Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) nedirbantis, 13 kartų teistas, paskutinius kartus:

1) Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 254 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausme (bausmę atliko ir buvo paleistas 2021 m. balandžio 19 d.);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – galutine subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, 2022 m. rugsėjo 29 d. apie 14.40 val., įsibraudamas į patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), tyčia išlaužė I. V. priklausančio sodo namelio plastikinį langą, tuo sugadindamas svetimą, I. V. priklausantį 500 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais N. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat N. M. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į sodo namelį ir šalia esantį sandėliuką, o būtent:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2022 m. rugsėjo 29 d. apie 14.40 val., išlaužęs plastikinį langą, kurio vertė 500 Eur, įsibrovė į užrakintą sodo namelį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir į šalia esantį užrakintą sandėliuką, ketindamas pagrobti neapibrėžtos vertės svetimą, I. V. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes įvykio vietoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Šiais savo veiksmais N. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis N. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, nurodė, kad gailisi. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, su atsuktuvu atidaręs langą, įsibrovė į sodo namelį, kuriame ieškojo vertingesnių daiktų. Sodo namelyje tokių daiktų nerado, todėl nuėjo į sandėliuką, tuomet iš karto pasirodė policija. Su sugadinto lango verte sutinka, su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu taip pat. Aplinkybė, kad jis buvo pavartojęs alkoholio, jokios įtakos nusikalstamų veikų padarymui neturėjo, tiesiog taip sutapo. Stengiasi nusikalstamų veikų nedaryti, reabilituotis, nevartoti alkoholio, narkotinių medžiagų, lanko kursus. Baigiamųjų kalbų metu nurodė norintis atsiprašyti nukentėjusiosios.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, gynėja ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiama nukentėjusioji ir liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo ir pasikėsinimo padaryti apysunkį nusikaltimą, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis N. M. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad gailisi. Parodė, kad yra bedarbis, gyvena vienas iš pašalpos, nevengia išgerti alkoholinių gėrimų. 2022 m. rugsėjo 29 d. apie pietus, būdamas vienas namuose, išgėrė alaus, sidro ir degtinės. Tuomet nusprendė pasiimti atsuktuvą ir pirštines tam, kad patektų į kurį nors iš netoliese esančių namų ir kažką pagrobtų. Pagrobtas prekes tikėjosi parduoti ir užsidirbti pinigų. Eidamas sodais ir stebėdamas aplinką žvalgėsi, kuris namas būtų tinkamas. Kartu su savimi striukės kišenėje nešėsi 0,5 l degtinės butelį „Absolut“. Tikslaus adreso nurodyti negali, tačiau paėjęs apie 2–3 km nuo savo gyvenamosios vietos, pastebėjo namą, kuris buvo aptvertas neaukšta tvora, todėl nusprendė pasirinkti būtent šį namą. Priėjęs prie namo, užkišo turėtą atsuktuvą už lango rėmo ir jį atidarė. Pateko į namo vidų, pamatė, kad jame nėra nieko vertingo. Būdamas namo viduje pamatė, kad už namo yra sandėliukas, o ant palangės pastebėjo raktą, kurį paėmęs manė, kad tai gali būti raktas nuo matyto sandėliuko. Išlipęs per tą patį langą nuėjo link sandėliuko, jį atsirakino, įėjo į jį, tačiau spėjo tik vizualiai apsidairyti, kai pastebėjo, kad į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė (b. l. 76–77, 88).