Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo (bausmės sušvelninimo),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. liepos 3 d. gautas nuteistojo N. M. prašymas, kuriame jis prašo teismo, atsižvelgus į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, peržiūrėti teismo sprendimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1074-1155/2023 ir bausmę sušvelninti arba atleisti nuo bausmės ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį.

Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo.

Taigi BPK 362¹ straipsnio 4 dalyje aiškiai apibrėžtos šio įstatymo taikymo galimybės, t. y. teisinio reguliavimo pasikeitimas turi būti susijęs tik su baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo, pakeitimais.

Nuteistasis N. M. atlieka subendrintą 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nuosprendį, kuriais jis buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1, 3 dalyse, 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Lietuvos Respublikos Seime 2023 m. balandžio 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199(2), 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir Kodekso 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas, kuris įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

Kaip matyti iš N. M. atžvilgiu priimtų nuosprendžių, kurie šiuo atveju turi būti peržiūrėti, jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalies (galiojusios iki 2023 m. birželio 1 d.) nuostatas už vagystes (pasikėsinimus) įsibraunant į patalpas. Būtent BK 178 straipsnio redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2023 m. birželio 1 d., svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą kvalifikuojamas nebe pagal šio straipsnio 2 dalį, o pagal šio straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, jog tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje (Nr. XII-500, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3771 (2013-07-13)) buvo nustatyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Iš įstatymo nuostatų analizės matyti, jog nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiame baudžiamajame įstatyme BK 178 straipsnis yra išdėstytas nauja redakcija ir svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą kvalifikuotinas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, tačiau tuo pačiu konstatuotina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 178 straipsnio 3 dalies redakcija nekeičia nuteistojo teisinės padėties, kadangi sankcija iš esmės liko tokia pati. Todėl šiuo atveju pagal BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas N. M. padarytos nusikalstamos veikos už vagystes įsibrovus į patalpas tik perkvalifikuotinos iš BK 178 straipsnio 2 dalies (įstatymo Nr. XII-500, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3771 (2013-07-13) redakcija) į šiuo metu galiojančią BK 178 straipsnio 3 dalį.

Taip pat nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 187 straipsnio 1 dalies redakcijoje palyginus su iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusia BK 187 straipsnio 1 dalies redakcija (Nr. XII-500, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3771 (2013-07-13)) jokios nuostatos iš esmės nebuvo keičiamos, tačiau buvo keičiamos BK 190 straipsnio nuostatos, numatančios turto vertę, t. y. pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančią BK 190 straipsnio redakciją turto sunaikinimas ar sugadinimas laikomas nusikaltimu (pagal BK 187 str. 1 d.), kai turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos, atitinkamai turto sunaikinimas ar sugadinimas laikomas baudžiamuoju nusižengimu, kai turtas yra nedidelės vertės, t. y. kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

N. M. atveju pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos nusikalstamos veikos atveju (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nuosprendis) sugadinto turto (padarytos žalos) vertė lygi 10 MGL (500 Eur) sumai, todėl šiuo atveju jo teisinė padėtis šioje veikoje nesikeičia, jos perkvalifikuoti nėra pagrindo. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendyje N. M. padarytų veiksmų – sugadinto turto, pirmu atveju (2021 m. lapkričio 4 d. N. P. turto sugadinimo) vertė buvo 455,31 Eur, todėl įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai, remiantis BK 190 straipsnio nuostatomis, tai atitinka baudžiamojo nusižengimo (BK 187 str. 3 d.) sudėtį ir ši nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 187 straipsnio 1 dalies (įstatymo Nr. XII-500, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3771 (2013-07-13) redakcija) į šiuo metu galiojančią BK 187 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, jog minėta nusikalstama veika – pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, todėl šios nusikalstamos veikos kvalifikavimas lengvina nuteistojo teisinę padėtį.

Teismo nuomone, šiuo atveju, atsižvelgiant į visas bausmei skirti (individualizuoti) reikšmingas aplinkybes, kurios buvo nustatytos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo, nuteistajam už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą nustatyti (skirti) alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nėra pagrindo, už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam turėtų būti skirtina arešto bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendyje bausmės, paskirtos už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos bei BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei už veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, apimant švelnesnę, paskirtą už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (pagal BK 63 str. 5 d. 1 p.), perkvalifikavus pastarąją į BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą ir paskyrus kad ir švelnesnę – arešto bausmę, ji bet kuriuo atveju apimama bausmės, paskirtos už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje (perkvalifikavus pagal šiuo metu galiojančio BK nuostatas) numatytą nusikalstamą veiką, todėl bendra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės trukmė nesikeičia, atitinkamai bendrinant ją ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Todėl nuteistojo prašymas peržiūrėti teismo sprendimą ir bausmę sušvelninti arba atleisti nuo bausmės ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį, tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ ir 364 straipsniais, teismas

nutaria:

nuteistojo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1979-1122/2022 pakeisti – N. M. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo Nr. XII-500, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3771 (2013-07-13) redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį, taip pat nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo Nr. XII-500, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3771 (2013-07-13) redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, bei nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (įstatymo Nr. XII-500, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3771 (2013-07-13) redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, nustatant už šią nusikalstamą veiką 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1979-1122/2022 dalį palikti nepakeistą (taip pat ir galutinę subendrintą bausmę) ir prašymą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1074-1155/2023 pakeisti – N. M. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo Nr. XII-500, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3771 (2013-07-13) redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, nekeičiant paskirtos bausmės. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1074-1155/2023 dalį palikti nepakeistą ir prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.