Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

(ii) leisti ieškovams A. B. ir J. B. be atsakovės A. U. – K. sutikimo pateikti Valstybės įmonei (toliau – toliau VĮ) Registrų centrui prašymą apjungti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registrų įrašus į vieną registrą;

(iii) priteisti iš atsakovės A. U. – K. ieškovų A. B. ir J. B. naudai 972,61 Eur dydžio išlaidų, susijusių su bendros dalinės nuosavybės objektų valdymu, disponavimu, atlyginimą;

(iv) priteisti iš atsakovės A. U. – K. ieškovų A. B. ir J. B. naudai 1 614,56 Eur dydžio nuostolių atlyginimo;

(v) leisti ieškovams A. B. ir J. B. be atsakovės A. U. – K. pritarimo įsigyti 25 kv. m. ploto įsiterpusį valstybinį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir sujungti jį su 1049 k.v. ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini);

(vi) leisti ieškovams A. B. ir J. B. be atsakovės A. U. – K. pritarimo vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą (įskaitant teisę vykdyti atitinkamas procedūras visose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose, tame tarpe Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centre ir kt.) pagal Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, parengtą 2015 m. spalio 15 d. UAB „G.M. CO“, įmonės kodas 302792433, rengėjas A. L. - žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektas M 1:500 (sklypo plotas 1074 kv.m.); atlikti apjungto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įregistruoti žemės sklypo dalių pakeitimus Nekilnojamojo turto registre, padidinant ieškovų A. B. ir J. B. bendra jungtine nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį jų lėšomis įsigyto įsiterpusio valstybinės žemės ploto dalimi (25 kv. m.).

1.1. Nurodo, kad ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dvibutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas stovi taip pat bendra daline nuosavybės teise valdomame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo ir gyvenamojo namo naudojimosi tvarka nustatyta dar 2003 m. vasario 5 d. Bendrasavininkai siekia faktiškai ir teisiškai atsidalinti jiems priklausantį namą. Tokį ketinimą šalys išreiškė ir teisiškai įformino ne tik taikos sutartimi, patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2257-728/2013, bet ir 2003 m. sausio 28 d. pasirašytu Pasidalinimo aktu.

1.2. Kilus nesutarimams dėl minėtos taikos sutarties vykdymo, dėl to, ar būtinas naujas statybą leidžiantis dokumentas, siekiant galutinai atidalinti tuo metu dar nebaigtą statyti vienbutį gyvenamąjį namą (kurio rekonstrukcijai pradinis leidimas buvo išduotas dar 2001 m.), atsakovei neduodant būtinų sutikimų, ieškovai 2017 m. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu leisti jiems be bendrasavininkės sutikimo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo rekonstrukcijai ir atidalinimui užbaigti.

1.5. Atsižvelgiant į tai, kad vienbučio gyvenamojo namo rekonstrukcijos į dvibutį procese buvo sukurti nauji nekilnojamojo turto objektai – butai, faktiškai atidalintas buvęs vienbutis gyvenamasis namas, nėra jokių kliūčių dvibučio gyvenamojo namo atidalinimo teisiniam įforminimui. Nuosavybės teisės į naujai suformuotus butus – nekilnojamojo turto objektus įgytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK, CK) 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu. Taigi egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti dvibutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Arkilida“ parengtą Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Rekonstrukcijos projektą ir matininko R. J. 2019-09-30 parengtą Nekilnojamojo daikto kadastro matavimo bylą: ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); atsakovei asmeninės nuosavybės teise pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

1.6. Taip pat siekiant sujungti ginčo nekilnojamojo turto objektų registrą į vieną, būtina ieškovams leisti be atsakovės sutikimo pateikti VĮ Registrų centrui prašymą apjungti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registrų įrašus į vieną registrą.

