Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. S. teismo posėdžio metu kalės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino, paaiškino, kad neprisimena datos, kada tai buvo, tačiau jis grįžo namo ir atsigulė miegoti. A. J. parėjo namo girta ir pradėjo kabinėtis. Kaltinamasis tada išėjo iš namų ir nežino, kas ten vyko. Namo grįžo paryčiais, 4-5 val. iš draugų, su kuriais susipažino atsitiktinai. Nieko namie nebuvo. Tada grįžo girta nukentėjusioji ir pradėjo kabinėti. Kai jis išėjo, nukentėjusioji liko namuose, gal bėgo pas kaimynę. Namuose tarp jo ir A. J. vyko žodinis konfliktas, A. girta kabinėjosi, kažką pasakė. Kaltinamasis matė, kad nieko gero nebuvo ir dėl to išėjo iš namų. Tuo metu buvo rytas, buvo šviesu.

Apklaustas kaip nukentėjusioji A. J. teismo posėdyje nurodė, kad sutinka duoti parodymus, nes nori, kad greičiau viskas baigtųsi. Teigė, gal buvo susipykę, viskas kaupėsi ir taip gavosi. Blaivi taip nepasielgtų. Išgėrė ir nutarė taikytis su sugyventiniu, tačiau pokalbis nesusiklostė. Galvojo, kad iš policijos sulauks pagalbos, tačiau tik kilo problemų kaimynei, šeimai gėda. Konfliktas vyko po Joninių. Šventė atskirai. Prieš tai mėnesį su kaltinamuoju nebendravo. Ji su giminaitėmis sode šventė Jonines, grįžo namo paryčiais, vėl išgėrė. Kaltinamasis buvo namie. Vaikas buvo pas senelius. Atsigulė miegoti, bandė taikytis. D. liepė nelįsti ir įvyko konfliktas, buvo susipykę dėl smulkmenų. Prie lovos stovėjo stiklinė su alumi, ji ją metė į D.. Kas toliau vyko, neatsakys, meluoti nenori, todėl nesakys to, kas gali pakenkti jos šeimai. Nepamena, ką pasakojo ikiteisminio tyrimo metu. Sakė, kad susitaikė, tačiau išpūtė iki tokio burbulo.

Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 18), nukentėjusioji nurodė, kad neatsakys, ar teisingos aplinkybės. Tikriausiai tai jos parodymai.

Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 19), nukentėjusioji nurodė, kad šios apklausos neprisimena, nori pamiršti. Šitos aplinkybės neteisingos.

Apklausta kaip nukentėjusioji 2018-01-29 teismo posėdyje A. J. paaikšino, kad neteisingai apkaltino savo sugyventinį D. S.. Nori pasitaisyti ir duoti teisingus parodymus, atsiimti kaltinimus. D. S. pažįsta seniai, su juo tavrko bendrą ūkį, augina bendrą vaiką. Gal mėnesį iki įvykio su sugyventiniu buvo susipykę. Pyktis gal jau buvo praėjęs, išsiblaivė, kibo prie Dainiaus, krito nuo laiptų, griuvinėjo, išvedė jį iš kantrybės, sakė, kad keršys.

Savaitės dienos neprisimena, per Jonines D. buvo savo sodyboje, o ji buvo savo sodyboje. Vaikas tuo metu buvo pas senelius. D. išėjo į miestą. Ji išėjo pas draugus. Namo grįžo ryte 6-7 val. Buvo smarkiai išgėrusi. Lindo prie D., įrodinėjo kažką savo, metė stiklinę. Sakė, kad jį pasodins, neduos vaiko. Galvojo, kad jau negyvens kartu. Buvo pikta ir prisigėrusi. Kai grįžo namo, D. išėjo. Iškvietė policiją, ją nuvežė į ligoninę. Sakė, kad ją sumušė, taip norėjo jam atkeršyti, kad ją smaugė. Iš tikrųjų griuvinėjo pati, nes buvo girta, nors policijos pareigūnai sakė, kad buvo blaivi. Laiptai yra per tris aukštus. Ji ten ne kartą yra griuvusi. Tada griuvo nuo trečio laiptelio, ne nuo visų. Griūdama trenkėsi į turėklą vieną kartą. Parodė, kad trenkėsi kaklu į turėklą.

