Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-03-16 · Administracinė byla Nr. I2-1174-621/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-03-16
Bylos Nr.
I2-1174-621/2023
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02580-2022-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arvydas Martinavičius, Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Talša“
Atsakovas
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos
Administracinė byla Nr. I2-1174-621/2023Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02580-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 16 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,

sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ atstovui Ramūnui Jankauskui,atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovui Evaldui Gudui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ skundą atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Talša“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 21R3-106(AG3-92/26-2022) ir perduoti klausimą administracinių ginčų komisijai nagrinėti iš esmės.

Pareiškėja skunde ir pareiškėjos atstovas Ramūnas Jankauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2022 m. lapkričio 8 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius (toliau – ir Komisija) sprendimu Nr. 21R3-106(AG3-92/26-2022) nusprendė pareiškėjos UAB „Talša“ skundą atsakyti priimti nagrinėti. Pareiškėja mano, kad Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. 2022 m. spalio 6 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracija statinio būklės faktinių duomenų patikrinimo aktais Nr. TV16-120(11.58), Nr. TV16-121(11.58), Nr. TV16-122(11.58), Nr. TV16-123(11.58), Nr. TV16-124(11.58), Nr. TV16-125(11.58), Nr. TV16-126(11.58), Nr. TV16-127(11.58), Nr. TV16-128(11.58), Nr. TV16-129(11.58), Nr. TV16-130(11.58), Nr. TV16-131(11.58), Nr. TV16-132(11.58), Nr. TV17-67(11.59), Nr. TV17-68(11.59), Nr. TV17-69(11.59), Nr. TV17-70(11.59), Nr. TV17-71(11.59), Nr. TV17-72(11.59), Nr. TV17-73(11.59), Nr. TV17-74(11.59), Nr. TV17-75(11.59) reikalavo atlikti tam tikrus veiksmus. 2022 m. spalio 10 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracija sprendimu Nr. S-2729(3.39E) nusprendė įpareigoti pareiškėją reikalavimus įvykdyti per 6 mėnesius, taip pat nusprendė, jog nėra įvykdyti 2020 m. spalio 14 d. reikalavimai. Paaiškino, kad 2021 m. vasario 3 d. UAB „Talša“ prašymu Nr. TS1-389 informavo, kad siekdama įgyvendinti savo teisę suformuoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini), reikalingus UAB „Talša“ priklausantiems statiniams eksploatuoti, prašė Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos priimti sprendimus dėl minėtų teritorijų dokumentų keitimo, suderinant tarpusavyje šių dokumentų sprendinius. 2021 m. vasario 22 d. Valstybės įmonė valstybinių miškų urėdija sprendimu Nr. 8.26-S(E)-21-262 dėl dokumentų derinimo nusprendė, kad derins atsakingų institucijų parengtus ir derinimui pateiktus prašyme nurodytus dokumentus, keičiančius ar tikslinančius dokumentus, derinant tarpusavyje šių dokumentų sprendinius. 2021 m. kovo 2 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracija sprendimu Nr. S-478(3.21E) atsisakė priimti sprendimus dėl minėtų teritorijų dokumentų keitimo, suderinant tarpusavyje šių dokumentų sprendinius. 2021 m. birželio 10 d. Komisija sprendimu Nr. 21R3-(AG3-42/26-2021) nusprendė panaikinti aukščiau minėtą atsakovės raštą ir įpareigojo Šiaulių rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Talša“ 2021 m. vasario 3 d. prašymą bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. 2021 m. spalio 26 d. UAB „Talša“ prašė atsakovę įvykdyti 2021 m. birželio 10 d. Komisijos sprendimą. 2021 m. lapkričio 17 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracija sprendimu Nr. S-2921(3.21E) atsisakė priimti sprendimus dėl minėtų teritorijų dokumentų keitimo, suderinant tarpusavyje šių dokumentų sprendinius. 