1.7. Taip pat ieškovai prašo priteisti dalį jų patirtų išlaidų, susijusių su bendra daline nuosavybe valdomais objektais. Nurodo, kad vykdami tiek 2013 m. gegužės 14 d. taikos sutartį, tiek 2017 m. rugsėjo 12 d. teismo sprendimą dėl bendra daline nuosavybe valdomo namo rekonstrukcijos, visas procedūras ir paslaugas apmokėjo savo lėšomis. Atsakovė ne tik kad nedavė reikiamų sutikimų, dėl ko buvo būtina inicijuoti teisminius ginčus ar dalyvauti pačios atsakovės inicijuojamose teisminiuose ginčuose, bet ir visiškai neprisidėjo prie su bendra daline nuosavybe susijusių išlaidų. Kadangi namo rekonstrukcija, atidalinimas yra valdymo kaip daiktinės teisės dalis, o namas valdomas daline nuosavybe, tai prie tokių su valdymu susijusių išlaidų kiekvienas iš savininkų privalo prisidėti proporcingai savo valdomai daliai (LR CK 4.76 straipsnis).

1.8. Ieškovai, vykdami 2017 m. rugsėjo 12 d. teismo sprendimą, atliko rekonstrukcijos darbus ir siekdami tai įteisinti iš viso patyrė 2 026,28 Eur išlaidų, kurias sudaro: 1) gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto parengimas (UAB „Akrilida“ 2019 m. liepos 24 d. atliktų darbų priėmimo – atidavimo aktas; 2019 m. liepos 24 d. sąskaita – faktūra Serija RK Nr. 0530 – 500 Eur sumai; 2019 m. liepos 24 d. pinigų priėmimo kvitas;); 2) remonto darbai name, pertvaros pastatymas – 300 Eur (rangovas G. B.; 2019 m. rugsėjo 10 d. Remonto (rekonstrukcijos) darbų sutartis; 2019 rugsėjo 19 d. sąskaita – faktūra Serija GN Nr. 012); 3) nekilnojamojo turto objektų kadastrų duomenų bylų parengimas – 371 Eur (UAB KM Centras“ 2019 m. spalio 1 d. sutartis Nr. KMS 19103589; 2019 m. spalio 23 d. Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas; 2019 m. spalio 23 d. sąskaita – faktūra Serija KMC Nr. 1903997; mokėjimo nurodymas; 2020 m. balandžio 15 d. sąskaita – faktūra Serija KMC Nr 2004193; 4) už statybos užbaigimo dokumentų parengimą ir pateikimą Infostatybai – 400 Eur (UAB „Avinida“ 2020 m. balandžio 24 d. sąskaita – faktūra Serija AVI Nr. 04691; mokėjimo nurodymas); 5) eksperto D. K. apžiūra ir akto surašymas (dėl bendros sienos sutvirtinimo palėpėje) – 100 Eur (2019 m. spalio 28 d. sąskaita – faktūra Serija SEC Nr. 26; apžiūros aktas); 6) valstybės rinkliavos – 272,28 Eur (mokėjimo dokumentai; VĮ Registrų centras išankstinės sąskaitos). 7) antstolio D. Kisieliaus 2019 m. spalio 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimas – 80 Eur (2019 m. spalio 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas; 2019 m. spalio 17 d. sąskaita – faktūra).

1.9. Atsakovė nuosavybės teise valdo 48/100 dalis dvibučio gyvenamojo namo, todėl ji privalo atlyginti ir tokią dalį ieškovų patirtų išlaidų, kas sudaro 972,61 Eur (2 026,28 Eur x 0,48). Papildomai akcentuotina, kad samdyti antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ir ekspertą dėl apžiūros kilo poreikis dėl to, kad atsakovė ginčijo ieškovų atliekamus remonto darbus, neigė jų tinkamumą ir net patį faktą, todėl buvo būtina pasitelkti specialistus. Kadangi tokios paslaugos buvo susijusios su bendrame name atliktais remonto darbais, tai, ieškovų įsitikinimu, prie tokių išlaidų proporcingai privalo prisidėti ir atsakovė.

