- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-28
- Bylos Nr.
- e2A-1323-880/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06132-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Rūta Latvelė, Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- I. A., Ū. A.
- Atsakovas
- R. A.
- Trečiasis asmuo
- A. B., L. S., G. D., R. K., L. K., G. B. R., A. V., R. V.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Astos Pikelienės, Lino Zinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Ra development“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų I. A. ir Ū. A., atstovaujamų įstatyminės atstovės R. G., patikslintą ieškinį atsakovams R. A., likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „RA development“, A. G., dėl savininkų nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo, tretieji asmenys – A. B., L. S., G. D., R. K., L. K., G. B. R., A. V., A. B., R. V., išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai I. A. ir Ū. A., atstovaujami įstatyminės atstovės R. G., kreipėsi į teismą prašydami: 1) įpareigoti atsakovus R. A., uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Ra development“ ir A. G. per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkai atliktus darbus – pašalinti valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre neregistruotą statinį, pastatytą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos plane pažymėta raide „C“, o atsakovams per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovams atlikti šiuos veiksmus, turėtas išlaidas išieškant solidariai iš R. A., UAB „Ra development“ ir A. G.; 2) priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė:
1.1. Jie yra R. G. ir atsakovo R. A. nepilnamečiai vaikai. Atsakovas R. A. yra UAB „Ra development“, kurios vardu registruotos 9/20 dalys ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalis yra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau ir – Žemės sklypas) akcininkas, o atsakovas A. G. – šio juridinio asmens likvidatorius.
1.2. 2021 m. rugsėjo 7 d. Dovanojimo sutarties pagrindu ieškovai iš atsakovo R. A. įgijo po 1/2 dalį negyvenamosios patalpos – kūrybinių dirbtuvių su bendro naudojimo patalpomis: 1/5(R-3/2,07 kv. m), 1/5(R-4/6,64 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), po 1/10 dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei po 6321/71300 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
1.3. Dovanojimo sutarties 6.1. punkte šalys susitarė, kad ieškovai perima iš atsakovo kiemo statinių ir žemės sklypo naudojimosi tvarką, nustatytą 2020 m. gruodžio 8 d. skolos padengimo sutartimi Nr. MV-7742, sudaryta tarp atsakovo R. A. ir UAB „Ra development“, pagal kurią ieškovai naudosis kiemo aikštelės b1 ir b2 ta dalimi, kuri apima žemės sklypo naudojimosi tvarką, nurodytą 6.1.2. punkte (6.1.1. punktas), taip pat ieškovai bendrai su visais kitais žemės sklypo savininkais (bendraturčiais) naudosis žemės sklypo dalimi, kuri pridedamame Sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos plane pažymėta užrašu „Dalis A/472,28 kv. m (6.1.2.1. punktas), ieškovai individualiai naudosis žemės sklypo dalimi, kuri pridedamame Sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos plane pažymėta užrašu „Dalis D/31,96 kv. m (tarp taškų 31, 32, 33, 34, 35 ir 31) (6.1.2.2. punktas), ieškovai įsipareigoja statyti ir laikyti jiems ir / ar jų svečiams priklausančius automobilius žemės sklypo dalyje, kuri prie šios sutarties pridedamame Sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos plane pažymėta raide „C“, bei jie ir / ar jų svečiai nestatys ir nelaikys automobilių žemės sklypo dalyse, pažymėtose raidėmis „A“, „B“, „D“, „E“, „F“, „G“ ir „H“ (6.1.2.3. punktas).
1.4. Atsakovas ieškovams perleido tiek nuosavybės teisę į pirmiau paminėtą turtą, tiek ir nustatytą bendraturčių naudojimosi tvarką, įskaitant ir teisę naudotis automobilių stovėjimo vieta, žemės sklypo plane pažymėta raide „C“. Minėta žemės sklypo naudojimosi tvarka buvo įtvirtinta ir 2020 m. gruodžio 8 d. skolos padengimo sutartyje Nr. MV-7742, sudarytoje atsakovo ir UAB „Ra development“, kas patvirtina, jog nurodytu metu ūkinio pastato dalis, buvusi žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo nugriauta ir jau buvo suformuotos stovėjimo vietos, t. y. UAB „Ra development“ pripažino, kad ūkinio pastato dalies žemės sklype nebėra, todėl atsakovai neturėjo jokios teisės žemės sklype vykdyti statybos ar kitus darbus. Pažymėtina, kad nei vienam iš atsakovų nepriklauso joks nekilnojamasis turtas, esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini).
1.5. 2023 m. spalio 17 d. teismo posėdžio metu A. G. pripažino, kad būtent jis, būdamas UAB „Ra development“ likvidatoriumi, užstatė žemės sklypo dalį, naudojimosi tvarkoje pažymėtą raide „C“, t. y. pastatė sandėliuką. 2023 m. gegužės 24 d. atsakovas internetinėje svetainėje www.aruodas.lt patalpino skelbimą, jog parduoda aukščiau paminėtą sandėliuką arba sandėliuką ir parkavimosi vietą už 18 000,00 Eur. Iš prie skelbimo pateikto žemės sklypo plano matyti, kad atsakovai, veikdami išvien, sandėliuką pastatė žemės sklypo dalyje, pažymėtoje raide „C“ (sandėliuką netgi siekia parduoti), teisę kuria naudotis turi tik ieškovai.
1.6. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovai neturi galimybės naudotis žemės sklypo dalimi, kuria turi teisę naudotis pagal Dovanojimo sutartį pagal paskirtį – parkuoti automobilio. Atsakovai tokiu būdu neteisėtai apribojo ieškovų teisę naudotis jiems priklausančiu turtu. Priešingas aiškinimas iš esmės pažeistų ieškovų interesus ir sukurtų ydingą praktiką, kurios pagrindu buvęs žemės sklypo savininkas galėtų reikalauti bet kuriuo metu leisti jam atstatyti jo paties anksčiau nugriautą pastatą perleistame žemės sklype, jeigu pastatas nebuvo tinkamai išregistruotas. Nors ūkinio pastato dalis šiuo metu yra nugriauta, ieškovai neturi teisės šio fakto registruoti viešuose registruose, nes pastatas yra registruotas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Statinių išsidėstymo planas žemės sklype patvirtina, kad pastato dalis žemės sklype nebuvo išsidėsčiusi, t. y. buvo nugriauta jau 2020 m. spalio 5 d., tuo tarpu dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2021 m. rugsėjo 7 d., jau esant nugriautai ūkinio pastato daliai, todėl nei UAB „Ra development“, nei atsakovas R. A., nei atsakovas A. G. neturėjo jokio teisinio pagrindo atvykti į žemės sklypą ir jame vykdyti statybos ar kitus darbus.
1.7. Ieškovų turto tvarkytoja uzufrukto teise yra paskirta jų įstatyminė atstovė R. G., todėl ji turi teisę reikšti ieškinį savo nepilnamečių vaikų vardu, siekiant pašalinti ieškovų nuosavybėje neteisėtai pastatytą statinį ir atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.
Atsiliepimas
2. Atsakovas R. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir į patikslintą ieškinį, kuriuose nurodė su pateiktu ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei priteisti jam iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovai reikalauja iš atsakovo nugriauti ne jam priklausančio teisėtai pastatyto ir nekilnojamojo turto registre įregistruoto pastato dalį. Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dalyje stovintis pastatas yra pastato – ūkinio pastato, pažymėto plane 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoto nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalis. Nuosavybės teisės į atitinkamo statinio dalį yra registruotos bendrovės UAB „Ra development“ vardu. Remiantis tarp bendrasavininkų sudarytu susitarimu dėl naudojimosi atitinkamu statiniu, statinio dalimi, kuri patenka į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), naudojasi UAB „RA development“, todėl būtent ji turi teisę valdyti, disponuoti ir naudotis atitinkama statinio dalimi, įskaitant ir atlikti atitinkamo statinio (jame) statybos darbus. Ieškovų atstovė reikalauja, kad atsakovas nugriautų kitam asmeniui priklausančio, teisėtai pastatyto ir stovinčio pastato dalį, tačiau toks reikalavimas negali būti patenkintas. Ieškinio teiginiai, kad atsakovas užstatė žemės sklypą, kad jis patalpino skelbimą neatitinka tikrovės.