2017-07-12 apklausos metu buvo dar pikta, todėl taip sakė. Rugsėjo mėn. tikėjosi susitaikyti.

Pagarsinus nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 18), ji nurodė, kad tada laikėsi tokių parodymų, nors pretenzijų jau neturėjau. Taip sakė policijai, todėl reikėjo tą patį sakyti ir tardytojui. Negalėjo sakyti kitaip. Tiesą sako čia, dabar. Raktą nulaužė, išėjo, buvo visokių niuansų, bet nesitikėjo, kad prieis iki teismo. Šiuo metu neturi jam pretenzijų. Tikroji versija yra tokia, kad pati yra kalta, kad melavo, neteisingai apkaltino, kad D. prieš ją smurtavo, bet iš tikrųjų pati išgėrusi krito nuo laiptų, todėl specialisto klausė, ar gali atsirasti tokie sužalojimai, griūnant nuo laiptų. Ant kaklo nebuvo jokių pirštų žymių.

Nežino, kiek valandų buvo, kai krito, į laikrodį nežiūrėjo, buvo išgėrusi. Krito prieš skambutį į policiją, skambino du kartus. Vieną kartą skambino iš namų, antrą kartą skambino iš Žanetos. Iš namų skambino, kai D. dar buvo namuose, norėjo padaryti blogai. Kai krito, pasakė, kad padarys jam blogai. Skambino, norėjo, kad D. išsivežtų. Kaklas tuo metu tikriausiai jau buvo sužalotas, neprisimena, ne vakar buvo.

Nepamena, kelintą valandą pirmą kartą skambino policijai. Norėjo, kad D. išsivežtų, norėjo jam atkeršyti. Buvo išgėrusi ir pikta. D. išėjo. Policija gal atvažiavo, o gal paskambino, kad nevažiuotų. Po to jis grįžo. Ji kažkaip nubėgo pas Ž. kviesti policijos, nes jos telefonas buvo sudaužytas. Sudaužė tada, kai ji lindo prie jo. Nuosekliai papasakoti negali, nes nepamena. Vyras grįžo, atsigulė svetainėje. Ji ėjau į apačią ir gal nukrito, neatsimenu tokių dalykų. Pasakė D. išeiti iš namų, čia gyvens ji su vaiku. D. atsisakė išeiti. Pasakė, kad išveš su policija, jeigu taip nesupranta. Nuėjo pas kaimynę ir paprašė, kad iškviestų policiją. D. užlaužė raktą ir išėjo iš namų. Atvažiavo meistras, kuris atidarė duris, po to atvažiavo policija. Nežino, kada kaklą susižalojo, ryte, kai lindo prie D.. Nežino, kada telefoną sudaužė. Pirmą kartą skambino savo telefonu. Kada sudaužė telefoną, neatsimena, buvo išgėrusi.

Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 19), nukentėjusioji paaikšino, kad šitos apklausos neatsimena. Tada laikėsi tos versijos, kad nori D. atkeršyti, padaryti, kad jis būtų kaltas. Norėjo atkeršyti, nes buvo pikta. Kodėl turėtų sakyti, ko buvo pikta? Buvo susipykę mėnesį. Čia jų šeimyniniai dalykai. Gal jis buvo jai neištikimas, moteriškas kerštas. Neištikimybė, norėjo už tai atkeršyti.

Teigė, kad rugsėjo 13 d. apklausos metu nurodytos aplinkybės neteisingos, nes ji norėjo pakenkti D.. Buvo pikta ant jo, tai moteriškas kerštas.

Nukentėjusiajai parodžius liudytojo A. V. pateiktą fotonuotrauką nukentėjusioji A. J. paaiškino, kad šioje nuotraukoje užfiksuota ji. Ją darė atvykęs policijos pareigūnas, nes matėsi sužalojimas nuo griuvimo nuo laiptų. Dar buvo mėlynė ant šono, bet jos nerodė.