1.10. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės nuostolius, patirtus negavus kompensacijos už saulės jėgainės įrengimą. Nurodo, kad LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – Agentūra) 2020 m. sausio 2 d. interneto svetainėje www.apva.lt paskelbė kvietimą „Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių įrengimas“ projektų registracijos formoms teikti. Ieškovai, siekdami įsirengti saulės jėgainę ant savo naudojamo dvibučio namo dalies stogo, siekdami pasinaudoti valstybės parama, 2020 m. sausio 27 d. užpildė registracijos formą (reg. Nr. VP-EM-E02-4036). Agentūroje atlikus vertinimą, jų projekto registracijos forma 2020 m. kovo 2 d. Agentūros direktoriaus įsakymu Nr. T1-34 buvo įtraukta į teigiamai įvertintų registracijos formų sąrašą. Po ko ieškovai užsakė pradėti rengti saulės jėgainės projektą, kreipėsi į ESO dėl sąlygų išdavimo. Kadangi saulės jėgainė turėjo būti statoma ant tuo metu dar vienbučio namo stogo, nesant atidalinam namui, kuris stovi ant bendra daline nuosavybe valdomo žemės sklypo, visų pirma ESO pareikalavo pateikti namo ir žemės sklypo bendrasavininkės – atsakovės sutikimą dėl saulės jėgainės įrengimo. Atsakovei jos pageidavimu buvo teikti jos prašyti dokumentai, tačiau jos sutikimas nebuvo gautas.

1.11. ESO 2020 m. birželio 18 d. išdavė sąlygas saulės jėgainės statybai, atsižvelgęs į tai, kad saulės jėgainė bus statoma ant ieškovų valdomo sklypo ir atitinkamai namo dalies stogo. Ieškovai su UAB „Nogridas“ sudarė sutartį dėl saulės jėgainės statybos. 2020 m. rugsėjo 28 d. rangos darbai buvo baigti ir pastatytas įrenginys perduotas ieškovams. 2020 m. spalio 1 d. ieškovai pasirašė sutartį su UAB Ignitis.

1.12. 2020 m. spalio 6 d. ieškovai pateikė prašymą gauti kompensaciją, tačiau Agentūra pareikalavo pateikti bendrasavininkės sutikimą arba duomenis dėl atskirai suformuotų butų įregistravimo. Atsakovės sutikimas būtų buvęs pagrindu ieškovams gauti valstybės kompensaciją, išvengti nuostolių ir abiejų šalių papildomų išlaidų, tačiau atsakovei nedavus sutikimo, Agentūra 2020 m. gruodžio 8 d. raštu informavo, kad prašymas dėl išlaidų kompensavimo nebus patenkintas ir kompensacija nebus skirta. Mano, kad valstybės parama ieškovams nebuvo skirta dėl nepagrįsto atsakovės nebendradarbiavimo neduodant sutikimo. Šiuo atveju ieškovų teisės buvo realiai pažeistos, nes ieškovams nebuvo skirta 1614,56 Eur dydžio valstybės parama.

1.13. Ieškovai prašo be bendrasavininkės sutikimo įsigyti įsiterpusį valstybinį žemės sklypą ir sujungti jį su bendra daline nuosavybės teise valdomu sklypu. Nurodo, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris ieškovams ir atsakovei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, iš vakarų pusės ribojasi su įsiterpusiu 25 kv. m. ploto valstybiniu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis valstybinis žemės sklypas ribojasi su ieškovų naudojama žemės sklypo dalimi. Ieškovai dar 2015 m. iniciavo tiek valstybinio sklypo formavimo procedūras, tiek ir šio sklypo įsigijimą ir prijungimą prie jų valdomo žemės sklypo.

1.14. 2015 m. spalio mėn. 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-3316 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. 30-3316) buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – padalyti sklypą į du ir daugiau žemės sklypų ir sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Vykdant Įsakymą Nr. 30-3316 buvo atidalintas iki tol buvęs šalių daline nuosavybe valdomas žemės sklypas, po ko šalys bendra daline nuosavybe liko valdyti 1049 kv. m. ploto sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat, buvo suformuotas įsiterpęs valstybinis žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir parengtas šio valstybinio žemės sklypo sujungimo su besiribojančiu žemės sklypu planas (2015 m. spalio 16 d. UAB „GM CO“, matininko A. L.), po kurio įgyvendinimo šalių valdomo sklypo plotas turėtų padidėti iki 1074 kv. m. ploto.