3. Atsakovai A. G. ir UAB „Ra development“ atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Atsiliepimą jie grindė šiais argumentais:
3.1. ieškovai be jokio teisinio pagrindo reikalauja iš atsakovų nugriauti teisėtai pastatytą ir UAB „RA development“ priklausantį turtą, kuris ir nuosavybės teisės į jį yra registruotos Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. UAB „RA development“ nuosavybės teise priklauso 9/20 dalys pastato – ūkinio pastato, pažymėto plane 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoto Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Dalis šio pastato, kuri pagal su bendraturčiais nustatytą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą naudojimosi juo tvarką, naudojasi atsakovė UAB „RA development“, stovi žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Įrašas apie tai, jog dalis šio pastato stovi žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra ir šio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 12 p.
3.2. Kaip matyti iš pridedamų fotonuotraukų, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), iki šiol stovi tiek neremontuota, tiek ir kapitališkai suremontuota (pakeistos laikančiosios konstrukcijos naujomis ir laikinai pašalinta viena iš sienų) atitinkamo pastato dalis. Iki šiol ir ginčo dalyje (kuri tariamai yra nugriauta) yra išlikusios atitinkamo pastato 3I1p konstrukcijos, t. y. likusios trys iš keturių sienų, o taip pat ir ant atitinkamų sienų esantis stogas, todėl ieškovų atstovai nepagrįstai teigia, jog atitinkama pastato dalis yra nugriauta. Šiuo metu yra išardyta tik viena iš keturių išorės sienų bei kelios vidinės pertvarinės sienos, tačiau tik savininkės UAB „RA development“ sprendimu ši statinio dalis gali būti bet kada atstatyta.
3.3. Patekti prie šio ūkinio pastato 3I1p dalies yra nustatytas bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ir kelio servitutas per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Servituto vieta atvaizduota byloje esančiame žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), plane. Duomenys apie šį servitutą, taip pat ir pats pastatas (jo dalis) atvaizduotas visose byloje esančiose sutartyse – prie jų pridedamuose žemės sklypo planuose, todėl ieškovai (jų atstovai) negali teigti, jog sudarant dovanojimo sutartį jiems (jų atstovams) nebuvo žinoma apie atitinkamą pastatą bei atitinkamą nustatytą servitutą. Ieškovų noras atitinkamoje dalyje parkuoti automobilį pažeistų atitinkamą Nekilnojamojo turto registre įregistruotą servitutą, t. y. ieškovė pageidauja ant atitinkamo servituto statyti automobilį, taip per atitinkamą dalį užkertant galimybę patekti prie ir į atitinkamą pastatą 3I1p, tačiau toks pageidavimas negali būti tenkinamas.
3.4. Pasisakant apie nustatytą naudojimosi žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), tvarką, tai remiantis minėta tvarka atsakovė UAB „RA development“ yra įsipareigojusi tik atitinkamose vietose nestatyti sau ar savo svečiams priklausančių automobilių. Daugiau ieškovams atsakovė UAB „RA development“ nieko nėra įsipareigojusi. UAB „RA development“ likvidatorius ėmėsi veiksmų, pirmiausia, jog būtų atgautas šio turto valdymas, o vėliau, atgavus valdymą, norint likviduoti bendrovę, ėmėsi šio turto pardavimo veiksmų (paskelbė skelbimus apie pastato dalies pardavimą). Vienas iš pardavimui būtinų atlikti veiksmų yra imtis priemonių, jog būtų užkirstas kelias pažeisti šio pastato 3I1p valdymą ateityje dar kartą. Tuo tikslu buvo sumontuotos papildomai dvi skydinės sienos, kurioms net nėra taikomas statybos darbų teisinis reglamentavimas. Valstybinė teritorijų ir planavimo statybos inspekcija aiškiai įvardijo, jog tokie atlikti darbai nelaikyti net statybos darbais, todėl ir ieškovės teiginiai, jog yra atlikti savavališki darbai yra atmestini.
3.5. Kai ieškovai įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą, tiek žymos apie šį pastatą 3I1p, tiek servitutas, suteikiantis teisę patekti prie šio pastato 3I1p, buvo registruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovai, įgydami nuosavybės teises, žinojo (turėjo žinoti), jog dėl teisėtai pastatyto pastato 3I1p jie negalės naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi, kurioje stovi atitinkamas statinys. Teisėtai pastatytas statinys negali pažeisti ieškovų teisių. Jei ieškovai mano, kad sudarant dovanojimo sutartį buvo pažeista jų teisės, jie gali ginčyti atitinkamą dovanojimo sutartį, bet nereikšti reikalavimus statinio savininkui. Dėl šių priežasčių ieškovų reikalavimas atsakovei UAB „RA development“ yra akivaizdžiai neteisėtas ir todėl atmestinas. Juo labiau atmestini atsakovės UAB „RA development“ likvidatoriui A. G. reiškiami reikalavimai, kuris visus veiksmus, susijusius su pastatu 3I1p, atliko kaip juridinio asmens valdymo organo narys (likvidatorius). Juridinio asmens valdymo organo nariai, o taip pat ir darbuotojai, paprastai neatsako už juridinio asmens vardu atliktus veiksmus. Šiuo atveju nėra nustatyta sąlygų, dėl ko reikalavimai galėtų būti reiškiami ir tenkintini A. G. kaip UAB „RA development“ likvidatoriaus atžvilgiu.
Šalies argumentai
4. Ieškovai dublike palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir papildomai nurodė, kad:
Atsiliepimas
4.1. Atsakovo atsiliepime išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinės situacijos. Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra registruotas joks ūkinis pastatas, kuris būtų ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Nors atsakovo pateiktais duomenimis minėtas pastatas išsidėstęs per du žemės sklypus ((duomenys neskelbtini)), tačiau nurodyti duomenys (užfiksuoti 2013 m. rugpjūčio 12 d.) neatitinka faktinės situacijos.
4.2. Iš dovanojimo sutarties, kurios pagrindu ieškovai įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), priedų ir turinio matyti, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu, t. y. 2021 m. rugsėjo 7 d., joks ūkinis pastatas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo išsidėstęs, šio pastato dalis, buvusi (duomenys neskelbtini), buvo nugriauta, toje vietoje įrengiant automobilių parkavimo vietas. Prie dovanojimo sutarties pridėtoje Sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkoje matyti, kad tarp taškų 8 ir 9 yra nurodomas ne ūkinis pastatas ar jo dalis, o automobilių parkavimo vietos. Minėta situacija buvo susiformavusi dar anksčiau – 2020 m. gruodžio 8 d. R. A. ir UAB „Ra development“ sudarant skolos padengimo sutartį, iš sutarties turinio taip pat matyti, kad jokio ūkinio pastato žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo, šalys taip pat susitarė dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, atitinkamai ir dėl automobilių stovėjimo vietų naudojimosi.
