- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-12
- Bylos Nr.
- 2S-93-198/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Skolininkas
- V. K.
- Kreditorius
- Liudvikui A
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-93-198/2016
3.4.4.11.;
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. sausio 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8500-828/2015 pagal pareiškėjos L. K. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims skolininkui V. K., išieškotojui Liudvikui A. A., antstoliui A. B.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė panaikinti 2015-08-18 antstolio patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0025/10/00018 dėl jos darbo užmokesčio arešto. Nurodo, kad patvarkymas yra neteisėtas, nes ji nėra kreditoriaus skolininkė, išieškojimo veiksmai gali būti atliekami tik nustačius skolininko turtą ar jo dalį, o šiuo atveju tai nėra padaryta, jos darbinės pajamos ar jų dalis negali priklausyti skolininkui V. K., skolininkas pats dirba ir gauna pajamas, pakankamas skolai padengti, yra areštuoto ir kito turto, kurio visiškai pakanka skolai išieškoti, pagal įstatymą išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią minimalios mėnesinės algos, o jos darbo užmokestis nesiekia šio dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi skundą atmetė. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą laikėsi CPK 667 str. 1 d. numatytų įstatymo nuostatų. Teismas nurodė, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą priverstinio išieškojimo vykdymo veiksmo (CPK 624 str.) neatliko, o pritaikė patvarkyme nurodyto turto areštą, t.y. įvykdė nurodyto įstatymo reikalavimą (CPK 667 str. 1 d.), todėl pareiškėjos teiginį, kad skundžiamas patvarkymas neteisėtas, kadangi išieškojimo veiksmai gali būti atliekami, tik nustačius skolininko turtą ar jo dalį, o šiuo atveju tai nėra padaryta, laikė nepagrįstu. Kadangi skolininkas ir pareiškėja yra sutuoktiniai, o duomenų apie tai, kad jie vedybų sutartyje būtų nustatę kitokį nei įstatyme numatytas jų turto teisinį režimą, nėra, teismo vertinumu antstolis pagrįstai pripažino, kad skolininko sutuoktinės iš darbinės veiklos gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė jų nuosavybė (CK 3.81, 3.87 str., 3.88 str. 1 d. 5 p.).Todėl sprendė, jog nepagrįsti ir pareiškėjos argumentai apie tai, kad areštuotos lėšos gali nebūti bendra sutuoktinių nuosavybe. Teismas nurodė, kad pareiškėja turto, iš kurio gali būti be jokių kliūčių (nuosavybės teisės ginčijimo, kt. teisminių ginčų) išieškoma skola visa apimtimi, nenurodė, duomenų apie pakankamas skolininko gaunamas pajamas, iš kurių antstolis privalėtų išieškoti, nenukreipdamas išieškojimo į kitą turtą (CPK 663 str. 1 d.), nepateikė, todėl pareiškėjos argumentai apie tai, kad išieškoma gali būti iš paties skolininko gaunamų pajamų iš darbinės veiklos, kito turto, kuris areštuotas antstolio yra nepagrįsti. Iš vykdomosios bylos duomenų teismas nustatė, kad priverstinis vykdymas vyksta jau daugiau kaip penkeri metai, tačiau skola neišieškota, todėl teismui akivaizdu, kad kito turto iš kurio gali būti be apribojimų išieškoma, šiuo metu nėra. Teismas nurodė, kad pareiškėjos argumentai apie tai, kad antstolis areštavo ir jos darbo užmokestį, neviršijantį vienos minimalios algos, nepalikdamas jai lėšų pragyvenimui, nepagrįsti, nes skundžiamame patvarkyme aiškiai nurodoma, kad areštuojama tik ta darbo užmokesčio dalis, kuri viršija vieną minimalią mėnesinę algą. Todėl skundžiamas antstolio veiksmas atitinka įstatymo reikalavimus (CPK 668, 675, 736 str.).