1.15. Ieškovai 2018 m. balandžio mėn. 11 d. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prašymą parduoti įsiterpusį valstybinį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Prašymo reg. Nr. 49PR4-59, už valstybinį žemės sklypą sumokėjo avansu 31,86 Eur, tačiau 2018 m. balandžio 11 d. valstybinio žemės sklypo pardavimo procedūra buvo sustabdyta dėl atsakovės pateikto prieštaravimo ir vykusių teisminių ginčų (civilinė byla Nr. 2-452-807/2017). Pasibaigus minėtam teisminiam ginčui, ieškovai 2020 m. gegužės 4 d. vėl kreipėsi į atsakovę prašydami duoti sutikimą arba atsisakymą pirkti, tačiau atsakovė į jų prašymą jokio atsakymo nepateikė. Tokį atsakovės elgesį ieškovai vertina ne tik kaip nenorą bendradarbiauti, bet ir kaip be pagrindo pažeidžiantį ieškovų teises įstatymų nustatyta tvarka tiek įsigyti iš valstybės įsiterpusį žemės sklypą, tiek ir prijungti jį prie bendros dalinės nuosavybės teise su atsakove valdomo žemės sklypo, pasididinant bendra jungtine nuosavybės dalimi valdomą sklypo dalį.

1.16. Su atsakovės pateiktu priešiniu reikalavimu ieškovai nesutinka ir prašo atmesti, nes dar 2018 metais ieškovams inicijavus ginčo žemės sklypo įsigijimo procedūrą atsakovė valios įsigyti dalį šio sklypo nereiškė, nors 2018 m. balandžio 26 d. pateikė skundą NŽT. 2020 m. gegužės 4 d. ieškovai pakartotinai kreipėsi į atsakovę prašydami pateikti sutikimą arba atsisakymą pirkti ginčo žemės sklypą, tačiau iki priešieškinio pareiškimo atsakovė atsakymo nepateikė, tuo tarpu savo atsiliepime į ieškovų ieškinį nurodė, kad ji iš esmės niekada neprieštaravo, kad įsiterpusį valstybinį žemės sklypą įsigytų ieškovai. Be to, tai atsakovė galėjo padaryti teikdama atitinkamą prašymą NŽT ir esant ginčui tarp bendrasavininkų, dalys būtų paskaičiuotos proporcingai valdomam plotui, ką buvo nurodžiusi pati NŽT dar 2018 m. kovo 27 d. rašte. Tačiau tam nebūtina teikti priešieškinį, nes atsakovės teisės nėra pažeidžiamos, kad ieškovai inicijavo valstybinio žemės sklypo įsigijimą.

1.17. Ieškovai atkreipė dėmesį į tai, kad nėra duomenų, kad atsakovė NŽT būtų pateikusi prašymą įsigyti valstybinį žemės sklypą kaip tai numatyta LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarime Nr. 14432 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodų teritorijoje“ kartu pateikiant nutarimo 25 punkte nurodytus dokumentus. Be to, nėra aišku, kam reikia rengti naują projektą esant 2015 m. spalio 15 d. UAB „G.M. CO“ parengtam žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektui, rengėjas A. L.. Be to, įsiterpęs žemės sklypas nesiriboja su atsakovei pagal projektą priskirtina žemės sklypo dalimi.

2. Atsakovė pateiktame atsiliepime prašo ieškinį dalyje dėl išlaidų, susijusių su bendros dalinės nuosavybės objektų valdymu, disponavimu, atlyginimo, atmesti, o likusioje dalyje dėl reikalavimų spręsti teismo nuožiūra, nes atsakovė minėtiems veiksmams niekada neprieštaravo. Nurodo, kad visi būtini jos sutikimai buvo duoti Pasidalinimo akte, Naudojimosi tvarkoje ir Taikos sutartyje.

2.1. Atsakovės vertinimu, ieškovai pagal formuluojamus reikalavimus šioje byloje turi įrodyti, jog tarp šalių yra nesutarimas dėl Namo ir Žemės sklypo atidalijimo bei naudojimosi tvarkos nustatymo, t. y. jog atsakovė nesutinka atidalinti Namą ir Žemės sklypą, taip pat, kad atsakovė prieštarauja tokiam atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi tvarkos nustatymui. Tačiau ieškovai šioje byloje tokių aplinkybių neįrodo. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančių tiek ieškovų, tiek atsakovės pateiktų įrodymų, ginčo tarp šalių dėl to nėra.

2.4. Atsakovė nebuvo gavusi ieškovų prašymo duoti sutikimą, kad VĮ Registrų centras apjungtų 1049 k.v. ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) registrų įrašus į vieną registrą, nes jei toks būtų pareikštas, ji eilinį kartą būtų davusi sutikimą be jokių problemų. Mano, kad įregistruojant ieškovams nuosavybę į jų valdomą butą turi būti vadovaujamasi Pasidalinimo aktu ir Taikos sutartimi.

