Vilniaus apygardos teismo sprendimas

sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Viarta“ atstovui advokatui Andriui Bambalui, ieškovo vadovui V. Ž., atsakovo UAB „Energokomplektas“ atstovui advokatui Pauliui Galubickui, atsakovo vadovui R. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Viarta“ ieškinį atsakovui UAB „Energokomplektas“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų UAB „Incorpus“ dėl skolos už atliktus rangos darbus ir delspinigių priteisimo ir pagal atsakovo priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo ir įpareigojimo pateikti statybos rangos sutartyje nurodytus dokumentus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis tenkintinas iš dalies

Dėl atliktų darbų apmokėjimo

17. Nagrinėjamoje byloje atsakovas kvestionuoja faktinį darbų priėmimą-perdavimą, jos atstovui pasirašius darbų priėmimo-perdavimo aktus.

18. Teismas pažymi, jog sutartyje sulygti darbai yra tinkamai atlikti. Tai patvirtina byloje esantys priėmimo-perdavimo aktai ir jų pagrindu išrašytos sąskaitos faktūros (ieškinio priedai Nr. 12, 13). Šių darbų rezultatas naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį. Šias aplinkybes patvirtino ir trečiojo asmens UAB „Incorpus“ darbuotojai D. B. ir J. O., teismo posėdyje apklausti liudytojais (2020 m. spalio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 10 - 11, 25 – 28 min., 1.02 min.), nurodydami, jog visi darbai yra priimti ir tinkamai naudojami, jokių neatitikimų nenustatyta. Be kita ko ir pats atsakovas neginčija to, kad ieškovas numatytus darbus yra baigęs ir objektas, kuriame ieškovas atliko darbus yra pilnai veikiantis (tripliko 7 punktas, atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 17) (CPK 187 straipsnis). Taigi, vien ši aplinkybė paneigia atsakovo samprotavimus, jog ieškovas netinkamai atliko sutartyje nurodytus darbus (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovas teigia, kad ieškovas netinkamai savo reikalavimą grindžia tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu, kurio atsakovas nėra patvirtinęs ir pasirašęs, šias aplinkybės neabejotinai paneigia paties atsakovo ieškovui pateiktas ir pasirašytas 2020 m. sausio 15 d. tarpusavio atsiskaitymo aktas (dubliko priedas Nr. 1), kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta skola ieškovui 59.807,24 Eur iš jos atimant 18.000,00 Eur baudą, kurią atsakovas sumokėjo trečiajam asmeniui ir kurią reikalauja priešieškiniu iš ieškovo. Taigi, net iš paties atsakovo teikto suderinimui skolų suderinimo akto akivaizdžiai matyti, kad ieškovas perdavė atsakovui ir atsakovas priėmė, bet neatsiskaitė už darbus, kurių vertė 59.807,24 Eur. Pažymėtina, jog vertinant darbų trūkumus ginčo objekte, atsakovas, laikydamasis rungimosi principo, galėjo pasinaudoti CPK 212 straipsnio jam suteikta teise prašyti teismo skirti nagrinėjamoje byloje ekspertizę, tačiau teismui toks prašymas iki įrodymų tyrimo pabaigos nepareikštas (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į atliktų darbų priėmimo aktų esminę paskirtį, negalima sutikti su atsakovu, jog jis turi teisę nemokėti už visus ieškovo atliktus ir priimtus darbus. Aplinkybe, kad atlikti darbai buvo nekokybiški ar jų buvo atlikta mažiau, atsakovas rėmėsi vien tik deklaratyviais teiginiais, tačiau nepateikė objektyvių įrodymų dėl atliktų darbų defektų ar jų paslėpto pobūdžio, tokiu būdu neįrodydamas savo atsikirtimų pagrindo (CPK 178 straipsnis). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo daryti išvados, pašalinančios atsakovo prievolę atsiskaityti su ieškovu už sutartyje numatytų darbų atlikimą.