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. V. parodė, kad kartu su savo sutuoktiniu A. V. turi gyvenamąjį namelį, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nėra pilnai aptvertas. Maždaug prieš metus ji su A. V. šį sodo namelį pilnai įrengė ir dažnai atvažiuoja – kelis kartus per savaitę, kai turi išeigines, ir lieka nakvoti. Paskutinį kartą į sodo namelį buvo atvažiavę 2022 m. rugsėjo 27 d., o išvažiavo apie 14.00 val. Sodo namelį ir sandėliuką paliko užrakintus, raktą nuo sandėliuko paliko namelyje, o raktą nuo namo pasiėmė su savimi. Raktus nuo namelio turi tik ji ir A. V., kuriuos visada laiko su savimi. 2022 m. rugsėjo 29 d. apie 15.30 val., jai būnant namuose, jai paskambino A. V. ir pasakė, kad jam skambino sodo kaimynė, kuri pasakė mačiusi, jog į jų sodo namelį pro langą įsibrovė du nepažįstami asmenys, po ko A. V. jos paprašė nuvažiuoti į sodo namelį. Po pokalbio ji iš karto nuvažiavo į sodo namelį. Atvykusi ji pastebėjo policijos pareigūnų ekipažą, kurie ją pasitiko. Tuo metu jie buvo sulaikę vieną asmenį, kuris buvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Ją pasitikę pareigūnai paprašė jos raktų nuo sodo namelio, nes iš jų žodžių ji suprato, kad namelio viduje yra antras asmuo. Ji liko lauke, o policijos pareigūnai patikrino sodo namelį, sandėliuką ir kiemo teritoriją, tačiau nieko nerado. Ji pamatė, kad sodo namelio lango rėmas yra išlaužtas. Sulaikytas asmuo iš matymo jai nepažįstamas. Ji nežino, kas galėjo būti antras asmuo. Šiuo metu bendrai jai padaryta ne mažesnė nei 500 Eur turtinė žala (b. l. 19).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. K. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. apie 14.40 val., pažiūrėjusi pro savo namo langą, pamatė už 50 m, prie kaimynų namo lango du vyrus. Vienas iš jų buvo apsirengęs mėlyną striukę, dėvėjo raudonos spalvos pirštines, juodos spalvos kelnes – šis asmuo vėliau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Antras buvo apsirengęs juodą striukę, buvo su gobtuvu. Vyrų veidų ji nematė ir jų neatpažintų. Vyras su mėlyna striuke rankoje turėjo kažkokį daiktą, su kuriuo laužė langą, o vyras su juoda striuke bandė įlįsti į šalia esantį sandėliuką, kuris yra toje pačioje pusėje kaip ir langas. Kai buvo išlaužtas kaimynės I. (pavardes nežino) sodo namelio langas, abu vyrai įlindo į vidų. 14.48 val. apie įsibrovimą buvo pranešta policijai. Vyras su mėlyna striuke apie 14.55 val. išlindo pro langą į lauką ir buvo lauke, kol atvažiavo policija. Kito vyro nebematė. Atvykus policijos pareigūnams, vyras su mėlyna striuke buvo sulaikytas. Tuos vyrus matė pirmą kartą ir jų nepažįsta (b. l. 32).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. S. (M. S.) parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialistu. Dirbdamas su specialistais G. P. ir L. M. nustatytame maršrute, 2022 m. rugsėjo 29 d. apie 14.50 val. gavo iškvietimą iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja matė, kaip pro langą į kaimynų butą įlipo du vyrai. Jiems vykstant į įvykio vietą, pranešėja nurodė vyrų požymius – vienas iš jų su mėlyna striuke, o kitas – su juoda. Atvykus į įvykio vietą, pranešėja patikslino, kad mėlynai apsirengęs vyras išlipo iš namo ir stebi aplinką, o kitas liko name. Apsupus namą, pastebėjo pravirą langą. Sandėliuke buvo mėlynai apsirengęs vyras, atitinkantis vieno iš įsilaužėlių požymius. Vyras buvo sulaikytas, paaiškėjo, kad tai – N. M., kuris paaiškino, kad buvo vienas. Jiems būnant vietoje, į N. M. mobiliojo ryšio priemonę skambino kontaktas „K.“. Pranešėja K. K. paaiškino mačiusi į kaimynų namą einančius du asmenis. Jiems apieškojus visą namo teritoriją, antro vyro nerado. Atvykusi namo šeimininkė I. V. apžiūrėjo namą ir paaiškino, kad niekas nepavogta (b. l. 35–36).

