- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-01
- Bylos Nr.
- e2A-771-569/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03579-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- A. K.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Almos Jurgelienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui A. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. A. pareiškė ieškinį atsakovui A. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kuriuo teismo prašė: 1) nustatyti nepilnametės dukters G. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove J. A.; 2) priteisti iš atsakovo A. K. išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. K. po 764,22 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovo A. K. ieškovės naudai 14 328,93 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 01 01 – 2025 01 31; 4) nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. A.; 5) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė nepilnamečio vaiko G. K. gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. A., jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo A. K. nepilnamečio vaiko G. K. išlaikymui po 400,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaiko motinai J. A.; nustatyti atsakovo A. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. K. bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) atsakovas A. K. praleidžia su nepilnamete dukra G. K. kiekvieną sekmadienį, paimdamas ją iš dukters gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į dukters gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.; 2) atsakovas A. K. praleidžia su dukra G. K. antradieniais ir ketvirtadieniais laiką, paimdamas ją po ugdymo užsiėmimų mokykloje, nuveždamas į lankomą būrelį ir parveždamas po būrelio į gyvenamąją vietą iki 20 val. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
3. Teismas konstatavo, kad šalių nepilnametis vaikas visą laiką gyvena su ieškove, kuri turi reikalingus motinystės įgūdžius ir sąlygas, kad užtikrintų vaikui tinkamą gyvenimo aplinką ir jo interesus. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė netinkamai naudojosi motinos valdžia, netinkamai rūpinosi vaiku ir priešingai, motinos valdžią vaiko atžvilgiu ieškovė įgyvendino ir įgyvendina tinkamai, nuolatos atsižvelgdama į vaiko interesus. Teismas, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia į Tarnybos išvadoje pateiktą nuomonę, kad nepilnametės G. K. gyvenamosios vietos nustatymas su jos motina atitiktų vaiko geriausius interesus.
4. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai viršija orientacinį išlaikymo dydį, atsižvelgė ir į tai, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 1038 Eur (atskaičius mokesčius - 777 Eur), vaikui skiriama išmoka sudaro 122,50 Eur.
5. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė nurodė, jog šalių nepilnametė dukra turi specialiųjų poreikių, tačiau dokumentai, patvirtinantys apie vaikui nustatytus specialiuosius poreikius teismui nepateikti.
6. Teismas darė išvadą, jog tarp ieškovės ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl to, kokią ugdymo įstaigą (valstybinę ar privačią) turėtų lankyti šalių nepilnametė dukra ir dėl mokymosi išlaidų. Šį ginčą bendradarbiaudami tarpusavyje turėtų spręsti nepilnamečio vaiko G. K. tėvai.
7. Teismas vertino, kad priteistinas išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių finansinę padėtį turimą turtą, finansinius įsipareigojimus, šalių sveikatos būklę bei galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai.
8. Spręsdamas dėl atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, teismas atsižvelgė į tai, jog ieškovės atstovė teismo posėdžio metu prieštaravimo dėl atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos nepareiškė. Vertintino, kad atsakovo prašomas nustatyti ilgesnis bendravimo laikas sekmadieniais atitinka vaiko interesus, o atsakovo siūlomos bendravimui darbo dienos leis daugiau laiko skirti atsakovo bendravimui su dukra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
9. Apeliaciniu skundu ieškovė J. A. prašo: iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. sprendimą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą bei priteisti iš A. K. G. K. 764,22 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį nuo 2024 vasario 01 d. iki pilnametystės, lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka bei pavedant lėšas tvarkyti ieškovei uzufrukto teise; priteisti iš A. K. ieškovės naudai 14 328,93 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022-01-01 – 2025-01-31; priteisti ieškovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
9.1. Teismas, spręsdama įsiskolinimo klausimą, vertino laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) metų, kai gimė dukra, iki 2025 m. kovo mėn. imtinai, remdamasis atsakovo atsiliepime nurodytais duomenimis, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų, kai gimė dukra, iki 2025 m. kovo mėn. imtinai atsakovas ir jo mama R. D. ieškovei pervedė dukros išlaikymui 40 834,00 Eur, o nuo 2022 sausio 1 iki 2025 kovo 31 d.- 14 972,00 Eur. Antrasis laikotarpis nuo 2023-01-01 iki 2025 m. kovo mėnesio (26 mėnesiai) ir skaičiavimas, kad per jį atsakovas pervedė vaiko išlaikymui 14 972 Eur, vertintas neteisingai. Teismas turėjo analizuoti išlaikymo laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2025-01-31. Ieškovė neneigė ir pati ieškinyje nurodė, kad šiuo laikotarpiu atsakovas jai pervedė 12 059 Eur, kas sudaro po 334,97 Eur per mėnesį. Dėl to susidarė situacija, kad laikotarpiu nuo vaiko gimimo iki 2022-12-31 atsakovo skiriamų lėšų buvo po 596,11 Eur, o po to, teikiamas išlaikymas atsakovo iniciatyva buvo sumažintas iki 334,97 Eur, kas reiškia, kad atsakovas be jokio paaiškinimo ar objektyvios priežasties pradėjo teikti dukrai 261,15 Eur mažesnį išlaikymą, nei teikė nuo dukters gimimo, nors faktinės dukters išlaikymo išlaidos šiuo laikotarpiu kaip tik padidėjo.