4.3. Ieškovų žiniomis, žemės sklypo bendraturtė A. B., sudarydama su UAB „Ra development“ žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat nusistatė naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal kurią A. B. naudojasi ne ūkiniu pastatu, o jo vietoje suformuotomis automobilių stovėjimo aikštelėmis, plane pažymėtomis raidėmis „D“ ir „E“, kas tik patvirtina, jog joks ūkinis pastatas atsakovo nurodytoje žemės sklypo dalyje nestovi. Ieškovų teikiamos fotonuotraukos patvirtina, kad 2020 m. birželio mėnesį ūkinis pastatas dar buvo, tuo tarpu 2020 m. lapkričio mėnesį ūkinio pastato dalis, buvusi (duomenys neskelbtini), buvo nugriauta ir jos vietoje suformuotos automobilių stovėjimo vietos su stogine. Tai, kad ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, atlikę pastato rekonstrukciją (sumažinę jo plotą), nesikreipė dėl naujų kadastrinių matavimų atlikimo ir jų neįregistravo viešuose registruose, nėra niekaip susiję su ieškovais, kurie, nebūdami šio pastato savininkais, neturi teisės kreiptis į atitinkamas institucijas dėl rekonstrukcijos įteisinimo.
4.4. Nors atsakovas teigia, kad buvo sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi tvarkos statiniu, tačiau toks susitarimas nepateiktas, priešingai, tiek skolos padengimo sutartis, tiek ir dovanojimo sutartis patvirtina, kad buvo nustatyta naudojimosi tvarka ne statiniu, kadangi toks statinys nurodytu metu neegzistavo, o žemės sklypu bei buvusio statinio vietoje suformuotomis automobilių stovėjimo vietomis. Remiantis nustatyta naudojimosi tvarka, ieškovai, o ne UAB „Ra development“ naudojasi automobilių stovėjimo vieta, naudojimosi tvarkoje pažymėta raide „C“, kuri yra užstatyta atsakovo pastatytu sandėliuku, todėl UAB „Ra development“ neturi jokio pagrindo disponuoti automobilių stovėjimo aikštelės vieta, pažymėta raide „C“, todėl atsakovui neteisėtai užstačius ieškovų naudojamą stovėjimo vietą, būtent atsakovas privalo pašalinti statinį ir tai niekaip nėra susiję su kitais asmenimis. UAB „Ra development“ nepriklauso joks turtas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl ji neturi teisės naudotis kokiu nors šiame sklype esančiu turtu. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla ne dėl jau nugriauto ūkinio pastato dalies, tačiau dėl naujai pastatyto medinio statinio – sandėliuko, kuris buvo pastatytas 2023 m. gegužės 19 d. Atsakovo pastatytas sandėliukas nėra jokio ūkinio pastato dalis, o yra naujai suformuotas ir pastatytas objektas žemės sklype, kuriame nėra jokio ūkinio pastato.
5. Atsakovas R. A. triplike prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė:
5.1. Atsakovas sandėliuko pastatymo darbų neatliko, nes atitinkamame žemės sklype nebuvo mažiausiai metus laiko. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas atliko ieškovų nurodomus darbus.
5.2. Nors yra neigiama, kad atitinkamoje žemės sklypo dalyje stovi pastatas, tačiau šias faktines aplinkybes patvirtina į bylą pateikti įrodymai bei pačios ieškovų atstovės nurodomi argumentai. Su atsiliepimu į ieškinį yra pateiktas žemės sklypo planas, kurio kadastriniai duomenys užfiksuoti 2020 m. liepos 14 d., ir kuriame aiškiai atitinkamoje teritorijoje yra atvaizduota stovinčio pastato dalis. Minėtas žemės sklypo planas yra prisiūtas ir prie į bylą pateiktos dovanojimo sutarties. Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 12 punkte taip pat yra aiškiai įvardinta pastaba, jog „Žemės sklypo dalis yra užstatyta ūkiniu pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3I1p.“ Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog atitinkamo pastato dalis – 9/20 dalys, remiantis 2019 m. spalio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teise priklauso UAB „RA development“, yra nustatyta ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota naudojimosi šiuo statiniu tvarka. Byloje esančios fotonuotraukos taip pat patvirtina, jog natūroje atitinkamoje vietoje stovi statinys, kuris šiuo metu yra perstatytas į stoginę, t. y. pastatas ne nugriautas, kaip teigia ieškovų atstovė, bet perstatytas į stoginę pašalinus vieną iš keturių sienų, o kitas pakeitus (atnaujinus). Likusios trys sienos ir stogas yra likę, o pastato (stoginės) savininkas yra laisvas elgtis su atitinkamu statiniu, įskaitant ir jame laikyti savo daiktus, jį perstatyti ir t. t. Nepagrįstai teigiama, kad yra sumažintas pastato plotas, nes atitinkama pastato dalis yra perstatyta (tai net ne rekonstrukcija, nes jokie pastato matmenys nėra pasikeitę) į stoginę.
5.3. Ieškovų atstovės akcentuojama prie sutarčių pridėta sutarties šalių pasirašyta sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarka bei kitos sutarčių sąlygos atspindi tik sutartis sudariusių asmenų valią dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, tačiau atitinkamose sutartyse nieko nepasisakyta apie atitinkamą Nekilnojamojo turto registre įregistruotą ir natūroje esantį statinį. Byloje esančios sutartys patvirtina tik tai, kad atitinkama pastato dalis nebuvo nei vienos iš sutarčių objektu, o ne tai, kad joks ūkinis pastatas neegzistavo ar neegzistuoja. Sutartyse atsispindi tik sutarties šalių valia dėl konkretaus sutartyje išvardinto turto, o kas sutartyje neįvardinta, negali reikšti, jog jokie kiti daiktai neegzistuoja.
6. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad 2023 m. liepos 5 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pietinėje pusėje, po stogine ant grindinio trinkelių padėtos dvi medinių skydų sienos (stoginės gale prie stoginės pritvirtinti ir tarpusavyje sutvirtinti du mediniai skydai ir taip suformuota uždara erdvė, ilgis 2,97 m, plotis 2,23 m, aukštis 3,19 m). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nustatyta, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.2 straipsnyje reglamentuota, kad nekilnojamaisiais daiktais laikomi tokie daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Jei norint perkelti daiktą į kitą vietą būtina jį išmontuoti į sudedamąsias dalis, šis daiktas praranda savo paskirtį (arba vertę), todėl jis laikytinas nekilnojamuoju daiktu. Skydai pagal savo požymius yra kilnojami daiktai, todėl statybą reglamentuojantys teisės aktai jų įrengimui nėra taikomi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - įpareigojo atsakovę UAB „Ra development“ per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti panaudojus medinius skydus suformuotą sandėlį, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos plane pažymėtą raide „C“, o atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovams atlikti šiuos veiksmus, turėtas išlaidas išieškant iš atsakovės UAB „Ra development“. Taip pat teismas priteisė ieškovams iš atsakovės 4 860,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovui R. A. iš ieškovų įstatyminės atstovės R. G. 4 235,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei iš atsakovės 273,87 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
8. Teismas nurodė, kad pareiškęs negatorinį ieškinį ieškovas turi įrodyti du dalykus – kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos, tačiau neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovai yra nekilnojamojo turto – dalies kiemo statinių (aikštelės), unikalus (duomenys neskelbtini), ir dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, t. y. viena iš būtinų sąlygų, esant kurioms gali būti tenkinamas negatorinis ieškinys, kad ieškovai yra turto savininkai, šioje byloje yra įrodyta.
9. Sprendžiant dėl antrosios negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos, t. y. ieškovų teisių pažeidimo, atsižvelgtina į tai, kad ieškovai pagal dovanojimo sutartį, kurios pagrindu įgijo nuosavybės teises į dalį nurodyto nekilnojamojo turto, kartu perėmė iš dovanotojo, t. y. savo tėvo R. A. kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, nustatytą 2020 m. gruodžio 8 d. skolos padengimo sutartimi Nr. MV-7742, pagal kurią ieškovai įsipareigojo statyti ir laikyti jiems ir / ar jų svečiams priklausančius automobilius žemės sklypo dalyje, kuri Sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos plane pažymėta raide „C“, bei įsipareigojo, kad jie ir / ar jų svečiai nestatys ir nelaikys automobilių žemės sklypo dalyse, pažymėtose raidėmis „A“, „B“, „D“, „E“, „F“, „G“ ir „H“. Taigi, pagal nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, ieškovai žemės sklypo dalyje, Sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos plane pažymėta raide „C“, turėjo teisę statyti ir laikyti jiems priklausančią transporto priemonę (-es), bei buvo įsipareigoję nestatyti ir nelaikyti transporto priemonių kitose naudojimosi tvarkoje nurodytose vietose. Minėtos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nuostatos dėl transporto priemonių statymo ir laikymo, sudaro pagrindą išvadai, kad minėta tvarka buvo išspręstas transporto priemonių statymo ir laikymo (parkavimo) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), klausimas.