Apklausta kaip nukentėjusioji 2017-07-12 ikiteisminio tyrimo metu A. J. paaiškino, kad 2017-06-24 sode šventė Jonines, grįžo namo 2017-06-25 tyre. Tarp jos ir D. S. įvyko konfliktas, jo metu D. S. gulėjo lovoje, ant spintelės šalia lovos stovėjo alaus bokalas su alumi. Ji priėmusi iš pykčio nustūmė tą bokalą į D. S. pusę. D.supyko, pašoko iš lovos, pardėjo ją nustūminėti nuo laiptų, žadėjo išvaryti iš namų. Ji paėmė telefoną ir pasakė, kad skambins į policiją. D. apsirengė ir išėjo. Ji apsiramino, atsigulė į lovą ir pardėjo D. S. rašinėti žinutes, kad paims vaiką ir išeis iš namų, jį paliks ir jis vaiko nematys. Rašydama žinutes užmigo, pabudo nuo to, kad kažkas ją smaugė, atmerkusi akis pamatė D.. Jis ją smaugė, daužė telefoną į sieną. Kai jis ją paleido, ji išbėgo iš buto ir nubėgo pas kaimynę Ž., paprašė telefono, kad paskambintų į policiją. D. tada išeidamas iš buto spynoje nulaužė raktą. Kai atvažiavo policija, ji sakė, kad rašys pareiškimą, tačiau šiuo metu su D. susitaikė, įvyko tiesiog abipusis nesusipratimas, tame yra ir jos kaltės, ji jį išprovokavo D. jokių pretenzijų neturi. Į teismo medicinos specialistą nesikreips, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (b. l. 18).

Papildomai apklausta kaip nukentėjusioji A. J. 2017-09-13 ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tuo metu kai miegojo, pajuto, kad kažkas ją smaugia, atmerkė akis ir pamatė D., jis ją smaugė ir daužė jos telefoną į sieną, po ko kumščiu sudavė jai smūgį į kairę akį. Vėliau D., norėdamas ją išvaryti iš namų, pardėjo už kojos tempti iš lovos. Jai kažkaip pavyko pabėgti, bet jis ją prisivijo ir jai būnant ant laiptų, pastūmė, ji vos nenugriuvo, užsilaikė už turėklų. D. norėdamas ją nustumti nuo laiptų spyrė jai į sėdmenis ir į kojas, spyrė porą kartų. Po to jai pavyko pabėgti, ji apsirengė ir nubėgo pas kaimynę. (b. l. 19).

Apklausta kaip liudytoja Ž. K. teismo posėdyje paaiškino, kad pažįsta nukentėjusiąją ir kaltinamąjį, abu kaimynai, tarp jų nei pykčio, nei labai artimų santykių nėra. Kas tarp jų atsitiko liudytoja nematė. Atėjo kaimynė, paprašė telefono, kad iškviesti policiją. Kai atvažiavo ekipažas išėjo gal po 10 min. Matė, kad kaimynė buvo pikta, sakė, kad reikia iškviesti policiją, ji davė telefoną, bet kaimynei buvo sunku kalbėti. Nesidomėjo, kas įvyko, kaimynė sakė, kad susipyko su sugyventiniu, ji ją ramino. Kadangi kaimynei buvo sunku kalbėti, ji paėmė telefoną ir paaiškino, kad atėjo kaimynė, kad jai sunku kalbėti, reikia policijos pagalbos. Kaimynė skundėsi, kad skauda gerklę, nes ji buvo užspausta. Matė jos vyrą išeinant, kai stovėjo balkone. Buvo akivaizdu, kad kažkas įvyko. Matė, kad vyras užrakino buto duris ir išėjo. Buvo 9-10 val. ryto. Neatsimena, ką kaimynė sakė, žino, ką moteris gali pasakyti iš pykčio. Neprisimena, ar matė sužalojimus ant kaimynės. Ji buvo susiėmusi už gerklės. Su A. išėjo į balkoną, nes pas liudytoją buvo atvažiavę svečiai su mažu vaiku. A. su vyru jos akivaizdoje apsižodžiavo. Matėsi, kad tarp jų įvyko konfliktas. Kai vyras išėjo, iškvietė durų meistrą, kuris atrakino duris.

Pagarsinus liudytojos Ž. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 34), ji nurodė, kad juos atsimena, jie teisingi. Kai ji atidarė duris, Andželika buvo pasimetusi, negalėjo kalbėti, prašė telefono, liudytoja suprato, kad reikalinga pagalba (b. l. 107-108).

