Panevėžio apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant institucijos priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau - Panevėžio AVPK KPB) atstovui Ramūnui Bučinskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. J. skundą dėl Panevėžio AVPK KPB nutarimo pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio AVPK KPB 2015 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 50N-26679120-15 (toliau – nutarimas) nubaudė K. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124² str. 2 d. ir paskyrė jai nuobaudą – 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 12 mėnesių, o už LR ATPK 124¹ str. 8 d. pažeidimą – 5 Eur baudą.

K. J. surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas ir priimtas nutarimas jį nubausti už chuliganišką vairavimą, t.y. už tai, kad ji, 2015-02-18, 8.00 val. Pramonės-Projektuotojų-Kniaudiškių g. Panevėžyje, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas iš pirmos į antrą eismo juostą neparodė posūkio signalo, važiuodama antra eismo juosta sankryžoje suko į dešinę, kai iš antros eismo juostos privaloma važiavimo kryptis tik į kairę, taip pat apvažiavo prie sankryžos pirmoje eismo juostoje stovintį automobilį. Tokiais savo veiksmais dėl chuliganiškų paskatų, norėdama pademonstruoti savo išskirtinumą, parodydama aiškų nepagarbą visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms. Atvykusi į policiją, pareiškėja policijos pareigūnui pareikalavus nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 16, 82.2 ir padarė pažeidimą numatytą LR ATPK 124² str. 2 d. ir 124¹ str. 8 d.

Teismo posėdyje K. J. ir advokatas Vytautas Kupcikevičius palaikė skundą, prašė jį patenkinti ar apskritai administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. K. J. papildomai paaiškino, kad „Toyota Avensis“ priklauso Švilpai, tačiau jis leidžia jai naudotis. Gavus šaukimą atvykti į policijos komisariatą dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, jis paprašė jos nuvykti į policiją už jį. Jai nuvykus į policijos komisariatą ir pareigūnams parodžius vaizdo įrašą, pareiškėja negalėjo patvirtinti, ar ji tuo metu naudojosi automobiliu ir jį vairavo, tačiau pareigūnams patikinus dėl mažo administracinės nuobaudos dydžio, pareiškėja prisipažino, padariusi administracinį teisės pažeidimą. K. J. taip pat parodė, kad nuvykus į policiją neturėjo vairuotojo pažymėjimo, nes ją atvežė ir nors ji policijos pareigūnui prašė leisti vairuotojo pažymėjimą atvežti vėliau, tačiau buvo užfiksuota, kad neturiu vairuotojo pažymėjimo. K. J. pažymėjo, kad Šilpa į policiją taip ir nenuėjo, nes tuo automobiliu dažniausia važinėja ji, o aplinkybes dėl skubėjimo į darbą ir pažeidimo padarymo vietos diktavo pareigūnas. Pareiškėja nurodo, kad ji tuo metu neturėjo darbo, o darželis yra pakankamai arti namų, todėl automobilis nėra reikalingas.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. V. parodė, kad Projektuotojų-Kniaudiškių gatvių sankryžoje, vasario mėnesį, datos tiksliai nepamena, jis važiavo Toyota automobiliui iš paskos, nufilmavo jo automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi ir matė, kaip dvi mašinos praleido pėsčiuosius per pėsčiųjų perėją, o po to jos abi persirikiavo į pirmąją eismo juostą. Tada Toyota automobilis metėsi į kairę, neparodydamas posūkio signalo, tačiau mirksint žaliam šviesoforo signalui, o užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui, Toyota automobilis suko į dešine pusę net nepristabdžius. Parodė, jog Toyota automobilio važiavimo trajektorija buvo keista, vairuotojo veiksmai neadekvatūs, tačiau šio automobilio važiavimas jam netrukdė, kadangi nuo automobilio buvo nutolęs apie 40 metrų. Taip pat nematė, kas važiavo Toyota automobiliu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Dėl vaizdo registratoriaus užfiksuoto vaizdo įrašo, kaip įrodymo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., ATPK 256 str. 3 d., 284 str. 1 d. nuostatomis administracinių teisės pažeidimų teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, tai yra asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. „Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat reiškia, kad pareiga pateikti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo įrodymus tenka kaltinimus reiškiančiai pusei, tai yra, visų pirma, institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei institucijai, nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą (ATPK 256 str. 3 d.).