2.5. Pasisakydama dėl ieškovų reikalavimo priteisti 972,61 Eur išlaidų, susijusių su bendros dalinės nuosavybės objektų valdymu, disponavimu, nurodė, kad atsakovės vertinimu, šios išlaidos nesusijusios su bendros dalinės nuosavybės objektų valdymu, o tai yra tik išlaidos, susijusios su ieškovams priklausančios ir naudojamos namo dalies priežiūra ir valdymu ir nepatenka į CK 4.86 straipsnio 1 dalyje nurodytų išlaidų apibrėžimą. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo inicijuotas ieškovų tikslu įteisinti jų atliktas savavališkas statybas, kurios buvo užfiksuotos 2009 m. rugsėjo 2 d. savavališkos statybos akte nesiekiant Taikos sutartyje nustatyto tikslo – namo ir žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

2.6. Be to, atsakovės vertinimu, išlaidos už gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto parengimą, remonto darbus ieškovams priklausančioje namo dalyje, pertvaros pastatymą, nekilnojamojo turto objektų kadastrų duomenų bylų parengimą ir už statybos užbaigimo dokumentų parengimą bei pateikimą Infostatybai, taip pat valstybės rinkliavos negali būti priteistos atsakovei jokia dalimi, nes nėra susijusios su bendro turto išlaikymu. Eksperto D. K. apžiūra ir akto surašymas (dėl bendros sienos sutvirtinimo palėpėje) ir antstolio D. Kisieliaus 2019 m. spalio 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimas taip pat nėra ir negali būti susiję su bendro turto išlaikymu, šitie aktai buvo pateikti 2019 m. spalio 22 d. ir naudojami kaip įrodymai civilinėje byloje Nr. e2-554-1089/2020, t. y. ginče dėl leidimo atsakovei iš tiesų atidalinti gyvenamąjį namą iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl šioje dalyje ieškinys turi būti atmestas visiškai.

2.7. Pažymėtina, kad atsakovė iš esmės niekada neprieštaravo, jog ieškovai įsigytų 25 kv. m ploto įsiterpusį valstybinį žemės sklypą – jis juk reikalingas ieškovams tik tam, kad ieškovai galėtų įteisinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2009 m. rugsėjo 2 d. savavališko statybos akte Nr. (101)-11.11-147 savavališkai valstybinėje žemėje (tuose 25 kv. m) pastatytą tvorą ir tokiu būdu užbaigti šiam teisme vykstančią civilinę bylą Nr. 2-21-809/2016 dėl savavališkos statybos pasekmių pašalinimo.

2.8. Vienintelis atsakovės pageidavimas tebuvo pirma atidalinti Žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės, o po to jau ieškovai būtų galėję realizuoti savo teisę dėl laisvo valstybinio žemės sklypo prijungimo. Tačiau kadangi ieškovai šiai dienai Namą rekonstravo ne į du sublokuotus vienbučius namus, ką šiaip jau ketino padaryti atsakovė, bei kam prieštaravo ieškovai civilinėje byloje Nr. e2-554-1089/2020, bet tik į dvibutį, todėl teisiškai nėra galimybės atidalinti ir Žemės sklypo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

2.9. Atsakovė savo 2020 m. birželio 17 d. laiške nurodė, kad ji iš esmės neprieštarautų ir dėl tokios valstybinio žemės sklypo prijungimo prie bendro Žemės sklypo, tik pažymi, kad žymiai ekonomiškiau būtų, jei tuo pačiu žemės formavimo ir pertvarkymo projektu Žemės sklypas dar būtų ir atidalintas pagal Akto, Naudojimosi sutarties ir Taikos sutarties sąlygas ir tokių būdu baigtųsi visi ginčai tarp šalių bei atsakovė pagaliau gautų ramybę.

2.10. Atsakovė pateiktu priešieškiniu prašo leisti jai be ieškovų pritarimo išsipirkti ir prijungti prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 972/2500 dalis 25 kv. m ploto įsiterpusio valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tikslu parengti ir suderinti formavimo ir pertvarkymo projektą (įskaitant teisę vykdyti atitinkamas procedūras visose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose, tame tarpe Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centre ir kt.), atlikti apjungto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įregistruoti žemės sklypo dalių pakeitimus Nekilnojamojo turto registre, padidinant atsakovės A. U. – K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį jos lėšomis įsigyto įsiterpusio valstybinės žemės plotu - 972/2500 dalimis.