10. Byloje nustatyta, kad 2023 m. gegužės 19 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, Sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos plane pažymėtoje raide „C“, buvo sumontuoti / pastatyti mediniai skydai, tokiu būdu suformuojant uždarą erdvę ir įrengiant sandėliuką bei juo užstatant minėtą žemės sklypo dalį, dėl ko ieškovai / jų įstatyminė atstovė negali naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje jie turi teisę statyti ir laikyti jiems priklausančias transporto priemones, t. y. dėl užstatyto sandėliuko objektyviai negali statyti ir laikyti toje vietoje transporto priemonių, spręstina, kad ieškovai negali naudotis jiems priklausančia žemės sklypo dalimi pagal paskirtį.
11. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog ieškovų teises pažeidžiančius veiksmus – sandėliuko pastatymą – yra atlikęs R. A.. Sandėliuko statymo darbai atlikti 2023 m. gegužės 19 d., t. y. jau esant priimtam sprendimui dėl UAB „Ra development“ likvidavimo, todėl atsakovas R. A. buvo netekęs savo, kaip minėtos įmonės vadovo, įgaliojimų. Taip pat ieškovai nenurodė jokių aplinkybių, esant kurioms būtų galima spręsti dėl atsakovo A. G. kaip juridinio asmens likvidatoriaus atsakomybės nagrinėjamu atveju taikymo. Byloje nepateikti ir jokie įrodymai, kurie patvirtintų ieškovų nurodytas aplinkybes dėl likvidatoriaus veikimo ginčo atveju ne savo nuožiūra, bet juridinio asmens UAB „Ra development“ akcininko R. A. nurodymu. Atsižvelgiant į tai, tai teismas ieškinį šių atsakovų atžvilgiu atmetė.
Atsiliepimas
12. Atsakovė neneigia aplinkybės, kad jai priklausiusi ūkinio pastato dalis yra perstatyta, nurodo, kad yra pašalinta viena iš ūkinio pastato sienų ir pertvaros, tačiau trys sienos ir stogas yra išlikę. Statinio kadastrinių duomenų pakeitimai Nekilnojamojo turto registre nėra užfiksuoti. Pažymėtina, kad tiek ieškovai, tiek ir atsakovė teikė į bylą minėto statinio kadastrinių matavimų bylas, tačiau jose užfiksuoti duomenys Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, dėl ko teismas neturi galimybių įsitikinti šių duomenų teisingumu ir jais vadovautis. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors ieškovai stoginę vertina kaip naujai pastatytą statinį, tačiau, kaip jau minėta, byloje jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti apie minėto statinio naują statybą, o kartu ir apie naujai sukurtą statinį, nėra.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Ra development“ savo valia apribojo savo teisę naudotis jai priklausančia ūkinio statinio, perstatyto į stoginę, dalimi tokiu būdu, kad nebūtų pažeidžiamos žemės sklypo bendraturčių, turinčių teisę po stogine statyti ir laikyti transporto priemones, teises. Teismas šią išvadą darė atsižvelgęs ne tik į faktinę atsakovei priklausiusio statinio, perstatyto į stoginę, būklę, bet ir atsižvelgdamas į nustatytą naudojimosi žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), tvarką. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad tiek 2020 m. gruodžio 8 d. skolos padengimo sutarties, tiek ir 2021 m. rugsėjo 7 d. Dovanojimo sutarties sudarymo metu faktiškai statinio dalis, nuosavybės teise priklausanti UAB „Ra development“, buvo rekonstruota, kad įrengus stoginę po ja esančioje žemės sklypo dalyje buvo suformuotos transporto priemonių parkavimo vietos ir tokia jų naudojimosi tvarka numatyta žemės sklypo naudojimosi tvarkoje, sudaro pagrindą spręsti, kad tiek atsakovei UAB „Ra development“, tiek ir atsakovams R. A. bei A. G., kaip UAB „Ra development“ likvidatoriui, turėjo būti žinoma aplinkybė, kad minėta pastato dalis yra rekonstruota ir joje suformuotos parkavimo vietos. Vien tai, kad šie duomenys nėra įregistruoti viešame Nekilnojamojo turto registre, teismo vertinimu, sprendžiant ieškovų nuosavybės teisių apsaugos kontekste, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė UAB „Ra development“, būdama minėto statinio dalies savininkė, šį statinį gali rekonstruoti, remontuoti ar su juo atlikti kitus veiksmus, pažeisdama minėtų parkavimo vietų naudotojų teises ir teisėtus interesus.
14. Žemės sklypo naudojimosi tvarkoje atsakovė UAB „RA development“ yra įsipareigojusi tik atitinkamose vietose nestatyti sau ar savo svečiams priklausančių automobilių, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė UAB „RA development“, prisiimdama minėtus įsipareigojimus, visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nėra apribojusi savo teisių naudotis jai priklausančiu statiniu – stogine. Tačiau vien tai, kad sutartimi nebuvo spręstas klausimas dėl atsakovei priklausančio statinio dalies (ne)naudojimo, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė, notariškai patvirtinta sutartimi susitardama dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, neprisiėmė tam tikrų įsipareigojimų ir neapribojo savo nuosavybės teisių į minėto statinio naudojimą.
15. Teismo vertinimu, atsakovės UAB „Ra development“ atlikti jai nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato dalies rekonstravimo (perstatymo) darbai, vietoje ūkinės paskirties pastato pastatant inžinerinį statinį – stoginę, buvo atlikti siekiant atlaisvinti po ja esančio žemės sklypo dalį ir toje vietoje suformuoti automobilių parkavimo vietas. Naudojimosi tvarkoje spręstas žemės sklypo dalių, o ne atsakovei priklausančios ūkinio pastato dalies naudojimosi klausimas, leidžia daryti išvadą, jog pati atsakovė, atlikusi jai priklausančio statinio rekonstravimo darbus, perstačius minėtą statinį į stoginę ir po ja suformavus parkavimo vietas, nors ir nepakeitusi kadastrinių minėto nekilnojamojo daikto duomenų, aiškiai išreiškė savo valią dėl minėto statinio paskirties ir jo naudojimo – t. y., kad jai priklausanti ūkinio pastato dalis bus naudojama kaip stoginė, po ja sudarant galimybę statyti ir laikyti transporto priemones.
