Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriumi, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. Š. buvo kaltinamas tuo, kad jis nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent:

jis, 2015 m. rugpjūčio 10 d., apie 08:15 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tyčia šlapiu skuduru sudavė vieną kartą savo sutuoktinei R. Š. į veido sritį, pataikydamas jai į akį, ir tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai R. Š. kairės akies viršutinio voko nedidelį odos paraudimą, ir taip nežymiai sutrikdydamas savo sutuoktinės - nukentėjusiosios R. Š., sveikatą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis V. Š. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis V. Š. turi būti išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. Š. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo iš esmės nepripažino ir teigė, kad savo sutuoktinei – nukentėjusiajai R. Š. jis jokiu skuduru nesudavė ir kūno sužalojimų nepadarė. Kaltinamojo V. Š. teigimu, 2015 m. rugpjūčio 10 d., jis ruošėsi eiti į darbą ir būdamas vonioje, skutosi, kai į vonią užėjusi jo sutuoktinė – nukentėjusioji R. Š., kuri pradėjo priekaištauti jam dėl laiku neapmokėtų sąskaitų už komunalines paslaugas ir pan. Kaltinamasis V. Š. sutuoktinei atsakė, kad šiuo metu neturi laiko tokiems pokalbiams, todėl viską galima išsiaiškinti jam grįžus į namus po darbo, tačiau R. Š. telefonu paskambino savo motinai M. V. ir pradėjo jai skųstis kaltinamuoju, o vėliau padavė telefono ragelį kaltinamajam V. Š., kad jis pakalbėtų su jos motina. M. V. pokalbio metu liepė jam išsikraustyti iš buto, priešingu atveju grasino iškviesianti policijos pareigūnus, todėl kaltinamasis V. Š. nukentėjusiosios motiną M. V. išvadino visokiais negražiais žodžiais, nes ji visokiais būdais kišasi į jo ir R. Š. gyvenimą, visokiais būdais siekia juos išskirti, kadangi, kaltinamojo teigimu, siekia užvaldyti jo kartu su sutuoktine įsigytą turtą. Todėl anksčiau ne vieną kartą M. V. jau kvietė policijos pareigūnus, o kaltinamasis buvo neįleidžiamas į butą ir paliekamas laiptinėje tik su šlepetėmis, tačiau policijos pareigūnai nesiimdavo jokių priemonių jo atžvilgiu, nes nebūdavo tam jokių priežasčių, todėl kaltinamojo V. Š. nuomone, šiuo atveju buvo surežisuotas įvykis su smurto panaudojimu. Kokiu būdu atsirado nukentėjusiajai R. Š. konstatuotas sveikatos sutrikdymas, kaltinamasis paaiškinti negalėjo, tačiau teigė, jog jį galėjo pasidaryti pati nukentėjusioji, patrynusi ranka akį, kadangi žmogaus akies sritis yra labai jautri vieta, todėl paraudimas galėjo atsirasti būtent dėl tokių nukentėjusiosios R. Š. veiksmų. Jokio apsimėtymo rankšluosčiais ar skudurais, kaltinamojo teigimu, vonioje nebuvo, buvo tik žodinis konfliktas, o telefonu pakalbėjęs su M. V., žmonos telefoną jis numetė ant sofos, o ne trenkė į sieną, nes telefonas nebuvo sudaužytas. Be to, kaltinamasis V. Š. mano, kad ši baudžiamoji byla yra sufabrikuota tam, kad oficialių skyrybų atveju būtų galima prisiteisti daugiau bendro šeimos turto, tačiau teigia, kad jis siekia išsaugoti šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai (dukterys), iš kurių viena dukra turi sveikatos problemų, ir suvokia, jog ši baudžiamoji byla yra per daug jautrių ir emocionalių sutuoktinių tarpusavio santykių rezultatas.

