgių nukentėjusiam, kartą sudavė stiklainiu į galvą, kartą sudavė į šoną. V. G. nukentėjusiam sudavė smūgius į šonus ir kartą smūgį į veidą. A. G. pargriuvo, kai ėjo į lauko virtuvę, nes jį pastūmė, paragino, kad greičiau eitų. Po sudavimo stiklainiu, nukentėjęs nepargriuvo. Po to jis išėjo. Po kiek laiko sugrįžo į lauko virtuvę ir atnešė nukentėjusiam vandens, nes pagalvojo, kad jis norės gerti bei paliko porą cigarečių. V. G. jau nebuvo. Kai pirmą kartą išėjo iš virtuvės, nukentėjusiam buvo užmesta ant kojos virvė. Ryte matė, kaip prie šulinio nukentėjęs prausėsi. Jis davė nukentėjusiajam kepurę su snapeliu, nes buvo mėlynos akys nuo smūgių. Atėjus į lauko virtuvę, lova yra iš karto, stovi prie sienos, galvos puse prie sienos, ją išmetė po poros dienų už tvarto, nes buvo kruvina. Dabar ji jau sudeginta. Ūkinis pastatas nerakinamas. Nukentėjęs gal net nebandė išeiti, durys nebuvo užremtos. Jis sudavė nukentėjusiam, gavo nuo jo stiklainiu, rankų jam nerišo, elektra nepurtė. Turėjo vykti teismas ir kažkas kalbėjo, kad kažkas turi įvykti, kad teismas nevyktų. Nukentėjęs prisipažino, kad buvo atsiųstas žmonių, kad gal padegtų namą, jam sumokėta 200 eurų. Nukentėjęs apžiūrinėjo jų namus. Sutrukdyti teismui nukentėjusiam nepavyko, kiek žino, byla buvo dėl sukčiavimo. V. G. turėjo būti liudytojas. V. G. jokios virvės nenaudojo. Gal kažką jis supainiojo. Surištas žmogus tikrai nebuvo, gal ant kojos buvo užmesta virvė. Buvo patampyta koja ir viskas. Buvo padaryta kilpa ir užmesta ant vienos kojos. Buvo vos vos tampomas už kojos. Čiužinys buvo išmestas į laužavietę, nes buvo purvinas. Tai tas čiužinys, ant kurio miegojo A. G.. Jis buvo kažkiek ir kruvinas. Nenorėjo paslėpti įkalčių. Dirba Can Can picerijoje. Turi sugyventinę, išlaikytinių neturi, gyvena Vilniuje nuomojamame bute, sugyventinė dirba. Ligonių kasai neatlygino civilinio ieškinio, nes antstoliai atskaičiuoja už administracines nuobaudas, už paskolą. Spalį atlygins civilinį ieškinį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. K. parodė, kad šiuo metu gyvena Vilniaus mieste. Adresu(duomenys neskelbtini)., gyvena jo motina V. G.. 2016 m. liepos mėnesį gyveno pas savo motiną kartu su broliu V. G. ir jo mergina vardu Birutė. 2016 m. liepos mėnesį apie 14.30 val. pamatė vaikščiojantį nepažįstamą vyrą aplink namus. Pasidomėjus, kodėl jis vaikšto apie namą, vyras pradėjo kalbėti nelogiškai, todėl jis pamanė, jog vyras meluoja. Kadangi vyrui traukinys į Kauną turėjo būti už kokių trijų valandų, jis vyrui pasiūlė užeiti į savo namus. Namuose jis su vyru gėrė alų. Šis vyras prisistatė Andriaus arba Audriaus vardu. Išgertuvių metu grįžo brolis Vaidas kartu su savo mergina Birute. Brolis su Andriumi ar Audriumi diskutavo apie įkalinimo įstaigas. Jis trumpam išėjęs į kiemą išgirdo šaukiančią Birutę. Įbėgęs į namo vidų pamatė susiėmusį Vaidą su nepažįstamu vyru. Dėl ko jie susiėmė nežino. Vaidas paaiškino, jog šis vyras atsiųstas sutrikdyti teismo procesui, kuriame jis dalyvavo kaip liudytojas. Vyrui pasakius, kad jį atsiuntė Žemaitukas, kuris yra žinomas iš matymo, A. K. ranka du