9.2. Atsakovas su atsiliepimu pats pateikė įrodymus, kad nuo vaiko gimimo iki 2022-01-01 jis vaiko išlaikymui vidutiniškai mokėjo po 591,8 Eur. Jei tokią pat sumą būtų mokėjęs visą laiką, per ginčo laikotarpį jis būtų vaiko išlaikymui pervedęs 21 304,80 Eur, o ne 12 059,00 Eur. Teismas, priimdamas sprendimą, apie tokį išlaikymo sumažinimą teismas nepasisakė ir jo neanalizavo.
9.3. Atmesdamas reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, teismas, kaip vieną iš motyvų nurodė, aplinkybę, jog ieškovė neginčijo, kad atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra ir bendravimo metu patiria išlaidų, susijusių su vaiko poreikių tenkinimu. Pirmiausia atsakovas neteikė jokių įrodymų apie patiriamas išlaidas. Antra, atsakovas su dukra per mėnesį bendrauja apie 20 valandų, iš kurių didžioji dalis laiko praleidžiama nuvežant vaiką į būrelį ir jį parvežant.
9.4. Teismas niekaip nemotyvavo, kodėl išlaikymas priteisiamas ne nuo kreipimosi į teismą dienos, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovas per nustatytą terminą nepateikė į bylą atsiliepimo. Teismas įpareigojo pateikti atsiliepimą parengiamojo posėdžio metu, kas kažkiek užvilkino bylos eigą. Šiuo metu susidarė situacija, kad laikotarpis nuo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo priėmimo liko iš viso nenagrinėtas.
9.5. Teismas, priteisdamas G. K. išlaikymui po 400,00 Eur, visiškai neanalizavo konkrečių vaiko poreikių, į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, o tik rėmėsi atsakovo paaiškinimu, kad jis sutiktų mokėti po 400,00 Eur išlaikymą, bei atsakovo atsiliepime nurodytu teiginiu, kad nuo 2023 metų liepos vidurio negauna pajamų, susijusių su darbo santykiais, o tik pajamas iš individualios veiklos.
9.6. Teismas visiškai nevertino atsakovo turtinės padėties. Atsakovas būtent jo nurodomu laikotarpiu, kai nebegauna pajamų, susijusių su darbo santykiais, tai yra 2023-08-04 nusipirko du sklypus (duomenys neskelbtini). Vieno iš sklypų paskirtis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Šiuo metu, kaip matyti iš aruodas.lt esančių skelbimų, (duomenys neskelbtini) g. intensyviai vyksta kvartalo statybos. Teismas taip pat nevertino, kad darbingo amžiaus, darbingas vyras, turintis nepilnametį vaiką, nesirūpina, kad užsitikrintų pajamas, reikalingas vaikui išlaikyti.
9.7. Teismas, remdamasis atsakovo žodiniais paaiškinimais, konstatavo, kad jokių specialiųjų poreikių vaikui nenustatyta. Kartu su ieškiniu teismui buvo pateikti įrodymai, kad yra patiriamos medicininės išlaidos (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties dukrai reikalingi itin specifiniai akiniai, kuriuos nuolat tenka keisti dėl besikeičiančio regėjimo. Dukrai taip pat diagnozuota (duomenys neskelbtini).
9.8. Susidaro situacija, jog teismas suvokė, kad tarp šalių yra ginčas, dėl jo išsprendimo yra pareikštas ieškinys, tačiau vietoj to, kad ginčą išspręsti ir apie jį pasisakyti, nurodo, kad jį tėvai turėtų spręsti bendradarbiaudami tarpusavyje. Ieškovei nepavyko su atsakovu ginčo išspręsti nei iki mediacijos, nei mediacijos metu, dėl to ginčas ir buvo perduotas teismui.