Kaltinimas nežymiu savo šeimos nario sveikatos sutrikdymu kaltinamajam V. Š. iš esmės buvo grindžiamas nukentėjusiosios R. Š. ir jos motinos liudytojos M. V. parodymais bei teismo medicinos specialisto išvada dėl nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo pobūdžio ir masto (b.l. 10).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. Š. teigė, kad įvykio dienos rytą, jiems su sutuoktiniu būnant vonioje, tarp jos ir kaltinamojo V. Š., įvyko žodinis konfliktas („apsižodžiavimas <...>“, po kurio kaltinamasis metė į ją vonioje buvusį skudurą, skirtą vonios sienų plytelėms valyti. Paties momento, kada į ją buvo mestas skuduras, nukentėjusioji R. Š. nematė, kadangi tuo metu buvo pasilenkusi, norėdama paimti šiukšles, tačiau pajuto kaip šlapias skuduras atsirado jai ant kairės akies voko, todėl mano, kad skudurą į ją metė kaltinamasis V. Š.. Nukentėjusiosios teigimu, nuo kontakto su šlapiu skuduru, jai paraudo kairės akies vokas, todėl ji tą pačią dieną nuvyko pas teismo medicinos ekspertą, kuris konstatavo jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Po smūgio šlapiu skuduru, ji paskambino savo motinai M. V., norėdama su ja pasitarti, ką daryti. Nukentėjusioji R. Š. teisiamajame posėdyje negalėjo pasakyti ar savo motinai pasakė ar ne, kokio pobūdžio smurtą jos atžvilgiu naudojo kaltinamasis V. Š., tačiau jos motina iš karto pasiūlė kreiptis į policijos pareigūnus. R. Š. pasakė motinai, kad ji negali pati paskambinti policijai, kadangi kaltinamasis gali iš jos atimti telefoną, todėl į policiją telefonu skambino jos motina – liudytoja M. V.. Nukentėjusiosios R. Š. teigimu, šiuo metu jos santykiai su kaltinamuoju yra geri, jie susitaikė ir gyvena kartu.

Iš teismo medicinos specialisto išvados (b.l. 20) turinio matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 10 d. buvo apžiūrėta nukentėjusioji R. Š. ir apžiūros metu konstatuotas kairės akies viršutinio voko išoriniame krašte 0,8x0,5 cm dydžio, aiškiomis ribomis, odos paraudimas ir šio paraudimo pagrindu padaryta išvada, kad šis „<...> nedidelis odos paraudimas, kurio trauminė kilmė neatmetama, ir kuris galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu būdu ir laiku. Šiuo atveju odos paraudimas gali būti vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu“.

Liudytoja – nukentėjusiosios motina – M. V. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2015 metų rugpjūčio mėnesį, dienos šiuo metu ji nepamena, ryte, apie 8 val. telefonu jai paskambino dukra nukentėjusioji R. Š., kuri verkdama pasakė, kad jai nuėjus į vonią, kurioje buvo jos sutuoktinis kaltinamasis V. Š., jis trenkė jai skuduru vieną smūgį, vėliau šlapiu skuduru dar vieną. Nukentėjusioji R. Š. savo motinai liudytojai M. V. taip pat teigė, kad nuo gauto smūgio šlapiu skuduru, ji (R. Š.) nieko nemato viena akimi, jai labai skauda akį, todėl paklausė liudytojos M. V. patarimo, gal iškviesti policiją, tačiau atsakyti dukra nespėjo, nes išsijungė telefonas, o vėliau ji (M. V.) pati paskambino nukentėjusiajai R. Š. ir paprašė pakviesti prie telefono kaltinamąjį, nes M. V. pati norėjo pakalbėti su žentu ir išsiaiškinti kas vyksta. Tačiau žentas – kaltinamasis V. Š., su ja kalbėjo labai negražiai, vartodamas įžeidžiančius žodžius liudytojos M. V. atžvilgiu, todėl supratusi, kad su žentu bendros kalbos neras, pasitarusi su dukra – nukentėjusiąja R. Š., nusprendė apie įvykį pranešti policijai, ką ji (M. V.) ir padarė, paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu. Liudytojos M. V. teigimu, policijos pagalbos ji prašė, norėdama „pamokyti <...>“ kaltinamąjį V. Š., kad jis namuose, kuriuose auga mažamečiai vaikai, netriukšmautų. Ką sakė telefonu atsiliepusiam bendrojo pagalbos centro operatoriui, liudytoja M. V. konkretizuoti negalėjo, tačiau teigė, kad įvykį nupasakojusi operatoriui taip, kaip jai pasakojo dukra.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus padaroma išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, o nukentėjusiojo parodymai yra viena iš parodymų rūšių, tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisėtą interesą, kad kaltininkas būtų nuteistas ir jam atlyginta nusikalstama veika padaryta žala, jeigu tokia buvo padaryta. Liudytoja M. V., kaip nukentėjusiosios R. Š. motina, taip pat yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, todėl vertinant nukentėjusiojo ir suinteresuoto bylos baigtimi liudytojo parodymus ir pripažįstant juos patikimu įrodymu, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad nukentėjusiojo asmens ir suinteresuoto bylos baigtimi liudytojo parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl šių įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