2021 m. lapkričio 30 d. Komisija sprendimu Nr. 21R3-(AG3-166/25-2021) atsisakė priimti nagrinėti 2021 m. lapkričio 29 d. pareiškėjos skundą dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo priimti sprendimus dėl teritorijų planavimo dokumento keitimo, suderinant tarpusavyje šių dokumentų sprendinius, kad UAB „Talša“ galėtų įgyvendinti savo teisę suformuoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini), reikalingus UAB „Talša“ priklausantiems statiniams eksploatuoti. 2022 m. kovo 29 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracija sprendimu Nr. S-807(3.36E) atsisakė priimti sprendimus dėl minėtų teritorijų dokumentų keitimo, suderinant tarpusavyje šių dokumentų sprendinius. Pareiškėja kreipėsi į Komisija, tačiau ši 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 21R3-(AG3-42/23-2022) nusprendė atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos skundą. 2022 m. birželio 7 d. atsakovė sprendimu Nr. S-1553(3.36E) atsisakė priimti sprendimus dėl minėtų teritorijų dokumentų keitimo, suderinant tarpusavyje šių dokumentų sprendinius. Pareiškėja nurodo, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracija nevykdo savivaldybei įstatymu nurodytos funkcijos bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1879-438/2020. Atsakovė, nederindama tarpusavyje aukščiau minėtų dokumentų sprendinių sukuria situaciją, kuomet UAB „Talša“ negali atlikti tam tikrų nekilnojamojo turto objektų darbų, tame tarpe ir rekonstrukcijos, todėl tokie atsakovės veiksmai yra neteisėti. Pažymėjo, kad 2022 m. birželio 7 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos sprendimas Nr. S-1553(3.36E) prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1879-438/2020 aprašomosios dalies 80 punktui ir Komisijos 2021 m. birželio 10 d. sprendimui Nr. 21R3-(AG-42/26-2021), todėl turėtų būti panaikintas. 2020 m. pareiškėja minimaliai sutvarkė pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) bei norėjo ruošti projektą pastatų atstatymui, tačiau šiuo metu minėtuose objektuose negali pasinaudoti savo teisėmis dėl ko pradėjo teisminį procesą ir prašė teismo įpareigoti atsakovę priimti sprendimus dėl teritorijų dokumentų keitimo, suderinant tarpusavyje šių dokumentų sprendinius, t. y. detaliojo plano sprendinius suderinant su valstybinės reikšmės miškų plotų schema bei ją detalizuojančiu žemės reformos žemėtvarkos projektu, kad UAB „Talša“ galėtų įgyvendinti savo teisę suformuoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini), reikalingus UAB „Talša“ priklausantiems statiniams eksploatuoti. Pažymėjo, jog atsakovė pasisakymai, kad UAB „Talša“ 2020 m. nesutvarkė aukščiau minėtų pastatų, yra niekuo nepagrįsti. Viešojo administravimo aktu negali būti nusprendžiama, kad kam nors bus surašomas administracinio nusižengimo protokolas. Administracinių ginčų komisija sprendime konstatavo, kad tiek skundžiamas raštas, tiek aktai pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia, pareiškėjos inicijuotas ginčas yra kilęs ne viešojo administravimo, o administracinių nusižengimų teisenos srityje, todėl tokiam ginčui taikoma atskira ginčų nagrinėjimo tvarka. Pareiškėja nurodo, kad atsakovė šiai bylai aktualius sprendimus ir aktus priėmė vykdydama viešojo administravimo funkcijas, todėl jai kyla teisinės pasekmės, o aktai turi būti skundžiami kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ginčo objektas yra tam tikri administraciniai aktai, kurie sukelia pareiškėjai teisines pasekmes, todėl ginčas turėjo būti sprendžiamas iš esmės Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriuje. Paaiškino, kad vadovavosi Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-973-362/2023 išaiškinimu dėl raštų apskundimo, todėl mano, kad siekdami apginti pažeistą teisę privalo skųsti šį atsakovės priimtą raštą.