Apklausta kaip liudytojas Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2017 m. birželio mėnesį, apie 9-10 val. pas ją į namus atėjo iš matymo pažįstama kaimynė A., gyvenanti (duomenys neskelbtini) bute. Ji sunkiai kalbėjo, viena jos akis buvo pamušta, šiek tiek patinusi, bet mėlynės nebuvo. A. laikėsi už gerklės ir prašė duoti jai telefoną, nes norėjo paskambinti į policiją. Ji padavė A. telefoną, ši paskambino policijai, jai buvo sunku kalbėti, todėl parašė, kad kalbėtų liudytoja. Kai iškvietė policiją, išėjo į bendro naudojimo balkoną, nes A. buvo sunku kvėpuoti. Kol stovėjo matė, kad A. vyras išeidinėja iš buto, A. pradėjo šaukti ant vyro, jis jai irgi kažką atsakė. Matėsi, kad tarp jų yra kažkoks konfliktas. Vyras užrakino duris ir nulaužė raktą spynoje. A. nepasakojo kas atsitiko, kas ją sužalojo, tačiau iš jos elgesio liudytoja suprato, kad tai jis prieš ją naudojo smurtą. Jos iškvietė spynų meistrą, jis sutvarkė duris, tada atvažiavo policija. Ji su jais nuėjo namo, vėliau pareigūnai taip pat užėjo pas liudytoją, klausinėjo apie Andželiką (b. l. 34).

Apklaustas kaip liudytojas A. V. teismo posėdyje paaiškino, kad atsimena salėje esančią moterį (nukentėjusiąją). Buvo iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje, atvykę rado moterį su sužalojimais ant veido. Moteris laikėsi už kaklo, buvo sunku kalbėti. Ji sakė, kad įvyko konfliktas. Sugyventinis smaugė, daužė, priežasties nežino. Moterį išvežė į ligoninę, vyro tuo metu nebuvo. Turėjo jo duomenis, surašė tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Ant moters vaido buvo kažkokie sužalojimai, ji skundėsi, kad skauda kaklą, sunkiai kalbėjo. Moters girtumo požymių neprisimena. Jeigu nukentėjęs asmuo ir būna išgėręs, jie vis tiek privalo reaguoti į pranešimą. Apie neblaivumą pažymi tarnybiniame pranešime. Atvykę į vietą klausė, ar reikia nukentėjusiajai medicininės pagalbos, ją iškvietė, nes moteriai skaudėjo gerklę. Nukentėjusioji atrodė išsigandusi, pasimetusi (b. l. 108-109).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybe. Jiems atvykus moteris jau buvo savo namuose, Ant veido virš akies matėsi mėlynė, kaklas buvo apdraskytas, moteris sunkiai kalbėjo, jos balsas buvo užkimęs, ji paaiškino, kad tai dėl to, kad sugyventinis ją smaugė tuo metu, kai ji miegojo. Ji aiškino, kad sugyventinis ją ne tik smaugė, bet ir mušė į visas kūno vietas, buvo suduota ne vienas smūgis. Jiems atvykus sugyventinio bute nebuvo, butas buvo tvarkingas, jie iškvietė greitąją, moteris buvo nuvežta į ligoninę (b. l. 37).

Apklaustas kaip liudytojas K. I. teismo posėdyje paaiškino, kad nukentėjusioji matyta. Kiek atsimena dėl smurto bute Pašilaičiuose juos kvietė moteris. Akivaizdu buvo, kad jai kažkas buvo ne taip su balsu. Moteris pasakojo, kad sugyventinis smaugė ją miegančią, gal sulaužė telefoną. Ji pabėgo pas kaimynę, o vyras pasišalino iš buto. Moteris sakė, kad policiją kvietė lygtai jau antrą kartą. Namie buvo gal tik moteris, gal ir vaikai. Gal dar buvo sužalojimas prie moters akies. Ji buvo susijaudinusi, jei ir buvo neblaivi, tai nežymiai, tai nebuvo girtas žmogus. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 30), liudytojas nurodė, kad juose nurodytos aplinkybės teisingos. Koks buvo nukentėjusiosios sužalojimas, neprisimena, gal mėlynė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas K. I. paaikšino, kad 2017-06-25 pagal iškvietimą atvyko į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, juos pasitiko moteris, kuri paaiškino, kad buvo konfliktas su vyru ar sugyventiniu, buvo kviesta policija, vyras iš buto tuo metu pasišalino. Ji nuėjo miegoti ir pabudo, nes vyras ją smaugė, po to dar sumušė ir sudaužė jos telefoną. Matėsi ant moters veido mušimo žymės – akies srityje, koks būtent sužalojimas, šiuo metu neprisimena, moters balsas buvo užkimęs. Ji paaikšino, kad tai dėl to, kad vyras ją smaugė. Iškvietė greitąją, medikai ant moters kūno taip pat rado kažkokius sužalojimus, moteris buvo išvežta į ligoninę (b. l. 39).