16. Atsakovės veiksmai, pastatant prašomą pašalinti sandėliuką (dvi medinių skydų sienas, jas sujungiant ir suformuojant uždarą erdvę), negali būti laikomi atlikti teisėtai, nes nors atsakovė, kaip stoginės savininkė, ir turi teisę su šiuo nekilnojamuoju daiktu elgtis savo nuožiūra, tačiau savo veiksmais jai priklausiusį ūkinį pastato perstačiusi į stoginę, sukurdama parkavimosi vietas ir nustatydama tokią žemės sklypo naudojimosi tvarką, pagal kurią po stogine esanti žemės sklypo dalis būtų naudojama automobiliams statyti ir laikyti, iš esmės sukūrė teisėtą žemės sklypo bendraturčių interesą, kad po stogine esanti atlaisvinta žemės sklypo dalis nebus naudojama kitaip, kaip tik statyti ir laikyti transporto priemones, o atsakovė stoginę naudotos taip, kad ši teisė nebūtų paneigta. Tokiu būdu, teismo vertinimu, atsakovė savo valia apribojo savo nuosavybės teisę jai priklausančią ūkinio statinio, perstatyto į stoginę, dalį naudoti taip, kad būtų paneigta ši bendraturčiams suteikta teisė ir sukurtas teisėtas lūkestis. Taigi, byloje teismui sprendžiant, jog atsakovė prašomą pašalinti sandėliuką (medinius uždarą erdvę sudarančius skydus) įrengė neteisėtai, ieškovų ieškinys tenkintinas, tačiau tik atsakovės UAB „Ra development“ atžvilgiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti 2025 m. sausio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą dalyje, kurioje buvo tenkintas patikslintas ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą ji grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas peržengė byloje pareikštus reikalavimus, nes ieškinį tenkino visiškai kitu faktiniu pagrindu nei buvo nurodyta ieškinyje ir nuo kurio gynėsi apeliantė. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą. Šiuo atveju teismas ieškinį tenkino tiek visiškai siurpriziniu apeliantei pagrindu, tiek nustatydamas visą eilę neįrodinėtų ir tuo pačiu nepagrįstai nustatytų prieštaringų aplinkybių. Atsakovės pagrindiniai atsikirtimai buvo grįsti ir įrodinėti, jog atitinkamoje žemės sklypo dalyje stovi jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis teisiškai registruotas pastatas. Todėl atitinkamame pastate (jo dalyje) atsakovė gali laikyti bet kokius daiktus, įskaitant medinius skydus. Teismas skundžiamu sprendimu pripažino, jog atitinkamoje žemės sklypo dalyje tikrai stovi teisiškai registruotas pastatas, tačiau teismas nusprendė, jog sutartimi su atsakovu R. A. apeliantė apribojo savo turimas nuosavybės teises į atitinkamą pastatą. Nors atitinkamos aplinkybės nebuvo nei nurodomos ieškinyje, o taip pat į tokias aplinkybes nebuvo atsikertama.
17.2. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ginčo pastatas, į kurį atsakovė tariamai atsisakė (apribojo) nuosavybės teisių, nebuvo dovanojimo sutarties, sudarytos tarp ieškovų ir R. A. dalyku. Tačiau tai netrukdė teismui kitoje sprendimo dalyje (39 – 44 punktuose) konstatuoti, jog atsakovė tariamai apribojo savo nuosavybės teises į atitinkamą pastatą, nors ir atitinkamas pastatas nebuvo nei vienos sutarties dalyku. Atsakovės ir ieškovų nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai, todėl ji teisių į atitinkamą pastatą ieškovų naudai niekaip neapribojo ir negalėjo apriboti. Jei apeliantė ir buvo apribojusi teises į pastatą, tai ji jas apribojo tik R. A. atžvilgiu (nors ir tai neatitinka tikrovės), nes buvo sudariusi sutartį tik su R. A., o ne ieškovais. Tačiau nepriklausomai nuo to ar sutartimi tarp R. A. ir apeliantės buvo apribotos nuosavybės teisės į pastatą, ieškovams įsigyjant nekilnojamąjį turtą iš R. A. atitinkamas tariamas teisių apribojimas nebuvo registruotas nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovams neperėjo jokios teisės ar atitinkami suvaržymai.
17.3. Pirmoji prieš ieškovus savo teises į pastatą ir atitinkamai servitutą į žemės sklypą įregistravo atsakovė, todėl laikoma, kad būtent ji įgijo ir turi atitinkamas teises, o ne ieškovai (CK 1.75 straipsnio 3 ir 4 dalys). Todėl neįregistruoti nekilnojamojo turto registre suvaržymai į atitinkamą pastatą, taip pat neįregistruotas servituto atsisakymas, vadovaujantis Civilinio kodekso 4.9 straipsnio 2 dalimi, neperėjo ieškovams.
17.4. Byloje buvo pateikti įrodymai ir teismas tai pripažino, jog atitinkamoje žemės sklypo dalyje stovi tiek teisėtai įregistruotas pastatas, tiek patekimui prie jo nustatytas ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas servitutas. Todėl šiuo atveju atitinkami skydai įrengti (susandėliuoti) pirmiausia atsakovei nuosavybės teise priklausančiame pastate, kuris stovi ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Tačiau atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio pastato dalyje.
17.5. Teismas konstatuodamas, kad apeliantė suvaržė nuosavybės teises į atitinkamą sandėlį, netinkamai išaiškino ir bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančias teisės normas. Apeliantė viena negalėjo teismo konstatuotu būdu apriboti teisių tiek į ūkinį pastatą, tiek ir į servitutą, nes tokį sandorį galėjo sudaryti tik visi bendrasavininkai kartu (CK 4.75 str. 1 d.). Šie argumentai nebuvo nurodyti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nes tokiais argumentais ieškovų atstovai nesirėmė. Tačiau teismui priėmus nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą ir tenkinus ieškinį visiškai kitais pagrindais nei buvo nurodyti ieškinyje, apeliantė yra priversta nurodyti šiuos argumentus tik apeliaciniame skunde.
17.6. Byloje nebuvo pagrindo tenkinti negatorinį ieškinį, nes atitinkami skydai įrengti teisėtai pastatytame ir nekilnojamojo turto registre įregistruotame pastate. Šis pastatas buvo registruotas nekilnojamojo turto registre dar iki ieškovams įgyjant nuosavybės teises, todėl šio pastato buvimu žemės sklype buvo apribotos visų žemės sklypo savininkų, įskaitant ir ieškovų, nuosavybės teisės į žemės sklypą. Apeliantė turėdama nuosavybės teises į atitinkamą pastatą turi teisę jame laikyti bet kokius daiktus, įskaitant ir kilnojamus skydus. Todėl, atsakovė įrodė, jog jos veiksmai laikytini teisėtais, o tai reiškia, kad nebuvo pagrindo tenkinti negatorinį ieškinį.
17.7. Nors teismas ir konstatavo, jog atitinkamoje žemės sklypo dalyje stovi nekilnojamojo turto registre įregistruoto pastato dalis, teismas visiškai nepagrįstai įpareigojo apeliantę pašalinti skydus iš žemės sklypo. Pastačius pastatą atitinkamai ant žemės sklypo pirmiausia stovi ūkinio pastato dalis, o atitinkami skydai buvo įrengti (pastatyti) ūkiniame pastate, nors ir atitinkamas ūkinis pastatas yra žemės sklype, tačiau patys skydai yra savarankiškame nekilnojamojo turto registre įregistruotame objekte (daikte) – ūkiniame pastate. Todėl šiuo atveju pažeidžiamos ieškovų teisės ne pačių skydų, bet pastato buvimu.
Atsiliepimas
18. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės UAB „RA development“, apeliacinį skundą ir palikti galioti 2025 m. sausio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą bei ieškovams iš atsakovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Laikyti, jog teismo sprendimas yra siurprizinis vien dėl to, jog teismas sąvoką „neregistruotą statinį“ pakeitė į „panaudojus medinius skydus suformuotą sandėlį“, kai tiek sprendime, tiek patikslintame ieškinyje yra kalbama apie tą patį objektą ir kai tarp šalių netgi nekilo ginčo dėl to, apie kokį tiksliai objektą yra kalbama, yra absurdiška. Siurprizinis sprendimas būtų buvęs, jeigu teismas, pavyzdžiui, būtų įpareigojęs atsakovą nugriauti stoginę ar ūkinio pastato dalį, tačiau, dar kartą akcentuotina, jog teismas įpareigojo atsakovą nugriauti tą patį objektą, kurį prašė nugriauti ir ieškovai, tik teismas Sprendime patikslino objekto pavadinimą, t. y. objektą įvardino teisine sąvoka.