Atsiliepimas

Atsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija skundo ginčo klausimą paliko spręsti teismui savo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad atlikus statinių patikrinimą UAB „Talša“ išsiuntė Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 10 d. raštą Nr. S-2729(3.39E) „Dėl informacijos apie atliktą patikrinimą (duomenys neskelbtini)“. Paaiškino, kad minėtas raštas atitinka administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje, yra pagrįstas teisės aktais ir argumentais. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsniu statinio naudotas privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, laikytis normatyviniuose statytos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir patirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus bei suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinį, jeigu tolesnis jo naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas) 12 punkte yra nurodyti pagrindiniai statinių techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai. Reglamento 13 punkte yra nurodytos statinio konstrukcijos ir elementai, kuriuos būtina prižiūrėti, kad būtų sumažintas klimatą ardantysis poveikis ir būtų išlaikomos statinio savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinta avarijų tikimybė, grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai. Už statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymą ir statinio naudotojo pareigų nevykdymą taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 60 straipsnį, už statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti pareigas, taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 62 straipsnį. Atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovas Evaldas Gudas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad pritaria Komisijos priimtam sprendimui. Paaiškino, kad raštas, kuriuo pareiškėja informuota apie statinių patikrą, neturėtų būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio, šiuo atveju nėra individualus administracinis aktas, kuris pareiškėjai sukeltų teisines pasekmes. Neįvykdžius aktuose numatytų įpareigojimų pareiškėjai kiltų atsakomybė, numatyta administracinių nusižengimų kodekse, o vertinant paskirtos sankcijos pagrįstumą būtų kartu revizuojami ir aktų, kuriuose numatyti įpareigojimai, teisėtumas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 21R3-106(AG3-92/26-2022) atsisakė priimti nagrinėti UAB „Talša“ skundą. Sprendime nurodė, kad tiek raštas, tiek aktai pareiškėjai jokių teisinių pasekmių savaime nesukelia, pareiškėjos inicijuotas ginčas yra kilęs ne viešojo administravimo, o administracinių nusižengimų teisenos srityje, tokiam ginčui taikoma atskira ginčų nagrinėjimo tvarka, reglamentuota Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir kituose teisės aktuose.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ skundas atmestinas.

Ginčas inicijuotas dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 10 d. rašto Nr. S-2729(3.39E) „Dėl informacijos apie atliktą patikrinimą“ bei 2022 m. spalio 6 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos statinio būklės faktinių duomenų patikrinimo aktų Nr. TV16-120(11.58), Nr. TV16-121(11.58), Nr. TV16-122(11.58), Nr. TV16-123(11.58), Nr. TV16-124(11.58), Nr. TV16-125(11.58), Nr. TV16-126(11.58), Nr. TV16-127(11.58), Nr. TV16-128(11.58), Nr. TV16-129(11.58), Nr. TV16-130(11.58), Nr. TV16-131(11.58), Nr. TV16-132(11.58), Nr. TV17-67(11.59), Nr. TV17-68(11.59), Nr. TV17-69(11.59), Nr. TV17-70(11.59), Nr. TV17-71(11.59), Nr. TV17-72(11.59), Nr. TV17-73(11.59), Nr. TV17-74(11.59), Nr. TV17-75(11.59) teisėtumo ir pagrįstumo ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi pasinaudota įstatymo numatyta teise kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrių.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjos UAB „Talša“ skundą nagrinėti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2022 m. spalio 6 d. patikrino UAB „Talša“ priklausančius pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir surašė Statinio būklės faktinių duomenų patikrinimo aktus: TV16-120(11.58), Nr. TV16-121(11.58), Nr. TV16-122(11.58), Nr. TV16-123(11.58), Nr. TV16-124(11.58), Nr. TV16-125(11.58), Nr. TV16-126(11.58), Nr. TV16-127(11.58), Nr. TV16-128(11.58), Nr. TV16-129(11.58), Nr. TV16-130(11.58), Nr. TV16-131(11.58), Nr. TV16-132(11.58), Nr. TV17-67(11.59), Nr. TV17-68(11.59), Nr. TV17-69(11.59), Nr. TV17-70(11.59), Nr. TV17-71(11.59), Nr. TV17-72(11.59), Nr. TV17-73(11.59), Nr. TV17-74(11.59), Nr. TV17-75(11.59). Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2022 m. spalio 10 d. raštu Nr. S-2729(3.39E) „Dėl informacijos pateikimo apie patikrinimą“ informavo pareiškėją, kad 2022 m. spalio 4 d. buvo atliktas statinių, esančių (duomenys neskelbtini) naudojimo priežiūros patikrinimas bei siunčiama susipažinti statinio būklės faktinių duomenų patikrinimo aktai. Raštu prašė vadovautis pridedamų statinio būklės faktinių duomenų patikrinimo aktų reikalavimais bei atsižvelgti į aktuose pateiktas rekomendacijas. Reikalavimus įvykdyti per 6 mėnesius. Rašte nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog nėra įvykdytos 2020 m. spalio 14 d. statinio būklės faktinių duomenų patikrinimo aktų Nr. TV16-123(11.58), Nr. TV16-124(11.58), Nr. TV16-125(11.58), Nr. TV16-126(11.58), Nr. TV16-127(11.58), Nr. TV16-128(11.58), Nr. TV16-129(11.58), Nr. TV16-130(11.58), Nr. TV16-131(11.58), Nr. TV16-132(11.58), Nr. TV16-133(11.58), Nr. TV16-134(11.58), Nr. TV16-135(11.58) rekomendacijos bei statinio techninės priežiūros patikrinimo aktų Nr. TV17-72(11.59), Nr. TV17-73(11.59), Nr. TV17-74(11.59), Nr. TV17-75(11.59), Nr. TV17-76(11.59), Nr. TV17-77(11.59), Nr. TV17-78(11.59), Nr. TV17-79(11.59), Nr. TV17-80(11.59) reikalavimai. Už šį pažeidimą bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas, taikant administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 60 ir 62 straipsnius.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai (IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į Komisiją, prašydama panaikinti statinio būklės faktinių duomenų patikrinimo aktus, nenurodydama minėtų aktų sukeliamų teisinių pasekmių. Iš pateikto skundo turinio akivaizdu, jog pareiškėja nesutinka su pateiktais aktais dėl to, jog vyksta teisminis ginčas tarp jos ir atsakovės dėl pastarosios veiksmų, kuriais Šiaulių rajono savivaldybės administracija nepriima sprendimų dėl teritorijų planavimo dokumentų keitimo, suderinant tarpusavyje šių dokumentų sprendinius, kad UAB „Talša“ galėtų įgyvendinti savo teisę suformuoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini), reikalingus UAB „Talša“ priklausantiems statiniams eksploatuoti.