kartus sudavė vyrui į šonus. Tuomet vyrui buvo pasiūlytą eiti prigulti, todėl jį kartu su broliu nuvedė į lauko virtuvę, esančią ūkiniame pastate. Vyras per prievartą tikrai nebuvo vedamas. Nuėjus į lauko virtuvę jis vyrą pastūmė į nugarą, dėl ko jis pagriuvo ant grindų. Vyrui atsistojus jis stiklainiu jam vieną kartą sudavė į galvą. Stiklainis buvo trijų litrų talpos, tuščias. Po smūgio į galvos sritį stiklainis sudužo, matė, jog vyrai truputį praskilo galva. Brolis vyrui buteliu nesudavė. Lauko virtuvėje jis vyrui galėjau rankomis suduoti į abu šonus. Jis vyro nespardė, brolis jam matant taip pat. Matė, kaip Vaidas kumščiais vyrui sudavė į krūtinę, veidą, tačiau kiek kartų pasakyti negali. Gali būti, jog vyrui jis sudavė į veidą, tačiau nepamena, nes įvykio metu buvo neblaivus. Jis vyro elektra nekrėtė, brolis taip pat. Pamena, jog mano brolis vyrui buvo ant kojų užtempęs virvės kilpą ir bandė šį už kojų patampyti. Tačiau brolis vyrui tikrai nebuvo virve surišęs rankas. Vyras iš namų pasišalino sekančią dieną apie 09-10 val. Su pareikštu pranešimu apie įtarimą sutinka tik iš dalies, nes jam laisvės neatėmė, elektra nekrėtė, rankų virve nesurišo, jo nespardė. 2016-11-17 jis vyrą buvau nusivedęs pjauti žolės. Vyrą vedė pjauti žolę už išgertą alų. Žolės pjovimas buvo pokštas. Vyrą mušė, nes jis buvo atsiųstas Žemaituko. Gailisi dėl savo poelgio (2 t., b.l.5–6).

Nukentėjusysis A. G. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. 2016 m ėjo pro šalį, buvo supainiojęs kelius, norėjo eiti į traukinių stotį. Ėjo Antanavo kaimu, jį pasikvietė į vidų vienas kaltinamasis ( parodo į A. K.) išgerti. Išgėrė, po to prabudo jo brolis, kitas kaltinamasis, ir įvyko kivirčas. Taip gavosi, kad jį apkaltino, jog jį kažkas pas juos pasiuntė. Pradėjo jį mušti, po to nutempė kažkur į sklepą- rūsį ūkiniame pastate, ten, kur sudėtos daržovės. Jį ten spardė, apdaužė su buteliais, pradėjo purtyti su elektra : atsitempė laidą, pridėjo prie kūno ir pradėjo purtyti, nuo to liko žaizdos. Po visko jis prarado sąmonę, o ryte jį išleido išeiti. Jis grįžo iki Barzdų k. pas motiną. Sekančią dieną iškvietė greitąją. Pas kaltinamuosius gėrė degtinę, prieš tai buvo gėręs gal 3-4 litrus alaus. Jis paklausė kaltinamųjų, į kurią pusę traukinių stotis. A. K., atsieit, paskambino į stotį, sakė, kad iki traukinio likusi valanda laiko, spės išgerti ir pasikvietė. Jis nebuvo pasiųstas pas juos, paprasčiausiai pasiklydo. Kambaryje dar buvo kažkurio iš kaltinamųjų draugė. Kuris pirmas pradėjo jį mušti, nepamena. Buvo parkritęs ūkiniame pastate, pabudo, kai buvo rytas, gulėjo ant kažkokio čiužinio, durys buvo ar užremtos, ar užrakintos, bet jis durų neatidarė. Ryte atėjo abu kaltinamieji, davė jam nusiprausti ir liepė eiti namo. Kažkas buvo susiję su žolės pjovimu, bet mažai pamena, lyg abu kaltinamieji liepė pas jų kaimyną pjauti žolę. Ar buvo ten nuėję, nepamena. Buvo jau sumuštas ir girtas. Jį spardė, stiklainiu davė per galvą, purtė elektra. Pabėgti negalėjo, nes jie buvo prie durų. Jie dar surišo jį virve rankas ir virvę pririšo prie vamzdžio viršuje. Kai stovėjo, jie spardė. Kai atrišo, parkrito. Kraujas bėgo jam iš galvos ir iš ausies. Jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Kaltinamieji vienodai smurtavo, detalizuoti negali, kas ir ką darė. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( b.l.24–26, 28, t.1) sutinka. Mergina smurto veiksmų neatliko. Jam buvo lūžę šonkauliai, galvos smegenų sutrenkimas. Iki įvykio kaltinamųjų nepažinojo. Stiklainiu jam sudavė kambaryje, už tai, kad jį neva kažkas pasiuntė pas kaltinamuosius, jau buvo įvykęs konfliktas. Po to jį abu kaltinamieji paėmę už rankų, nutempė į rūsį, temdami nieko nesakė, nemušė, mušė tik rūsyje. Nepajėgė ištrūkti, buvo girtas. Jam kaltinamieji nieko nesakė, po sumušimo uždarė duris ir išėjo. Matomai prarado sąmonę. Atėję ryte, liepė nusiprausti, nes jo buvo galva kruvina. Grindys, čiužinys nebuvo kruvini, veidas buvo kažkiek sutinęs. Jam kaltinamieji sakė, kad jis pasiųstas juos padegti. Išeinant pasakė, kad daugiau jis kaime nesirodytų. Jis kaltinamųjų namo nesekė. Niekas jam nedavė 200 eurų, prieš dvi dienas jis dirbo Kaune. Kai važiavo į įvykio vietą, ar buvo rakinamos ūkinio pastato durys, nepažiūrėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. G. parodė, kad 2016-07-17 apie 07 val., būdamas neblaivus, kartu su V. R. vyko į Antanavo kaimą. Neprivažiavus Antanavo kaimo sugedo V. R. automobilis, todėl nusprendė namo grįžti pats. Antanavo kaimo parduotuvėje įsigijęs alaus užmigo. Po pietų atsibudęs vėl nusipirko alaus, kurį išgėrė autobusų stotelėje. Tuomet sugalvojo eiti iki Vinčų traukinių stoties, tačiau būdamas neblaivus pasiklydo nueidamas į Bagotosios gatvę. Vieno namo sode pamatė vaikštantį neblaivų jaunuolį, kuris jį pasikvietė į vidų. Gerdamas alkoholį pastebėjo lovoje miegantį vaikiną su mergina, kurie išgertuvių metu pabudo. Pasikvietęs jį į namo vidų vaikinas prabudusį vyrą pristatė kaip savo brolį „ mažylį“. Pokalbio metų išsipasakojo pažįstantis laisvės atėmimo bausmę atliekančius brolius Žemaitukus. Tuomet jį pasikvietęs į namo vidų vaikinas stiklainiu jam sudavė į galvos sritį, o jo brolis pravarde „ mažylis“ buteliu sudavė į galvą. Po smūgių abiejų vyrų buvo nutemptas į ūkinį pastatą, kuriame broliams virve surišus rankas buvo spardomas į įvairias kūno vietas. Nustojus spardyti buvo atrištas. Tuomet asmuo pravarde „Mažylis“ atsinešė laidą. Laidus glaudė prie jo. Priglaudus laidus atrodė, kad krečia elektros srovė. Vėliau jis prarado sąmonę. Jį pabudino atsidarančių durų garsas. Jis pamatė tuos pačius du vyriškius, kurie jį praėjusią dieną mušė. Vyrai jį apžiūrėjo, išėjo, uždarė duris. Po kiek laiko grįžo, tie patrys asmenys liepė keltis, eiti į lauką nusiprausti kraują, davė jam kepurę ir cigaretę. Po to parodė, kurioje pusėje yra Pilviškių miestelis ir liepė eiti ir negrįžti. Sekančią dieną 2016-07-19 jam pasidarė nesveika, todėl išsikvietė medikus, kurie pristatė į Šakių ligoninę, vėliau į pavakrę išvežė į Kauno klinikas. Kaune jį apžiūrėjo gydytojai, pasakė, kad nieko rimto ir liepė laukti atvažiuojant Šakių gydytojų, bet jis nesulaukė ir niekam nepasakęs, išėjo ( 1t., b.l.24–26).