18.2. Stoginė ir ūkinis pastatas yra du absoliučiai skirtingi statiniai ir jų tikslinė paskirtis yra absoliučiai skirtinga. Taigi, teismas konstatavo, jog ūkinio pastato dalis, buvusi žemės sklype 1, buvo perstatyta į stoginę, o atsižvelgiant tiek į skolos padengimo sutarties, tiek į Dovanojimo sutarties, tiek į Pirkimo-pardavimo sutarties turinį matyti, jog atsakovo tikslas, ūkinį pastatą perstatant į stoginę, buvo atlaisvinti žemės sklypo 1 dalį ir suteikti teisę žemės sklypo 1 savininkams atlaisvintą žemės sklypo 1 dalį naudoti kaip transporto priemonių parkavimo vietas. Tokias aplinkybes įrodinėjo ir ieškovai patikslintu ieškiniu (dėl to teismui ieškovų iniciatyva buvo teikiamos visos aukščiau nurodytos sutartys), todėl teismas, padarydamas tokią išvadą, niekaip neperžengė patikslinto ieškinio ribų.
18.3. Atsakovas apeliaciniame skunde absoliučiai neužsimena apie aukščiau nurodytų sutarčių egzistavimą ir jose sutartas sąlygas ir tik teigia, jog atsakovas turi teisę naudotis jam priklausančia ūkinio pastato dalimi (joje laikyti daiktus, įskaitant medinius skydus), t. y. atsakovas absoliučiai nekomentuoja to, jog 2020 m. gruodžio 8 d. sudarydamas Skolos padengimo sutartį, kurios pagrindu buvo sudaryta ir 2021 m. rugsėjo 7 d. Dovanojimo sutartis su ieškovais, bei 2020 m. lapkričio 23 d. sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį su A. B. patvirtino, jog ūkinio pastato dalis, kuri priklauso atsakovui, yra perstatyta atlaisvinant Žemės sklypo 1 dalį, kurioje stovėjo ūkinio pastato dalis, ir atsižvelgiant į sutartyse nustatytą Žemės sklypo 1 naudojimosi tvarką, patvirtino, jog nauji Žemės sklypo 1 savininkai turi teise naudotis atlaisvinta Žemės sklypo 1 dalimi, t. y. ta dalimi, kurioje anksčiau buvo ūkinis pastatas, o šiai dienai stovi stoginė. Šios aplinkybės, vėlgi, buvo nurodytos ir ieškovų procesiniuose dokumentuose.
18.4. Nepriklausomai nuo to, ar sprendimu būtų laikoma, jog atsakovas suteikė teisę ieškovams statyti ir laikyti transporto priemones po ginčo stogine (kaip nurodoma ieškovų procesiniuose dokumentuose), ar jog atsakovas apribojo savo teisę naudotis stogine (kaip nurodoma sprendime), teisiškai jų prasmė yra vienoda (ieškovai naudojasi atitinkama Žemės sklypo 1 dalimi po stogine, o atsakovas ta pačia dalimi naudotis negali), be to, tai yra išimtinai tik teisiniai argumentai, kurie niekaip nekeičia nei ieškovų pateiktų faktinių bylos aplinkybių, nei dalyko - įpareigojimo nugriauti objektą, pastatytą sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos plane pažymėtoje raide „C“, kuria turi teisę naudotis ieškovai, o teisinį pagrindą taiko teismas, nepriklausomai nei nuo ieškovų, nei nuo atsakovų nurodytų teisinių argumentų.
18.5. Ginčo situacijoje nesutiktina ir su Atsakovo argumentu, jog teismo Sprendimas yra prieštaringas, t. y. jog sprendimu buvo nustatyta, jog stoginė nebuvo nei vienos iš aukščiau pateiktų sutarčių dalykas, tačiau teismas vis tiek konstatavo, jog atsakovas sutartimis apribojo nuosavybės teisę į ūkinio pastato dalį, kuri buvo perstatyta į stoginę. Šiuo atveju akivaizdu, jog atsakovas siekia kaip įmanydamas siaurinti sutarčių turinį, absoliučiai nevertindamas tikrosios šalių valios.
18.6. Nei vienas iš ūkinio pastato bendrasavininkų, net būdami įtraukti į bylą, neišreiškė jokių prieštaravimų dėl Dovanojimo sutartimi nustatytos Žemės sklypo 1 naudojimosi tvarkos. Atsakovas teigia, jog dėl visų su naudojimosi tvarka susijusių klausimų privalėjo spręsti visi ūkinio pastato bendraturčiai (nors visi klausimai, susiję išimtinai tik su atsakovo valdoma ir naudojimosi tvarka nustatyta dalimi), tačiau atsakovas, atlikdamas ūkinio pastato rekonstrukciją, pats jokių bendraturčių sutikimų neprašė ir veikė vienvaldiškai.
Žemesnės instancijos teismas
18.7. Joks servitutas teismo sprendimu nebuvo panaikintas, teismas tik pateikė išaiškinimą, atsižvelgiant į paties atsakovo nurodytus argumentus procesiniuose dokumentuose, jog servitutas nėra pažeidžiamas ir, atitinkamai, atsakovai buvo išreiškę sutikimą, jog ieškovai, nepriklausomai nuo servituto sąlygų, naudotųsi žemės sklypo 1 dalimi, kuri anksčiau buvo užimta ūkinio pastato dalimi, tačiau šiai dienai yra atlaisvinta.
18.8. Atsakovas neigia galimybę tik Ieškovams naudotis jiems priskirta parkavimo vieta, tuo tarpu kitų asmenų atžvilgiu kliūčių naudotis minėtomis parkavimo vietomis neįžvelgia, taigi, jeigu kiti asmenys gali naudotis jiems naudojimosi tvarka suteiktomis parkavimo vietomis ir tai nelaikoma servitutų pažeidimu, nėra aišku, kodėl toks pažeidimas, Atsakovo nuomone, turėtų būti taikomas Ieškovų atžvilgiu. Atitinkamai, Atsakovas mediniais skydais taip pat užstatė tik Ieškovams priklausančią naudoti Žemės sklypo 1 dalį, tačiau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė dėl kitų Žemės sklypo 1 savininkų naudojamų parkavimo vietų, kas taip pat leidžia daryti išvadą, jog Atsakovo teisės, susijusios su po stogine esančiomis parkavimo vietomis, nėra pažeistos, o Atsakovas siekia nepagrįstai dalį prisiimtų įsipareigojimų (įsipareigojimų, susijusių su R. A. pagal Skolos padengimo aktą, atitinkamai, ir su ieškovais, kuriems Dovanojimo sutarties pagrindu Žemės sklypo 1 naudojimosi tvarka, patvirtina Skolos padengimo akte, buvo perleista), panaikinti.
18.9. Teismas, aiškindamas Dovanojimo sutarties, sudarytos tarp ieškovų ir R. A. turinį, privalėjo nustatyti šalių ketinimus. Daugiau nei akivaizdu, jog sprendžiant apie Dovanojimo sutarties sąlygas, susijusias su Žemės sklypo 1 naudojimosi tvarka, sutartyje nurodant, jog ši naudojimosi tvarka yra perkeliama iš kitos sutarties, t. y. Skolos padengimo akto, sudarytos tarp atsakovės ir R. A. teismas privalėjo vertinti ir Skolos padengimo akto sąlygas. Tik nustačius, kokia buvo šalių valia Skolos padengimo akte ir nustačius, jog į Dovanojimo sutartį buvo perkelta tokia pati naudojimosi tvarka, kokia buvo nurodyta Skolos padengimo akte, buvo galima nustatyti tikrąją tiesą byloje, t. y. turi ar neturi teisę ieškovai statyti automobilį atitinkamoje Žemės sklypo 1 dalyje bei turi ar neturi teisės atsakovas užimti atitinkamą Žemės sklypo dalį.