I. V. 2022 m. rugsėjo 29 d. protokole–pareiškime nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. apie 14.50 val. nepažįstami asmenys, išlaužę plastikinio lango rėmą, neteisėtai įsibrovė į jai priklausantį sodo namelį, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena, ir į šalia esantį sandėliuką. Tyrimo eigoje patikslins, ar iš namelio ir sandėliuko kažkas pavogta. Bendrai padaryta apie 500 Eur turtinė žala (b. l. 6–8).

Iš 2022 m. rugsėjo 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – sodo namelis ir sandėliukas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 38–39).

Iš 2022 m. spalio 5 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtos pirštinės ir atsuktuvas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 48–49).

Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto L. M. 2022 m. rugsėjo 29 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. apie 14.50 val. patruliuojant kartu su Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialistais G. P. ir M. S., iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja ką tik matė, kaip pro langą į kaimynų butą įlipo du vyrai. Vykstant į įvykio vietą, pranešėja nurodė vyrų požymius – vienas su mėlyna striuke, o kitas – su juoda. Atvykus į įvykio vietą, pranešėja patikslino, kad mėlynai apsirengęs vyras išlipo iš namo ir stebi aplinką, o kitas vyras liko name. Išlipus iš tarnybinio automobilio, rado nurodytą medinį namą su žaliu stogu ir apkarpytą tvorą. Įėję į namo teritoriją, apsupo namą, iš gatvės pusės namo langas buvo praviras. Užėjus už namo, buvo atrakintas sandėliukas, kuriame slėpėsi mėlynai apsirengęs vyras, atitinkantis vieno iš įsilaužėlių požymius. Vyras nedelsiant buvo sulaikytas. Kaip vėliau paaiškėjo, tas vyras – N. M. Jis paaiškino, kad buvo vienas, tačiau jam į mobiliojo ryšio telefoną nuolat (t. y. apie 20 kartų) skambino asmuo, pavadintas „K.“. Pranešėja K. K. paaiškino, kad su mama pastebėjusi į kaimynų namą įėjusius asmenis, iš karto paskambino policijai. Ji patikslino, kad tikrai buvo ir antras vyras, ji su mama nuolat stebėjo namą, todėl antras vyras negalėjo niekur dingti. Apieškoję visą namo teritoriją ir patį namą, antro vyro nerado. Į įvykio vietą atvyko namo šeimininkė I. V., kuri paaiškino, kad jai paskambino kaimynai ir pranešė apie situaciją. Moteris apžiūrėjo namą, sandėliuką ir paaiškino, kad lyg ir niekas nepavogta. N. M. sulaikytas 15.00 val. ir pristatytas į Vilniaus AVPK (b. l. 2).

Iš 2022 m. rugsėjo 29 d. alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0129 (patikros sertifikatas Nr. 1680167) kvito nustatyta, kad 16.52 val. N. M. buvo nustatytas 0,82 prom. girtumas (b. l. 62–63).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tuo atveju, kai sunaikinto ar sugadinto turto vertė viršija 5 MGL, tačiau neviršija 250 MGL, ir nėra BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytų veiką kvalifikuojančių požymių (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas arba neveikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Nuo baigto nusikaltimo pasikėsinimas skiriasi tuo, kad tokiu atveju realizuojami ne visi norėto padaryti nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai. Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-693/2017).

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013 bei vėlesnės).

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, su atsuktuvu atidaręs langą, įsibrovė į sodo namelį, kuriame ieškojo vertingesnių daiktų. Sodo namelyje tokių daiktų nerado, todėl nuėjo į sandėliuką, tuomet iš karto pasirodė policija. Su sugadinto lango verte sutinka. Be kaltinamojo nuoseklaus prisipažinimo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, o būtent: nukentėjusiosios I. V., liudytojų K. K. ir M. S. parodymai, I. V. 2022 m. rugsėjo 29 d. protokolas–pareiškimas, 2022 m. rugsėjo 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2022 m. spalio 5 d. daiktų apžiūros protokolas, Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto L. M. 2022 m. rugsėjo 29 d. tarnybinis pranešimas, kita rašytinė bylos medžiaga.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog N. M. sugadino svetimą turtą ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į patalpas, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2022 m. rugsėjo 29 d. apie 14.40 val., įsibraudamas į patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), tyčia išlaužė I. V. priklausančio sodo namelio plastikinį langą, tuo sugadindamas svetimą, I. V. priklausantį 500 Eur vertės turtą, įsibrovė į užrakintą sodo namelį ir į šalia esantį užrakintą sandėliuką, ketindamas pagrobti neapibrėžtos vertės svetimą, I. V. priklausantį turtą, tačiau pastarosios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes įvykio vietoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis sugadino svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL, tačiau neviršija 250 MGL, taip pat pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į patalpas, N. M. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl N. M. skirtinų bausmių

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam N. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Kaltinamasis N. M. padarė dvi nusikalstamas veikas nuosavybei, iš kurių viena priskirtina apie nesunkių nusikaltimų, o kita – prie apysunkių. Abi nusikalstamos veikos padarytos esant vieningam tikslui – siekiant pagrobti svetimą turtą ir gauti finansinės naudos. Viena nusikalstama veika baigta, o kita nebaigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Nukentėjusiajai buvo padaryta reali turtinė žala dėl turto sugadinimo, žala neatlyginta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (nors kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau jis sistemingai daro tokio pobūdžio veikas, taigi, formaliai kaltinamojo išreikštas gailestis nepripažįstamas nuoširdžiu), o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį N. M. – vykdė individualią veiklą (b. l. 108), iš kaltinamojo žodžių – pastaruoju metu nieko nedirbo, daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (b. l. 100–107), anksčiau trylika kartų teistas, daugiausia už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų (vagysčių) darymą (b. l. 109–116), byloje nėra duomenų apie asmens psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą.