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. G. paaiškino, kad jis neprisimena, kada tiksliai broliai jį nusivedė pas kaimyną, kur liepė pjauti žolę. Tuo metu jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Jis neprisimena, ar pjovė žolę, ar jau buvo sužalotas. Būdamas Antanavo kaime jis pats nesusižalojo, nes niekur pats nebuvo nugriuvęs ( 1 t., b.l. 28).

Liudytoja D. J. paaiškino, kad ji gyvena kaimynystėje su Gumauskiene. Pernai vasarą jos nebuvo ir ten gyveno Gumauskienės sūnūs Algirdas ir Vaidas. Kartą buvo atėję su vyriškiu, kai žentas buvo atvažiavęs su trimeriu pjauti žolę. Tas vyriškis paėmė pjūklą pjauti žolę, matėsi, kad jis neblaivus, todėl žentas atėmė iš jo pjūklą. Tada buvo gerokai po pietų. To vyriškio, kuris atėjo su Algirdu, nepažinojo. Negali pasakyti, kad jam liepė pjauti žolę, Algirdas lyg pasakė „ pjauk“. Kiek pamena, tas vyriškis buvo didele galva, pasišiaušusiais plaukais, aukštas, buvo neblaivus, ant jo nesimatė jokių sužalojimų. Algirdas neatrodė, kad būtų neblaivus. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 1 t., b.l.96–97) sutinka, tuo metu geriau prisiminė aplinkybes. Krumpliai to nepažįstamo vyro gal buvo nubrozdinti. Nepamena, kad būtų nubrozdintas veidas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. J. parodė, kad gyvenu adresu Bagotosios g. 40, Antanavo k., Kazlų Rūdos r. sav. Adresu Bagotosios g. 38, Antanavo k., gyvena kaimynė V. G., jo sūnūs V. G. ir A. K.. V. G. namuose nebuvo nuo 2016 m. kovo ar tai balandžio mėnesio iki 2016 m. spalio mėnesio vidurio, nes ji gydėsi Kulautuvoje nuo tuberkuliozės. 2016 m. vasaros metu, kada tiksliai neatsimena, pas ją į kiemą atėjo A. K. kartu su su nepažįstamu vyru, kuris buvo neblaivus. Vyras buvo vidutinio ūgio, liekno sudėjimo, šviesų plaukų, susivėlęs, nubrozdintu veidu ir krumpliais. A. K. nepažįstamam vyrui liepė kieme nupjauti žolę ir tokiu būdu atidirbti, tačiau už ką atidirbti nepaaiškino. Vyras kieme žolės nenupjovė, nes buvo neblaivus ( 1 t., b.l. 96–98).

Liudytojas V. R. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. Nukentėjusįjį pažįsta. Tuo metu prieš maždaug du metus dirbo pas ūkininką. Reikėjo jam nuvažiuoti parvežti bulves. A. G. buvo išgėręs ir ūkininkui buvo nereikalingas, taigi, paprašė ūkininkas A. G. pavežti pakeliui. Prie Gulautuvos kaimo sugedo jo automobilis, jis paskambino ūkininkui, kuris liepė suktis atgal, o A. G. paleisti. Jis taip ir padarė. Po to A. G. pamatė, kai jis jau grįžo iš ligoninės, gal po 4 dienų. A. G. buvo sudaužyta galva, atrodė stipriai gavęs mušti. Kai A. G. vežė, jis buvo išgėręs, tačiau pats paeiti galėjo. Kai jį vežė, ant jo smurto žymių nebuvo, bent jau nepastebėjo. Po to A. G. pasakojo, iš kur atsirado sumušimai, kad gavo su buteliu per galvą, kad rūsyje jį kankino. Už ką A. G. kankino, jis nesuprato. A. G. pasakojo, kad jis klaidžiojo, paskui jį pasikvietė ir sodyboje jis gėrė, po to jį pradėjo mušti, kas mušė, sakė nepažįsta.

Liudytojas B. M. paaiškino, kad V. G. yra jos sugyventinis pusantrų metų. A. K. žino, kaip sugyventinio brolį. Buvo toks laikas, kai visi kartu gyveno, tai buvo 2016m liepos mėnesį. Į namus atėjo nukentėjęs, prieš tai dvi dienas jis sekė jų namus. Ji matė nukentėjusįjį einant keliu. Jis, būdavo prieina Bagotosio 32 namą, sustoja ir dairosi, taip buvo dvi dienas. Kai gėrė, ji pasakė kaltinamiesiems, kad nukentėjęs seka namus, nukentėjusysis tada, kaip tik ėjo pro šalį. A. K. nukentėjusįjį pasikvietė į namus. Jie išgėrė degtinės V. G. paklausė, kas nukentėjusįjį pasamdė. V. G. sudavė nukentėjusiajam kumščiu į galvą, kad nukentėjęs prisipažintų. Nukentėjęs prisipažino, kad jis pasamdytas, kad V. G. „padėtų į vietą“, už tai jam sumokėta 200 eurų. Po to jie dar išgėrė ir nukentėjusįjį išvijo. Daugiau nukentėjusio ji nematė, paskui brolius nėjo. Abu kaltinamieji smurtavo. V. G. trenkė nukentėjusiajam pirmas, po to A. K. trenkė į šonus, visur. Tai buvo kambaryje. Mušė rankomis. Kad nukentėjęs buvo laikomas ūkiniame pastate, nežino. Šampano niekas negėrė, tuščių butelių nebuvo, jie pirko tik degtinę. Išlydėjo nukentėjusį per duris iš kambario abu kaltinamieji, grįžo kaltinamieji po 10 min. Kaltinamieji nukentėjusį išvijo. Kai ėjo per duris, buvo prie nukentėjusio nugaros pridėję ranką. Kas buvo kieme, nematė. Tik girdėjo, kaip A. K. liepė žolę pjauti. Kitą dieną nukentėjusiojo nematė. Būnant kambaryje, stiklainiai nedužo. Ūkiniai pastatai nerakinami, ten nieko vertingo nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. M. parodė, kad V. G. yra jos sugyventinis, o A. K. jo brolis. 2016-07-17 ji buvo name, esančiame Bagotosios g. 38, Antanavo k, Kazlų Rūdos r,. sav., kartu su A. K. ir V. G., kur gėrė alkoholinius gėrimus. Ji pastebėjo, jog apie namą vaikšto ir jį stebi nepažįstamas vyras. Apie tai pranešė V. G. ir A. K.. Išgertuvių metu vėl pamatė tą patį vyrą einantį pro namą, todėl A. K. jį pasikvietė užeiti į vidų, norėdamas išsiaiškinti jo vaikščiojimo aplink namą priežastis. Tik vėliau sužinojo, kad šis vyras yra A. G.. V. G. ir A. K. klausinėjo A. G., mušė norėdami išsiaškinto jo vaikštinėjimo priežastis. Pirmas A. G. pradėjo mušti V. G., vėliau prisijungė ir A. K.. Jai matant V. G. kartu su A. K. A. G. mušė rankomis į galvos, veido sritis. Kiek smūgių A. G. buvo suduota pasakyti negali. Vėliau A. K. kartu su V. G. A. G. iš namo išsivedė. Ką broliai veikė su A. G. nežino, nes liko namuose. A. K. ir V. G. į namą sugrįžo po 10 - 15 minučių. Tuo metu kai buvo sužalojimas A. G. namuose buvo tik ji, V. G. ir A. K. (1 t., b.l. 106–108).

Liudytoja I. S. paaiškino, kad ji atliko šioje byloje ikiteisminį tyrimą, apžiūrėjo įvykio vietą, darė su nukentėjusiuoju parodymų patikrinimą vietoje. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje, aiškinosi, kur nukentėjusysis buvo sužalotas, kur uždarytas ir galimai laikomas. Pagal nukentėjusiojo parodymus, jis iš patalpos negalėjo išeiti. Pastatas buvo iš dviejų dalių, nukentėjusysis buvo toje pastato dalyje, kuri buvo mūrinė. Į šią mūrinę pastato dalį patenkama pro pašiūrę. Patalpos, kurioje buvo laikomas nukentėjusysis, yra tvirtos vidinės durys. Kad tos patalpos duryse būtų buvęs užraktas, ji neprisimena. Buvo stora stakta, durys iš storo medžio, nepalyginsi šių durų su įėjimo į pastatą durimis. Ji nepastebėjo, kad durys būtų,kuo nors užremtos. Bet po įvykio buvo praėję nemažai laiko. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu ūkinio pastato durys nerakintos, tai spynos duryse nebuvo, buvo kažkoks sklastis, kažkas buvo ant durų. Ar patalpos, kurioje buvo laikomas nukentėjusysis, durys lengvai atsidaro, ji negali pasakyti, ji pati jas be problemų atidarė ir uždarė. Toji patalpa buvo labai netvarkinga, buvo stiklainių, šiukšlių.

2016-07-19 tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, gavus informacijos, kad 2016-07-19 į VšĮ “Šakių ligoninė” priėmimo skyrių kreipėsi A. G., kuriam nustatyta kairės pusės krūtinės ląstos 10-o šonkaulio lūžimas, galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, vidutinio sunkumo forma, galvos smegenų komocija, mušta galvos žaizda, abiejų dilbių ir galvos nubrozdinimai, įtariamas kaukolės bazės kaulų lūžimas, po apžiūros išvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę VšĮ “Kauno klinikos”. Pirminiais duomenimis A. G. buvo sumuštas 2016-07-17 apie 16 val. nenustatytos sodybos gyvenamajame name ir ūkinio pastato rūsyje keturių nepažįstamų vyrų ( 1 t., b.l. 7 ).

2017-01-17 apžiūrėta įvykio vieta - ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) Protokole užfiksuota, kad į ūkinį pastatą patenkama pro nerakintas medines duris. Įėjus į ūkinį pastatą, patenkama į bendrą patalpą, kurios kairėje pusėje matosi elektros jungtukas ir juodos spalvos elektros laidas. Lubose yra juodos spalvos laidas, tačiau lemputė neįsukta. Įėjus į patalpą, kurioje galimai prieš jo valią buvo laikomas A. G., patalpoje yra stiklainių, stiklo šukių. Patalpa apšviesta elektros lempute, kuri pritvirtinta juodos spalvos laidu ( 1 t., b.l. 10–17).

Nukentėjusysis pripažino, kad jis buvo neblaivus, kai kurių aplinkybių neprisimena dėl girtumo ir sumušimo. Nukentėjusysis davė paaiškinimus apie tai, ką jis prisiminė. A. G. nurodė, kad abu kaltinamieji jį spardė, stiklainiu davė per galvą, purtė elektra. Pabėgti negalėjo, nes kaltinamieji buvo prie durų. Kaltinamieji buvo surišę jam virve rankas ir virvę pririšo viršuje prie vamzdžio. Nuo sumušimų jam bėgo kraujas iš galvos ir iš ausies.

Kaltinamieji nurodo, kad jie suteikė nukentėjusiajam nakvynę, tačiau teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta įrodymų, kad A. G. būtų prašęs leidimo pernakvoti. Be to, patys kaltinamieji pripažino, kad nuvedę nukentėjusįjį į ūkinį pastatą, jį ten mušė.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė-veikas padarė recidyvistai ir apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui ( BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).