2.11. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad pretenduoti į gretimą įsiterpusį sklypą gali visi su įsiterpusiu žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo savininkai arba bendrasavininkiai. Įsiterpęs 25 kv. m. ploto valstybinis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su ieškovams ir atsakovei priklausančiu 1049 kv. m ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Kadangi šiai dienai šalims priklausantis žemės sklypas nėra atidalintas taip, kad su įsiterpusiu žemės sklypu ribotųsi vien tik ieškovams priklausanti žemės sklypo dalis, todėl atsakovė remiantis aukščiau nurodytais teisės aktais taip pat turi teisę kaip gretimo žemės sklypo bendrasavininkė įsigyti įsiterpusio žemės sklypo dalį, tuo labiau, kad šios savo teisės atsakovė nėra atsisakiusi ieškovų naudai. Atsakovei priklauso 38,89 procentai 1049 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vadinasi jai priklausytų 38,89 procentai arba 9,72 kv. m (972/2500 dalys) iš 25 kv. m ploto įsiterpusio valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT) atsiliepime nurodė, kad ieškovams priklauso 641/1049 dalys ginčo žemės sklypo, atsakovei – 408/1049.

3.1. Pagal Vilniaus miesto skyriaus archyve saugomoje žemės sklypo archyvinėje byloje esančius dokumentus nustatyta, kad Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 49SK-186-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo šalia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), suformavimo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre bei servituto nustatymo“ buvo nuspręsta: (i) suformuoti 25 kv.m. ploto įsiterpusį žemės sklypą prie ginčo žemės sklypo ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenis pagal matininko A. L. 2015 m. spalio 16 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą; (ii) nustatyti žemės sklypui 5 kv.m. servitutą, suteikiantį teisę aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis), žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtas simboliu „S3“. Įsiterpusiam 25 kv.m. žemės sklypui buvo suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

3.2. Vilniaus miesto skyrius 2018 m. kovo 27 d. raštu informavo šios bylos šalis apie įsiterpusio žemės sklypo kainą ir išaiškino dėl žemės sklypo savininkų notariškai patvirtinto susitarimo dėl perkamų žemės sklypo dalių dydžių arba bendraturčių atsisakymą pirkti įsiterpusį žemės sklypą pateikimo. Prašymas parduoti įsiterpusį žemės sklypą iš ieškovų pusės buvo gautas 2018 m. balandžio 11 d., o 2018 m. balandžio 26 d. buvo gautas atsakovės skundas dėl įsiterpusio žemės sklypo pardavimo, kuriuo ji prieštaravo įsiterpusio žemės sklypo pardavimui iki bus teismų sprendimų ir taikos sutarties sąlygų įvykdymo.

3.3. Įsiterpusio žemės sklypo pardavimo procedūra buvo sustabdyta iki: (i) nebus išspręstas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2257-728/2013, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2257-728/2013 ir kt. teismo sprendimų įgyvendinimo galimybės arba (ii) nebus pateiktas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčių notariškai patvirtintas susitarimas dėl perkamo žemės sklypo dalių dydžių ar bendraturčių notariškai patvirtintas atsisakymas pirkti valstybinės žemės sklypo dalį.

3.4. NŽT vertinimu, bet kuriam iš bendraturčių nepagrįstai atsisakius įgyvendinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius, t. y. atlikti visus teisės aktuose numatytus veiksmus, manytina, kad būtų paneigta tokia kito asmens teisė. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė kaip ir ieškovai turi analogiškas įstatymo ginamas teises įsigyti įsiterpusį žemės sklypą.

4. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu paprašė pašalinti juos iš šios civilinės bylos nagrinėjimo.