Apklaustas kaip specialistas V. K. teismo posėdyje paaiškino, kad savo išvadą palaiko, jis tyrė nukentėjusiosios ligos istoriją. Gerklų srities traumą nustatė specialistas, o jis patvirtina pagal įrašus ligos istorijoje. Nukentėjusiajai nustatytas gerklų srities kvėpavimo takų trauminės kilmės pabrinkimas, kuris galėjo susidaryti po lokalaus trauminio poveikio į kaklo sritį. Kaklo srities suspaudimas ir nuo to įvykęs minkštųjų audinių suspaudimas ir tuo pat metu persitempimas kaklo priekyje, trachėjos viršutinė dalis, kur yra balso klostės, toliau trachėja. Sužalojimas nebūdingas griuvimui, nes sužalota kaklo priekinė dalis. Aišku, jeigu labai pasistengti, galima griūnant susižaloti kaklo priekinę dalį, bet griuvimui toks sužalojimas nebūdingas. Išorinių sužalojimų ant kaklo neaprašyta, gal ir buvo, bet ligos istorijoje neaprašyta. Kitur sužalojimų taip pat neaprašyta. Jeigu būtų, būčtų užfiksavęs. Nukentėjusiąją gydė ausų-nosies gerklės specialistas. Jis gydė savo sritį. Kaklo sužalojimas galėjo būti padarytas suspaudus rankomis, bet svarbu, ar buvo išoriniai sužalojimai ant kaklo. Jeigu sužalojimų nebuvo, tai didžiausia galimybė, spaudžiant ne pirštais, o dilbiu. Rankomis sužalojimai galėjo būti padaryti.

Į nukentėjusiosios klausimus specialistas paaiškino, kad tokie sužalojimai galėjo atsirasti ir nuo laiptų, jeigu turėklas buvo, kaip dilbio kaulas. Jeigu nukentėjusioji savo svoriu taip kontaktavo su turėklu, galėjo atsirasti toks sužalojimas arba kitas žmogus nukentėjusiąją prispaudė prie turėklo. Spaudimo jėgos negalėtų nustatyti. Jeigu žmogus krenta ant turėklo, jo svorio užtenka, kad taip susižaloti. Jeigu žmogus kristų ant turėklo, galėtų taip susižaloti.

Specialistui buvo parodyta fotonuotraukos, pateiktos liudytojo A. V.. Specialistas A. K. paaiškino, kad iš nuotraukos negali suprasti, kas yra ant akies, taip krenta šešėlis ar mėlynė. Yra paraudimų, bet ar tai gali būti vertinama, kaip kraujosruva. Jeigu matytų tiesiogiai, gyvai pasakytų tiksliau. Panašu į kraujosruvą, kuri galėjo atsirasti, paspaudus piršto galu, labai nedidelė, gal centimetro skersmens. Violetinės spalvos, reiškia šviežia. Dėl kaklo abejotina, gal kraujosruva.

Specialistui buvo parodytas liudytojos A. V. pateiktas vaizdo įrašas vaizdo įrašas, kurį pakomentavo, kad vaizdo įraše išorinių sužalojimų nepastebėjo, tik girdėjo, kad užkimęs balsas. Dėl tokios traumos balsas galėjo užkimti, nes gerklose yra balso stygos. Jos buvo pertemptos ir užkimo balsas.

