Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškimą padavusio asmens I. F., gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2023 m. spalio 17 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. F. 2023 m. rugpjūčio 22 d. su pranešimu kreipėsi į policiją, kuriame nurodė, jog ji 2023 m. rugpjūčio 16 d. rytą valė kilimą tam specialiai įrengtoje vietoje kaimyninio (duomenys neskelbtini) namo kieme. Iš nugaros išgirdo kaimynės, gyvenančios (duomenys neskelbtini) replikas ir įžeidinėjimus, kad dingtų iš čia. Ji nekreipė į replikas dėmesio, nes kaimynė dažnai reikšdavo nepasitenkinimą, kai ji vedžiodavo šunį, vos pamatydavo, ją, mamą ar dukrą einant takeliu po jos langais, atidarydavo langą ir koliodavo, rėkdavo ant jų, vadindavo necenzūriniais žodžiais ir sakydavo, kad nevaikščiotų jos kieme. Tai kartodavosi nuo pat jos atsikraustymo į namą 2021 m. rudenį. Toliau valydama kilimą po kelių minučių pamatė, kad kažkas prie jos artinasi. Ji apėjo kilimą ir pamatė, kad kaimynė artinasi prie jos su iškeltu ir nukreiptu į ją dideliu apie 2 m pagaliu (buvo porą metrų nuo jos) rankoje, kuriuo buvo užsimojusi į ją. Ji tuo metu stovėjo prie kilimo, pajuto realią grėsmę savo sveikatai ir gyvybei, išsigando ir atsitraukė atgal kelis žingsnius, o kaimynė tuo pagaliu kelis kartus trenkė į kilimą. Ji buvo visai šalia. Pagalio galas smūgio į kilimą metu buvo jos galvos lygyje ir tikrai galėjo ją sužaloti. Tada nusprendė, kad turi gintis ir ėmėsi iniciatyvos tą pagalį iš jos atimti – padarė žingsnį pirmyn ir stvėrė už to pagalio. Eidama atgal ir traukdama pagalį jį atėmė ir sviedė tolyn. Grįžo atgal prie kilimo, o kaimynė pasakė, kad kviečia policiją. Kai grįžo prie kilimo, jos nematė. Po kelių akimirkų išgirdo ją kalbant ir pamatė, kad ji paėmusi tą pagalį kalba telefonu, suprato, kad kviečia policiją (b.l. 5-6, 8-9).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato vyresniosios tyrėjos G. A. 2023 m. spalio 17 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną byloje ROIK 23222187611 pagal pareiškėjos I. F. 2023 m. rugpjūčio 22 d. pareiškimą buvo nuspręsta nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes trūksta objektyvių ir faktinių pažeidimą kvalifikuojančių duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas, asmens kaltę įrodančių duomenų. Tokia išvada grindžiama tuo, kad tikslinant įvykio duomenis, susisiekti su liudininke T. nepavyko, pareiškėjos pateiktame vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų apie pareiškime minimą įvykį nėra. M. K.-T. 2023 m. spalio 10 d. paaiškinime neigė įžeidinėjusi pareiškėją, nurodė necenzūrinių žodžių jos atžvilgiu nevartojusi, jokių veiksmų su lazda jos atžvilgiu neatlikusi, lazdą pasiėmė eidama į lauką, kad jai lengviau būtų lipti į kalną, pamačiusi moterį, dulkinančią kilimą, priėjusi paprašė jos nedulkinti kilimo, kadangi visos dulkės eina jai į butą, prašė pernešti kilimą į kitą kilimų dulkinimui skirtą vietą, pakėlė lazdą tik norėdama padėti pareiškėjai ja nukelti kilimą. Tai pareiškėja iš jos atėmė – išlupo prievarta lazdą ir ėmė ją mušti su ta lazda, ko pasekoje ją sužalojo – išsuko ranką ir padarė didelę mėlynę (b.l. 1-2).

Pareiškėja apskundė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2023 m. spalio 17 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, prašydama jį panaikinti ir atnaujinti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Jos teigimu, nutarimas priimtas, neatlikus visapusiško aplinkybių ir duomenų tyrimo. Pirma, nebuvo apklausta tiesioginė įvykio liudininkė T., kuri gali paliudyti, kad M. K.-T. atėjo su lazda ne iš miško, o iš namų, po to, kai aprėkė ją per langą. Ji nesutinka, kad neturi tyrimui reikšmės jos pateiktas vaizdo įrašas, kadangi jis charakterizuoja kaimynę kaip konfliktišką asmenį, vartojančią pareiškėjos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, jai grasinančią, rėkiančią. Byloje yra pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuota M. K.-T. išvaizda – ėjimas su prijuoste ir 2 m lazda rankoje. Tokia moters išvaizda patvirtina, kad ji nebuvo išėjusi pasivaikščioti į mišką, o išbėgo iš namų staiga, savo elgesiu kėlė pavojingą situaciją. Kaimynė ir policijos pareigūnams sakė, kad atėjo iš namų, tai turi būti užfiksuota jų body kameromis. Pareiškėja savo skunde vertina savo veiksmus – lazdos atėmimą kaip būtinosios ginties išraišką, kadangi kaimynė jai ir anksčiau buvo grasinusi fiziniu smurtu, susidorojimu, ji priėjo prie jos tyliai, iš pasalų, su į ją nukreiptu dideliu pagaliu, juo kelis kartus smogė į kilimą jos galvos lygyje. Ji buvo išsigandusi ir jai buvo sunku įvertinti, ar kaimynė norėjo smogti pagaliu jai ar į kilimą šalia jos galvos. Pareiškėja situaciją įvertino kaip grėsmingą ir nekontroliuojamą, todėl ėmėsi iniciatyvos atimti tą pagalį iš kaimynės. Jai tikrai nereikėjo pagalbos nuimti kilimą, kaimynė to ir nesiūlė, iš nuotraukų matyti, kad kilimas labai mažas. Pareiškėja nurodė, kad ji kilimą atiminėjo viena ranka, nes kitoje laikė kilimų mušeklį, rankų kaimynei nesuko, atėmė lazdą traukiamaisiais, o ne sukamaisiais judesiais. Ištraukė pagalį kaimynei iš rankų padariusi kelis žingsnius atgal ir numetė jį tolyn. M. K.-T. nieko neminėjo pareigūnams apie rankos sukimą ar mušimą per ranką, ji nesiskundė jokiais skausmais. Pareiškėja pabrėžė, kad ji nekonfliktavo su kaimyne, valė kilimą tam skirtoje vietoje, prie kaimynės nesikabinėjo, prie jos nėjo, tvarkėsi savo buitį. Tai M. K.-T. situacija nepatiko, ji replikavo pro langą, pamačiusi, kad į jos replikas pareiškėja nekreipia dėmesio, atėjo link jos su dviejų metrų pagaliu, iškeltu į viršų. Pareiškėja nurodė mananti, kad M. K.-T. veikoje yra net ne administracinio nusižengimo, o nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje požymiai (b.l. 19-22).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

ANK 567 straipsnis numato, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (1 dalis). Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (2 dalis).

Administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veikų: 1) necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; 2) įžeidžiamą kibimą prie žmonių; 3) kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis. Taigi minėtas straipsnis ne tik įtvirtina du iš anksto įstatymo leidėjo nustatytus veiksmus - necenzūrinių žodžių/gestų vartojimą viešoje vietoje ir įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kurie traktuotini kaip viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimas, bet nustato ir kitą neapibrėžtą veiksmų skaičių, kuriais gali būti padaromas šis nusižengimas, palikdamas dėl tokių veiksmų turinio, pavojingumo ir atitikimo ANK 481 straipsnio 1 dalies sudėčiai vertinti pareigūnui ir teismui. Teismų praktikoje tokie atlikti veiksmai, kuriais ne sąmoningai siekiama pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį, bet sprendžiami tarpusavio nesutarimai, tačiau kurie peržengia normalaus moralės ir teisės normomis apibrėžto bendravimo ribas, yra nepriimtini, vertinami kaip atitinkantys ANK 481 straipsnio 1 dalies požymius (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-285-312/2022).

Teismui susipažinus su bylos medžiaga ir skundžiamo nutarimo turiniu, matyti, kad neabejotinai nustatyta, jog 2023 m. rugpjūčio 16 d. (duomenys neskelbtini) namo kieme tarp pareiškėjos I. F. ir M. K.-T. įvyko konfliktas. Abi konflikto dalyvės absoliučiai priešingai pasakoja konflikto priežastis ir eigą, vertina savo ir kitos šalies veiksmus. I. F. skunde ir rašytiniame paaiškinime teigė, kad tai kaimynė M. K.-T. pradėjo konfliktą, pradėdama kabinėtis ir įžeidinėti ją iš pradžių pro buto langą, po to išėjo iš savo buto nešina 2 m ilgio lazda, ja užsimojusi artėjo prie jos, po to kelis kartus jos galvos lygmenyje lazda trenkė per pakabintą ant turniketo dulkinti kilimą, todėl pajutusi grėsmę savo saugumui, pareiškėja minėtą lazdą sugriebė, žengdama kelis žingsnius atgal ištraukė iš kaimynės rankos ir nusviedė šalin (b.l. 8-9, 21). Tuo tarpu M. K.-T. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad ji 2023 m. rugpjūčio 16 d. vaikščiojo lauke, lazdą buvo pasiėmusi pasiremti, nes jai sunku lipti į kalną, pamačiusi kilimą dulkinančią moterį, paprašė jos kilimo nedulkinti, nes dulkės eina į jos butą, paprašė pernešti kilimą dulkinti į kitą vietą, tuo tikslu pakėlė lazdą, ketindama ja nukelti kilimą. Tačiau pareiškėja iš jos prievarta atėmė lazdą ir pradėjo ją mušti su kilimo dulkinimo priemone- lazda, ko pasekoje ją sužalojo: išsuko ranką ir padarė mėlynę (b.l. 15). Vienintelė aplinkybė, dėl kurios abi konflikto dalyvės davė vienodus paaiškinimus – kad pareiškėja iš M. K.-T. atėmė (ištraukė) lazdą. Esant visiškai prieštaringiems šalių parodymams ypatingą reikšmę turi trečiųjų asmenų – galimų liudininkų parodymai, vaizdo ar garso dokumentai, netiesioginiai įrodymai – kitų asmenų užfiksuoti konflikto dalyvių parodymai, iš kurių būtų galima spręsti apie konflikto šalių aiškinimų nuoseklumą.

Pareiškėja nurodė pateikusi byloje jos turimą vaizdo įrašą (teismui jis nebuvo pateiktas su bylos medžiaga) ir argumentuoja tyrimo neišsamumą tuo, kad skundžiamame nutarime jis nebuvo vertintas. Įrodymais teismų praktikoje ir teisės doktrinoje, taip pat BK 20 straipsnio 3 dalyje pripažįstami tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pati I. F. skunde pripažino, kad jos pateiktas vaizdo įrašas nėra susijęs su nagrinėjama situacija, jame užfiksuotos ankstesnio bendravimo su kaimyne aplinkybės, todėl Institucija neturėjo pagrindo jo vertinti spręsdama dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusižengimo požymių buvimo 2023 m. rugpjūčio 16 d. įvykio metu.

Kita vertus, kaip matyti iš pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 22 d. paaiškinimo, ji nurodė du galimus liudytojus: namo (duomenys neskelbtini), gyventoją, vardu T., kuri pareiškėjos teigimu, nuo pradžių stebėjo situaciją pro buto langą ir savo motiną V. K., kuri irgi matė pro langą įvykio pradžią. Nei vienas iš šių asmenų nebuvo apklaustas tyrimo metu dėl aplinkybių, kurias galimai galėjo matyti. Nors vėliau pareiškėja teigia, kad jos motina paties įvykio nematė (galimai paties lazdos atėmimo), tačiau kažkokias konflikto pradžios aplinkybes galėjo matyti. Iš to, kad V. K. nuėjo pas pareiškėjos dukrą pranešti „kas vyksta lauke“ ir liepti jai filmuoti situaciją, akivaizdu, kad ji vertino situaciją kaip įtemptą ir nestandartinę. Teismas vertina, kad Institucija neišnaudojo visų galimų būdų susisiekti su liudytoja T.. Kaip matyti iš 2023 m. spalio 2 d. tarnybinio pranešimo, ji nebuvo apklausta, nes neatsiliepė telefonu, tačiau Institucijai buvo žinomas jos gyvenamasis adresas. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad ji būtų buvusi kviečiama šaukimu gyvenamosios vietos adresu.

Galiausiai, kaip matyti iš bylos medžiagos, į nagrinėjamą įvykį aiškintis buvo atvykę policijos pareigūnai, kuriems, sprendžiant iš skundo turinio, abi konflikto šalys davė paaiškinimus apie įvykį. Pareiškėja skunde teigia, kad pareigūnams M. K.-T. šiek tiek kitaip pasakojo savo veiksmus: pvz., kad atėjo iš namų, o ne iš miško. Vertinant šalių rašytinių paaiškinimų patikimumą, svarbu palyginti, kaip buvo aiškinta konflikto eiga pareigūnams. Tuo tarpu bylos medžiagoje nėra nei pareigūnų tarnybinio pranešimo, nei parodymų, nei body kamerų vaizdo įrašų ir/ar jų apžiūros. Įvertinant tai, kad dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, galimai tokie duomenys buvo surinkti jame.

Byloje nėra aiškiai ištirta, dėl kokios priežasties prasidėjo tarp moterų konfliktas – dėl kilimo dulkinimo vietos, ar dėl ko kita, pareiškėja nedetalizavo skunde ir 2023 m. rugpjūčio 16 d. paaiškinime, kokio pobūdžio replikos ir įžeidinėjimai buvo kaimynės sakomi pro langą, todėl neaišku, ar galima juos vertinti kaip įžeidžiamą kibimą ar kaip necenzūrinio turinio.

Institucija atsiliepime vertina, kad administracinio nusižengimo teisena nutraukta nesurinkus faktinių ir objektyvių duomenų, leidžiančių asmens veiką kvalifikuoti kaip ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principais. Pastarasis principas reiškia, kad pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-43-2014, 2AT-3-976/2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.). Teismo vertinimu, Institucija tyrimo metu neišnaudojo visų galimybių pašalinti prieštaravimus tarp pareiškėjos ir jos kaimynės parodymų, surinkti duomenis apie konflikto aplinkybes iš kitų šaltinių, todėl išvada, kad abejonių negalima pašalinti, yra skubota.

Apibendrinant aukščiau minėtas aplinkybes, laikytina, kad Institucija pareiškimo tyrimą atliko neišsamiai, neištyrė padarytos veikos visais ANK 481 straipsnyje apibrėžtų veiksmų aspektais, todėl pareigūno išvada, kad administracinio nusižengimo teisena pagal šį straipsnį negalima, nėra pagrįsta ir tinkamai argumentuota, vertinimas atliktas neatlikus visų tyrimo veiksmų nustatyti, ar yra ANK 481 straipsnio nusižengimo požymių M. K.-T. veiksmuose. Dėl to Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2023 m. spalio 17 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną naikintinas, o bylos medžiaga grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutarė:

tenkinti pareiškėjos I. F. skundą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2023 m. spalio 17 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

.