18.10. Teismas teisingai įvertino, jog mediniai skydai laikomi ne ūkiniame pastate, kuris šiai dienai yra perstatytas, sukuriant atvirą stoginę, o ant žemės sklypo 1 dalies, kuria turi teisę naudotis ieškovai, o ne atsakovas. Dar svarbiau atkreipti dėmesį į tai, jog ieškovai nėra ūkinio pastato savininkai, todėl ne ieškovams, o atsakovui ir kitiems ūkinio pastato bendraturčiams kyla pareiga išviešinti atliktus rekonstravimo darbus, kurių pagrindu ūkinio pastato dalis buvo perstatyta į stoginę, neturinčią priekinės sienos, taip atlaisvinant žemės sklypo 1 dalį.
Atsiliepimas
19. Atsakovas R. A. atsiliepime prašė tenkinti apeliantės LUAB „RA develoment“ apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Atsakovas sutinka su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog teismas peržengė byloje pareikštus reikalavimus ir šalių suformuluotas bylos nagrinėjimo ribas. Būtent byloje esant aiškiai suformuluotoms riboms atsakovas pateikė tam tikrus atsikirtimus (paaiškinimus) ir atsisakė duoti paaiškinimus bei nurodyti tam tikras faktines aplinkybes teisme, liečiančias jo ir apeliantės LUAB „RA development“ susitarimus, nes atitinkamomis aplinkybėmis nebuvo grindžiamas ieškinys.
19.2. Jis nebuvo įgijęs jokių LUAB „RA development“ teisių į jai priklausančią ūkio pastato dalį, ir atitinkamai neperleido jokių teisių ieškovams atitinkama su jais sudaryta dovanojimo sutartimi.
19.3. Teismas negalėjo ir aiškintis dėl to, ką atsakovas susitarė su apeliante LUAB „RA development“ (sutarties turinio), nes tarp atitinkamos sutarties šalių (atsakovų) nebuvo jokio ginčo šiuo klausimu, tik atitinkamos aplinkybės teisme nebuvo nurodomos, nes ieškinys nebuvo grindžiamas atitinkamomis aplinkybėmis.
19.4. Apeliantė LUAB „RA development“ turi teisę (atitinkamai ir pareigą, jeigu to pareikalaus kiti bendraturčiai), taip pat ir visi bendraturčiai turi teisę reikalauti iš apeliantės atitinkamo ginčo ūkinio pastato dalį atstatyti į pirminę jo būklę, t.y. statybos darbais (ne laikinomis atitvaromis) atstatyti buvusią sieną, kuri bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems atitinkamo pastato bendrasavininkams. Todėl apeliantė ne tik neatsisakė, bet ir negalėjo atsisakyti teisių į atitinkamą pastatą ir/jo dalį. Apeliantė pagrįstai nurodo, jog ji net negalėjo (neturėjo teisės) atsisakyti teisių į atitinkamą ginčo pastatą, nes tai galėjo atlikti tik visi bendrasavininkai kartu.
19.5. Atitinkamoje žemės sklypo dalyje stovi teisėtai pastatyta pastato, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise, priklauso visai eilei asmenų, dalis. Todėl ieškovų nuosavybės teisės į atitinkamą žemės sklypo dalį yra teisėtai apribotos dar iki atsakovams įgyjant nuosavybės teises į atitinkamą žemės sklypą dėl ko negalėjo būti tenkintas negatorinis ieškinys.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
21. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinių skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimas, kuriuo patenkintas iš dalies ieškovų ieškinys ir atsakovė UAB „Ra development“ per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigota pašalinti panaudojus medinius skydus suformuotą sandėlį, esantį žemės sklype, (duomenys neskelbtini) o atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, leista ieškovams atlikti šiuos veiksmus, turėtas išlaidas išieškant iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ra development“.
23. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2019 m. spalio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė UAB „Ra development“ nuosavybės teise įsigijo 9/20 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis kurio yra išsidėsčiusi žemės sklype (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), statinių išdėstymo plane, parengtame 2020 m. spalio 5 d., statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis nepažymėta.
24. 2020 m. gruodžio 8 d. skolos padengimo sutartimi atsakovas R. A. iš UAB „Ra development“ įgijo nuosavybės teises į negyvenamąsias patalpas – kūrybines dirbtuves, su bendro naudojimo patalpomis: 1/5(R-3/2,07 kv. m), 1/5(R-4/6,64 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), ir į 2/10 dalis kitų statinių – kiemo statinių (aikštelės), unikalus (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) bei dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
25. 2021 m. rugsėjo 7 d. dovanojimo sutartimi, sudaryta tarp ieškovų I. A. ir Ū. A. bei jų tėvo R. A., visas 24 punkte numatytas turtas buvo padovanotas ieškovams. paminėta dovanojimo sutartimi ieškovai (apdovanotieji) perėmė iš dovanotojo kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, nustatytą 2020 m. gruodžio 8 d. skolos padengimo sutartimi Nr. MV-7742, pagal kurią apdovanotieji naudosis kiemo aikštelės b1 ir b2 ta dalimi, kuri apima žemės sklypo naudojimosi tvarką, nurodytą sutarties 6.1.2. punkte, pagal kurią apdovanotieji bendrai su visais kitais žemės sklypo savininkais (bendraturčiais) naudosis žemės sklypo dalimi, kuri pridedamame Sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos plane pažymėta užrašu „Dalis A/472,28 kv. m“, individualiai naudosis žemės sklypo dalimi, kuri naudojimosi tvarkos plane pažymėta užrašu „Dalis D/31,96 kv. m (tarp taškų 31, 32, 33, 34, 35, 31), taip pat apdovanotieji įsipareigoja statyti ir laikyti jiems ir / ar jų svečiams priklausančius automobilius žemės sklypo dalyje, kuri naudojimosi tvarkos plane pažymėta raide „C“, bei jie ir / ar jų svečiai nestatys ir nelaikys automobilių žemės sklypo dalyse, pažymėtose raidėmis „A“, „B“, „D“, „E“, „F“, „G“ ir „H“ (sutarties VI dalis).
26. 2023 m. gegužės 19 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, Sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkoje pažymėtoje raide „C“, kurioje teisę statyti ir laikyti transporto priemonę (-es) turėjo ieškovai, panaudojus du medinius skydus pastatytas / įrengtas sandėliukas. Remiantis į bylą pateiktu 2023 m. liepos 21 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento raštu Nr. 2D-12876 nustatyta, kad departamento darbuotojai atliko informacijos patikrinimą vietoje ir nustatė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pietinėje pusėje, po stogine ant grindinio trinkelių padėtos dvi medinių skydų sienos (stoginės gale prie sienos pritvirtinti ir tarpusavyje sutvirtinti du mediniai skydai ir taip suformuota uždara erdvė, ilgis 2,97 m, plotis 2,23 m, aukštis 3,19 m). Skydai pagal savo požymius yra kilnojami daiktai, todėl padaryta išvada, kad statybą reglamentuojantys teisės aktai jų įrengimui nėra taikomi.
27. 2023 m. gegužės 24 d. internetiniame tinklapyje www.aruodas.lt buvo patalpintas ginčo objekto pardavimo skelbimas ir prašoma 18 000,00 Eur kaina. Skelbime nurodyta, kad galima pirkti arba sandėliuką 15 kv. m, arba sandėliuką 7,5 kv. m ir parkavimo vietą vienam automobiliui.
28. Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovus R. A., UAB „Ra development“ ir A. G. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkai atliktus darbus – pašalinti VĮ Registrų centre neregistruotą statinį, pastatytą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos plane pažymėta raide „C“, o atsakovams per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovams atlikti šiuos veiksmus, turėtas išlaidas išieškant solidariai iš R. A., UAB „Ra development“ ir A. G..
29. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad atsakovai neturėjo jokios teisės žemės sklype vykdyti statybos ar kitus darbus ir prašė įpareigoti statinį nugriauti. Atsakovai atsiliepimuose nurodė, kad be jokio teisinio pagrindo reikalauja iš atsakovų nugriauti teisėtai pastatytą ir UAB „RA development“ priklausantį turtą, kuris ir nuosavybės teisės į jį yra registruotos Nekilnojamojo turto kadastre ir registre ir prašė ieškinį atmesti.