Iš 2017-06-25 patrulio K. I. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2017-06-25 gautas pranešimas į iš OVS, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė jos vyras. Atvykus į vietą nustatyta, kad policiją kvietė A. J.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2017-06-25 tarp pranešėjos ir jos sugyventinio įvyko žodinis konfliktas, dėl kurio buvo kviesta policija. 2017-06-25 apie 13:50 val. A. J. namuose miegodama pajuto, kad ją smaugia sugyventinis D. S.. Vėliau pradėjo spardyti ir mušti rankomis galvą. A. J. pabėgo iš buto pas (duomenys neskelbtini) buto kaimynę, kad iškviestų policiją, kadangi jos telefoną sudaužė sugyventinis. . Smurtą patyręs asmuo A. J. paaiškino, kas smurtinis poveikis pasireiškė ją smaugiant, spardant ir mušant rankomis galvą. Kaip smurtą galintys rodyti požymiai tarnybiniame pranešime nurodyti prie kairės akies antakio, pažymėta, kad galėjo atsirasti mušant rankomis per galvą, taip pat nurodyta paraudimas kaklo dėl smaugimo (pažymėta priekinėje kaklo dalyje), paraudimas spardant kojomis (pažymėta ties kairės kojos šlaunimi). Prie žymos" įvykį matė (apie smurto faktus gali paliudyti) yra nurodyta, kad kaimynė iš 84 buto matė kaip vyriškis bandė pulti pranešėją, buvo agresyvus. Ž. K., nurodyta gimimo data ir telefono numeri (b. l. 3-4).

Iš 2017-06-25 postinio A. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad nuvyko į Vilniaus respublikinę universitetinę ligoninę, kur gydantis gydytojas paaiškino, kad dėl įtariamos kaklo srities traumos A. J. bus guldoma ligoninę ir šiuo metu dėl sveikatos būklės bendrauti nepageidautina (b. l. 8).

Iš 2017-06-25BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017-06-25 13:59 val. registruotas pranešimas BPC iš A. J., kuriame nurodyta, jog pranešėją primušė vyras, sulaužė buto raktą, pusė rakto liko spynoje, ji negali įeiti į butą (b. l. 12-).

Iš BPC gautas garso įrašas telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apžiūrėtas surašant 2017-07-10 apžiūros protokolą. Apžiūros metu nustatyta, kad atsilepus operatoriui kalba užkimęs moteriškas balsas, kuris nurodė, kad ji jau skambino ryte, buvo atvažiavo patruliai (duomenys neskelbtini), kad grįžo vyras ir sumušė ją. Operatorė klausia, kelintas jos aukšta, tada moteris užkimusiu balsu sako, kad tuoj duos kaimynę. Atsiliepęs trečias moteriškas balsas paaiškina, kad ji negali šnekėti, kažkaip gerklė užspausta. Nurodo adresą, aukštą, kodo nėra. Paaiškina, kad moteris pas ją, kaimynę 84 bute, nes jos vyras sulaužė duryse raktą ir ji negali į namus įeiti. Operatorė klausia, ar moteris nori parašyti pareiškimą, trečias moteriškas balsas atsako, kad nurodo, kad ji sako taip. Nurodo nukentėjusiosios vardą ir pavardę. Operatorė sako, kad atvažiuos pareigūnai ir klausia, ar reikalinga greitoji. Trečias moteriška balsas nurodo, kad nežino, nėra kažkokių rimtų sužalojimų. Operatorė klausia, ar jie susimušė, ją primušė? Trečiasis moteriškas balsas atsako, kad na jo. Operatorė nurodo laukti, atvažiuos policija (b. l. 14).

Iš registruoto įvykio informacijos matyti, kad 2017-06-25 10:26 val. buvo gautas pranešimas BPC (pranešėja A. J., kad jos vyras prieš ją smurtauja, greitosios nereikia. Papildomai nurodyta, kad policijos pareigūnus pasitiko A. J., paaiškino, kad su sugyventiniu įvyko žodinis konfliktas, jo šiuo metu namuose nėra. Pareiškimą rašyti atsisakė, pretenzijų niekam neturi. Nuo greitosios atsisakė (b. l. 11-120)

Iš Bendrojo pagalbos centro rašto 2018-01-09 matyti, kad 2017-06-25 į BPC buvo skambinta iš dviejų telefonų Nr. +(duomenys neskelbtini) ir +(duomenys neskelbtini) (du kartus). Iš pateiktų garso įrašų matyti, kad pirmą kartą iš telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) buvo skambinta 2016-06-25 10:24:58 val. skambino moteris A. J., kuris nurodė adresą ir kad ją muša vyras, moteris kalba susijaudinusi, susinervinusi, teigia, kad yra sumušta. Antrą kartą iš to paties telefono numerio skambinta 2017-06-25 10:28:48 val., moteris nurodo, kad jis išėjo iš namų, moteris verkia, sako, kad vyras pabėgo, pamatęs važiuojančius pareigūnus, o pareigūnai pravažiavo jos namus. Moteris skundžiasi vyru, tačiau pareiškimo rašyti nenori. Galiausiai nusprendžiama, kad pareigūnai grįžta ir pas ją atvažiuoja. Beveik viso pokalbio metu moteris verkia.

Nors kaltinamasis neprisipažino padaręs kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau jo kaltė padarius kaltinamajame akte nurodytą nusikaltimą įrodytą kitais byloje ištirtais įrodymais, t. y. 2017-08-23 specialisto išvada ir specialisto V. K. paaiškinimais teisme, liudytojos Ž. K., liudytojų A. V. ir K. I. paaiškinimais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios A. J. paaiškinimais, duotais ikiteisminio trimo metu, taip pat apžiūros protokolu, ir garso įrašais, tarnybiniais pranešimais ir kitais rašytiniais dokumentais. Iš ataskaitų žiūryklės, informacijos, gautos iš BPC ir garso įrašų matyti, kad policija adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje 2017-06-25 buvo kviečiama du kartus. Pirmą kartą apie 10:24 val. A. J. kvietė policiją ir nurodė, kad ją muša vyras, ji yra sumušta, ji buvo susijaudinusi, kalbėjo verksmingai. Prieš atsiliepiant operatoriui buvo girdėti, kad ji sako, jog "man tas pats, ką pasakys tavo mama ir tėtis". Vėliau po keleto minučių ji vėl paskambino BPC, verkė, sakė, kad vyras pabėgo, kai pamatė policijos patrulį, tačiau patrulis pravažiavo jos namą. Policija iš tikrųjų buvo atvykusi pagal šiuos skambučius, bendravo su A. J., tačiau ji tuo metu atsisakė rašyti pareiškimą, pretenzijų neturėjo, teigė, kad buvo žodinis konfliktas su sugyventiniu. Pokalbio metu su BPC operatoriais A. J. nebuvo užkimusi. Antrą kartą policiją A. J. kvietė iš savo kaimynės Ž. K. telefono 2017-06-25 13:55 val., ji nurodė, kad vyras sugrįžo ir ją sumušė, moteris kalba labai užkimusiu, lūžtančiu balsu, sunkiai prakalba. Į šį pranešimą reaguojant atvyko policijos pareigūnai A. V. ir K. I., kurie abu patvirtino, jog moteris buvo užkimusi, kalbėjo sunkiai, ant akies matėsi mėlynė, kaklas buvo apdraskytas. Moteris teigė, kad sugyventinis ją smaugė tuo metu, kai ji miegojo, sudaužė jos telefoną. A. V. patvirtino, jog moteris sakė, kad sugyventinis ne tik ją smaugė, bet ir mušė į visas kūno vietas, buvo suduota ne vienas smūgis. Liudytoja apklausta Ž. K. patvirtino, kad pas ją 2017-06-25 apie 9-10 val. atėjo A. J., kuri sunkiai kalbėjo, laikėsi už kaklo, prašė telefono paskambinti policijai. Paskambinus policijai ji matė kaimynės Andželikos vyrą išeinantį iš namų. Liudytoja Ž. K. su nukentėjusiąja buvo, kol atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai atvyko į vietą A. J. rado jau sunkiai kalbančią ir su sužalojimų žymėmis ant kaklo bei prie akies. Jie iškvietė greitąją ir moteris buvo paguldyta į ligoninę dėl kaklo traumos. Iš specialisto išvados, kuri duota ištyrus nukentėjusiosios medicininius dokumentus, matyti, kad A. J. buvo konstatuota nežymus sveikatos sutrikdymas dėl nustatyto gerklų srities kvėpavimo takų trauminės kilmės pabrinkimo, kuris vertinamas kūno sužalojimu ir galėjo susidaryti po kaklo minkštųjų audinių suspaudimo. Apklaustas teismo posėdyje specialistas V. K. patvirtino, kad nustatytas gerklų srities sužalojimas nėra būdingas griuvimui.