Pareiškėja skunde nurodo – kadangi Panevėžio apygardos VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnams perduotas vaizdo registratoriaus padarytas vaizdo įrašas nebuvo padarytas pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teises pažeidimo protokolą, tai toks vaizdo įrašas turi būti vertinamas, kaip įrodymas, tik patikrinus tokių duomenų autentiškumą, todėl šiuo atveju galimai yra sudarytos prielaidos policijos pareigūnų piktnaudžiavimui, kuomet naudojamos kompiuterines technologijos, klastojamas įrašas asmeniniais tikslais. Vis dėl to teismui įvertinus pateiktų įrodymų visumą, bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis o administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepateikus tokius jos teiginius pagrindžiančių duomenų, kurie galėtų kelti abejones dėl galimo piktnaudžiavimo, nėra pagrindo teismui abejoti nei dėl administracinio teisės pažeidimo laiko, nei dėl galimo policijos pareigūnų piktnaudžiavimo, klastojant įrodymus.

Taip pat pareiškėja skunde kvestionuoja policijos vaizdo registratoriumi padaryto vaizdo įrašo teisėtumą asmens duomenų apsaugos požiūriu, kadangi vaizdo registratoriumi renkama informacija sudaro asmens duomenys (pagal automobilio valstybinius numerius nėra sudėtinga nustatyti vairuotoją), o vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 str. 4 d., minėtu būdu užfiksuota informacija galėtų būti naudojama tik asmeniniais tikslais. Pažymėtina, kad teismų praktikoje buvo konstatuota, kad greičio kontrolė mobiliu greičio matuokliu negalėjo pažeisti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens duomenų apsaugos, teigiant, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 str. 16 d. nurodyta, jog vaizdo stebėjimas – tai vaizdo duomenų, susijusių su fiziniu asmeniu, tvarkymas naudojant automatines vaizdo stebėjimo priemones, apie kurias duomenų subjektas turi būti informuotas pagal šio įstatymo 20 str.. Nagrinėjamoje byloje buvo fiksuojamas ne vairuotojas, o automobilis ir tai patvirtina teisės pažeidimo duomenų protokolas ir jame užfiksuoti duomenys. Be to, automatinės greičio kontrolės tikslas yra užtikrinti KET reikalavimų laikymąsi ir saugų eismą (Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. II-251-243/2010). Todėl nėra pagrindo teigti, kad policijos automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi fiksuojant KET pažeidimus, kuriuo taip pat yra fiksuojamas ne vairuotojas, o automobilis, yra galėjo būti pažeisti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens duomenų apsauga.

Dėl KET pažeidimų

Pareiškėja skunde nesutikdama su KET 82.2 p. pažeidimu, nurodo, kad byloje taip pat nėra surinkta papildomų įrodymų, pagrindžiančių tai, jog nagrinėjamu atveju, persirikiuojant iš pirmos eismo juostos nebuvo rodomas posūkio signalas, nes galinė kairioji automobilio posūkio lempute galėjo buti perdegusi, vis dėl to, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepateikus tokius teiginius pagrindžiančių duomenų, kurie galėtų kelti abejones dėl minėtų vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių egzistavimo, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, teismas atmetą šį argumentą kaip nepagrįstą. Taip pat Pareiškėja skunde apskirtai teigia, kad nebuvo būtinybės rodyti posūkio signalo, nes važiuojant Projektuotojų g. nuo Molainių g. pusės į Kniaudiškių g. pusę yra važiuojama viena eismo juosta ir tik prieš sankryžą su Kniaudiškių gatve iš vienos eismo juostos išplatėja į dvi eismo juostas, kurios nėra atskirtos kelių žymėjimo juostomis, todėl tai nelaikytinas vairavimo manevru. Tačiau teismas vertina tai, kad KET 82.2 p. reikalavimas vairuotojams įspėti eismo dalyvius atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais prieš atliekant vairavimo manevrą (persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas) yra skirtas informuoti eismo dalyvius apie ketinimus atlikti vairavimo veiksmus. Taip pat KET numato papildomų įpareigojimų vairuotojui – prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelia (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (KET 106 p.). Dėl to nors ir neesant pirmos ir antros eismo juostas žyminčios linijos, tačiau suvokus, kad yra pakankamai vietos antrai eismo juostai, vairuotojas privalo imtis visų būtinų atsargumo priemonių, siekiant pasinaudoti šia kelio dalimi.

Taigi, teismas daro išvadą, kad pareiškėja padarė du KET pažeidimus, t.y. persirikiuodama iš pirmos į antrą eismo juostą, neparodė posūkio signalo ir važiuodama antra eismo juosta ir apvažiuodama prie sankryžos pirmoje eismo juostoje stovintį automobilį, sankryžoje suko į dešinę, kai iš antros eismo juostos privaloma važiavimo kryptis tik į kairę.

Dėl administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo

Administracinėn atsakomybėn patraukta K. J. neigia padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., tačiau pripažįsta, kad padariusi KET pažeidimus, todėl prašo jos veiksmus perkvalifikuoti iš ATPK 124² str. 2 d. į ATPK 124¹ str. 2 d., ir skirti straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.

Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, teismas nesutinka su protokolą surašiusios ir nutarimą priėmusios institucijos padaryta išvada, jog K. J. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė K. J., traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą, būtina nustatyti subjektyvųjį šio veikos požymį – chuliganiškas paskatas. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkto, numatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos - tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūri į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010). Chuliganiškos paskatos yra aplinkybė, apibūdinanti pažeidimo subjektyvųjį požymį pažeidimo padarymo motyvą - suvoktas vidines paskatas, nulėmusias asmens pasiryžimą padaryti pažeidimą. Motyvas - chuliganiškos paskatos pasireiškia neišprovokuota agresija, šioms paskatoms būdingas veikos bepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Vis dėl to, vertinant byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad nepakanka duomenų konstatuoti minėtos subjektyvios aplinkybės – chuliganiškų paskatų – buvimo faktą K. J. veiksmuose, darant minėtus KET pažeidimus, t.y. neįrodyta, kad ji darė minėtus pažeidimus, siekdama atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį ir keldama jiems realų pavojų, demonstruodamas nepagarbą visuomenei. Taip pat ir teismui nepavyko nustatyti pažeidimo padarymo motyvo - suvoktų vidinių paskatų, nulėmusių asmens pasiryžimą padaryti pažeidimus, t.y. prieš surašant nutarimą pareiškėjos nurodomos vienos aplinkybės, susijusios su skubėjimu į darbą ir vaiko nuvežimu į darželį, kurios nulėmė KET pažeidimų padarymą, o administracinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėja siekia tokias aplinkybes nuginčyti, nenurodant tikrųjų KET reikalavimų pažeidimų motyvų. Kita vertus, teismas pažymi, kad nepakanka tarnybiniuose pranešimuose, protokole ir nutarime pateiktų abstrakčių pareigūnų vertinimų, nes byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių pažeidimo padarymą dėl chuliganiškų paskatų. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė prielaidomis negrindžiama. Taigi, byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d..

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ATKP 124² straipsnyje išvardintas veikas, chuliganiškas vairavimas (2 d.) yra sunkesnis nusižengimas nei pavojingas vairavimas (1 d.), jis apima straipsnio 1 dalyje išvardintus veiksmus ir papildomai - pažeidėjo chuliganišką tyčią dėl nusižengimo. Todėl neįrodžius K. J. veiksmuose buvus chuliganiškų paskatų ir nustačius, kad K. J. protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodama automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paeiliui padarė du KET pažeidimus (persirikiuodama iš pirmos į antrą eismo juostą neparodė posūkio signalo ir važiuodama antra eismo juosta, sankryžoje suko į dešinę, kai iš antros eismo juostos privaloma važiavimo kryptis tik į kairę, apvažiavo prie sankryžos pirmoje eismo juostoje stovintį automobilį) tokiu būdu keldama grėsmę eismo saugumui – tame tarpe ir sankryžą ketinančioms kirsti mašinoms, K. J. veiksmai perkvalifikuotini į Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d., jai skiriant minimalaus dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu minimaliam laikotarpiui.

Dėl administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 124¹ str. 8 d.

KET 16 punkte numatyta, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 5 d., taip pat įstatymo 2 str. 82 p. apibrėžta, kas yra laikytinas vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę, taip pat vairuotojams prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti. Taigi, teisės aktai aiškiai numato pareigą pateikti policijos pareigūnui reikiamus dokumentus asmenims, vairuojantiems transporto priemonę, tokiu būdu dalyvaujantiems transporto eisme, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja buvo nubausta todėl, kad nepateikė vairuotojo pažymėjimo policijos įstaigoje, o policijos pareigūnas, bausdamas ją neįsitikino, kad pareiškėja iš tiesų vairuoja kokią tai nors transporto priemonę. Kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė prielaidomis negali būti grindžiama, todėl administracinė teisena dėl K. J. padaryto administracinio teisės paržeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d. nutrauktina.

Esant tokioms aplinkybėms, K. J. skundas tenkintinas iš dalies, o nutarimas keistinas Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str.

nutaria:

K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą netenkinti iš dalies.

Panaikinti Panevėžio apskrities VPK KPB 2015 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 50N-26679120-15 dalyje dėl administracinio teisės paržeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., padarymo ir priimti naują nutarimą: pripažinti K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) kalta už Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. pažeidimo padarymą ir jai skirti 115 Eur (šimto penkiolikos eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 (trims) mėnesiams.

Panaikinti Panevėžio apskrities VPK KPB 2015 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 50N-26679120-15 dalyje dėl administracinio teisės paržeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d., padarymo ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.