30. Kauno apylinkės teismas 2025 m. sausio 7 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovų ieškinį ir įpareigojo atsakovę UAB „Ra development“ per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti panaudojus medinius skydus suformuotą sandėlį, esantį žemės sklype, (duomenys neskelbtini), o atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, leista ieškovams atlikti šiuos veiksmus, turėtas išlaidas išieškant iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ra development“.
31. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti 2025 m. sausio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą dalyje, kurioje buvo tenkintas patikslintas ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą atsakovė grindžia tuo, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas peržengė byloje pareikštus reikalavimus, nes ieškinį tenkino visiškai kitu faktiniu pagrindu nei buvo nurodyta ieškinyje ir nuo kurio gynėsi apeliantė. Teismas ieškinį tenkino siurpriziniu apeliantei pagrindu, tiek nustatydamas visą eilę neįrodinėtų ir tuo pačiu nepagrįstai nustatytų prieštaringų aplinkybių. Atsakovės pagrindiniai atsikirtimai buvo grįsti ir įrodinėti, jog atitinkamoje žemės sklypo dalyje stovi jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis teisiškai registruotas pastatas. Todėl atitinkamame pastate (jo dalyje) atsakovė gali laikyti bet kokius daiktus, įskaitant medinius skydus. Teismas skundžiamu sprendimu pripažino, jog atitinkamoje žemės sklypo dalyje tikrai stovi teisiškai registruotas pastatas, tačiau teismas nusprendė, jog sutartimi su atsakovu R. A. apeliantė apribojo savo turimas nuosavybės teises į atitinkamą pastatą. Nors atitinkamos aplinkybės nebuvo nei nurodomos ieškinyje, o taip pat į tokias aplinkybes nebuvo atsikertama.
Dėl bylos nagrinėjimo teisme ribų peržengimo
32. Civilinis procesas grindžiamas bendruoju proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia laisvą proceso dalyvių disponavimą jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Aiškinant pažeistos teisės gynimą teismo tvarka kasacinio teismo pasisakyta, kad teisės kreiptis į teismą prigimtis, tikslai bei civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas lemia, jog tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas bei vėliau sprendžia dėl procesinių teisių įgyvendinimo. Taigi tiek teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas, tiek ir procesinių teisių įgyvendinimas priklauso ginčo šalims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-313/2020 14 punktą). Teisminio nagrinėjimo dalyką, be pareikšto ieškinio dalyko ir pagrindo, taip pat apibrėžia ir atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytos aplinkybės.
33. Besikreipiančio į teismą asmens pareiga nurodyti ieškinio pagrindą ir dalyką yra ir tiesiogiai nustatyta proceso teisės normose. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).
34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šias teisės normas, ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-216-701/2020 24 punktą).
35. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą nurodyta, kad nors besikreipiantis į teismą asmuo privalo nurodyti ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 56 punktą). Teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-701/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pažymėtina, kad teismo pareiga teisiškai kvalifikuoti ginčo šalių santykius nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus.
36. Civilinio proceso teisė pagal reguliavimo dalyką ir teisinių santykių reglamentavimo principus yra viešoji teisė, todėl teismas, kaip civilinių procesinių santykių subjektas, turi tik tas teises, kurios jam yra suteiktos konkrečių teisės aktų nuostatų, ir neturi teisės peržengti įstatymo nustatytos kompetencijos ribų. Atvejai, kada teismas gali paneigti proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principą, nustatyti įstatymo ir paprastai yra susiję su būtinybe apsaugoti viešąjį interesą, apginti silpnesniąją ginčo šalį. Bylos nagrinėjimo pirmąja instancija ribas pagal bendrąją taisyklę lemia bylos šalių pareikšti reikalavimai (ieškinio, priešieškinio dalykas) bei reikalavimų faktinis pagrindas, teismui neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009).
37. Nagrinėjama byla pagal savo pobūdį nėra susijusi su viešojo intereso apsauga, nėra priskiriama vadinamųjų nedispozityviųjų bylų kategorijai, kuriose teismas turi būti aktyvus ir disponuoja platesnėmis teisėmis: gali savo iniciatyva rinkti įrodymus, patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Taigi proceso teisės normos išimčių iš bendrosios šalių dispozityvumo principo taisyklės tokioms kaip nagrinėjama byla (dėl savininkų nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo) nenustato.
38. Išanalizavusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritaria atsakovės apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Kaip jau minėta, ieškovai ieškinyje teigė, kad atsakovai neteisėtai ieškovams skirtoje parkavimosi vietoje, pažymėtoje naudojimosi tvarkoje raide C, pastatė statinį. Atsakovai atsikirsdami į ieškinio reikalavimus byloje įrodinėjo, kad ginčo statinys yra teisėtai pastatytas ir įregistruotas VĮ Registrų centre. Tačiau pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš esmės remdamasis vienu esminiu argumentu, kad atsakovė, notariškai patvirtinta sutartimi susitardama dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus ir apribojo savo nuosavybės teisių į ginčo statinio naudojimą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė UAB „Ra development“, turėdama aiškų interesą ir tikslą suformuoti parkavimo vietas, atlaisvindama žemės sklypą nuo jai nuosavybės teise priklausančio statinio bei žemės sklype numatydama galimybę statyti ir parkuoti šioje dalyje transporto priemones, aiškiai apribojo savo teises naudotis jai priklausančia ūkinio pastato dalimi, perstatyta į stoginę taip, kad nebūtų pažeidžiamos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių teisės naudotis jiems priklausančia žemės sklypo dalimi statyti ir laikyti transporto priemones jiems priskirtose parkavimo vietose (pirmosios instancijos teismo sprendimo 41, 43 ir 44 punktai).
39. Remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino kitu nei ieškinyje nurodytas ieškinio faktinis pagrindas. Aplinkybės, kad atsakovė patvirtindama naudojimosi tvarką aiškiai apribojo savo teises naudotis jai priklausančia ūkinio pastato dalimi, nenurodė nei ieškinyje ieškovai, nei atsiliepimuose atsakovai, apie tai diskutuojama nebuvo nei teismo posėdžiuose, nei baigiamosiose kalbose, todėl šie teismo sprendimo motyvai yra siurpriziniai atsakovei ir ji negalėjo pateikti savo argumentų šiuo klausimu.
40. Taigi, byloje susiklostė procesinė situacija, kai teismo procesinis sprendimas patenkinti ieškinį iš dalies nėra teisiškai pagrįstas laikantis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Kadangi dėl nurodyto pažeidimo buvo apribota proceso šalių galimybė pasisakyti dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo atsižvelgiant į joms taikytinas teisės normas, o nustatytas pažeidimas apeliacinės instancijos teismo negali būti pašalintas, nes tai lemtų iš esmės bylos nagrinėjimą iš naujo ir šalys prarastų galimybę pasinaudoti apeliacijos teise, todėl byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
41. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai teismas ex officio (pagal pareigas) peržengia ginčo ribas, savo aktyvaus procesinio elgesio priežastis jis turi pagrįsti, motyvuoti, tinkamai ir iš anksto apie tai informuoti proceso šalis, priimdamas rašytinę arba žodinę nutartį, suteikti joms galimybę pateikti savo poziciją. Pirmosios instancijos teismas turi pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą peržengti ieškinio ribas, nurodyti nagrinėjimo, peržengus ieškinio ribas, teisinį pagrindą, suteikti teisę byloje dalyvaujantiems asmenims dėl to visa apimtimi pasisakyti (raštu arba žodžiu).
42. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes jos paskirstomos išsprendus ginčą iš esmės.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės (atsakovės) UAB „RA development“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.