Atsižvelgęs į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, kas akivaizdžiai rodo, kad šioje byloje aptariamos N. M. padarytos nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinės klaidos, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys, ir kad kaltinamasis akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas, o yra linkęs pragyvenimui pelnytis nusikalstamais būdais, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam N. M. už nusikaltimų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus realias laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai nustatytini mažesni už sankcijų vidurkius.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir nebus akivaizdžiai per griežtos ar per švelnios.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės už BK 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas bendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Kaltinamasis N. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaip jau buvo nurodyta, kaltinamasis N. M. taip pat yra nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme, kas reiškia, kad kaltinamasis nagrinėjamoje byloje jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė iki minėto teismo nuosprendžio priėmimo. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu skirtina bausmė subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie paminėtu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo teismo nuosprendžiu skirtinos bausmės, pridedamą bausmės dalį nustatant atsižvelgus į prieš tai išdėstytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendyje nurodyti laikotarpiai ir pagal šį teismo nuosprendį atlikta bausmės dalis; taip pat, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. 15.00 val. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. 11.14 val. (b. l. 68–69, 81–82), t. y. viena diena, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam N. M. paskirtos bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, nes kaltinamasis nuosprendžio paskelbimo dieną atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamajam N. M. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 30 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 79–80), panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartimi.

Dėl kitų klausimų

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstamos veikos padarymo patirtai 850 Eur turtinei žalai atlyginti (b. l. 26). Nukentėjusiosios pateiktame (duomenys neskelbtini) komerciniame pasiūlyme nurodyta, kad lango kaina yra 500 Eur, montavimo darbų kaina – 350 Eur (b. l. 29). Nukentėjusiosios reikalavimas atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą yra pagrįstas, nėra neproporcingai didelis, kaltinamasis jo neginčijo, todėl privalo šią žalą atlyginti. I. V. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant jai iš kaltinamojo N. M. 850 Eur turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2023 m. kovo 23 d. pažymą Nr. APD-2023-05148 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad iš N. M. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra 78,33 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti kaltinamajam gynėją numatė BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad N. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba, į tai, kad šiuo teismo nuosprendžiu iš jo priteistina 850 Eur turtinei žalai atlyginti, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – dėžė ir septyni vokai su pakuotėmis (1) „LIDL“ žetonas su galimais biologiniais pėdsakais (vokas su plomba Nr. 027461); 2) dvi „Mikrosil“ išliejos su laužimo pėdsakais, paimtos nuo lango varčios (vokas su plomba Nr. 027458) ir nuo lango rėmo (vokas su plomba Nr. 027459); 3) viena daktiloskopinė plokštelė su avalynės pėdsako fragmentais (vokas su plomba Nr. 027457); 4) stiklinis 0,7 l butelis „Absolut vodka“ su galimais rankų ir biologiniais pėdsakais (pakuotė su plomba Nr. 027456); 5) nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais, paimta nuo spynos rakto (vokas su plomba Nr. 027460); 6) atsuktuvas su mėlynos spalvos rankena ir užrašu „BLUE DIAMOND“ su galimais biologinės kilmės pėdsakais (vokas su plomba Nr. 027455); 7) pora pirštinių; perduoti saugoti Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio saugyklai, Buivydiškių g. 20, Vilniuje (kvitas B (duomenys neskelbtini), b. l. 57), įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti N. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, N. M. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti jam subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, N. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, N. M. paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirti jam galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendyje nurodytus laikotarpius ir pagal šį teismo nuosprendį atliktą bausmės dalį; taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti N. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. 15.00 val. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. 11.14 val., t. y. vieną dieną, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2023 m. balandžio 3 d.

Nukentėjusiosios I. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš N. M. 850 (aštuonis šimtus penkiasdešimt) Eur turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteisimo iš N. M. netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – dėžę ir septynis vokus su pakuotėmis, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio saugykloje, Buivydiškių g. 20, Vilniuje (kvitas (duomenys neskelbtini)), įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.