19. Atkreiptinas dėmesys, jog visi atsakovo nurodomi trūkumai (darbo projekto nepateikimas ir kita) buvo ar turėjo būti žinomi atsakovui iki šių aktų pasirašymo. Po šių aktų pasirašymo, atsakovas nepateikė kitų naujų duomenų apie ieškovo atliktus darbo trūkumus, kurie kaip minėta jau tinkamai priduoti UAB „Incorpus“ ir naudojami pagal paskirtį ir jokių pretenzijų nėra. Pažymėtina, jog atliktų darbų aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuojamas rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų, šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika (CK 6.682 straipsnio 1 dalis); su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (CK 6.687 straipsnis). Iš esmės tokio akto pasirašymas reiškia, kad rangovas atliko sutartimi sulygtus darbus, o užsakovas juos priėmė, atitinkamai nustatęs, ar darbai atlikti tinkamai, ar su trūkumais (CK 6.662 straipsnis). Atsakovas teisme nepateikė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad jo teigimu konstatuoti ieškovo atliktų darbų trūkumai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbus (paslėpti trūkumai), kad jie buvo ieškovo tyčia paslėpti (CPK 178 straipsnis).

21. Vertinant šiuos atsakovo argumentus ir su jais susijusias kitas aplinkybes, teismo įsitikinimu būtina įvertinti tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties tikslus, šalių elgesį. Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra pabrėžęs, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, be kita ko, atsižvelgiant į sutarties sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad sprendžiant dėl tikrųjų šalių ketinimų, kurie nustatomi ir pagal šalių veiksmus, turi reikšmės šalių susirašinėjimas, vienų pasiūlymas kitiems, pasiekti susitarimai, arba tai, kad dėl pasiūlymų nebuvo atsakymų ir nepasiekta susitarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 nutartis 3K-3-293-611/2018).

23. Teismo vertinimu, atsakovo elgesys, vengiant atsiskaityti su ieškovu po to, kai darbai jau tinkami atlikti ir priduoti, nesant jokių pretenzijų dėl darbų atlikimo kokybės, be kita ko, pačiam atsakovui patvirtinant skolinį įsipareigojimą būtent ieškinio sumai (59.807,24 Eur), vėlesnis nurodymas tokias vengimo atsiskaitymo priežastis kaip pvz. darbų projekto ar kitų dokumentų nepateikimas neatitinka sąžiningo sutarties vykdymo principų reikalavimų ir negali paneigti atsakovo kaip užsakovo pareigos atsiskaityti su ieškovu (rangovu) (CK 6.200 straipsnis). Teismo įsitikinimu, priešingas aiškinimas prieštarautų ir elementariems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimams, nes tokiu atveju kiekvienas užsakovas, galimai piktnaudžiaudamas suteiktomis teisėmis, turėtų teisę, net ir gavęs visišką atsiskaitymą iš trečiojo asmens, nemokėti rangovui, nurodant formalius vengimo atsiskaityti pagrindus, taip nepagrįstai ir išimtinai priklausomai tik nuo paties užsakovo valios, pasipelnyti kitų asmenų sąskaita (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis).

24. Apibendrinant nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, jog atsakovui pripažįstant, jog ieškovas sutartyje sulygtus darbus atliko ir byloje esant neginčijamiems įrodymams, kad minėti darbai buvo priimti net tik užsakovo, bet ir trečiojo asmens ir yra naudojami pagal paskirtį, už kuriuos atsakovas gavo pilną atsiskaitymą pagal analogišką sutartį (nevertinant taikytos baudos) iš trečiojo asmens, toks atsakovo elgesys negali būti laikomas sąžiningu sutarties šalies elgesiu, dėl to atsakovas privalo atsiskaityti su rangovu. Taigi, iš byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti 59.807,24 Eur dydžio skolą (CK 6.200, 6.681, 6.687 straipsniai). Atsakovas savo prievolės neįvykdė, su ieškovu atsiskaitė tik iš dalies, liko skolingas 59.807,24 Eur sumą. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Atsakovas, praleidęs prievolės įvykdymo terminą, laikomas pažeidęs prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovas įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, todėl ieškovo reikalavimas, kaip pagrįstas tenkintinas, iš atsakovo priteistina 59.807,24 Eur skola.

Dėl priešieškinio reikalavimų

27. Atsakovas UAB „Energokomplektas“ priešieškiniu prašo 1) priteisti atsakovui iš ieškovo 18.000,00 Eur nuostolių; 2) įpareigoti ieškovą UAB „Viarta“ pateikti atsakovui UAB „Energokomplektas“ 2019-07-05 statybos rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą darbo projektą, baigiamąjį darbų atlikimo aktą ir garantinio laikotarpio laidavimo raštą; 3) išreikalauti iš ieškovo UAB „Viarta“ 2019 m. gruodžio mėn. pateikti teismui atliktų darbų aktą Nr. 4 (F2 forma); 4) priteisti iš ieškovo UAB „Viarta“ atsakovui UAB „Energokomplektas“ atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

31. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas UAB „Viarta“ laiku t. y. nustatytais terminas iki 2019 m. spalio 1 d. neįrengdamas gaisro gesinimo sistemos ir siurblinės neįvykdė sutartinių įsipareigojimų. Taip pat neginčijama tai, kad pagal 2019 m. liepos 5 d. statybos rangos sutarties 9.3 punktą, užsakovui pareikalavus rangovas turi sumokėti baudą, lygią 2.000,00 Eur už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas kaip užsakovas rangovui (ieškovui) jokių pretenzijų neturėjo ir baudų netaikė. Šiuo atveju atsakovas reikalauja priteisti iš ieškovo ne baudą, o nuostolius dėl baudos, kurią jam skyrė trečiasis asmuo UAB „Incorpus“, remiantis tarp atsakovo UAB Energokomplektas“ ir UAB „Incorpus“ 2019 m. birželio 28 d. sudarytos sutarties 9.3 punkto pagrindu. Teismo vertinimu, atsakovo teiginiai, jog UAB „Incorpus“ skyrė baudą atsakovui išimtinai tik dėl ieškovo UAB „Viarta“ prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo (termino praleidimo) nėra patvirtinami jokiais byloje esančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje yra duomenys, paneigiantys atsakovo argumentus ir pagrindžiantys, jog dėl ieškovo atliekamų darbų buvo atsakingi keli rangovai, tarp jų ir pats atsakovas. 2020 m. rugsėjo 23 d. vykusio pasitarimo protokole Nr. 26 be kita ko, nurodyta, jog UAB Energokomplektas“ įsipareigojo iki 2019 m. spalio 14 d. atvesti vandens įvadus į siurblinę, o UAB „Elmava“ iki 2019 m. spalio 18 d. dienos įsipareigojo demontuoti senos siurblinės elektros įvadą. Gaisrinio siurblio elektros skydas bus montuojamas seno skydo vietoje (Ieškinio priedas Nr. 5). Taigi nėra pagrindo išvadai, jog dėl atsakovo patirtų nuostolių (18.000,00 Eur baudos) yra atsakingas vien tik ieškovas. Kaip minėta, tai, kad dėl termino praleidimo kaltas tik ieškovas paneigia protokolas (ieškinio priedas Nr. 5), taip pat teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai ir šalių paaiškinimai, patvirtinantys, jog pats atsakovas laiku neįvykdė įsipareigojimų atvesti vandens įvadus į siurblinę, dėl ko ieškovui sukliudė laiku įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Akivaizdu, jog atsakovui laiku neįvedus vandens įvadų į siurblinę nebuvo įmanoma ieškovui laiku užbaigti savo darbų, nes tam, kad būtų pilnai užbaigti priešgaisrinės sistemos darbai yra būtini įvadai ir vanduo. Šias aplinkybes kaip minėta patvirtino tiek apklausti liudytojai, tiek kiti byloje esantys įrodymai ir galiausiai tai, jog darbai buvo atlikti tik po to kai buvo įvesti įvadai, priešingai nei nurodė atsakovas, kad buvo galimas laikinas pajungimas atsivežus vandenį laikinai ir pan. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas neįrodė fakto, kad būtent tik dėl ieškovo prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo atsakovui buvo skirta bauda. Tačiau nėra pagrindo ir išvadai, kad ieškovas tinkamai ir laiku įvykdė prisiimtus įsipareigojimus. Byloje nustatyta, kad ieškovas pažeidė sutarties įvykdymo terminą (2019 m. spalio 1 d.) ir tai neabejotinai turėjo įtakos ir atsakovo sutartinių santykių vykdymui su trečiuoju asmeniu UAB „Incorpus“. Tai, kad pavėlavo atsivežti atitinkamas prekes iš Italijos patvirtino ir pats ieškovas vadovas V. Ž. (2020 m. spalio 13 d. posėdžio garso įrašas 1.36 min.). Taigi, įvertinus visas šias aplinkybes spręstina, kad tiek pats atsakovas, teik ieškovas yra atsakingi dėl nuostolių atlyginimo.

