Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo T. D. ieškinį atsakovui V. D. dėl paramos priteisimo, trečiasis asmuo Jūratė I. D..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai

Nustatė, kad ieškovas sulaukė pilnametystės, bet dar mokosi Vilniaus licėjuje, savo pajamų ir turto neturi, išlaikomas motinos, galimybių dirbti neturi, nes po pamokų ruošia namų darbus, rengiasi olimpiadoms ir pan. Sprendė, jog dėl šių priežasčių ieškovui būtina parama. Ieškovo tėvas privalo prisiimti pareigą sūnaus mokymosi laikotarpiu išlaikyti savo sūnų, o ne perkelti išlaikymo naštą vienai motinai. Nustatė, kad ieškovo motina dirba, jos gaunamos pajamos sudaro vidutiniškai apie 1 099 Eur, trečiojo asmens vardu nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamus daiktus: ½ garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovas yra 63 metų, turintis aukštąjį techninį išsilavinimą, gaunantis 258,08 Eur senatvės pensiją, atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Atsakovas atsiliepimo į jam pareikštą ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius, apie kuriuos buvo informuotas tinkamai, neatvyko, jokių paaiškinimų, ar atsakovas turi daugiau išlaikomų asmenų, ar yra prisiėmęs kreditinių įsipareigojimų, ar gali ir siekia dirbti darbą, iš kurio gautų papildomų pajamų, ar prisideda prie komunalinių mokesčių mokėjimo ir sūnaus išlaikymo nei raštu, nei žodžiu nedavė. Įvertinęs atsakovo turtinę padėtį sprendė, kad atsakovas turi galimybę sudaryti sąlygas sūnui baigti vidurinę mokyklą. Atsakovas, turėdamas išsilavinimą, turėtų dėti pastangas užsidirbti ir gauti tokio dydžio pajamas, kad kiekvieną mėnesį galėtų skirti bent minimaliai po 175 Eur besimokančiam licėjuje pilnamečiui sūnui išlaikyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Nedalyvavęs byloje atsakovas negalėjo nurodyti duomenų apie blogą sveikatos būklę, dėl kurios negali dirbti, mažas pajamas (gauna tik senatvės pensiją), dideles išlaidas būtiniems vaistams. Sutinka remti ieškovą ne didesne, kaip 100 Eur kasmėnesinė parama.

Pažymos apie sveikatos būklę pateikimas pats savaime neįrodo, kad apeliantas patiria kokias nors su tuo susijusias išlaidas. Savo sveikatos būkle apeliantas manipuliuoja (nors nuolat vartoja alkoholį), išlaidų nepatiria, nes vaistai, jei ir perkami, yra kompensuojami. Apeliantas turi turto.

Pateikdamas apeliacinį skundą atsakovas aiškiai meluoja ir tai žino. Nustačius piktnaudžiavimo atvejus, teismas gali paskirti iki 5 792 Eur dydžio baudą ir iki 50 proc. šios baudos gali paskirti kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui. Apelianto veiksmai pateikiant aiškiai nepagrįstą apeliacinį skundą turi būti pripažinti piktnaudžiavimu teise.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Apeliacinis procesas šiuo atveju vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo (tėvo) ieškovui (pilnamečiui sūnui) buvo priteista po 175 Eur kas mėnesį mokama materialinė parama iki ieškovas mokysis, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus.

Dėl papildomų dokumentų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

Atsakovė prašo prijungti papildomus įrodymus: VšĮ „Centro poliklinika“ 2016-07-21 medicininių dokumentų išrašą apie atsakovo sveikatą bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016-09-02 pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas (El. b. l. 96-98).

CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas naujai prašomus prijungti dokumentus pateikė kartu su apeliaciniu skundu, t. y. savalaikiai, dokumentai nėra didelės apimties, o ieškovas ir trečiasis asmuo pateikdami atsiliepimą šių įrodymų prijungimui neprieštaravo, be to, pateikė prašomų prijungti dokumentų vertinimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui

Skunde atsakovas nurodė, kad pažymas apie procesinių dokumentų įteikimą pasirašė ne apeliantas, todėl apie vykstantį teisminį procesą dėl paramos priteisimo ieškovui (sūnui) nieko nežinojęs.

CPK 117 straipsnio 1 dalis teismą įpareigoja procesinius dokumentus įteikti registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus arba kitais CPK nurodytais būdais. CPK 122 straipsnio 1 dalis nustato, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai. CPK 124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog procesiniai dokumentai adresatui įteikiami pasirašytinai.

Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas priėmęs ieškovo ieškinį, 2016-03-31, ieškovės nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išsiuntė pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, kartu su ieškiniu bei jo priedais (El. b. l. 36-37). Informacinėje teismų sistemoje „LITEKO“ patikrinus gyventojų registro esančią informaciją apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad atsakovas savo gyvenamąją vietą deklaruoja (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iš byloje esančios pažymos apie procesinių dokumentų įteikimą matyti, jog atsakovui klientų aptarnavimo specialistė J. F. 2016-04-04 (pirmadienis) atsakovui pasirašytinai įteikė ieškinį su priedais (El. b. l. 42). Įteikimo šaknelėje yra ranka rašyta atsakovo vardas, pavardė bei parašas. Iš byloje esančios kitos procesinių dokumentų įteikimo pažymos matyti, jog 2016-04-06 (trečiadienis), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, klientų aptarnavimo specialistė E. Z. ieškinio ir jo priedų kopijas pasirašytinai įteikė trečiajam asmeniui Jūratei I. D. (El. b. l. 43). Pirmosios instancijos teismas, gavęs trečiojo asmens J. I. D. atsiliepimą į ieškinį, adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2016-04-13 persiuntė atsakovui pateiktą į bylą atsiliepimą susipažinimui (El. b. l. 49). Atsakovui persiųstas susipažinimui atsiliepimas buvo įteiktas 2016-04-15 (El. b. l. 51). Pažymoje apie dokumentų įteikimą nurodyta, jog dokumentus 2016-04-15 atsakovui įteikė laiškininkė A. G., pažymoje yra ranka rašyta atsakovo vardas, pavardė bei parašas. Pirmosios instancijos teismas 2016-05-18 nutartimi paskyrė parengiamąjį teismo posėdį, apie kurį byloje dalyvaujančius asmenis nutarė informuoti šaukimais (El. b. l. 52). Bylos bei informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), atsakovui bei trečiajam asmeniui J. I. D. šaukimai buvo išsiųsti 2016-05-18, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (El. b. l. 55-58). Byloje esanti įteikimo pažyma patvirtina, jog laiškininkė A. G. 2016-05-20 (penktadienis) procesinius dokumentus įteikė asmeniui, kuris nurodė V. D. vardą ir pavardę, įteikimo šaknelėje pasirašė (El. b. l. 60). Laiškininkė A. G. 2016-05-21 (šeštadienis) šaukimą į posėdį įteikė trečiajam asmeniui J. I. D. (El. b. l. 61). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-08 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje nusprendė pereiti į bylos nagrinėjimo iš esmės stadiją bei teismo posėdį atidėjo 2016-07-26 (El. b. l. 66). Apie paskirtą kitą teismo posėdį atsakovui buvo nuspręsta pranešti šaukimu. Bylos duomenimis, 2016-06-06 atsakovui adresu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo išsiųstas šaukimas (El. b. l. 67). Minėtą šaukimą laiškininkė A. G. 2016-06-11 įteikė, šaknelėje yra ranka rašytas V. D. vardas bei pavardė, parašas (El. b. l. 74).

Patikrinus informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenis nustatyta, jog atsakovui buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-19277-595/2016 dėl buto ir komunalinių mokesčių priteisimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Minėtoje byloje atsakovui procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais) buvo siųsti (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti 2016-04-16 (šeštadienis), ranka šaknelėje įrašyta atsakovo vardas ir pavardė, parašas. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-13630-862/2016 dėl kilnojamųjų daiktų priteisimo, grąžintą po Vilniaus apygardos teismo 2016-02-15 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-901-614/2016 (El. b. l. 23-35), atsakovui dokumentai taip pat buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažymos atsakovui buvo įteiktos tuo pačiu adresu (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas faktines aplinkybes bei bylos duomenis, sprendžia, jog atsakovo teiginys dėl dokumentų įteikimo pažymose esančių ne atsakovo parašų tėra apelianto gynybinė versija, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Apeliantas teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, jog pažymose, kurios patvirtina procesinių dokumentų įteikimą, nurodytomis datomis apeliantas negalėjo priimti dokumentų (pavyzdžiui, buvo ligoninėje, buvo išvykęs ir pan.), nepateikė jokių specialistų išvadų apie parašų tikrumą, neprašo skirti parašų tikrumo ekspertizės (CPK 178 straipsnis). Papildomai pažymėtina, jog procesinius dokumentus apeliantui byloje įteikė skirtingi darbuotojai (J. F., A. G.), procesiniai dokumentai apeliantui bei trečiajam asmeniui, gyvenantiems tuo pačiu adresu, buvo įteikiami skirtingomis dienomis. Ši aplinkybė leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog procesiniai dokumentai buvo įteikti pačiam apeliantui, nei trečiajam asmeniui ar ieškovui (CPK 185 straipsnis). Šią išvadą leidžia padaryti ir ta aplinkybė, jog kitose bylose su atsakovu V. D. procesiniai dokumentai taip pat buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, dokumentai būdavo įteikti, ginčų dėl įteikimo nekildavo.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, atmestini kaip neįrodyti apelianto teiginiai, jog procesinių dokumentų įteikimo pažymose pasirašė ne pats atsakovas.

Dėl priteistos paramos dydžio

Apeliantas teigia, jog priteista 175 Eur paramos suma, nedirbančiam bei turinčiam sveikatos problemų asmeniui, yra per didelė.

CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Taikant šią teisės normą, teismas turi vertinti, ar pilnamečiui vaikui būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaiko, sulaukusio pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę pačiam gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia ir į vaiko tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, todėl turi būti vertinama ir tėvų turtinė padėtis. Išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 175 Eur paramą, vertino tai, kad ieškovo motinos gaunamos pajamos sudaro vidutiniškai apie 1 099 Eur, motinai nuosavybės teise priklauso ½ garažo bei ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovui yra 63 metai, turi aukštąjį techninį išsilavinimą, gauna 258,08 Eur senatvės pensiją, atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis garažo, ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apeliantas teismui pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma apie išmokėtas išmokas, iš kurios matyti, jog atsakovui nuo 2016-06-02 mokama 258,08 Eur senatvės pensija (El. b. l. 97-98). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovas turi aukštąjį techninį išsilavinimą, sprendžiant paramos dydžio klausimą, apeliantui esant senatvės pensininkui, nėra reikšminga. Esant aplinkybei, jog atsakovas yra senatvės pensininkas, kolegijos vertinimu, jo galimybės dirbti yra ribotos. Be to, byloje yra duomenų apie tai, jog atsakovui kurį laiką buvo mokama ir netekto darbingumo pensija (iki buvo pradeda mokėti senatvės pensija), atsakovui buvo nustatytas nedarbingumas (El. b. l. 11-35, 97-98). Ši aplinkybė taip pat pagrindžia faktą, jog atsakovo galimybės dirbti buvo ribotos. Apeliantas teismui pateikė ir VšĮ „Centro poliklinikos“ išduotą išrašą iš medicininių dokumentų, kuriame nurodoma, jog atsakovas serga koronarine širdies liga, cukrinių diabetu ir kt. (El. b. l. 96). Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės taip pat turi būti vertinamos sprendžiant dėl priteistinos paramos dydžio. Teismas vertina ir tai, jog iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog atsakovui priklausančiai turto daliai taikomi areštai (El. b. l. 70-72), iš atsakovo yra priteista 1 627,92 Eur skolos už buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-11 sprendimas už akių, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-19277-595/2016) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog paramos pilnamečiui asmeniui būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie paramos būtinumą teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą, pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.), poreikius (mokestį už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas). Bylos duomenimis, pilnametis vaikas turi tam tikrų specialiųjų poreikių (diagnozuotas) jaunatvinis (juvenilinis) ankilozinis spondilitas (El. b. l. 7), neturi nekilnojamojo turto, mokosi licėjuje. Kolegijos vertinimu, priteistinos paramos dydžio svarbu buvo įvertinti ir tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovo mokslas licėjuje yra mokamas, ieškovas yra jauno ir darbingo (pagal galimybes, atsižvelgiant į laiką, skirtiną mokslams) amžiaus, duomenų apie nustatytą nedarbingumą nėra, o trečiojo asmens (motinos) pajamos (1 009,09 Eur – 1 127,45 Eur) yra kelis kartus didesnės, nei atsakovo (258,08 Eur) (El. b. l. 46), trečiasis asmuo turi ½ dalį garažo bei buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas iš dalies tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir priteistos paramos dydį sumažinti iki 100 Eur per mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis. Tokia išvada daromo dėl to, jog apeliantas yra senatvės pensininkas, jo galimybės darbo rinkoje yra ribotos, gaunamas pensijos dydis, palyginus su trečiojo asmens (vaiko motinos) pajamomis kelis kartus mažesnis, o ieškovas nors ir turi specialiųjų poreikių, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovui būtų nustatytas nedarbingumas, taip pat nėra duomenų, jog ieškovo mokslas mokamas, ieškovas jaunas, pagal galimybes gali derinti mokslus su papildomu darbu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Nustatyta, jog iš atsakovo valstybės naudai buvo priteista 47 Eur žyminio mokesčio bei ieškovo naudai 436,76 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas prašė priteisti 175 Eur paramos per mėnesį, teismas priteisė 100 Eur, taigi patenkino 57,14 proc. reikalavimo (175 Eur – 100 proc.; 100 Eur – X proc.; X = 57,14 proc.). Atsižvelgiant į šią proporcija, atitinkamai paskirstomos ir atsakovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, nurodant, kad iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei yra 26,86 Eur (47 Eur X 57,14 proc.), o ieškovui priteistina 249,56 Eur (436,76 Eur X 57,14 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Bylos duomenimis, ieškovas patyrė 360 Eur, o trečiasis asmuo 60 Eur bylinėjimosi išlaidų (El. b. l. 108). Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (57,14 proc.), proporcingai paskirstytinos ir ieškovo bei trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos (liko nepatenkinta 42,86 proc. skundo) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Ieškovui atlyginamos 154,30 Eur (360 Eur X 42,86 proc.), o trečiajam asmeniui – 25,72 Eur (60 Eur X 42,86 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas teismui bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino paramos dydžio, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir sprendimas keistinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atsakovo V. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Sumažinti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteistos materialinės paramos periodinėmis išmokomis dydį iki 100 Eur (vieno šimto eurų).

Sumažinti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto žyminio mokesčio dydį iki 26,86 Eur.

Sumažinti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 249,56 Eur.

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 154,30 Eur (vieno šimto penkiasdešimt keturių eurų ir 30 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens J. I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 25,72 Eur (dvidešimt penkių eurų ir 72 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.