Nukentėjusiosios R. Š. ir liudytojos M. V. parodymai apie įvykio aplinkybes kelia pagrįstų abejonių duomenų patikimumu, nes yra prieštaringi ir nepatvirtinti kitomis faktinėmis tiriamo įvykio aplinkybėmis, o kilusių abejonių teisiamojo posėdžio metu nėra galimybės pašalinti, todėl nukentėjusiosios R. Š. ir liudytojos M. V. parodymus teismas laiko nepatikimais, ir mano, kad jie negali būti tinkamu įrodymu šioje baudžiamojoje byloje, o vien šių asmenų parodymais negalima pagrįsti apkaltinamojo teismo nuosprendžio kaltinamojo V. Š. atžvilgiu.

Be to, pagrįstų abejonių kelia ir nukentėjusiajai R. Š. konstatuoto veido srities sužalojimo padarymo mechanizmas. Kaip minėta, teismo medicinos specialistė – ekspertė R. G. nukentėjusiajai R. Š. konstatavo nedidelį kairės akies viršutinio voko odos paraudimą ir padarė prielaidomis grįstą išvadą, kad šio nedidelio odos paraudimo trauminė kilmė neatmetama, todėl jis galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu būdu ir laiku, t.y. kad 2015-08-10 vyras trenkė per veidą skuduru. Tačiau, duodama paaiškinimus dėl savo išvados teisme, teismo medicinos specialistė – ekspertė R. G., neatmetė ir kitos odos paraudimo kilmės, kuri nebūtinai yra trauminė ir patvirtino, kad baudžiamojoje byloje jos pateikta išvada nėra kategoriška, nes ji tiesiog neatmetė galimybės, kad konstatuotas odos paraudimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu būdu. Taip pat teismo medicinos ekspertė R. G. paaiškino, kad sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad odos paraudimo kilmė yra trauminė, o jeigu odos paraudimo kilmė nėra trauminio sužalojimo pasekmė, šis odos paraudimas nebūtų kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taigi, iš teismo medicinos ekspertės R. G. duotų paaiškinimų teisme matyti, kad nukentėjusiajai R. Š. konstatuoto nedidelio kairės akies viršutinio voko odos paraudimo kilmė gali būti ir netrauminė, todėl teismas daro išvadą, kad pagrįstas abejones kelianti teismo medicinos specialisto išvada, taip pat negali būti apkaltinamojo teismo nuosprendžio kaltinamojo V. Š. atžvilgiu, pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012; 2K-269/2013; 2K-111/2014 ir kt.), kad sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o kaltinamojo kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, įtvirtinančiu kaltinimo ir gynybos šalių lygias teises teikti įrodymus ir ginčyti kitos šalies argumentus, tuo tarpu kaltinamojo padėtis baudžiamajame procese yra apibrėžta nekaltumo prezumpcijos principo, todėl jis atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą gali tik tuo atveju, jeigu jo kaltė nusikalstamos veikos padarymu yra neginčijamai įrodyta. Kadangi teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis V. Š. mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo žmonai nukentėjusiajai R. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą, o teismas išnaudojo visas galimybes kilusioms abejonėms ir neaiškumams pašalinti, tačiau šių abejonių pašalinti nepavyko, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo kaltinamasis V. Š. turi būti išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

V. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui – savo žmonai R. Š., išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomosios priemonės V. Š. neskirti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.