4.1. Atkreipė dėmesį į tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teisės į 26/100 dalis pastato – dvibučio gyvenamojo namo, unikalus Nrt. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuo 2003 m. sausio 15 d. yra įregistruotos ieškovės J. B. vardu 2002 m. gruodžio 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-12693 pagrindu, taip pat į 26/100 dalis to paties pastato – dvibučio gyvenamojo namo nuo 2020 m. gegužės 19 d. A. B. vardu 2002 m. gruodžio 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-12693 ir 2020 m. kovo 30 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCE-100-200330-00420 pagrindu, bei į 48/100 to paties pastato nuo 2011 m. kovo 9 d. atsakovės vardu 2002 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-7736 ir 2002 m. spalio 9 d. Susitarimo Nr. 2-10187 pagrindu. Nuosavybės teisės į 641/1049 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu tuo pačiu adresu, nuo 2017 m. birželio 22 yra įregistruotos ieškovų vardu, nuosavybės teisės į 408/1049 dalis žemės sklypo įregistruotos atsakovės vardu, o nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. kovo 5 d. įregistruotos Lietuvos Respublikos vardu.

4.2. Trečiojo asmens nuomone, teismui patenkinus ieškinį, pastarasis galės turės spręsti tik dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, įstatymo nustatytų juridinių faktų registravimo pagal pateiktus dokumentus, o trečiojo asmens teisės ir interesai nebus pažeidžiami, kas sąlygoja išvadą, kad jis neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, dėl ko turi būti šalinamas iš proceso.

6. Ieškovų atstovė advokatė prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės pusė sutapatina vienbutį ir dvibutį, nes 2017 m. sprendime kalbama apie vienbučio namo atidalijimą, bet tam reikėjo baigti statybą ir įregistruoti; šiai dienai kalbame apie dvibučio namo atidalijimą. Vienbutis buvo rekonstruotas į dvibutį pastatą, todėl atsakovės sutikimas dėl naujai suformuotų butų yra reikalingas. Be to, atsakovė niekada nereikalavo atidalinti vienbutį. Šiai dienai atidalinti sklypo nėra galimybės, o ieškovų sutikimo dėl žemės sklypo pripirkimo ji neprašė. Mano, kad atsakovė nepagrįstai delsdama atsakyti elgėsi neteisėtai, dėl ko ieškovai negavo kompensacijos iš valstybės įsirengiant saulės jėgainę. Aplinkybė, kad bus pratęsti terminai, ieškovams tuo metu nebuvo žinoma.

7. Atsakovė paaiškino, kad tiek pas ieškovus, tiek pas ją buvo nelegalios statybos, sklypai yra neatidalinti, nors teismas nurodė juos atidalinti. Paaiškinti, kaip bus pažeistos jos teisės įregistravimu teismo posėdžio metu negalėjo. Patikslino, kad prašymą dėl valstybinės žemės sklypo dalies įsigijimo NŽT pateikė 2020 m. rugpjūčio 17 d. Posėdžio metu patvirtino, kad dėl naudojimosi tvarkos ginčo nėra.

8. Atsakovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, akcentavo, kad byloje nėra įrodymų, kad anksčiau duotas atsakovės sutikimas yra netinkamas, be to, įsitikinęs, kad anksčiau duotas atsakovės sutikimas yra tinkamas ir kai yra išduotas leidimas naujai statybai. Nesutinka, kad būtų priteistos išlaidos tokios kaip eksperto D. K., nes jo rengtas aktas buto teiktas į kitą bylą ir išlaidos dėl to turėjo būti sprendžiamos kitoje byloje. Taip pat mano, kad atsakovė neturi atlyginti ieškovų patirtų valstybinių rinkliavų. Ieškovai paskubėjo įsirengti saulės jėgainę kol stogo konstrukcijos bendros. Atsakovė aiškiai nurodė, kad sutikimą duos po to, kai bus išspręstas atidalinimo klausimas. Valstybės parama saulės jėgainėms įsirengti buvo pratęsta, todėl mano, kad visų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovai neįrodo. Pažymėjo, kad atsakovės nesutikimas pripirkti valstybinį žemės sklypą nereiškia atsisakymo pirkti tokį žemės sklypą. Mano, kad jeigu atsakovei būtų pasiūlyta kompensacija, galėtų šalys kalbėtis.

15. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir toks atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus, nes įvykus atidalijimui baigiasi bendraturčio su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Pasibaigus bendrajai dalinei nuosavybei atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę valdyti atidalytą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

16. Kaip matyti iš teismo sprendimo 13 punkte nustatytų faktinių aplinkybių, taip pat šalių paaiškinimų teisminio nagrinėjimo metu, kad naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nuo jos nustatymo nesikeitė, ir ieškovų į bylą pateiktu projektu ji taip pat nekeičiama, teismas sprendžia, kad įvykdžius 2017 m. rugsėjo 12 d. teismo sprendimą ir užbaigus statybą liko tik teisiškai tai įregistruoti. Kadangi ieškovai neturi ir teisminio nagrinėjimo metu negavo atsakovės sutikimo įregistruoti rekonstrukcijos metu naujai suformuotus nekilnojamojo turto objektus ir daiktines teises į juos, teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovės atsisakymas duoti sutikimą nurodytiems veiksmams atlikti vertinamas kaip pažeidžiantis ieškovų teises, nes įvykdžius teismo sprendimą, kuris yra privalomas ir atsakovės atžvilgiu (LR CPK 18 straipsnis), ieškovai negali užbaigti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procedūros, nors iš procesinių dokumentų turinio ir bylos šalių atstovų paaiškinimų, darytina išvada, kad ne tik ieškovai siekia faktiškai ir teisiškai atsidalinti jiems priklausantį namą, bet ir pati atsakovė sutinka su tokiu ieškovų siekiu. Abi šalys ir šio teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad niekas, kas buvo sutarta taikos sutartimi, patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2257-728/2013, taip pat 2003 m. sausio 28 d. pasirašytu Pasidalinimo aktu, nepasikeitė (e/b l. 9, zip priedo l. 85, 88-89). Todėl atsakovės elgesys neduodant ieškovams sutikimo atidalinti jiems priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nepateisinamas, nes atsakovės teisių niekaip nepažeidžia, o ieškovų teisės yra ribojamos. Tai sąlygoją teismo išvadą, kad ieškovų reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal į bylą pateiktą projektą be atsakovės sutikimo tenkinamas.

18. Atsakovės atsiliepime išdėstyti argumentai dėl savavališkų statybų įteisinimo, paaiškinimas, kad ji taip pat galėtų rengti projektą dėl ginčo namo atidalijimo nekeičia teismo padarytų išvadų. Pažymėtina, kad byloje dėl savavališkų statybų padarinių šalinimo teismas patvirtino taikos sutartį, kuria buvo leista ieškovams gauti statybą leidžiančius dokumentus, o atsakovės šioje byloje dėstyti argumentai iš esmės yra analogiški civilinėje byloje Nr. e2-554-1089/2020 dėstytiems argumentams, kuriuos teismas atmetė atmesdamas atsakovės reikalavimą leisti jos nurodytam matininkui atlikti pastato–gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus jų valdomoje ir naudojamoje gyvenamojo namo dalyje, pripažinti jai teisę įregistruoti (pateikti prašymą) atliktus kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto registre, taip pat be bendraturčių sutikimo pateikti deklaraciją apie statybos užbaigimą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) ir įregistruoti ją Nekilnojamojo turto registre (LR CPK 18 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas).

19. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės 972,61 Eur dydžio išlaidas, susijusias su bendros dalinės nuosavybės objektų valdymu, disponavimu. Reikalavimą grindžia tuo, kad vykdami tiek 2013 m. gegužės 14 d. taikos sutartį, tiek 2017 m. rugsėjo 12 d. teismo sprendimą dėl bendra daline nuosavybe valdomo namo rekonstrukcijos, visas procedūras ir paslaugas apmokėjo savo lėšomis. Atsakovė ne tik kad nedavė reikiamų sutikimų, dėl ko buvo būtina inicijuoti teisminius ginčus ar dalyvauti pačios atsakovės inicijuojamose teisminiuose ginčuose, bet ir visiškai neprisidėjo prie su bendra daline nuosavybe susijusių išlaidų. Kadangi namo rekonstrukcija, atidalinimas yra valdymo kaip daiktinės teisės dalis, o namas valdomas daline nuosavybe, tai prie tokių su valdymu susijusių išlaidų kiekvienas iš savininkų privalo prisidėti proporcingai savo valdomai daliai.

22. CK 4.76 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsakovo tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos turėjo, atlyginimą. Nuostolių atlyginimo klausimus reguliuoja CK 6.245-6.249 straipsnių nuostatos, numatančios, kad nuostolių priteisimo atveju būtina įrodyti visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas.