- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-07-02
- Bylos Nr.
- 1-2363-859/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08922-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respulbikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, neteista, kaltinama padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. J. davė melagingus parodymus teisminio nagrinėjimo metu, o būtent, ji 2018-01-29 nuo 13:35 val. iki 15:15 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme, esančiame Laisvės pr. 79A, Vilniuje, apklausiama kaip liudytoja, sutikusi duoti parodymus prieš šeimos narį ir būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį dėl melagingų parodymų davimo, baudžiamąją bylą Nr. 1-233-827/2018 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nagrinėjančiai teisėjai I. Š. teismo posėdžio metu tyčia davė tikrovės neatitinkančius parodymus, kad 2017-06-25 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ne jos sugyventinis D. S. ją sumušė, o ji pati susižalojo nukritusi nuo laiptų.
Motyvuojamoji dalis
BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas teisme. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariu yra asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).
Kasacinio teismo išaiškinta, jog melagingais parodymais laikytini proceso dalyvio, įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausos metu duoti parodymai dėl nusikalstamo įvykio ar su juo susijusių aplinkybių, dėl asmens, padariusio nusikaltimą, neatitinkantys tikrovės. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, atsakomybė kyla už pačią veiką, nepriklausomai nuo kilusių padarinių, padarytą tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, teisinę pareigą duoti tikrovę atitinkančius parodymus, supranta, kad įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ką ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis patvirtinęs savo parašu apklausos protokole, duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, ir to nori. Nusikalstamos veikos padarymo motyvas nėra būtinasis veikos subjektyvusis požymis. Baudžiamoji atsakomybė nekyla, jei liudytojas ar nukentėjusysis objektyviosios tikrovės neatitinkančius parodymus duoda dėl to, kad pamiršo įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir dėl to klydo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-21 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-288-696/2017).
A. J. prisipažino, kad davė melagingus parodymus apklausiama kaip liudytoja teisme. Parodė, kad 2017 m. vasarą po Joninių sugyventinis D. S. ją sumušė. Ikiteisminio tyrimo metu tai patvirtino. Iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme su D. S. susitaikė, nenorėjo, kad jis būtų nubaustas, todėl 2018 m. sausio mėnesį vykusiame teismo posėdyje, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tyčia davė melagingus parodymus, kad nepatyrė fizinio smurto, o susižalojo pati, nukritusi nuo laiptų. Pasielgė blogai, labai gailisi (b. l. 87). Tai atitinka byloje esančius kitus įrodymus. Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-31813-17 metu A. J. apklausta kaip liudytoja (nukentėjusioji) parodė, kad 2017-06-25 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), D. S. ją smaugė, kumščiu sudavė jai į kairę akį, ją tempė už kojų, pastūmė, porą kartų spyrė jai į sėdmenis ir kojas (b. l. 23-27). Tuo tarpu baudžiamąją bylą Nr. 1-233-827/2018 nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme, esančiame Laisvės pr. 79A, Vilniuje, A. J. 2018-01-29 nuo 13:35 val. iki 15:15 val. apklausta kaip nukentėjusioji teisėjai I. Š. teismo posėdžio metu davė priešingus parodymus. A. J., prieš apklausą būdama supažindinta su teise atsisakyti duoti parodymus ir, sutikusi juos duoti – dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodė, kad ji pati krito nuo laiptų trečio laiptelio, nes buvo girta, ir vieną kartą trenkėsi į turėklą, melavo, kad D. S. smurtavo jos atžvilgiu, neteisingai jį apkaltino (b. l. 46, 53-59). Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-06 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-233-827/2018 D. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, o būtent, kad jis 2017-06-25 nuo 09:00 val. iki 13:59 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rankomis suėmęs už kaklo smaugė savo sugyventinę A. J., tyčia kumščiu sudavė jai į kairę akį, paėmęs už kojų ją ištempė iš lovos, tyčia spyrė jai į koją ir sėdmenis, taip sukėlė A. J. fizinį skausmą ir padarė gerklų srities kvėpavimo takų trauminės kilmės pabrinkimą (b. l. 61-69, 76-81). Taigi, A. J. teisme duoti parodymai prieštarauja tiek jos duotiesiems ikiteisminio tyrimo metu, tiek pastaruosius atitinkančioms teismo nustatytoms nusikaltimo aplinkybėms, todėl neatitinka tikrovės.
Remiantis išdėstytu, teismas pripažįsta įrodytu, kad A. J. davė melagingus parodymus apklausiama kaip liudytoja teisme. A. J. suvokė savo procesinę padėtį, teisinę pareigą duoti tikrovę atitinkančius parodymus, suprato, jog sutiko duoti parodymus prieš savo šeimos narį ir yra įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ką teisme patvirtino savo parašu, suvokė tikrąsias įvykio aplinkybes ir jas teisingai suprato, prisiminė, tačiau davė tikrovės neatitinkančius parodymus ir norėjo taip veikti, todėl yra kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.
A. J. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą teisingumui, tiesiogine tyčia, dėl asmeninių priežasčių, turėdama tikslą padėti D. S., su kuriuo bendrai gyvena neįregistravusi santuokos, išvengti baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka bausta (b. l. 92-93), neteista (b. l. 90), nedirbanti (b. l. 91), jos atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padariusi BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinus išdėstytą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. J. už padarytą nusikaltimą paskyrus su laisvės atėmimu nesujusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam – šeši mėnesiai, įpareigojant ją nuo 22:00 val. iki 06:00 val. būti namuose ir per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 20 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 41 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis, 48 straipsnio 1-4 dalys, 6 dalies 1, 5 punktai, 8 dalis, 54 straipsnio 1-2 dalys, 55 straipsnis, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 61 straipsnio 1-3 dalys).
Baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, A. J., kuri prisipažino esą kalta, skirtas šešių mėnesių laisvės apribojimas mažintinas vienu trečdaliu ir skiriamas galutinis keturių mėnesių laisvės apribojimas, nustatant nurodytus įpareigojimus (BK 64¹ straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje ir jai skirti šešių mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant A. J. nuo 22:00 val. iki 06:00 val. būti namuose ir per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 20 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. J. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jai skirti galutinį keturių mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant A. J. nuo 22:00 val. iki 06:00 val. būti namuose ir per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 20 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Išaiškintina, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą, ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.