Pareiškėja UAB „Talša“ skundu prašė panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 10 d. raštą Nr. S-2729(3.39E) „Dėl informacijos apie atliktą patikrinimą“, kuriuo pareiškėjai nurodyta pateiktų statinio būklės faktinių duomenų patikrinimo aktų reikalavimus įvykdyti per 6 mėnesius. Minėtu raštu taip pat nurodyta, kad pareiškėja neįvykdė ankstesniuose patikrinimo aktuose numatytų reikalavimų, todėl už šiuos pažeidimus bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Teisėjų kolegijos vertinimu skundo priėmimo stadijoje nebuvo pagrindo vienareikšmiškai pripažinti, jog Šiaulių rajono savivaldybės administracijos pateikti patikrinimo aktai bei 2022 m. spalio 10 d. raštas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, nes ginčijamais aktais buvo ne tik konstatuota statinių būklė, bet ir nurodytas terminas pareiškėjai įvykdyti patikrinimo aktuose nurodytus reikalavimus. Tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje nėra galima daryti neabejotinos išvados, jog skundžiami aktai nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, toks skundas turėtų būti priimtas nagrinėti ir tik įvertinus visas administracinei bylai reikšmingas aplinkybes ir nustačius, jog nagrinėjami aktai nesukelia teisinių pasekmių, priimti sprendimą tokią administracinę bylą nutraukti.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 21 punkte nustatyta, kad savarankiškajai savivaldybių funkcijai yra priskiriama statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka. Atitinkamai Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus (Statybos įstatymo 49 straipsnio 2 dalis).

Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje yra išdėstytos viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, teisės: 1) paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgiant į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jeigu būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jeigu reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje); 2) nustatyti terminus visiems 1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas); 3) kreiptis į policiją, kad būtų laikinai apribotas patekimas į statinio teritoriją ar patalpą, būtų sustabdyti vykdomi darbai, apribotas ar uždraustas transporto eismas, jeigu kyla pavojus aplinkai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui; 4) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui; 5) savo funkcijoms atlikti netrukdomai patekti į naudojamą statinį, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti jį, gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus; 6) kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju patekti į butus ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti statinio laikančiąsias konstrukcijas, kai statinio apžiūros akte užfiksuotos neleidžiamos statinio laikančiųjų konstrukcijų deformacijos arba gautas statinio bendraturčių pagrįstas pranešimas, kad butas ar kitos gyvenamosios patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, dėl statybos darbų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gali būti susilpnintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas ir dėl to gali kilti statinio griūties grėsmė. Statinio naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnas gali patekti į butą ir kitas gyvenamąsias patalpas jų naudotojų sutikimu, o atsisakius įsileisti, – pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas. Butų ir kitų gyvenamųjų patalpų naudotojams ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas turi būti raštu pranešta apie numatytą apžiūros laiką; 7) kreiptis į teismą dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas.

Statinių naudojimo priežiūros atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras (Statybos įstatymo 49 straipsnio 6 dalis). Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“.

Pagal Reglamento 102.3 papunktį savivaldybių administracijos atlieka gyvenamųjų namų ir kitų statinių (išskyrus išvardytus Reglamento 102.1 ir 102.2 papunkčiuose) naudojimo priežiūrą. Priežiūros vykdytojas, tikrindamas naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą, privalo surašyti statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą (Reglamento 8 priedas), nustatyti reikalavimus trūkumams pašalinti, kontroliuoti statinio techninės priežiūros patikrinimo akte įrašytų reikalavimų įvykdymą (Reglamento 108.5–108.7 papunkčiai) bei apie patikrinimo išvadas bei reikalavimus informuoti raštu statinio naudotoją ir statinio savininką (Reglamento 109 punktas).

Šioje byloje ginčijamais statinio techninės priežiūros patikrinimo aktais, apžiūrėjus pareiškėjai priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, buvo konstatuota faktinė kiekvieno iš patikrinto pastato būklė, jų tinkamumas naudoti pastatus pagal jų paskirtį. Patikrinimo aktais buvo konstatuota, jog patalpų būklė galimai avarinė, bei tolesnis naudojimas kelia grėsmę žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai; kai kurių statinių būklė prasta, reikalingas remontas; statinys fiziškai sunaikintas, likusi tik nedidelė dalis statinio liekanų ir kt.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad statinio techninės priežiūros patikrinimo aktais buvo konstatuota faktinė pastatų būklė, patikrinta, išdėstyti nurodymai statinių naudotojui, tačiau jais nebuvo realizuota nė viena iš Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje numatytų viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, teisių, pvz., administracinių nusižengimų protokolas nebuvo surašytas. Duomenų byloje apie tai, kad statinių naudojimo priežiūrą atliekantys subjektai informaciją apie statinio naudojimo priežiūros vykdymą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka būtų pateikę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, nėra. Šie aspektai reikšmingi sprendžiant dėl statinio techninės priežiūros patikrinimo akto, kaip administracinės bylos nagrinėjimo dalyko (žr. LVAT 2021 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-276-492/2021).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); taip pat skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015). Tai reiškia, kad kiekvienu atveju skundžiamo administracinio akto turinys, akto sukeliamos pasekmės pareiškėjui turi būti įvertintos individualiai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad statinio techninės priežiūros patikrinimo aktai iš esmės yra konstatuojamojo pobūdžio, t. y. konstatuoti faktai, o administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų, tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų nustatymo, kai tai nėra susiję su pareiškėjo galbūt pažeistų materialiųjų teisių apgynimu teismo sprendimu.

Skundžiamais aktais pareiškėjai išdėstyti reikalavimai savo pobūdžiu negali būti laikomi sukeliančiais pareiškėjai realias materialines teisines pasekmes, nes už jų neįvykdymą Statinio būklės faktinių duomenų patikrinimo aktais nėra nustatyta teisinė atsakomybė. Tokiu atveju Statinio būklės faktinių duomenų patikrinimo aktai savaime nėra sukeliantys pareiškėjai pasekmes, t. y. tokius jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimus, kurie galėtų būti apginti administraciniame teisme. Tai reiškia, kad netgi pareiškėjos skundo tenkinimo atveju, teismo sprendimas neturėtų realios įtakos nei faktų apie pastatų būklę konstatavimui, nei pareiškėjos, kaip pastatų naudotojos, teisės aktų pagrindu kylančių pareigų apimčiai.

Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui. Administracinio nusižengimo bylos dėl statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus ar kt. teisenoje turėtų būti sprendžiama, ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina teisės aktuose nustatytas statinio naudotojo pareigas. Tokiu atveju statinio būklės faktinių duomenų patikrinimo aktas galėtų būti vertinamas kaip tarpinis viešojo administravimo subjekto aktas, kurio pagrįstumas būtų patikrinamas administracinio nusižengimo teisenos metu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-15-575/2021, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-276-492/2021, 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-254-556/2021).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad patikrinimo aktų teisėtumas ir pagrįstumas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, kadangi patikrinimo aktai nesukelia realių materialinių teisinių pasekmių. Ginčo dėl patikrinimo aktų panaikinimo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl administracinė byla nutrauktina (žr. LVAT 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-254-556/2021).

Atsakovė 2022 m. spalio 10 d. raštu Nr. S-2729(3.39E) „Dėl informacijos apie atliktą patikrinimą“ informavo pareiškėją apie atliktus patikrinimo aktus, nurodė vykdyti juose numatytus įpareigojimus bei pranešė apie tai, jog neįvykdžius anksčiau nurodytų įpareigojimų, UAB „Talša“ bus taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 60 ir 62 straipsnius.

Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis, pagal kurio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 103 straipsnio 1 punktas). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Kokios bylos yra priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, detaliau apibrėžia ABTĮ 17 straipsnis. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, ir jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Remiantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-443-502/2020). Tokio pobūdžio raštas, kuriame pateikiama tik informacija, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje keliamų reikalavimų nei savo turiniu, nei forma, todėl jis negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu. Sprendžiant, ar skundžiamas aktas gali būti ginčo dalyku administraciniame teisme, būtina nustatyti, ar pareiškėjo ginčijamas raštas gali būti laikomas teisės aktu pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatas, ar atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkrečiam subjektui, veikiantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas).

Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos argumentus, jog šis raštas galėtų sukelti jai teisines pasekmes, nes jame nėra išdėstyti jokie privalomi nurodymai, kuriuos pareiškėja turėtų įvykdyti. Skundžiamame atsakovės 2022 m. spalio 10 d. rašte Nr. Nr. S-2729(3.39E) „Dėl informacijos apie atliktą patikrinimą“ pateikti informacinio pobūdžio duomenys. Atkreiptinas dėmesys, jog rašte yra nurodytas terminas per kurį pareiškėja turi atlikti aktuose nurodytus reikalavimus, tačiau minėtų įpareigojimų neįvykdymas šiuo konkrečiu atveju sąlygoja administracinės atsakomybės kilimą, t. y. tuo atveju, jeigu pareiškėja per nustatytą terminą neįvykdys numatytų reikalavimų, turės teisės aktuose numatytą pareigą priimti administracinio nusižengimo protokolą, kuris užbaigs administracinio nusižengimo procedūrą, o vertinant jo teisėtumą ir pagrįstumą bus įvertinti ir visi tarpiniai procedūriniai dokumentai.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, teisėjų kolegija vertina, kad šis raštas nėra savarankiškas administracinis aktas, nulemiantis pareiškėjos teises ar pareigas, tai informacinio pobūdžio dokumentas, juo pareiškėjai nėra sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos jokios teisės ar pareigos. Konstatavimas, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos.

Komisija 2022 m. lapkričio 8 d. sprendime nurodė, kad tiek raštas, tiek aktai yra tarpiniai procedūriniai dokumentai, kurių pagrindu gali būti priimtas sprendimas dėl administracinės atsakomybės taikymo. ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams, todėl pareiškėjos UAB „Tašta“ skundą atsisakė priimti nagrinėti.

Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, skundžiamų aktų turinį, įvertinusi visas bylai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog pareiškėjos skundžiami patikrinimo aktai yra tarpinio pobūdžio, o raštas informacinio pobūdžio aktas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 21R3-106(AG3-92/26-2022) pareiškėjos skunde nurodytais motyvais.

Teismui nusprendus, jog Komisijos 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo įpareigoti perduoti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui pareiškėjos skundą nagrinėti iš esmės.

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės benrovės „Talša“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Žanas KubeckasArvydas MartinavičiusVirginijus Stankevičius