Šalies argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį dėl pareiškėjos skundo atmetimo ir perduoti klausimą ginčijamoje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikinus ginčijamą nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą patenkinti. Sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-8500-828/2015 iki Panevėžio miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-8903-812/2015 ir jose įsiteisės priimtas procesinis sprendimas. Pareiškėja nurodo, kad neturi pareigos atsiskaityti su kreditoriumi L.A. A., nes ji nėra kreditoriaus L.A. A. skolininkė, 2009 m. teismo įsakymu iš jos nėra priteistos jokios piniginės skolos. Taip pat nurodo, kad ginčijamu patvarkymu antstolis jai priklausančius pinigus nutarė perkelti į savo depozitinę sąskaitą, tai yra atliko veiksmus, kurie negali būti pripažįstami ir vertinami vien tik kaip turto areštas. CPK 667 str. 1d. reikalauja neabejotinai nustatyti, o ne preziumuoti skolininko ir kitų asmenų turto bendrumą ir tik po to atlikti vykdymo veiksmus. Skolininkas pats dirba ir gauna pajamas, pakankamas skolai padengti, todėl išieškojimas negalėjo būti nukreiptas į pareiškėjos gaunamą darbo užmokestį. Pareiškėja nurodė, kad jos darbo užmokesčio areštas, atsižvelgiant į pastato, gyvenamo namo areštą, yra perteklinis ir prieštarauja CPK 675 str. 2 d. nuostatoms, draudžiančioms areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Dėl šios aplinkybės teismas nepasisakė. Teismo išvada, kad neišieškota skola reiškia, kad kito turto, iš kurio gali būti be apribojimų išieškoma, šiuo metu nėra, nepagrįsta įrodymais, prieštarauja pareiškėjos nurodytai aplinkybei dėl gyvenamajam namui taikyto arešto. Pareiškėja mano, kad teismas nepagrįstai atmetė V. K. prašymą dėl jos skundo nagrinėjimo sustabdymo, teismui priėmus V. K. ieškinį antstolio veiksmų teisėtumo negalima svarstyti, iki nebus išspręstas ginčas dėl paskolos sutarties teisėtumo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. K. sutinka su L. K. atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis ir motyvais. Mano, kad atskirasis skundas pagrįstas, reikalavimai teisėti ir prašo jį tenkinti bei jame nurodytą prašymą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo.
Suinteresuotas asmuo išieškotojas Liudvikas A. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikit nepakeistą. Išvadas, kad skolininko sutuoktinės L. K. darbo užmokestis priklauso ir skolininkui V. K. leido daryti galiojantis teisinis reglamentavimas ir skolininko V. K. santuokos su suinteresuotu pareiškėja L. K. faktas, o vedybų sutarties, kuria būtų nusistatę kitokį nei įstatymas numato sutuoktinių turto teisinį režimą V. K. ir L. K. nėra sudarę. Nurodymas pinigus pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą nelaikytinas pradėtais priverstinio išieškojimo veiksmais, todėl antstolis pateikdamas atitinkamą nurodymą, CPK 667 str. normų nepažeidė. Sprendimų vykdymo instrukcijos priedas numato patvarkymo areštuoti lėšas formą, kurioje imperatyviai numatyta, jog areštuojamos lėšos yra pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Nors ir yra pritaikytas areštas ginčo namui, tačiau esant piktavališkiems skolininko V. K. ir jo sutuoktinio L. K. veiksmams, skolą atgauti realizuojant jį yra beveik neįmanoma. Nesant įrodymų apie namo vertę, kritiškai vertintini pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, jog išieškomai skolai padengti pilnai pakanka areštuotos dalies namo ir žemės sklypo. Sutinka su teismo motyvais, kuriais atmestas V. K. prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, tame tarpe – ir pagrindo, numatyto CPK 329 str. 2 d. 4 p., nenustatyta.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis vykdo priverstinį 27 427,92 Eur skolos išieškojimą iš skolininko V. K. išieškotojo Liudviko A. A. naudai vykdomojoje byloje Nr. 0025/10/00018. 2015-08-18 antstolis priėmė patvarkymą areštuoti skolininko sutuoktinės L. K. darbo užmokesčio dalį, viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą, bet ne daugiau kaip 27 427,92 Eur, pervedant areštuotas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, pasiūlė kreditoriui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (vykd. b. 2 t. 93-94).
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (LR CPK 667 straipsnis, LR CK 3.116 straipsnis) bei, kad konkrečiu atveju antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą priverstinio išieškojimo vykdymo veiksmo (CPK 624 str.) neatliko, o pritaikė patvarkyme nurodyto turto areštą, t.y. įvykdė nurodyto įstatymo reikalavimą (CPK 667 str. 1 d.). Antstolis, vykdydamas CPK 667 str. 1 d. numatytą reikalavimą, pasiūlė kreditoriui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Paminėtina, kad LR CPK 667 straipsnis reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo klausimus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia; pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. Taigi aptariama LR CPK norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu iškyla būtinybė areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje - pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas yra ne antstolio, o teismo prerogatyva, kuri įgyvendinama teismo nutartimi (LR CPK 667 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 28 d. konsultacija Nr. A3-113. Teismų praktika. 2004 m. Nr. 22). Turto areštas yra tik parengiamasis vykdymo veiksmas priverstiniam išieškojimui iš turto vykdyti. Todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad CPK 667 str. 1 d. esanti norma pirmiausia reikalauja nustatyti skolininko turtą ar jo dalį ir tik po to atlikti vykdymo veiksmus. Išaiškintina apeliantei, kad jokie vykdymo veiksmai iš jos turto skundžiamu patvarkymu nėra atliekami, darbo užmokestis areštuotas siekiant nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Pažymėtina, kad tik įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto skolininko dalis, išieškoma iš skolininko turto dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Taip pat pažymėtina, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 str.). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3–5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamos pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita). Antstolis nustatė, kad skolininko sutuoktinė apeliantė L. K. dirba UAB „Okus“. Byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniai yra sudarę vedybų sutartį. Todėl antstolis, remdamasis materialinio įstatymo nuostatomis, turėjo pagrindą spręsti, jog skolininko sutuoktinės iš darbinės veiklos gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Taigi, remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu apeliantės gaunamas darbo užmokestis priklauso ir skolininkui V. K., kadangi jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl tik nustačius kokia apeliantės darbo užmokesčio dalis priklauso jai, o kokia skolininkui V. K., bus galima vykdyti skolos išieškojimą iš skolininkui V. K. priklausančio apeliantės L. K. darbo užmokesčio. Išieškojimas į areštuotą ir aprašytą darbo užmokesčio dalį nebuvo nukreiptas.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja turto, iš kurio gali būti be jokių kliūčių (nuosavybės teisės ginčijimo, kt. teisminių ginčų) išieškoma skola visa apimtimi, nenurodo, duomenų apie pakankamas skolininko gaunamas pajamas, iš kurių antstolis privalėtų išieškoti, nenukreipdamas išieškojimo į kitą turtą (CPK 663 str. 1 d.), nepateikia. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad priverstinis vykdymas vyksta jau daugiau kaip penki metai, tačiau skola neišieškota. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad kito turto iš kurio gali būti be apribojimų išieškoma, šiuo metu nėra. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 2010-03-04 Turto arešto aktu yra areštuota ½ dalis pastato - gyvenamojo namo, tačiau skolininko V. K. ir apeliantės L. K. nuosavybės teisės į jį neįregistruotos (b.l. 41-42). Apeliantė nurodo, kad namo vertė yra ženkliai didesnė už antstolio pagal teismo įsakymu priteistą ir išieškomą sumą, tačiau kartu su atskiruoju skundu nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių savo teiginius apie namo vertę. Nesant įrodymų apie namo vertę, atmestini atskirojo skundo argumentai, jog išieškomai skolai padengti pakanka areštuotos dalies namo ir žemės sklypo.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad civilinė byla Nr. 2-8903-812/2015, dėl kurios prašoma sustabdyti nagrinėjamą bylą, nėra susijusi su byla dėl antstolio veiksmų teisėtumo tokiu aspektu, jog nurodyta byla būtų pagrindas stabdyti nagrinėjamą bylą. Sutiktina, kad nurodyta byla neturės įrodomosios ar prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant įgyvendinti proceso greitumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, prašymas dėl bylos sustabdymo pagrįstai netenkintas (CPK 163, 164 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.