33. Nagrinėjamu atveju, ieškovas, nors ir vėlavo atlikti numatytus darbus ir dėl jau minėto atsakovo neveikimo (atvesti vandens įvadus į siurblinę), tačiau kaip jau minėta pats patvirtino, jog vėlavo įranga (stotelė) iš Italijos (2020 m. spalio 13 d. posėdžio garso įrašas 1.36 min.), o tai neabejotinai kaip apdairus, ilgą laiką vykdantys veiklą statybos sektoriuje asmuo turėjo ir privalėjo tai numatyti ir tai neabejotinai turėjo įtakos galutiniam darbų atlikimo terminui. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovas neveikė pakankamai apdairiai ir rūpestingai šiuose verslo santykiuose, todėl darytina išvada, kad dėl žalos atsiradimo kaltas tiek pats atsakovas, tiek ieškovas.

34. Sprendžiant šalių ginčą dėl ieškovo sutartinės civilinės atsakomybės, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, žalą padariusio asmens kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovo neteisėti veiksmai – sutarties įvykdymo termino praleidimas – teismo jau nustatyti, skolininko kaltė sutartinės civilinės atsakomybės atveju preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), be to, įmonė (verslininkas) už sutarties pažeidimą atsako ir nesant jos kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Atsakovo patirtos žalos faktą teismas laiko įrodytu. Atsakovui kaip generaliniam rangovui dėl ieškovo prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminio praleidimo, užsakovas UAB „Incorpus“ taikė netesybas - 18.000,00 Eur baudą. Ieškovas šioje byloje nekvestionavo atsakovo patirtos žalos dydžio, dėl to teismas sprendžia, kad žalos faktas ir dydis šioje byloje laikytini įrodytais (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas sprendžia, kad atsiradusi žala yra priežastiniame ryšyje su abiejų šios bylos šalių nepakankamai atidžiais, nerūpestingais ir neatsakingais veiksmais (CK 6.247 straipsnis) ir dėl nepakankamo bendradarbiavimo (CK 6.200 straipsnio 2 dalis), dėl to daro išvadą, kad, žalai atsiradus dėl abipusės kaltės, atsakovo priešieškinis tenkintinas 50 procentų, priteisiant atsakovui iš ieškovo 9.000,00 Eur žalos atlyginimo (CK 6.248 straipsnio 4 dalis).