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė nurodė, jog šalių nepilnametė dukra turi specialiųjų poreikių, tačiau dokumentai, patvirtinantys apie vaikui nustatytus specialiuosius poreikius, teismui nepateikti. E-sveikatos duomenys rodo, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų, kai atsirado pirmas įrašas apie dukros sveikatą, iki dabar dukrai išrašyti 9 receptai, iš kurių 7 receptai išpirkti. Didžioji dauguma receptų - papildai, kremas odai nuo uždegimo, jodo tabletes nuo radiacijos poveikio. (duomenys neskelbtini). Atsiliepime nurodyta, kad dukra jau pusę metų nelanko „(duomenys neskelbtini)”, tačiau ieškinyje 110,00 Eur mėnesio išlaidos jam buvo įtrauktos. Matyti, teismas vertino tiek jo turtinę padėtį, tiek įrodymus apie nepilnamečio vaiko specialiuosius poreikius, kurių nenustatė.
10.2. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismas atsižvelgė į šias aplinkybes: 1) ieškovė neginčijo, kad atsakovas teikia išlaikymą vaikui, šią aplinkybę patvirtina ir teismui pateikti banko sąskaitų išrašai; 2) ieškovė neginčijo, kad atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra ir bendravimo metu patiria išlaidų, susijusių su vaiko poreikių tenkinimu; 3) ieškovė teismo prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą ne nepilnamečio vaiko, tačiau jos naudai. Dėl šios aplinkybės teismas teisingai nustatė, kad darytina prielaida, jog tarp bylos šalių yra ginčas ne dėl išlaikymo vaikui teikimo ar jo dydžio, tačiau dėl geriausio būdo vaiko poreikiams patenkinti (mokymo įstaigos, būrelių, sveikatos priežiūros) parinkimo. Šiuo atveju ginčas spręstinas šalių tarpusavio bendradarbiavimo ir tinkamiausio sprendimo suradimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
13. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – nekilnojamojo turto registro išrašus. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrindė būtinybės minėtus įrodymus pateikti tik Šiaulių apygardos teismui. Taip pat ieškovė nepaneigė aplinkybių, kad turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Esant šioms aplinkybėms, teismas nevertina ieškovės pateiktų naujų įrodymų.
Faktinės bylos aplinkybės
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. A. ir atsakovas A. K. yra nepilnamečio vaiko G. K., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai. Ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę santuokos.
15. Ieškovė nurodė, kad per mėnesį dukters poreikiams patenkinti reikalinga skirti 1650,93 Eur. Nuo 2025 metų sausio 1 dienos valstybė moka 122,5 Eur vaiko pinigų. Juos atėmus iš vaiko išlaikymui reikalingų lėšų, susidaro, kad šalys vaiko išlaikymui turi skirti 1528,43 Eur, o kiekvienas iš tėvų po 764,22 Eur. Tokią sumą vaiko išlaikymui ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nuo 2025-02-01 d. iki vaiko pilnametystės. Ieškovės skaičiavimu iš dukrai išlaikyti skirtų ir išleistų lėšų (55 818,61 Eur) atėmus valstybės skirtus pinigus (3039,75 Eur), susidaro, kad per trejus metus, ieškovė vaiko išlaikymui išleido 52 775,86 Eur. Kadangi abiejų tėvų teisės ir pareigos yra lygios, kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui turėjo skirti po 26 387,93 Eur. Atsakovas vaikui išlaikymą skiria savo nuožiūra. Per trejus metus atsakovas pervedė ieškovei 12 059,00 Eur. Tokiu būdu ieškovė buvo priversta vykdyti už atsakovą pareigą tinkamai išlaikyti vaiką ir skirti pilną, vaikui reikalingą išlaikymą. Todėl ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 14 328,93 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą.
16. G. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi privačioje mokykloje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) -oje klasėje. Ieškovė pateikė išlaidų, skiriamų vaiko poreikiams, paskaičiavimus: komunalinės paslaugos 80,67 Eur; mokestis už telefoną 9,00 Eur; maistui mokykloje per mėnesį išleidžiama 160,00 Eur; maistui namuose per mėnesį išleidžiama 235,00 Eur; transporto išlaidos 111,12 Eur; per mėnesį mokslas privačioje mokykloje kainuoja 770,00 Eur. Mokestis mokamas 10 mėnesių. Vidurkis vienam mėnesiui susidaro 641,67 Eur; (duomenys neskelbtini) mėnesiui kainuoja 80,00 Eur, (duomenys neskelbtini) 110,00 Eur ir (duomenys neskelbtini) 65,00 Eur. Visi trys kainuoja 255,00 Eur. Mokestis mokamas 10 mėnesių, todėl vidurkis metams susidaro 212,50 Eur per mėnesį; drabužiai mėnesiui kainuoja 82,25 Eur; kanceliarinės ir mokyklinės prekės – 14,64 Eur. Dukra turi specialiųjų poreikių. Ji turi problemų (duomenys neskelbtini). Taip pat nešioja akinius. Maisto papildams per mėnesį išleidžiama 35,00 Eur, vaistams 37,42 Eur, burnos higienai 8,33 Eur (2 kartus per metus po 50,00 Eur) ir (duomenys neskelbtini) per mėnesį 50,00 Eur. Viso per mėnesį patiriama 130,75 Eur susiję su sveikata.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
17. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis, 3.194, 3.196 straipsniai). Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010).
18. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nagrinėjamu atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai viršija orientacinį išlaikymo dydį.
20. Tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinėje jurisprudencijoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje trūksta įrodymų apie šalių turtinę padėtį, nėra viskas išsiaiškinta dėl vaiko poreikiams reikalingų sumų, todėl teisėjų kolegija negali tinkamai įvertinti priimto teismo sprendimo pagrįstumo.
22. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi ne tik teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis), bet ir viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose nustatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis).
23. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog minėtos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021; 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-378/2023; 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-916/2025).
24. Į bylą šalys nepateikė, o teismas savo iniciatyva nepareikalavo įrodymų apie šalių darbovietes; gaunamas pajamas; nepateikti aiškūs, detalizuoti duomenys apie ieškovės vidutinį darbo užmokestį. Nėra duomenų apie šalių gaunamas kitas pajamas, išmokas ir pan. Atsakovas turėtų pateikti metines pajamų deklaracijas. Nepateikti duomenys apie šalių turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones. Nesant šių tikslių duomenų nėra galimybės nustatyti realią šalių turtinę padėtį bei nustatyti proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties. Taip pat pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, kodėl šalių dukra nepateko į valstybinę mokyklą, kokią artimiausią valstybinę mokyklą šalių dukra galėtų lankyti ir ar tos mokyklos lankymas nepažeistų nepilnametės dukros interesų.
25. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas dalyse dėl ieškinio reikalavimų priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nenustatė dalies bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai neišnagrinėjo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui neišsiaiškinus visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių, turinčių reikšmės vertinant tėvų turtinę padėtį, vaiko poreikius, nustatant išlaikymo dydį, neatskleidus bylos esmės, ši sprendimo dalis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi išsiaiškinti šalių turtinę padėtį (pareikalauti įrodymų: apie šalių darbovietes; gaunamas pajamas; duomenis apie ieškovės vidutinį darbo užmokestį; apie šalių gaunamas kitas išmokas; atsakovo metines pajamų deklaracijas; įrodymus apie šalių nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones). Taip pat pateikti užklausą dėl šalių dukros ne/priėmimo į valstybinę mokyklą. Išsiaiškinti kokią artimiausią valstybinę mokyklą šalių dukra galėtų lankyti ir ar tos mokyklos lankymas nepažeistų nepilnametės dukros interesų. Taip pat tiksliai išsiaiškinti apie šalių dukros lankomus būrelius, kitą užklasinę veiklą, išsiaiškinti, ar šalių dukrai yra nustatyti kokie specialieji poreikiai.
27. Taip pat teisėjų kolegija vertina nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadą, jog „iš ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį pateiktos informacijos darytina išvada, jog tarp ieškovės ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl to, kokią ugdymo įstaigą (valstybinę ar privačią) turėtų lankyti šalių nepilnametė dukra ir dėl mokymosi išlaidų. Šį ginčą bendradarbiaudami tarpusavyje turėtų spręsti nepilnamečio vaiko G. K. tėvai“, taip pat išvadą, kad ginčas dėl išlaikymo įsiskolinimo spręstinas šalių tarpusavio bendradarbiavimo ir tinkamiausio sprendimo suradimo būdu. Teisėjų kolegija pažymi, jog akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra jau kilęs ginčas dėl sumos vaiko poreikių tenkinimui, išlaikymo dydžio bei išlaikymo įsiskolinimo, dėl šio ginčo šalys kreipėsi į teismą, todėl pirmosios instancijos teismas šiuos klausimus turėjo išspręsti iš esmės, o ne toliau esantį ginčą nurodyti spręsti šalims. Taigi ir dėl to šiose dalyse pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamos sprendimo dalys dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo naikintinos ir byla šiose dalyse grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, neišsiaiškino visų aplinkybių dėl tėvų turtinės padėties, vaiko poreikių, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo dydžio, dėl to galėjo būti neteisingai išspręstas ginčas ir liko neatskleista bylos esmė (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Panaikinus skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo panaikinti ir perduoti bylą šiose dalyse pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kita sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.