35. Vertinant kitus priešieškinio reikalavimus, teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovo priešieškiniu reikalaujami dokumentai buvo pateikti, tačiau šioje dalyje atsakovas pareiškimo dėl šios priešieškinio dalies atsisakymo nepateikė, dėl to šioje dalyje priešieškinio reikalavimai atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

37. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismų patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

38. Nagrinėjamoje byloje ieškovo UAB „Viarta“ ieškinys tenkintas visiškai, o atsakovo UAB „Energokomplektas“ priešieškinis patenkintas iš dalies (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

39. Ieškovas UAB „Viarta“ nurodo, kad patyrė 1.143,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, 1.143,00 Eur žyminiam mokesčiui apmokėti, 0,41 Eur mokesčiai bankui už pavedimo įvykdymą, bei pateikė tai pagrindžiančius duomenis. Nors ieškovas prašo priteisti ir kitas bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, jog įrodymai bus pateikti vėliau, tačiau iki bylos nagrinėjimo pabaigos tokių duomenų nepateikė. Atsakovas UAB „Energokomplektas“ pateikdamas priešieškinį, sumokėjo 480,00 EUR žyminį mokestį, taip pat patyrė 5.578,10 EUR bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba (2020 m. spalio 9 d. prašymas). Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nurodytų maksimalių rekomenduojamo priteisti dydžių. Tačiau teismo vertinimu, akivaizdu, jog ieškinio, atsiliepimo į ieškinį, tripliko ir priešieškinio parengimas be susipažinimo su atitinkamais ieškovo ar atsakovo teikiamais dokumentais, įrodymų rinkimas ir kliento konsultavimo nėra įmanomas, todėl laikytina, kad atsiliepimo į ieškinį, tripliko ir priešieškinio parengimas apima susipažinimą su dokumentais, įrodymų rinkimą ir konsultavimą, todėl atsakovas nepagrįstai atskirai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už nurodytus veiksmus. Nustatant šių išlaidų dydį taip pat atsižvelgiama į teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus (CPK 3 straipsnis), Rekomendacijų dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų maksimalius dydžius, bylos sudėtingumą, atsakovo pateiktų procesinių dokumentų kiekį ir posėdžių skaičių. Dėl to teismas sprendžia, kad šiuo atveju teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimas iki 4.840,00 Eur (CPK 3, 93, 98 straipsniai).

40. Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinis yra tenkinamas iš dalies, o ieškinys tenkinamas visiškai, laikytina yra patenkinta 20 procentų priešieškinio reikalavimų, iš ieškovo atsakovui priteistinos 202,50 Eur bylinėjimosi išlaidos už mokėtiną žyminį mokestį, taip pat iš ieškovo atsakovui priteistinos 968,00 Eur išlaidos, susijusios su advokato pagalba, viso atsakovui iš ieškovo priteistina 1.170,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80, 88, 98 straipsniai). Ieškovui iš atsakovo priteistina 1.143,41 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio užskaitymą, atsakovui iš ieškovo priteistina 27,09 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

41. Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, teismas patyrė 6,63 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto (CPK 92 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išnagrinėtos civilinės bylos procesinį rezultatą, iš atsakovo valstybei priteistina 6,63 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23)).

Dėl taikos sutarties sudarymo galimybės

42. Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2, 1.5 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui UAB „Viarta“ iš atsakovo UAB „Energokomplektas“ 59.807,24 Eur (penkiasdešimt devyni tūkstančiai aštuoni šimtai septyni eurai 24 ct) skolą, 1.405,51 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai penki eurai 51 ct) delspinigių, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (61.212,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovui UAB „Energokomplektas“ iš ieškovo UAB „Viarta“ 9.000,00 Eur (devyni tūkstančiai eurų 00 ct) žalos atlyginimo.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „Energokomplektas“ iš ieškovo UAB „Viarta“ 27,09 EUR (dvidešimt septyni eurai 09 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Energokomplektas“ 6,63 EUR (šeši eurai 63 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas išaiškina šalims, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.